Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aris nafta“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-569-278/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aris nafta“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo UAB „Alauša“ apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo UAB „Aris nafta“ apeliacinis skundas atmestinas ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas pakeistinas.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovo UAB „Alauša“ apeliacinio skundo argumentus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškiniu prašytus priteisti delspinigius nuo 0,2 iki 0,1 procento. Sprendinio motyvuojamoje dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 1 - 3 p.). Mažindamas delspinigius teismas nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių laikė šalių sutartimi nustatytą 0,2 procento delspinigių dydį per dideliu, todėl sprendimas mažinti delspinigius nėra pakankamai motyvuotas. Konkrečių aplinkybių, dėl kurių 0,2 procento delspinigių dydis gali būti laikomas per dideliu, nenurodė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio kiekvienu atveju atsižvelgiama į tokius kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad 0,2 procento dydžio netesybos yra aiškiai per didelės būtent šiuo konkrečiu atveju atsakovui. Kita vertus, teismas nevertino ieškovo pateiktų argumentų, patvirtinančių, kad šalių sudarytoje prekių pirkimo-pardavimo sutartyje numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai yra pagrįsti, nes nustatyti atsižvelgiant į sutartinių santykių tarp šalių ypatumus. Naftos produktų, dėl kurių pardavimo su atsakovu buvo sudaryta sutartis, rinka yra specifinė, nes naftos produktų kainos yra nestabilios, nuolat ir dideliu mastu kintančios, todėl ieškovas gali patirti nuostolių ne tik dėl negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, bet taip pat ir dėl prarastų pajamų, kai dėl lėšų trūkumo negali įsigyti naftos produktų pardavimui tuo metu, kai naftos produktų kainos kyla. Tai sąlygoja didesnę pardavėjo riziką. Atsakovas skolą ieškovui dalinai padengė tik po 2009 m. sausio 1 d., t. y. po to, kai įsigaliojo 2008 m. gruodžio 19 d. priimtas Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XI-79, kurio 6 straipsniu buvo 384 litais, nuo 1116 litų iki 1500 litų už 1000 litrų produkto, padidintas Akcizų įstatymo 33 straipsnyje numatytas akcizas bešviniam benzinui. Dėl šios priežasties ieškovas laikotarpiu, kai atsakovas vėlavo atsiskaityti pagal sutartį, patyrė nuostolius, viršijančius patikslintu ieškiniu prašytas priteisti palūkanas ir delspinigius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abi nagrinėjamo ginčo šalys yra naftos produktų prekyba užsiimantys privatūs asmenys, šiuo verslu besiverčiantys ne vienus metus, todėl akivaizdu, jog savo sutartinius santykius reglamentuoja pagal atitinkamo verslo nuostatas, todėl atsakovo argumentai nepatvirtina apie ieškovo nesąžiningumo ieškovui reikalaujant sutartinių delspinigių (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui nereiškiant savarankiško reikalavimo dėl sutarties nuostatų, numatančių atsakovo prievolę mokėti sutartyje numatyto dydžio delspinigius bei palūkanas ir nustatančių mokėjimų paskirstymo tvarką, pripažinimo negaliojančiomis ir jų pagrindu atliktų mokėjimų paskirstymo, teismas neturėjo pagrindo tirti ir vertinti atsakovo pagal šalių sutartį atliktų mokėjimų paskirstymo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu suformuotą poziciją dėl tikrojo precedento doktrinos galiojimo Lietuvos teisės sistemoje, teismų praktika turi būti nuosekli, neprieštaringa ir prognozuojama, taigi teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pasisakė, kad „[...] jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“. Remiantis minėtuoju nutarimu, pirmosios instancijos teismas yra saistomas tiek apeliacinės instancijos, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo anksčiau sukurtais precedentais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistino iš atsakovo ieškovui nuostolių atlyginimo dydį, taip nukrypdamas nuo CK 6.251 straipsnyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo ir pažeisdamas CPK 270 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, nes sprendimas dalyje dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo pagrįstas prielaidomis apie ieškovo išlaidas degalams įsigyti. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 88 156,04 Lt negautų pajamų, kurias ieškovas prarado atsakovui laiku neatsiskaičius už nupirktus naftos produktus, dėl ko ieškovas negalėjo panaudoti skolos sumos naftos produktams (benzinui) įsigyti prieš 2009 m. sausio 1 d. numatytą akcizų padidinimą. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui tik 30 000 Lt nuostolių atlyginimo, nurodęs, kad byloje nėra duomenų kokio dydžio išlaidas įsigydama degalus būtų turėjusi UAB „Alauša“ (transporto išlaidoms, darbo užmokesčiui ir kt. Pagal nurodytą motyvą, kad byloje nėra duomenų apie UAB „Alauša“ išlaidas, negalima aiški išvada, kodėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovo tik 30 000 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl priteistino nuostolių atlyginimo dydžio, nes neįvertino, kad ieškovas, būdamas naftos produktų prekyba besiverčianti įmonė, dėl didesnių naftos produktų kiekių įsigijimo neturi papildomų išlaidų darbo užmokesčiui - darbuotojų skaičius ir darbo užmokestis nuo tokių vienkartinio pobūdžio sandorių nepriklauso. Transportavimo išlaidos sudaro labai mažą dalį naftos produktų kainoje – tai patvirtina AB „Mažeikių nafta“ skelbiamos naftos kainos įvairiose prekybos vietose. Pagal pateiktus į bylą duomenis AB „Mažeikių nafta“ 2009 m. sausio 5 d. paskelbtose vienkartiniams sandoriams taikomose kainose automobilinio 95 markės benzino kaina terminale Juodeikių km., Mažeikių rajone (2.615.27 LTL/1000 ltr) ir labiausiai nuo jo nutolusiame terminale Vilniuje, Granito g. 11 (2,624.05 LTL/1000 ltr) skiriasi tik 0,3346 % (2,624.05 - 2,615.27) / 2,624.05 x 100 = 0,3346). Tokio dydžio sąnaudos transportavimui praktiškai neturi jokios įtakos ieškovo negautų pajamų dydžiui. Papildomų sąnaudų darbo užmokesčiui ar kitokių papildomų sąnaudų, susijusių su didesnio kiekio naftos produktų įsigijimu, ieškovas taip pat nebūtų patyręs, todėl teismo sprendimas atmesti ieškinio dalį dėl 58 156,04 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas įrodymais ir prieštarauja CK 6.251 straipsnio nuostatoms dėl visiško nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo UAB „Aris nafta“ apeliacinio skundo argumentų.

Atsakovas UAB „Aris nafta“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis šalių prekių pirkimo-pardavimo sutarties 4.7 punkto nuostatomis ieškovas turėjo teisę ir pagrindą dalį atsakovo sumokėtų lėšų užskaityti kaip delspinigius. Savo nesutikimą atsakovas grindžia CK 6.54 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato kreditoriaus teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nenustatytas šiuo straipsniu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ši teisės norma negali būti suprantama kaip suteikianti teisę skolininkui savavališkai keisti įstatyme ir sutartyje nustatytą mokėjimų įskaitymo tvarką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šalių sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties 4.7 punktu, pagal kurį tik apmokėjus delspinigius ir palūkanas, sekančios sumos yra skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Pagal šią nuostatą atsakovo pervedamos sumos visų pirma buvo užskaitomos kaip delspinigiai ir palūkanos, o likusi suma kaip atsiskaitymas už naftos produktus. Įstatymai nedraudžia