Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2714-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-28
Bylos Nr.: e2A-2714-863/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07074-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Ieškovas: V. J., T. K., D. M., J. D., D. T., M. K., J. K., A. K., R. M., J. M., I. M., A. B., B. J., S. P., R. V.
Atsakovas: A. E. T., O. S.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2714-863/2023Teisminio proceso Nr.

2-68-3-07074-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) A. E. T. ir O. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. J., T. K. (T. K.), D. M., J. D. (J. D.), D. T., M. K. (M. K.), J. K. (J. K.), A. K., R. M. (R. M.), R. M., J. M., A. K., I. M., A. B. (A. B.), B. J., S. P. (S. P.), R. V. ieškinį atsakovams A. E. T. ir O. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo A. E. T. priešieškinį ieškovams V. J., T. K., D. M., J. D., D. T., M. K., J. K., A. K., R. M., R. M., J. M., A. K., I. M., A. B., B. J., S. P., R. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. J., T. K., D. M., J. D., D. T., M. K., J. K., A. K., R. M., R. M., J. M., A. K., I. M., A. B., B. J., S. P., R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. E. T. ir O. S., prašydami atidalyti ieškovams priklausančias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. teritorijoje (toliau – ir sklypas, žemės sklypas), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: 1) ieškovui R. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo R. M. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 2) ieškovui A. K. iš atsakovo A. E. T. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo A. K. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 3) ieškovei I. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės I. M. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 4) ieškovei J. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės J. M. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 5) ieškovui A. B. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo A. B. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 6) ieškovei D. T. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės D. T. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 7) ieškovei A. K. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės A. K. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 8) ieškovui J. D. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo J. D. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 9) ieškovei B. J. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią l kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės B. J. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 10) ieškovei D. M. iš atsakovo O. S. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovės D. M. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 11) ieškovui V. J. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo V. J. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 12) ieškovui M. K. iš atsakovo O. S. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo M. K. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 13) ieškovui J. K. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo J. K. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 14) ieškovui T. K. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo T. K. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 15) ieškovui R. M. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo R. M. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 16) ieškovui S. P. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo S. P. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 17) ieškovei R. V. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovės R. V. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją, ir priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovų pateiktais duomenimis, aptariamas sklypas jiems ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise; ieškovams kartu nuosavybės teise priklauso 1,8547 ha (99,83 procentų) sklypo dalis, o atsakovams kartu nuosavybės teise priklauso 0,0032 ha (0,17 procento) sklypo dalis, t. y. po 0,0016 ha (16 kv. m) kiekvienam iš atsakovų. Ieškovai yra giminės, nuosavybės teisę į sklypą įgijo atkūrimo būdu ir paveldėjimo būdu.

1.2. Ieškovai nurodė, kad atsakovas A. E. T. 0,0016 ha sklypo dalį įsigijo pagal 2021 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš buvusios bendrasavininkės L. Č., kuriai nuosavybės teisės į sklypą buvo atkurtos per klaidą; atsakovas A. E. T. yra gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir aplink šį sklypą esančių kitų žemės sklypų savininkas. Tik tapęs ginčo sklypo bendrasavininku, atsakovas A. E. T. iš karto pradėjo konfliktuoti su ieškovais, pareiškęs, kad nori valdyti didesnę sklypo dalį, per kurią pasidarys privažiavimą prie kitų jam priklausančių žemės sklypų. Ieškovai nurodė, kad atsakovas O. S. 0,0016 ha sklypo dalį įsigijo pagal 2020 m. balandžio 7 d. dovanojimo sutartį. Atsakovas O. S. su ieškovais nebendrauja.

1.3. Ieškovai pažymėjo, kad jų atstovas atsakovams išsiuntė 2023 m. sausio 2 d. pasiūlymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuose pasiūlė atidalyti atsakovams priklausančias sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant jiems kompensaciją pinigais – kiekvienam po 1 000 Eur. Atsakovas O. S. į pasiūlymą nereagavo, o atsakovas A. E. T. su pasiūlymu nesutiko ir pareiškė, kad turi priešpriešinį pasiūlymą – iš ieškovų norėtų įsigyti apie 0,05 ha (5 arų) sklypo dalį, tačiau toks pasiūlymas ieškovams netiko. 2023 m. vasario mėnesį su ieškovų atstovu elektroniniu paštu susisiekė atsakovo A. E. T. atstovė advokatė, kuri dar kartą patvirtino, jog ieškovų siūlomo dydžio kompensacija jos klientui yra nepriimtina. 2023 m. balandžio mėnesį kai kurie ieškovai iš atsakovo A. E. T. atstovės gavo pasiūlymus dėl sklypo dalies pirkimo, tačiau ieškovai su atsakovo pasiūlymu perleisti jiems priklausančias sklypo dalis nesutiko, nes jo dalies sklype padidėjimas reikštų tik konflikto tarp bendrasavininkų paaštrėjimą.

