- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- e2-11657-996/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07074-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- T. K., V. J., D. M., J. D., D. T., M. K., J. K., A. K., R. M., J. M., I. M., A. B., B. J., S. P., R. V.
- Atsakovas
- O. S., A. E. T.
- Advokatai
- Vitalijus Burinskis, Kristina Sabaliauskienė
dalyvaujant ieškovui T. K. (T. K.), ieškovų V. J., T. K. (T. K.), D. M., J. D. (J. D.), D. T., M. K. (M. K.), J. K. (J. K.), A. K., R. M. (R. M.), R. M., J. M., A. K., I. M., A. B. (A. B.), B. J., S. P. (S. P.), R. V. atstovui advokatui Vitalijui Burinskiui (Vitalij Burinskij),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J., T. K. (T. K.), D. M., J. D. (J. D.), D. T., M. K. (M. K.), J. K. (J. K.), A. K., R. M. (R. M.), R. M., J. M., A. K., I. M., A. B. (A. B.), B. J., S. P. (S. P.), R. V. ieškinį atsakovams A. E. T. ir O. S. dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir atsakovo A. E. T. priešieškinį ieškovams V. J., T. K. (T. K.), D. M., J. D. (J. D.), D. T., M. K. (M. K.), J. K. (J. K.), A. K., R. M. (R. M.), R. M., J. M., A. K., I. M., A. B. (A. B.), B. J., S. P. (S. P.), R. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai V. J., T. K., D. M., J. D., D. T., M. K., J. K., A. K., R. M., R. M., J. M., A. K., I. M., A. B., B. J., S. P., R. V. (toliau kartu – ieškovai) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, l. 1–11) atsakovams A. E. T. ir O. S. (toliau kartu – atsakovai), prašydami atidalyti ieškovams priklausančias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje (toliau – sklypas), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: 1) ieškovui R. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo R. M. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 2) ieškovui A. K. iš atsakovo A. E. T. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo A. K. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 3) ieškovei I. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės I. M. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 4) ieškovei J. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės J. M. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 5) ieškovui A. B. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo A. B. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 6) ieškovei D. T. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. ieškovės D. T. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 7) ieškovei A. K. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės A. K. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 8) ieškovui J. D. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo J. D. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 9) ieškovei B. J. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią l kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės B. J. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 10) ieškovei D. M. iš atsakovo O. S. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovės D. M. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 11) ieškovui V. J. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo V. J. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 12) ieškovui M. K. iš atsakovo O. S. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo M. K. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 13) ieškovui J. K. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo J. K. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 14) ieškovui T. K. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo T. K. priteikti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 15) ieškovui R. M. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo R. M. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 16) ieškovui S. P. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo S. P. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 17) ieškovei R. V. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovės R. V. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją, ir priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai paaiškino, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais priklauso sklypas, ieškovams kartu nuosavybės teise priklauso 1,8547 ha (99,83 proc.) sklypo dalis, o atsakovams kartu nuosavybės teise priklauso 0,0032 ha (0,17 proc.) sklypo dalis, t. y. po 0,0016 ha (16 kv. m) kiekvienam iš atsakovų, ieškovai yra giminė (broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, tetos ir dėdės ir pan.), o nuosavybės teisę į sklypą įgijo atkūrimo ir paveldėjimo būdu. Nurodė, kad atsakovas A. E. T. 0,0016 ha sklypo dalį įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš buvusios bendrasavininkės L. Č., kuriai nuosavybės teisės į sklypą buvo atkurtos per klaidą; atsakovas A. E. T. yra gretimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir aplink šį sklypą esančių kitų žemės sklypų savininkas; tik tapęs ginčo sklypo bendrasavininku, atsakovas A. E. T. iš karto pradėjo konfliktuoti su ieškovais, pareiškęs, kad nori valdyti didesnę sklypo