šalims sutartimis nusistatyti teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. CK 6.54 straipsnis nustato tokią pačią įmokų paskirstymo tvarką, kaip ir tarp šalių sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis, t. y., jei yra atliekami mokėjimai, kurie iš karto nepadengia viso įsiskolinimo, pirmosios įmokos yra užskaitomos kaip palūkanos ir delspinigiai, o tik po to pagrindinei prievolei įvykdyti. Dėl šių aplinkybių šalių sutartyje numatyta nuostata dėl mokėjimų įskaitymo tvarkos šalims galioja ir yra privaloma. Kadangi tarp šalių buvo suderinta ir galiojo įmokų paskirstymo tvarka, kuri atsakovui buvo žinoma, buvo nustatyta tiek sutartimi, tiek įstatymu, atsakovas negalėjo vienašališkai jos pakeisti, kad atlikti mokėjimai būtų užskaitomi kaip skolos, o ne delspinigių ir palūkanų dengimas. Aplinkybė, jog mokėjimo nurodymuose atsakovas nurodė kitą mokėjimo paskirtį, nesuteikia pagrindo teigti, jog ieškovui buvo sumokėta visa skola už naftos produktus. Atsakovas, mokėjimo pavedimuose nurodydamas, jog yra mokama skola už naftos produktus, pažeidė šalių prekių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Toks nurodymas mokėjimo pavedimuose vertintinas kaip vienašališkas sutarties keitimas, pažeidžiant sutarties nuostatas dėl sutarties keitimo ar papildymo tvarkos. Todėl nepaisant to, kad atsakovas mokėjimo pavedimuose nurodė, jog mokama už prekes, ieškovas šias įmokas pagrįstai užskaitė kaip delspinigius ir palūkanas.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad šioje byloje turėjo būti taikoma CK 6.123 straipsnio 1 dalis, pagal kurią prievolė baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, vykdant piniginę prievolę vienokios ar kitokios mokėjimo paskirties nurodymas mokėjimo pavedime nereiškia skirtingos rūšies prievolės įvykdymo, nes bet kuriuo atveju įvykdoma piniginė prievolė, mokant pavedimu. CK 6.39 straipsnio sąvoka „įvykdymo būdas" reiškia visumą prievolės vykdymo sąlygų: mokėjimo būdą, įvykdymo vietą, laiką, kokybę ir t. t. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.39 ir 6.123 straipsnių taikymo šioje byloje atmestini. Pažymėtina, kad ieškovas nepriėmė atsakovo atlikto mokėjimo kaip mokėjimo įvykdant pagrindinė prievolę, padengiant skolą už pateiktas prekes, kaip buvo nurodyta mokėjimo pavedimuose, o gautas lėšas užskaitė visų pirma palūkanoms ir delspinigiams dengti. Apie tai ieškovas nurodė sąskaitoje Nr. UTE 2009001, kuri patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 22 d. atsakovo sumokėta 25 000 Lt suma ir dalis 2008 m. gruodžio 30 d. atsakovo sumokėtos 60 000 Lt sumos buvo panaudota sąskaitoje Nr. UTE 2008016 nurodytiems delspinigiams (23 171,27 Lt) ir palūkanoms (1 900,40 Lt) padengti.

Atsakovas UAB „Aris nafta“ apeliaciniame skunde teigia, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo negautas pajamas, nes, apelianto manymu, ieškovas neįrodė negautų pajamų realumo, nuostolių dydžio, teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl galimybės atsakovui numatyti ieškovo galimus nuostolius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo išvadą, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti pajamas, kurias patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo, pagrindžia ieškovo pateikti į bylą įrodymai. Kartu su 2009 m. spalio 9 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos pateiktos į bylą pirkimo-pardavimo sutarties specialiosios sąlygos Nr. LT/08/045/T/SN/I ir sąskaitos patvirtina, kad 2008 m. gruodžio mėnesį ieškovas ketino pirkti ir faktiškai pirko iš AB „Mažeikių nafta" benziną vienkartiniams sandoriams taikomomis kainomis dideliais kiekiais, t. y. patvirtina, kad patikslintu ieškiniu prašytos priteisti negautos pajamos yra realios. 