1.4. Ieškovai akcentavo, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ (toliau – bendrasis planas) sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto reglamentų lentele, šioje teritorijoje mažiausias galimas sklypo plotas naujai statybai – 400 kv. m, todėl akivaizdu, kad 16 kv. m dydžio žemes sklypų suformavimas atsakovams yra neįmanomas. Be to, tokio dydžio sklypų suformavimą draudžia ne tik bendrojo plano sprendiniai, bet jų suformavimas yra neįmanomas ir dėl galimybės naudoti juos pagal kokią nors paskirtį (pvz., statyboms) nebuvimo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, mažiausias leidžiamas žemės sklypo plotas namui (vienbučiam blokuotam) statyti yra 200 kv. m. Tad akivaizdu, kad 16 kv. m dydžio žemės sklypas su labiausiai tikėtinu vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdu negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Mano, kad nėra galimybės atsakovams priklausančias sklypo dalis atidalyti natūra, todėl turi būti sprendžiamas kompensacijos jiems priteisimo klausimas.

1.5. Ieškovai nurodė, kad teikdami 2023 m. sausio 2 d. pasiūlymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, sklypo rinkos vertei nustatyti rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 534 000 Eur (t. y. 2 874,21 Eur/1 aras). Atitinkamai, ieškovai paskaičiavo, kad kiekvienam iš atsakovų nuosavybės teise priklausančio sklypo dalies vertė yra 459,87 Eur (534 000 Eur : 1,8579 ha x 0,0016 ha = 459,87 Eur). Nepaisydami to, ieškovai pasiūlė sumokėti daugiau kaip dvigubai didesnę kompensaciją – kiekvienam iš atsakovų po 1 000 Eur. Sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, yra 538 000 Eur; atitinkamai 0,0016 ha sklypo dalies vertė yra 463,32 Eur. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo A. E. T. atstovės pasiūlyta sklypo dalies kaina 4 kartus viršija valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro apskaičiuotąją, tačiau atsakovui A. E. T. laikant tokią kainą pagrįsta, ieškovai sutinka ją sumokėti, t. y. ieškovai sutinka, kad atsakovams piniginė kompensacija už iš bendros dalinės nuosavybės atidalijamą sklypo dalį būtų paskaičiuota pagal 12 000 Eur/1 aras kainą ir sudarytų po 1 920 Eur kiekvienam iš atsakovų. Atidalijimą su pinigine kompensacija nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti ne vien tik dėl atsakovų valdomų labai mažų sklypo dalių, bet ir dėl to, kad atidalijimui su pinigine kompensacija pritaria 17 sklypo bendrasavininkų iš 19. Atvirkštinis variantas yra sunkiai įmanomas, nes skaičiuojant pagal tą pačią kainą 12 000 Eur už 1 arą ieškovams priklausančios sklypo dalies vertė siektų 2 225 640 Eur, o tai yra didelė suma ir yra tikimybė, kad atsakovai jos negalėtų sumokėti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas O. S. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo netenkina nei ieškovų siūlomas atidalijimo būdas, nei kaina. Nurodė, kad jis pats yra pasiruošęs už ieškovų pasiūlytą kainą nupirkti iš jų 5–10 arų, priklausomai nuo to, koks sklypo plotas yra reikalingas namų valdai suformuoti; be to yra sulaukęs pasiūlymo parduoti jam priklausančią sklypo dalį už ženkliai didesnę kainą.

3. Atsakovas A. E. T. atsiliepime su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam priklauso 16 kv. m sklypo, kurį įsigijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 3 000 Eur, todėl nesutiko su ieškovų pasiūlymu dėl kompensacijos. Pažymėjo, kad jis nepageidauja sklypo atidalinti, išmokant jam piniginę kompensaciją, o siektų savo sklypo dalį atidalinti natūra; jis siekė padidinti savo nuosavybės dalį sklype tam, kad galima būtų suformuoti atskirą sklypą. Pažymėjo, kad siekė įsigyti kitų bendrasavininkų dalis, todėl pateikė pasiūlymus daliai ieškovų, siūlydamas nupirkti jų turimas sklypo dalis po 12 000 Eur už 1 arą, tačiau jie nesutiko. Nurodė, kad jis niekada savo iniciatyva nekėlė ginčų, nes yra suinteresuotas tinkamu ir teisėtu sklypo naudojimu.

Šalies argumentai

4. Atsakovas A. E. T. pateikė priešieškinį, kurį patikslino, prašydamas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės sklypą amalgamacijos būdu pagal matininkės R. J. parengtą projektą dėl bendrosios dalinės nuosavybės užbaigimo amalgamacijos būdu, už atidalintą ieškovų valdomą sklypo dalį ieškovams priteisti kompensaciją iš viso 187,50 Eur už 1 kv. m bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašo atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę natūra, t. y. amalgamacijos būdu, atidalinti žemės sklypą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, tokiu būdu iš sklypo būtų atidalijamas 296,9 kv. m žemės plotas, kuris būtų prijungiamas prie jo gretimo sklypo; papildoma sklypo dalis leis jam tinkamai veikti savo sklypo dalyje – jis turėtų prieigą prie kelio, todėl jam iš esmės nereikėtų jokios papildomos komunikacijos su ieškovais (pavyzdžiui, prašyti servituto), todėl būtų užkirstas kelias bet kokiems galimiems ginčams. Toks sklypo dydis, lyginant proporcingai su turimais ieškovų sklypų plotais, nėra daug, nesuvaržo jų teisių tiek, kad jie negalėtų naudotis savo turima nuosavybe – nebūtų uždaroma prieiga prie kelio, nei vienas iš ieškovų neprarastų turimos nuosavybės teisės (kaip kad nutiktų, jei būtų nustatyta išmokėti kompensaciją jam), jis siūlo 3 000 Eur už 1 arą, t. y. 187,50 Eur/kv. m. Mano, kad tokia suma yra sąžininga ir proporcinga, lyginant situaciją nekilnojamojo turto rinkoje.