dalį, per kurią pasidarys privažiavimą prie kitų jam priklausančių žemės sklypų. Nurodė, kad atsakovas O. S. 0,0016 ha sklypo dalį įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas O. S. su ieškovais nebendrauja. Teigė, kad ieškovų atstovas atsakovams išsiuntė 2023 m. sausio 2 d. pasiūlymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuose ieškovų vardu pasiūlė atidalyti atsakovams priklausančias sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant jiems kompensaciją pinigais – kiekvienam po 1 000 Eur, atsakovas O. S. į pasiūlymą nereagavo, o atsakovas A. E. T. su pasiūlymu nesutiko ir pareiškė, kad turi priešpriešinį pasiūlymą – iš ieškovų norėtų įsigyti apie 0,05 ha (5 arų) sklypo dalį, tačiau toks pasiūlymas ieškovams netiko; 2023 m. vasario mėnesį su ieškovų atstovu elektroniniu paštu susisiekė atsakovo A. E. T. atstovė advokatė Kristina Sabaliauskienė, kuri dar kartą patvirtino, jog ieškovų siūlomo dydžio kompensacija jos klientui yra nepriimtina bei atsakovas svarstytų kitus bendros nuosavybės užbaigimo variantus; 2023 m. balandžio mėnesį kai kurie ieškovai iš atsakovo A. E. T. atstovės advokatės Kristinos Sabaliauskienės gavo pasiūlymus dėl sklypo dalies pirkimo, tačiau ieškovai su atsakovo A. E. T. pasiūlymu perleisti jiems priklausančias sklypo dalis nesutinka, nes jo dalies sklype padidėjimas reikštų tik konfliktų tarp bendrasavininkų paaštrėjimą. Pažymėjo, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ (toliau – bendrasis planas) sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną Nr. (duomenys neskelbtini), šioje teritorijoje mažiausias leidžiamas žemės sklypo plotas namui (vienbučiam blokuotam) statyti yra 200 kv. m, todėl 16 kv. m dydžio žemės sklypas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį, atsižvelgiant į tai, nėra galimybės atsakovams priklausančias sklypo dalis atidalyti natūra, todėl turi būti sprendžiamas kompensacijos jiems priteisimo klausimas. Nurodė, kad atsakovo A. E. T. atstovės pasiūlyta sklypo dalies kaina 4 kartus viršija valstybės įmonės Registrų centro apskaičiuotąją, tačiau atsakovui A. E. T. laikant tokią kainą pagrįsta, ieškovai sutinka ją sumokėti, t. y. ieškovai sutinka, kad atsakovams piniginė kompensacija už iš bendros dalinės nuosavybės atidalijamą sklypo dalį būtų paskaičiuota pagal 12 000 Eur/1 aras kainą ir sudarytų po 1 920 Eur kiekvienam iš atsakovų. Atidalijimą su pinigine kompensacija nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti ne vien tik dėl atsakovų valdomų labai mažų sklypo dalių, bet ir dėl to, kad atidalijimui su pinigine kompensacija pritaria 17 sklypo bendrasavininkų iš 19. Atvirkštinis variantas yra sunkiai įmanomas, nes skaičiuojant pagal tą pačią kainą 12 000 Eur už 1 arą ieškovams priklausančios sklypo dalies vertė siektų 2 225 640 Eur, o tai yra didelė suma ir atsakovai jos negalėtų sumokėti.
Atsakovas O. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t. II, l. 13–14).
Atsiliepimas
Atsakovas O. S. paaiškino, kad jo netenkina nei ieškovų siūlomas atidalijimo būdas, nei kaina. Nurodė, kad jis pats yra pasiruošęs už ieškovų pasiūlytą kainą nupirkti iš jų 5–10 arų, priklausomai nuo to, koks sklypo plotas yra reikalingas namų valdai suformuoti, be to yra sulaukęs pasiūlymo parduoti jam priklausančią dalį už ženkliai didesnę kainą.
Šalies argumentai
Atsakovas A. E. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, l. 29–34).
Atsiliepimas
Atsakovas A. E. T. paaiškino, kad jam priklauso 16 kv. m sklypo, kurį įsigijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 3 000 Eur. Nurodė, kad ieškovų atstovas atsakovams išsiuntė 2023 m. sausio 2 d. paštu pasiūlymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuose ieškovų vardu pasiūlė atidalyti atsakovams priklausančias sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant jiems kompensaciją pinigais – kiekvienam po 1 000 Eur; kadangi jis už sklypo dalį sumokėjo žymiai daugiau, jis su tokia kompensacija nesutiko. Pažymėjo, kad jis nepageidauja sklypo atidalinti, išmokant jam piniginę kompensaciją, o siektų savo sklypo dalį atidalinti natūra, jis siekė padidinti savo nuosavybės dalį sklype tam, kad galima būtų suformuoti atskirą sklypą, jis siekė įsigyti kitų bendrasavininkų dalis, todėl pateikė pasiūlymus daliai ieškovų, siūlydamas nupirkti jų turimas sklypo dalis po 12 000 Eur už 1 arą, tačiau jie nesutiko. Nurodė, kad jis niekada savo iniciatyva nekėlė ginčų, nes yra suinteresuotas tinkamu ir teisėtu sklypo naudojimu. Pažymėjo, kad atidalinus sklypą natūra gali pakeisti sklypo dalies paskirtį arba inicijuoti detaliojo plano sprendinių pakeitimus, jis siekia būtent sklypo atidalinimo natūra, pagal teismų praktiką, prioritetas ir yra skiriamas atidalijimui natūra. Teigė, jog ieškovai siūlo po 12 000 Eur už 1 arą kompensaciją, kas sudarytų po 1 920 Eur kiekvienam atsakovui, tuo tarpu jis sklypo dalį įsigijo už 3 000 Eur, todėl tokia kompensacija yra nepakankama ir nepriimtina. Pažymėjo, kad jis iš viso nėra suinteresuotas kompensacijos gavimu, todėl sutinka sumokėti kompensaciją atidalinimo siekiantiems ieškovams.