2008 m. gruodžio 15-31 dienomis ieškovas iš AB „Mažeikių nafta" pagal byloje esančias PVM sąskaitas-faktūras faktiškai pirko 95 markės benzino iš viso už 1 747 347,38 Lt, t. y. už sumą, daugiau nei keturis kartus viršijančią atsakovo skolą ieškovui. Minėtos sutarties specialiosios sąlygos ir sąskaitos patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimo ieškovui laikotarpiu ieškovas pirko būtent 95 markės benziną ir būtent iš AB „Mažeikių nafta". Pateiktos į bylą sutartis ir sąskaitos pakankamai pagrindžia ieškovo negautų pajamų realumą, nes patvirtina ketinimą dideliais kiekiais pirkti iš AB „Mažeikių nafta" 95 markės benziną ir realų to ketinimo vykdymą. Todėl akivaizdu, kad tuo atveju, jei ieškovas 2008 m. gruodžio mėnesį būtų atgavęs UAB „Aris nafta" įsiskolinimą, gautas pinigines lėšas (375 207,61 Lt) būtų panaudojęs 95 markės benzinui įsigyti. Toks pirkimas dėl planuojamo akcizo padidinimo būtų buvęs pelningas sandoris, o ieškovas yra pelno siekianti įmonė. Laikotarpiu iki 2008 m. gruodžio 31 d. naudoti pinigines lėšas kitų prekių ar reikmenų įsigijimui ar jas laikyti sąskaitoje pelno siekiančiai įmonei atsižvelgiant į numatomą akcizų padidinimą būtų paprasčiausiai neracionalu ir prieštarautų įmonės veiklos tikslams, todėl atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad gauti pinigai galėjo būti panaudoti kitais tikslais yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Aplinkybės, kad naftos produktų prekybos srityje veikiančios įmonės turimas pinigines lėšas laikotarpiu iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo labiausiai suinteresuotos naudoti naftos produktų, kurių akcizai buvo numatyti didinti, įsigijimui, patvirtina pačio atsakovo veiksmai, kai jis, būdamas skolingas ieškovui, vien tik laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš UAB „Lukoil Baltija" įsigijo naftos produktų už 407 290,17 Lt, tam panaudodamas visą skolos ieškovui sumą (pateiktas į bylą 2009 m. liepos 31 d. UAB „Lukoil Baltija" raštas Nr. 03LP/3268). Tai patvirtina ieškovo negautų pajamų realumą, atsakovo nesąžiningumą ir galėjimą numatyti prievolės sumokėti skolą neįvykdymo pasekmes (CK 6.258 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo negautų pajamų dydį, pažymi, kad ieškovas, būdamas naftos produktų prekyba besiverčianti įmonė, dėl didesnių naftos produktų kiekių įsigijimo neturi papildomų išlaidų darbo užmokesčiui - darbuotojų skaičius ir darbo užmokestis nuo tokių vienkartinio pobūdžio sandorių nepriklauso. Transportavimo išlaidos sudaro labai mažą dalį naftos produktų kainoje - tai patvirtina AB „Mažeikių nafta" skelbiamos naftos kainos įvairiose prekybos vietose. Pagal bylos duomenis AB „Mažeikių nafta" 2009 m. sausio 5 d. paskelbtose vienkartiniams sandoriams taikomose kainose automobilinio 95 markės benzino kaina terminale Juodeikių km., Mažeikių rajone (2,615.27 LTL/1000 ltr) ir labiausiai nuo jo nutolusiame terminale Vilniuje, Granito g. 11 (2,624.05 LTL/1000 ltr) skiriasi tik 0,3346 % (2,624.05 - 2,615.27) / 2,624.05 x 100 = 0,3346). Tokio dydžio sąnaudos transportavimui praktiškai neturi jokios įtakos ieškovo negautų pajamų dydžiui. Papildomų sąnaudų darbo užmokesčiui ar kitokių papildomų sąnaudų, susijusių su didesnio kiekio naftos produktų įsigijimu, ieškovas taip pat nebūtų patyręs, todėl atsakovo argumentai dėl ieškovo negautų pajamų dydžio neįrodytumo niekuo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nuostoliai paskaičiuoti remiantis 95 markės benzino kainų 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 5 d. skirtumu, tačiau naftos produktų kainos kilo ir po 2009 m. sausio 5 d. Todėl patikslintu ieškiniu prašyti atlyginti nuostoliai laikytini minimaliais, nes skaičiuojant 2008 m. gruodžio 31 d. ir po 2009 m. sausio 5 d. sekusio laikotarpio 95 markės benzino kainų skirtumą, kainų skirtumas ir atitinkamai ieškovo nuostoliai būtų dar didesni nei nurodyta patikslintame ieškinyje.