Atsiliepimas

5. Ieškovai pateikė atsiliepimą, kuriame su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovui A. E. T. nuosavybės teise priklauso 16 kv. m sklypo dalis, tačiau jis siekia atidalyti ne 16 kv. m, o 296,9 kv. m sklypo dalį, t. y. 18,5 kartų daugiau nei jam priklauso, todėl jau vien dėl to priešieškinis turėtų būti atmestas. Pažymėjo, jog nėra suprantama, kokiu teisiniu pagrindu remiantis iš ieškovų turėtų būti atiteista 280,9 kv. m sklypo dalis; taip pat nedetalizuota, iš ko būtent turi būti priteisti 280,9 kv. m. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo A. E. T. pateikti brėžiniai, jei juos laikyti sklypo perdalijimo planu, neatitinka minimalių tokiam planui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

6. Atsakovas O. S. atsiliepime į atsakovo A. E. T. priešieškinį nurodė, kad, jo nuomone, priešieškinis yra labiau pagrįstas nei ieškinys, taip pat atkreipė dėmesį, kad iš kartu su priešieškiniu pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog 16/18579 dalių ginčo sklypo buvo nupirkta už 3 000 Eur, kas papildomai įrodo ieškinio nepagrįstumą, kadangi ieškovai už tokią pačią dalį pasiūlė tik 1 920 Eur kompensaciją, t. y. po 12 000 Eur už 1 arą.

Šalies argumentai

7. Ieškovų atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad tai ieškovų senelių, protėvių žemė, o atsakovai tapo sklypo bendrasavininkiais pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutarčių pagrindu. Ieškovai nori suformuoti 17 žemės sklypų ir juos valdyti, mažesnis nei 4 a sklypas formuojamas negali būti. Pažymėjo, kad atsakovas A. E. T. amalgamacijos būdu siekia prisijungti 18,5 karto didesnę sklypo dalį nei jam priklauso, projektinis pasiūlymas nesuderintas nei su savininkais, nei su Vilniaus miesto savivaldybe, teisės aktai numato turimos dalies atidalijimą, o dalies didinimas ir atidalijimas, kaip to siekia atsakovas A. E. T., teisės aktuose nenumatytas, todėl atidalijimas natūra neįmanomas.

Atsiliepimas

8. Atsakovas O. S. teismo posėdyje be kita ko paaiškino, kad nemato priežasčių atsidalinti; kai sklypas jau suformuotas; galima atidalinti ir 16 kv. m dalį, tokioje sklypo dalyje nedraudžiama statyti laikiną paviljoną ir ten vykdyti prekybą, tuo labiau, kai sklypas yra prie (duomenys neskelbtini).