Šalies argumentai
Atsakovas A. E. T. pateikė priešieškinį ir jo patikslinimą (el. b. t. II, l. 50–56, t. II, l. 92–94), prašydamas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės sklypą amalgamacijos būdu pagal matininkės R. J. parengtą projektą dėl bendrosios dalinės nuosavybės užbaigimo amalgamacijos būdu, už atidalintą ieškovų valdomą sklypo dalį ieškovams priteisti kompensaciją iš viso 187,50 Eur už 1 kv. m bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. E. T. priešieškinyje ir jo patikslinime nurodė, kad prašo atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę natūra, t. y. amalgamacijos būdu pagal 2 matininkės parengtus planus – atidalinti žemės sklypą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, tokiu būdu iš sklypo būtų atidalijamas 296,9 kv. m žemės plotas, kuris būtų prijungimas prie jo gretimo sklypo, tokia papildoma sklypo dalis leis jam tinkamai veikti savo sklypo dalyje – jis turėtų prieigą prie kelio, todėl jam iš esmės nereikėtų jokios papildomos komunikacijos su ieškovais (pvz. prašyti servituto), todėl būtų užkirstas kelias bet kokiems galimiems ginčams, toks sklypo dydis, lyginant proporcingai su turimais ieškovų sklypų plotais, nėra daug, nesuvaržo jų teisių tiek, kad jie negalėtų naudotis savo turima nuosavybe – nebūtų uždaroma prieiga prie kelio, nei vienas iš ieškovų neprarastų turimos nuosavybės teisės (kaip kad nutiktų, jei būtų nustatyta išmokėti kompensacija jam), jis siūlo 3 000 Eur už 1 arą, t. y. 187,50 Eur/kv. m, mano, kad tokia suma yra sąžininga ir proporcinga, lyginant situaciją nekilnojamojo turto rinkoje.
Šalies argumentai
Ieškovai su atsakovo A. E. T. priešieškiniu ir jo patikslinimu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t. II, b. l. 98–107).
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime į priešieškinį ir jo patikslinimą nurodė, kad atsakovui A. E. T. nuosavybės teise priklauso 16 kv. m sklypo dalis, tačiau jis siekia atidalyti ne 16 kv. m, o 296,9 kv. m sklypo dalį, t. y. 18,5 kartų daugiau nei jam priklauso, todėl jau vien dėl to priešieškinis turėtų būti atmestas; atsakovas A. E. T. iš esmės reikalauja, kad jo naudai iš ieškovų būtų paimta (priteisiant atlygį) 280,9 kv. m sklypo dalis, kad vėliau šią dalį kartu su jam priklausančia 16 kv. m sklypo dalimi galima būtų prijungti (amalgamuoti) prie jam priklausančio gretimo sklypo; nėra suprantama, kokiu teisiniu pagrindu remiantis iš ieškovų turėtų būti atiteista 280,9 kv. m sklypo dalis; taip pat jis nedetalizuoja, iš ko būtent turi būti priteisti 280,9 kv. m. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo A. E. T. pateikti brėžiniai, jei juos laikyti sklypo perdalijimo planu, neatitinka minimalių tokiam planui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Atsakovas O. S. atsiliepime į atsakovo A. E. T. priešieškinį nurodė, kad, jo nuomone, priešieškinis yra labiau pagrįstas nei ieškinys, taip pat pažymėjo, kad iš kartu su priešieškiniu pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog 16/18579 dalių ginčo sklypas buvo nupirktas už 3 000 Eur, kas papildomai įrodo ieškinio nepagrįstumą, kadangi ieškovai už tokią pačią dalį pasiūlė tik 1 920 Eur kompensaciją, t. y. po 12 000 Eur už 1 arą.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad tai ieškovų senelių, protėvių žemė, o atsakovai tapo sklypo bendrasavininkiais pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutarčių pagrindu, ieškovai nori suformuoti 17 žemės sklypų ir juos valdyti, mažesnis nei 4 arų sklypas formuojamas negali būti, atsakovas A. E. T. amalgamacijos būdu siekia prisijungti 18,5 karto didesnę sklypo dalį nei jam priklauso, projektinis jo pasiūlymas nesuderintas nei su savininkais, nei su Vilniaus miesto savivaldybe, teisės aktai numato turimos dalies atidalijimą, o dalies didinimas ir atidalijimas, kaip to siekia atsakovas A. E. T., teisės aktuose nenumatytas, todėl atidalijimas natūra neįmanomas.