Atsakovas UAB „Aris nafta“ apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas laikė, jog atsakovo atžvilgiu skaičiuotinos ir palūkanos, ir delspinigiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 17 124,08 Lt delspinigių ir palūkanų, tačiau Panevėžio apygardos teismas sprendime nurodė, kad priteisti iš atsakovo 17 124,08 Lt delspinigių ir palūkanų nėra pagrindo ir šios sumos iš atsakovo nepriteisė.

Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Aris nafta" teigia, kad Panevėžio apygardos teismas nepakankamai (nuo 0,2 % iki 0,1 %) sumažino atsakovo mokėtinų netesybų dydį, kurios, atsakovo manymu, turėjo būti prilygintos 6 % metinių palūkanų dydžiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas apskritai negalėjo mažinti netesybų dydžio, nes teismo sumažintos netesybos jau buvo sumokėtos. Ieškovo sąskaita Nr. UTE 2008016 patvirtina, kad atsakovui buvo priskaičiuoti 23 171,27 Lt delspinigiai už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 17 d. Ieškovo sąskaita Nr. UTE 2009001 patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 22 d. atsakovo sumokėta 25 000 Lt suma ir dalis 2008 m. gruodžio 30 d. atsakovo sumokėtos 60 000 Lt sumos buvo panaudota sąskaitoje Nr. UTE 2008016 nurodytiems delspinigiams (23 171,27 Lt) ir palūkanoms (1 900,40 Lt) padengti. Nurodytas įmokų paskirstymas atitinka CK 6.54 straipsnyje nustatytas taisykles ir ieškovo bei atsakovo sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties 4.7 punkto nuostatas, o pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas netesybos nemažinamos, kai jos jau sumoktos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrindė, kodėl 0,2 % dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos šiuo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju laikytini per dideliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio kiekvienu atveju atsižvelgiama į tokius kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Nurodyti kriterijai nepatvirtina delspinigių mažinimo būtinybės - ieškovas ir atsakovas yra verslininkai, abu veikiantys naftos produktų rinkoje, kuri yra specifinė dėl didelių naftos produktų kainų svyravimų, pardavėjo rizika yra didesnė nei paprastai, atsakovui buvo parduota naftos produktų už didelę pinigų sumą, atsakovas tuo metu, kai pagal sutartį turėjo atsiskaityti su ieškovu, pats pirko naftos produktus iš trečiųjų asmenų, atsiskaityti su ieškovu atsakovas vėlavo tuo metu, kai buvo numatytas naftos produktų kainų kilimas dėl didinamo akcizo. Atsakovas savo poziciją dėl delspinigių mažinimo grindžia teigdamas, kad ieškovas dėl vėluojančio atsiskaitymo nepatyrė nuostolių, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas skolą ieškovui dalinai padengė tik po 2009 m. sausio 1 d., t. y. po to, kai įsigaliojo 2008 m. gruodžio 19 d. priimtas Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XI-79, kurio 6 straipsniu buvo 384 litais, nuo 1116 litų iki 1500 litų už 1000 litrų produkto, padidintas Akcizų įstatymo 33 straipsnyje numatytas akcizas bešviniam benzinui. Dėl šios priežasties ieškovas laikotarpiu, kai atsakovas vėlavo atsiskaityti pagal sutartį, patyrė 93 353,26 Lt dydžio nuostolius, viršijančius patikslintu ieškiniu prašytas priteisti palūkanas ir delspinigius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abi nagrinėjamo ginčo šalys yra naftos produktų prekyba užsiimantys privatūs asmenys, šiuo verslu besiverčiantys ne vienus metus, todėl akivaizdu, jog savo sutartinius santykius reglamentuoja pagal atitinkamo verslo nuostatas, todėl atsakovo argumentai neduoda pagrindo išvadai apie ieškovo nesąžiningumą reikalaujant sutartinių delspinigių (CPK 185 str.), kad taikytinos CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog netesybos negali būti mažinamos, kai jos jau apmokėtos.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui nereiškiant savarankiško reikalavimo dėl sutarties nuostatų, numatančių atsakovo prievolę mokėti sutartyje numatyto dydžio delspinigius bei palūkanas ir nustatančių mokėjimų paskirstymo tvarką, pripažinimo negaliojančiomis ir jų pagrindu atliktų mokėjimų paskirstymo, teismas neturėjo pagrindo tirti ir vertinti atsakovo pagal sutartį atliktų mokėjimų paskirstymo pagrįstumo.