9. Atsakovo A. E. T. atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jos pateikti planai yra projektiniai pasiūlymai, nesuderinti nei su savininkais, nei su Vilniaus miesto savivaldybe; mažesniuose nei 4 arų sklypuose negalima statyba, bet tokio dydžio sklypo atidalijimas galimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino visiškai – nusprendė atidalyti ieškovams priklausančias dalis žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: 1) ieškovui R. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo R. M. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 2) ieškovui A. K. iš atsakovo A. E. T. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo A. K. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 3) ieškovei I. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės I. M. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 4) ieškovei J. M. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės J. M. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 5) ieškovui A. B. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo A. B. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 6) ieškovei D. T. iš atsakovo A. E. T. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės D. T. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 7) ieškovei A. K. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės A. K. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 8) ieškovui J. D. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovo J. D. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 9) ieškovei B. J. iš atsakovo A. E. T. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią l kv. m, o atsakovui A. E. T. iš ieškovės B. J. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 10) ieškovei D. M. iš atsakovo O. S. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovės D. M. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 11) ieškovui V. J. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo V. J. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 12) ieškovui M. K. iš atsakovo O. S. priteisti 2/18579 sklypo dalis, lygias 2 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo M. K. priteisti 240 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 13) ieškovui J. K. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo J. K. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 14) ieškovui T. K. iš atsakovo O. S. priteisti 1/18579 sklypo dalį, lygią 1 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo T. K. priteisti 120 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 15) ieškovui R. M. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo R. M. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 16) ieškovui S. P. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovo S. P. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 17) ieškovei R. V. iš atsakovo O. S. priteisti 3/18579 sklypo dalis, lygias 3 kv. m, o atsakovui O. S. iš ieškovės R. V. priteisti 360 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Teismas taip pat priteisė ieškovui T. K. iš atsakovo A. E. T. 2 068,53 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo O. S. – 2 068,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nusprendė priešieškinį atmesti bei priteisė iš kiekvieno atsakovo po 6,50 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10.1. Teismas nurodė, jog įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, jų motyvus, poreikius, interesus ir viziją dėl sklypo naudojimosi, atsižvelgęs į aplinkybes, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso itin ženkliai didesnė dalis sklypo nei atsakovams (ieškovams priklauso 1,8547 ha (99,83 procentų) sklypo, o atsakovams tik po 16 kv. m (0,17 procento) sklypo), visi ieškovai yra giminės ir ginčo žemė yra jų protėvių žemė, kurią jie siekia išsaugoti ir susiformuoti 17 sklypų bei juos valdyti, ir toks protėvių žemės išsaugojimas kitoms kartoms yra ginamas bei laikomas esminiu interesu naudotis daiktu, tuo tarpu atsakovas O. S. samprotauja tik apie galimybę jo turimoje 16 kv. m sklypo dalyje statyti laikiną paviljoną prekybai prie (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. E. T. be jokio teisinio pagrindimo siekia ne jo turimos 16 kv. m dalies, o beveik 3 a atidalijimo natūra amalgamacijos būdu, niekuo nepagrįstas jo siekis savo interesais pasigerinti savo valdomo kito šalia esančio sklypo konfigūraciją ieškovams priklausančios sklypo dalies (280,9 kv. m) pagrindu, tuo labiau pagal bendrąjį planą statyba 16 kv. m sklype neleidžiama, o atsakovų teigiamas kaip galimas kiekvieno iš jų po 16 kv. m sklypo suformavimas ir kitoks naudojimas byloje teisiškai niekaip nepagrįstas, taigi, nenustatyta galimybė atidalinti po 16 kv. m kiekvienam atsakovui, nenustatytas atsakovų interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe, atidalijimo su pinigine kompensacija atsakovams siekia 17 iš 19 sklypo bendrasavininkų, sprendė, jog nagrinėjamu atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, interesų pusiausvyros principu, siekiant išvengti galimų ginčų ir konfliktų ateityje, sklypo dalių iš atsakovų paėmimas, sumokant jiems kompensaciją, jokiu būdu nėra esminis savininko teisių pažeidimas. Teismo vertinimu, ieškovai įrodė, jog jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, byloje nėra galimybės atsakovams priklausančias sklypo dalis (kiekvienam po 16 kv. m) atidalyti natūra, todėl sprendžiamas kompensacijos jiems priteisimo klausimas.

10.2. Teismas nustatė, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, sklypo vidutinė rinkos vertė 2022 m. buvo 534 000 Eur, pagal VĮ Registrų centro 2023 m. duomenis, sklypo vertė yra 538 000 Eur, tokiu atveju 16 a vertė būtų 463,32 Eur, tuo tarpu atsakovas A. E. T. siūlė ieškovams perleisti jiems nuosavybės teise priklausančias sklypo dalis už 1 a mokant 12 000 Eur, tokiu atveju 16 a vertė būtų 1 920 Eur ir ieškovai nurodė su tokia kiekvienam iš atsakovų mokėtina suma už 16 a sutinkantys, t. y. ieškovai sutinka mokėti atsakovams daugiau nei 4 kartus daugiau nei vidutinė rinkos vertė. Teismas nurodė, kad nors atsakovas A. E. T. 16 a pirko už 3 000 Eur ir, pasak atsakovo O. S., būtent tokia kaina ir rodo rinkos vertę, tačiau teismas su tokia atsakovo O. S. pozicija nesutiko, kadangi vien tai, kad atsakovas A. E. T. 2021 m. 16 a pirko už 3 000 Eur, nesudaro pagrindo išvadai, kad 16 a buvo pirkta už rinkos kainą ir kad būtent tokia rinkos kaina yra šiai dienai; kaip matyti, atsakovo A. E. T. tikslas yra įsigyti kuo daugiau žemės aplink savo turimą sklypą, kas galėjo įtakoti ir sutikimą mokėti didesnę nei rinkos kainą už minėtą sklypo dalį 2021 m. Tuo labiau, atsakovai neteikė įrodymų, paneigiančių ieškovų siūlomos kompensacijos atitiktį turto rinkos kainai, dar gi, kai kompensacija siūloma netgi daugiau nei 4 kartus didesnė nei rinkos kaina pagal viešųjų registrų duomenis. Teismas laikė, kad ieškovų siūlomas kompensacijos už atidalijamas sklypo dalis dydis (kiekvienam atsakovui po 1 920 Eur) yra pagrįstas ir atitinkantis proporcingumo bei sąžiningumo reikalavimus. Teismas nenustatė pagrindo abejoti ieškovų, iš kurių priteisiamos kompensacijos (už 1, 2, 3 kv. m), realios galimybės sumokėti atsakovams kompensacijas, atsižvelgiant į sumų dydį.