Teismo posėdžio metu atsakovas O. S. papildomai paaiškino, kad nemato priežasčių atsidalinti; kai sklypas jau suformuotas, galima atidalinti ir 16 kv. m dalį, tokioje sklypo dalyje nedraudžiama statyti laikiną paviljoną ir ten vykdyti prekybą, tuo labiau, kai sklypas yra prie kapinių.
Teismo posėdžio metu atsakovo A. E. T. atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad jos pateikti planai yra projektiniai pasiūlymai, nesuderinti nei su savininkais, nei su Vilniaus miesto savivaldybe; mažesniuose nei 4 arų sklypuose negalima statyba, bet tokio dydžio sklypo atidalijimas galimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai. Priešieškinis atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovams su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sklypas (el. b. t. I, l. 21–27); ieškovų atstovas advokatas 2023 m. sausio 2 d. parengė ir išsiuntė pasiūlymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams (el. b. t. I, l. 28–33). Šalims (bendraturčiams) nepavyko suderinti valios dėl bendro daikto, nepavyko sutarti dėl optimaliausio atidalijimo varianto, todėl ginčas perduotas spręsti teismui.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia, yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).
Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
Nagrinėjamu atveju teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, jų motyvus, poreikius, interesus ir viziją dėl sklypo naudojimosi, atsižvelgęs į aplinkybes, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso itin ženkliai didesnė dalis sklypo nei atsakovams (ieškovams priklauso 1,8547 ha (99,83 proc.) sklypo, o atsakovams tik po 16 kv. m (0,17 proc.) sklypo), visi ieškovai yra giminės ir ginčo žemė yra jų protėvių žemė, kurią jie siekia išsaugoti ir susiformuoti 17 sklypų bei juos valdyti, ir toks protėvių žemės išsaugojimas kitoms kartoms yra ginamas bei laikomas esminiu interesu naudotis daiktu, tuo tarpu atsakovas O. S. samprotauja tik apie galimybę jo turimoje 16 kv. m sklypo dalyje statyti laikiną paviljoną prekybai prie kapinių, o atsakovas A. E. T. be jokio teisinio pagrindimo siekia ne jo turimos 16 kv. m dalies, o beveik 3 arų atidalijimo natūra amalgamacijos būdu, niekuo nepagrįstas jo siekis savo interesais pasigerinti savo valdomo kito šalia esančio sklypo konfigūraciją ieškovams priklausančios sklypo dalies (280,9 kv. m) pagrindu, tuo labiau pagal bendrąjį planą statyba 16 kv. m sklype neleidžiama, o atsakovų teigiamas kaip galimas kiekvieno iš jų po 16 kv. m sklypo suformavimas ir kitoks naudojimas byloje teisiškai niekaip nepagrįstas, taigi, nenustatyta galimybė atidalinti po 16 kv. m kiekvienam atsakovui, nenustatytas atsakovų interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe, atidalijimo su pinigine kompensacija atsakovams siekia 17 iš 19 sklypo bendrasavininkų, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, interesų pusiausvyros principu, siekiant išvengti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, sklypo dalių iš atsakovų paėmimas, sumokant jiems kompensaciją, jokiu būdu nėra esminis savininko teisių pažeidimas. Tokia teismo išvada grindžiama aukščiau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo vertinimu, ieškovai įrodė, jog jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, byloje nėra galimybės atsakovams priklausančias sklypo dalis (kiekvienam po 16 kv. m) atidalyti natūra, todėl sprendžiamas kompensacijos jiems priteisimo klausimas.
Pažymėtina, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiams piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę, o taip pat būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Piniginė kompensacija yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).