Atsakovas, teigdamas, kad netesybų dydis turėjo būti prilygintas 6 % metinių palūkanų dydžiui remiasi tuo, kad atsižvelgiant į tapačią netesybų ir palūkanų paskirtį netesybų ir palūkanų santykį reikia spręsti taip pat, kaip teismų praktikoje sprendžiamas nuostolių ir netesybų santykis. Kreditorius turi teisę reikalauti ir netesybų, kurios viršija jo reikalaujamą palūkanų sumą. Patikslintu ieškiniu prašyta priteisti delspinigių suma viršijo prašytą priteisti palūkanų sumą, todėl prilyginti netesybas 6 % metinių palūkanų dydžiui pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

Atsakovas apeliacinio skundo teiginius, kad kartu su palūkanomis negalima priteisti netesybų grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, tačiau minėtoje nutartyje nurodytas ginčas buvo kilęs kitomis aplinkybėmis, esant paskoliniams santykiams su banku, o ne dėl įsiskolinimo už pateiktas prekes. Be to, remiantis minėta nutartimi nėra pagrindo teigti, jog prekių pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo, o ne atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją.

Atsakovo UAB „Aris nafta“ apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad sprendime nuostolių atlyginimo suma neįskaityta atitinkamomis netesybų, palūkanų sumomis, yra nepagrįstas, nes ieškovas neprašė priteisti patirtų nuostolių dalies, lygios palūkanoms ir delspinigiams, priskaičiuotiems už vėlavimo atsiskaityti laikotarpį, per kurį buvo patirti nuostoliai. Ieškovo 93 353,26 Lt dydžio negautos pajamos susidarė dėl atsakovo vėlavimo atsiskaityti laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2009 m. sausio 4 d. Už šį laikotarpį atsakovui pagal šalių sutartį priskaičiuota 393,87 Lt 6 % metinių palūkanų ir 4 803,35 Lt delspinigių, iš viso 5 197,22 Lt palūkanų ir delspinigių (ieškovo sąskaita Nr. UTE2009001). Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti negautų pajamų sumą, sumažintą 5 197,22 Lt palūkanų ir delspinigių suma, t. y. 88 156,04 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu ieškovas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 17 124,08 Lt delspinigių ir palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti neapskųstos apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

Teisėjų kolegija dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priteistina iš atsakovo ieškovui 25 071,31 Lt skolos už naftos produktus, 88 156,04 Lt nuostolių atlyginimo ir kita ieškinio dalis atmestina (CK 6.1-6.4, 6.38, 6.54, 6.70-6.73, 6.154, 6.193, 6.196, 6.245, 6.249, 6.305 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 3265 Lt žyminio mokesčio išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 80, 85, 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistina iš ieškovo 6 Lt ir iš atsakovo 38 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teismo išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą (CPK 92, 93, 96 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir Panevėžio apygardos teismo sprendimas pakeistinas, ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovui 25 071,31 Lt skolos už naftos produktus, 88 156,04 Lt nuostolių atlyginimo, 3 265 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo, 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetant, priteisiant iš ieškovo 6 Lt ir iš atsakovo 38 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 83, 85, 93 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 1 990 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo revoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aris nafta“ (į.k. 111792989) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Alauša“ (į.k. 183615620) 25 071,31 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius septyniasdešimt vieną litą 31 centą) skolos už naftos produktus, 88 156,04 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt šešis litus keturis centus) nuostolių atlyginimo, 3 265 Lt (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo, 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ (į. k. 183 615620) 6 Lt (šešis litus) ir iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aris nafta“ (į. k. 111792989) 38 Lt (trisdešimt aštuonis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą“.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aris nafta“ (į. k. 111792989) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Alauša“ (į. k. 183615620) 1990 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo ir 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.