10.3. Įvertinęs teisės aktų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, teismas tenkino prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovų vardu jas apmokėjusiam ieškovui T. K. (iš atsakovo A. E. T. 2 068,53 Eur, iš atsakovo O. S. 2 068,52 Eur); taip pat priteisė valstybei iš kiekvieno atsakovo po 6,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

11. Atsakovas A. E. T. pateikė apeliacinį skundą, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; bei priteisti iš ieškovų atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

11.1. Mano, kad ginčijamu sprendimu buvo ne tik suvaržytos atsakovo teisės, tačiau iš esmės paneigta atsakovo teisė į nuosavybę ir disponavimą ja. Pažymi, jog priešingai nei nurodoma sprendime, faktinė aplinkybė, kad atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieškovų, savaime neleidžia daryti išvados dėl galimumo jo nuosavybę paimti prievarta. Akcentuoja, kad formuojama nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sako, kad prioritetas yra atidalinimui natūra. Būtent todėl atsakovas siekia, kad sklypas būtų tinkamai atidalintas ir tiek atsakovas, tiek ir ieškovai galėtų juo naudotis tinkamai.

11.2. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pasirinktas atidalinimo būdas yra nepagrįstas ir paneigiantis atsakovo, kaip bendraturčio, teises ir interesus. Akcentuoja, jog teismas nevertino atsakovo pateiktų argumentų ir teisinių motyvų. Atsakovas kategoriškai nesutiko su bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimu natūra. Atsakovas savo sklypo dalį įsigijo kur kas brangiau bei su tikslu tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę. Atidalinant sklypą buvo pažeistos atsakovo teisės ir iš esmės nepagrįstai atimta asmeninė nuosavybė.

11.3. Dėl teismo argumentų apie ieškovus siejančius giminystės ryšius, pažymi, jog tai nesudaro jokio teisinio pagrindo atidalinti sklypą būtent tokiu būdu. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) reglamentuojama daiktinė teisė nenumato specialių normų giminystės saitais bendrąją dalinę nuosavybę turintiems asmenims. Pabrėžia, kad nežinojo apie sklypo savininkų giminystės ryšius. Nepaisant to, atsakovas pirkimo pardavimo sandoriu teisėtai ir pagrįstai įsigijo sklypo dalį ir turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį šia sklypo dalimi naudotis.

11.4. Nurodo, kad neslepia, jog turi interesą turėti sklypo dalį dėl asmeninių sumetimų – atsakovui priklauso žemės sklypai netoli sklypo ir jis, kaip neįgalus asmuo, nori susikurti sau kiek įmanoma geresnį priėjimą prie turimų žemės sklypų. Pažymi, kad nesiekia ginčų ir konfliktų; siekia tik susikurti tinkamas sąlygas gyvenimui, nesiekia pasipelnyti ieškovų sąskaita. Taip pat nurodo, jog nekvestionuoja fakto, kad pagal bendrąjį planą sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną ir jog šioje teritorijoje mažiausias leidžiamas žemės sklypo plotas namui (vienbučiam blokuotam) statyti yra 200 kv. m. Pažymi, kad niekada neteigė, jog savo sklypo dalyje sieks statyti namą ar panašų statinį. Tokio dydžio sklypo dalyje, kurią turi atsakovas, gali būti pastatytas nebūtinai namas, tačiau, pavyzdžiui, kioskelis. Be kita ko, atsakovas iš savo sklypo dalies atitinkamai gali susiformuoti prieigą prie kitų savo turimų žemės sklypų.

11.5. Kvestionuodamas kompensacijos dydį, pabrėžia, kad sklypo dalį įsigijo už 3 000 Eur, todėl tokia kompensacija yra nepakankama ir nepriimtina. Nurodo, kad pats sutiktų sumokėti kompensaciją atidalinimo siekiantiems ieškovams.

11.6. Pažymi, jog įgyvendindamas savo, kaip sklypo bendraturčio teises ir pareigas, pateikė į bylą savo sklypo atidalinimo pasiūlymą – amalgamaciją. Nurodo, jog siūlė amalgamacijos būdu pakeisti sklypo ribas, siekiant, jog atsakovas, kaip ir kiti bendraturčiai (ieškovai) galėtų disponuoti savo turimu turtu. Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė ir planą, kuriame aiškiai atvaizduotos naujosios sklypo ribos – atidalinti žemės sklypą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus – sklypus, taip pat perdalijimas, sujungimas (įskaitant ir amalgamaciją) gali būti sprendžiamas tik parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą teisės aktų nustatyta tvarka. Iš sklypo būtų atidalijama 296,9 kv. m žemės plotas, kuris būtų prijungimas prie atsakovo gretimo sklypo. Sklypo projektą parengė atsakovas. Šiame plane aiškiai nurodyta, jog papildoma sklypo dalis leis atsakovui tinkamai veikti savo sklypo dalyje – atsakovas turėtų prieigą prie kelio, todėl jam iš esmės nereikėtų jokios papildomos komunikacijos su ieškovais (pavyzdžiui, prašyti servituto), todėl būtų užkirstas kelias bet kokiems galimiems ginčams. Akcentuoja, kad šiuo būdu nesiekia praturtėti ieškovų sąskaita.