Byloje nustatyta, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, sklypo vidutinė rinkos vertė 2022 m. buvo 534 000 Eur, pagal valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. duomenis, sklypo vertė yra 538 000 Eur, tokiu atveju 16 arų vertė būtų 463,32 Eur, tuo tarpu atsakovas A. E. T. siūlė ieškovams perleisti jiems nuosavybės teise priklausančias sklypo dalis už 1 arą mokant 12 000 Eur, tokiu atveju 16 arų vertė būtų 1 920 Eur ir ieškovai nurodė su tokia kiekvienam iš atsakovų mokėtina suma už 16 arų sutinkantys, t. y. ieškovai sutinka mokėti atsakovams daugiau nei 4 kartus daugiau nei vidutinė rinkos vertė. Nors atsakovas A. E. T. 16 arų pirko už 3 000 Eur ir pasak atsakovo O. S., būtent tokia kaina ir rodo rinkos vertę, tačiau teismas su tokia atsakovo O. S. pozicija nesutinka, kadangi vien tai, kad atsakovas A. E. T. 2021 m. 16 arų pirko už 3 000 Eur, nesudaro pagrindo išvadai, kad 16 arų buvo pirkta už rinkos kainą ir kad būtent tokia rinkos kaina yra šiai dienai, kaip matyti, atsakovo A. E. T. tikslas yra įsigyti kuo daugiau žemės aplink savo turimą sklypą, kas galėjo įtakoti ir sutikimą mokėti didesnę nei rinkos kainą už minėtą sklypo dalį 2021 m. Tuo labiau, atsakovai neteikė įrodymų, paneigiančių ieškovų siūlomos kompensacijos atitiktį turto rinkos kainai, dar gi, kai kompensacija siūloma netgi daugiau nei 4 kartus didesnė nei rinkos kaina pagal viešųjų registrų duomenis. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, kad ieškovų siūlomas kompensacijos už atidalijamas sklypo dalis dydis (kiekvienam atsakovui po 1 920 Eur) yra pagrįstas ir atitinkantis proporcingumo bei sąžiningumo reikalavimus. Teismas nenustatė pagrindo abejoti ieškovų, iš kurių priteisiamos kompensacijos (už 1, 2, 3 kv. m), realios galimybės sumokėti atsakovams kompensacijas, atsižvelgiant į sumų dydį (120 Eur už 1 kv. m, 240 Eur už 2 kv. m, 360 Eur už 3 kv. m).
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – teismas nusprendžia atidalyti ieškovams priklausančias sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: 1) ieškovui R. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo R. M. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 2) ieškovui A. K. iš atsakovo A. E. T. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo A. K. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 3) ieškovei I. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės I. M. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 4) ieškovei J. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės J. M. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 5) ieškovui A. B. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo A. B. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 6) ieškovei D. T. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. ieškovės D. T. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 7) ieškovei A. K. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės A. K. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 8) ieškovui J. D. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo J. D. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 9) ieškovei B. J. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią l kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės B. J. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 10) ieškovei D. M. iš atsakovo O. S. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovės D. M. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 11) ieškovui V. J. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo V. J. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 12) ieškovui M. K. iš atsakovo O. S. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo M. K. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 13) ieškovui J. K. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo J. K. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 14) ieškovui T. K. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo T. K. priteikti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 15) ieškovui R. M. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo R. M. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 16) ieškovui S. P. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo S. P. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 17) ieškovei R. V. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovės R. V. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; priešieškinis yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis atsakovo A. E. T. nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, priešieškinis atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovų naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovams nėra.
Ieškovai teismo prašė iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti jų patirtas 4 137,05 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia bylinėjimosi išlaidas ieškovų vardu apmokėjusiam ieškovui T. K. (T. K.) iš atsakovų 4 137,05 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš atsakovo A. E. T. 2 068,53 Eur, iš atsakovo O. S. 2 068,52 Eur), laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos 13,28 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 13 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis – iš kiekvieno atsakovo po 6,50 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Atidalyti ieškovams V. J., T. K. (T. K.), D. M., J. D. (J. D.), D. T., M. K. (M. K.), J. K. (J. K.), A. K., R. M. (R. M.), R. M., J. M., A. K., I. M., A. B. (A. B.), B. J., S. P. (S. P.), R. V. priklausančias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: 1) ieškovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 2) ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 3) ieškovei I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 4) ieškovei J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 5) ieškovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 6) ieškovei D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 7) ieškovei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 8) ieškovui J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 9) ieškovei B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią l kv. m, o atsakovui A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 10) ieškovei D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 11) ieškovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 12) ieškovui M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 13) ieškovui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 14) ieškovui T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 15) ieškovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 16) ieškovui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 17) ieškovei R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
Priteisti ieškovui T. K. (T. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 068,53 Eur bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 068,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,50 Eur (šešių eurų ir penkiasdešimties centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,50 Eur (šešių eurų ir penkiasdešimties centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.