12. Atsakovas O. S. taip pat pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

12.1. Mano, kad sprendimas yra neteisėtas, priimtas neįvertinus arba klaidingai įvertinus išnagrinėtos civilinės bylos faktines aplinkybes, prieštarauja teismų praktikai. Pažymi, kad teismas nepateikė nei teisinių, nei faktinių argumentų, kodėl nėra galimas ginčo žemės sklypo padalijimas natūra, kam teikia pirmenybę galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. Atsakovas niekada neprieštaravo ir neprieštarauja ginčo žemės sklypo padalinimui natūra. Faktas, kad ieškovai turi nuosavybės teise didesnę žemės sklypo dalį nėra pakankamas argumentas teigti, kad nėra galimybės atidalinti O. S. kaip atsakovo ginčo žemės sklypo dalį natūra.

12.2. Nurodo, kad ieškovai neatliko jokių veiksmų, kurių pasėkoje galima būtų teigti, kad jo (atsakovo) dalies atidalinimas natūra nėra galimas. Ieškovai nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami išduoti sąlygas rengiamam teritorijų planavimo dokumentui. Būtent ieškovas privalo įrodyti, kad nėra galimybės atidalinti sklypo dalies natūra. Priešingu atveju nebūtų tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga tarp civilinės bylos šalių.

12.3. Pažymi, kad bendrasis planas nedraudžia atidalinti atsakovui priklausančios sklypo dalies, šioje dalyje nebūtų galima nekilnojamųjų daiktų statyba. Tai ieškovai nepagristai samprotauja apie galimumą padalinti sklypą į 17 gyvenamosios paskirties sklypų, nes pritaikius (duomenys neskelbtini) sanitarinės apsaugos zonas gali paaiškėti, kad suplanuoti 17 naujų sklypų gyvenamajai statybai nėra galimybės. Tokias abejones galėtų paneigti Vilniaus miesto savivaldybės išduotos sąlygos rengiamam teritorijų planavimo dokumentui, tačiau ieškovai nepasivargino jas gauti.

12.4. Atkreipia dėmesį, kad teismas klaidingai teigia, jog ginčo žemė yra ieškovų protėvių žemė, kadangi šią žemę abu atsakovai įgijo iš asmens, kuris nėra ieškovų giminaitis. Be to, kad teismas paviršutiniškai įsigilino į bylos esmę liudija ir tai, kad sprendime teismas kalba ne apie galimus atidalinti 16 kv. m., o apie 16 a (vien sprendimo 7 puslapyje ši klaida yra padaryta 7 kartus).

12.5. Kritiškai vertina ir teismo poziciją, kad kito atsakovo 2021 m. sumokėti 3 000 Eur už sklypo dalį nėra tikroji sklypo dalies rinkos kaina. Mano, kad nėra jokio objektyvesnio kriterijaus ir įrodymo už faktiškai jau įvykusius sandorius. Juo labiau, kad šis sandoris laiko prasme nėra nutolęs nuo ieškovų inicijuoto atidalinimo proceso pradžios.

12.6. Laiko šokiruojančiu proceso rezultatu tai, kad ne tik netenkama priklausančio turto, tačiau už tokį tariamą teisingumą dar turi ir susimokėti daugiau nei po 100 Eur (suma gaunama iš atsakovams priteistos sumos atėmus iš atsakovų priteistas išlaidas).

Atsiliepimas

13. Ieškovai atsiliepime su atsakovų apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13.1 Ieškovai savo nesutikimą su atsakovo A. E. T. apeliaciniu skundu grindžia toliau nurodytais motyvais.

13.0.1. Pažymi, kad atsakovas atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją pinigais visiškai nepagrįstai traktuoja kaip norą paimti jo nuosavybę prievarta. Toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra tiesiogiai numatytas įstatyme – CK 4.80 straipsnyje – ir negali būti traktuojamas kaip nuosavybės paėmimas iš savininko per prievartą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas yra dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, nes tai yra visiškai atskiras teisės institutas.

13.0.2. Mano, kad nagrinėjamu atveju kaip tik yra pagrindas taikyti būtent šį išimtinį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, nes atsakovo turima sklypo dalis yra ne šiaip „mažesnė nei ieškovų“, kaip nurodo atsakovas, o žymiai mažesnė, nes sudaro tik 0,085 procento visame sklype. Be to, atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją pinigais laiko nuosavybės paėmimu per prievartą, tačiau pats savo priešieškinyje mainais už piniginę kompensaciją reikalauja iš ieškovų priteisti 280,9 kv. m dydžio sklypo dalį, tokiu būdu neaišku, kokiu teisiniu pagrindu padidinant savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Žemesnės instancijos teismas

13.0.3. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė visą eilę motyvų ir aplinkybių, kurias, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertino priimdamas sprendimą atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdyti per piniginės kompensacijos išmokėjimą. Susipažinus su sprendimu, akivaizdu, kad aplinkybė, jog ieškovai yra giminės ir ginčo žemė yra jų protėvių žemė, kurią jie siekia išsaugoti ir susiformuoti 17 sklypų bei juos valdyti, buvo tik viena iš aplinkybių, kurią vertino teismas, o ne atskiras argumentas, nulėmęs teismo sprendimą taikyti nurodytą atidalijimo būdą. Iš kitos pusės pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog toks protėvių žemės išsaugojimas kitoms kartoms yra ginamas bei laikomas esminiu interesu naudotis daiktu palyginus su atsakovo O. S. samprotavimais apie galimybę jo turimoje sklypo dalyje statyti laikiną paviljoną prekybai prie (duomenys neskelbtini) ir kito atsakovo siekiu be jokio teisinio pagrindimo amalgamuoti ne jo turimą 16 kv. m sklypo dalį, o beveik 3 a sklypo dalį, kuri jam nuosavybės teise nepriklauso.

13.0.4. Ieškovų vertinimu, įsigydamas ypač mažą ir racionaliai nepanaudojamą sklypo dalį atsakovas veikė rizikingai. Todėl dabar, atsakovo rizikai nepasiteisinus, negali būti laikomas pagrįstu atsakovo argumentas, jog įsigydamas dalį sklypo atsakovas turėjo tikslą ja disponuoti. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas A. E. T. nei savo procesiniuose dokumentuose, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu niekada neteigė, kad jam priklausančioje sklypo dalyje jis norėtų pasistatyti „kioskelį“. Idėja su „kioskeliu“ priklausė atsakovui O. S. ir buvo pastarojo pagarsinta tik pradėjus civilinę bylą nagrinėti iš esmės, teikiant paaiškinimus teismo posėdyje.

13.0.5. Nurodo, jog pritaria sprendimo motyvui, kad vien tai, jog atsakovas savo sklypo dalį pirko už 3 000 Eur, nesudaro pagrindo išvadai, kad ši sklypo dalis buvo pirkta už rinkos kainą ir kad būtent tokia šios dalies rinkos kaina yra šią dieną. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo tikslas buvo įsigyti kuo daugiau žemės aplink savo turimą sklypą, kas galėjo įtakoti ir sutikimą mokėti didesnę nei rinkos kainą už minėtą sklypo dalį. Atkreipia dėmesį į paties atsakovo teiktus pasiūlymus ieškovams supirkti jų sklypo dalis už 12 000 Eur už 1 a kainą. Be to, nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka piniginę kompensaciją sumokėti ieškovams, tačiau nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad būtų finansiškai pajėgus ieškovams už jų sklypo dalį sumokėti 2 225 640 Eur dydžio kompensaciją.

13.0.6. Pažymi, kad pagrindinis argumentas, kodėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma amalgamacija taip, kaip to prašė atsakovas, buvo tas, jog atsakovas prie jam nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo siekė prijungti (amalgamuoti) didesnę sklypo dalį nei jam priklauso nuosavybės teise. Taip pat atkreipia dėmesį į atsakovo pateikto amalgamacijos plano neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Akcentuoja ydingai suformuluotą priešieškinio dalyką, atsakovui nedetalizuojant iš ko turi būti priteista 280,90 kv. m, dėl ko priešieškinis negali būti tenkinamas, nes būtų priimtas sprendimas, kurio įvykdymas būtų iš esmės neįmanomas.

Šalies argumentai

13.1. Ieškovai savo nesutikimą su atsakovo O. S. apeliaciniu skundu grindžia toliau nurodytais motyvais.

13.1.1. Pažymi, kad bendraturčių atidalijimas priteisiant kompensaciją tais atvejais, kai jų valdoma daikto dalis yra gerokai mažesnė, yra toleruojamas ir taikomas teismų praktikoje. Akivaizdu, kad toks atidalijimo būdas buvo visiškai pagrįstai pritaikytas ir nagrinėjamu atveju, nes atsakovui priklauso tik 16 kv. m sklypo dalis, kuri negali būti nei atidalijama natūra, nei realiai panaudojama.

13.1.2. Atkreipia dėmesį į atsakovo procesinį elgesį. Pažymi, kad iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose faktiškai nebuvo pateikta nesutikimo su ieškiniu motyvų. Samprotavimus apie tai, jog jam priklausančioje sklypo dalyje (16 kv. m) norėtų pastatyti prekybos kioską, jog prieš kreipdamiesi į teismą ieškovai iš Vilniaus miesto savivaldybės turėjo gauti sąlygas sklypo padalijimui, atsakovas pagarsino tik teismo posėdžio metu, jau pradėjus civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Atsakovas net ir civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu nesugebėjo paneigti ieškovų argumentų, kad 16 kv. m atidalijimas negali būti vykdomas dėl ieškovų nurodytų priežasčių – galiojančio bendrojo plano sprendinių ginčo teritorijoje ir galimybės naudoti sklypo dalį pagal paskirtį. Pažymi, kad atsakovo nurodytų sąlygų išdavimas nėra būtina sąlyga atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdyti. Ieškovai dėl tokių sąlygų neabejotinai kreipsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau ketina tai padaryti tuomet, kai sklype kaip bendrasavininkų neliks atsakovų.

13.1.3. Ieškovų vertinimu, aplinkybė, kad atsakovai jiems priklausančias sklypo dalis įsigijo iš buvusios bendrasavininkės L. Č., kuri nėra ieškovų giminaitė, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad sklypo žemė yra ieškovų protėvių žemė.

13.1.4. Atkreipdami dėmesį, kad atsakovams buvo teikiami pasiūlymai ginčą spręsti geranoriškai, pažymi, kad atsakovai prisiėmė riziką, kad ieškovų ieškinys gali būti patenkintas ir tokiu atveju reikės atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovų atidalijamos sklypo dalys yra labai mažos, tai tuo pačiu atsakovai prisiėmė ir tą riziką, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti didesnės už jų naudai priteistas pinigines kompensacijas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

2. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

3. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovų ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkino visiškai, o atsakovo A. E. T. priešieškinį atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,8579 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. sav. teritorijoje (anksčiau ir toliau – sklypas, žemės sklypas), iš kurio bendrai 1,8547 ha priklauso ieškovams, o 0,0032 ha atsakovams. Ieškovų atstovas pateikė atsakovams 2023 m. sausio 2 d. pasiūlymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau šalys dėl žemės sklypo atidalijimo taikiai nesusitarė.

5. Ieškovams kreipusis į teismą su ieškiniu atsakovams dėl žemės sklypo atidalijimo, ieškovams priteisiant iš atsakovų sklypo dalis ir už jas atsakovams išmokant kompensaciją, o atsakovui A. E. T. pateikus teismui priešieškinį su savo siūlomu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantu, prašant atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės sklypą amalgamacijos būdu pagal matininkės R. J. parengtą projektą, už atidalintą ieškovų valdomą sklypo dalį kompensaciją priteisiant ieškovams, pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį atmetė, o ieškovų ieškinį patenkino, nusprendęs, kad ieškovų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nesant galimybės atsakovams priklausančias sklypo dalis atidalyti natūra. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, pateikė byloje apeliacinius skundus, kritiškai vertindami pritaikytą sklypo atidalijimo būdą, kaip prieštaraujantį teismų praktikai, pažeidžiantį savininkų teises. Visgi, įvertinus bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, su apeliantų pozicija nėra pagrindo sutikti.

6. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo), taip pat bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas (teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir pareigą jį išlaikyti, teisę didinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį, pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės) reglamentuoja CK 4.75–4.81 straipsniai.

7. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

9. Teismų praktikoje yra atkreiptas dėmesys, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, reglamentuojančios situaciją, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, turinys pagal kasacinio teismo praktiką aiškintinas kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

10. Be to, pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas tais atvejais, kai savininko nuosavybės teisės turinys atidalijus turtą pinigine kompensacija iš esmės nepakinta, nes jis dėl turimos turto dalies dydžio ar pobūdžio negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi, pavyzdžiui, kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visetą.

11. Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina ir įrodinėjimo svarba bei pagrindiniai jo aspektai civiliniame procese. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis). Įrodinėjimo tikslas iš esmės yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (pavyzdžiui., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

12. Aptariamu atveju, įvertinus bylos medžiagą minėtų turto atidalijimą reglamentuojančių teisės normų ir teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl atsakovams priklausančio daikto (sklypo dalies) atidalijimo natūra negalimumo, šiuo atveju esant pagrindui taikyti būtent išimtinį atidalijimo būdą, priteisiant kompensaciją. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovų bendrosios nuosavybės dalis, palyginus su ieškovų turima žemės sklypo dalimi, yra ženkliai mažesnė – ieškovams priklauso bendrai 1,8547 ha (99,83 procentų) sklypo, o atsakovams bendrai – 0,0032 ha, t. y. tik po 16 kv. m (0,17 procento) sklypo. Iš byloje pateikto bendrojo plano sprendinių matyti, kad nauja statyba tokio dydžio sklype (16 kv. m) nebūtų leidžiama, o kiti apeliantų argumentai, iškelti hipotezių lygmenyje, dėl, pavyzdžiui, laikino paviljono, kioskelio statybos, byloje nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, sudarančiais pagrindą šių bendrasavininkų interesus jų nurodytų argumentų aspektu vertinti kaip esminius, kaip ir atsakovams apskritai nepateikus jokių kitų objektyvių duomenų dėl jų turimo dydžio sklypo suformavimo ir naudojimo realumo, tokiu būdu esant pagrįstai abejonei dėl tokio dydžio sklypo panaudojimo tikslingumo, racionalumo. Šiame kontekste atmestini ir apelianto O. S. argumentai dėl ieškovų prievolės, be kita ko siekiant įrodyti sklypo dalies atidalijimo natūra negalimumą, kreiptis į savivaldybę dėl sąlygų rengiamam teritorijų planavimo dokumentui išdavimo, pažymint, kad minėta prievolė nėra būtina sąlyga šioje sprendžiamo klausimo stadijoje, tuo pačiu vertinant, kad išimtinio atidalijimo būdo taikymui pagrįsti pakanka ir aukščiau konstatuotų aplinkybių. Kartu nelaikytini reikšmingais ir apeliantų argumentai apie ieškovų giminystės ryšių akcentavimą skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir atsižvelgė į aplinkybę apie ieškovų giminystės ryšį ir siekį išsaugoti protėvių žemę, neneigiant, kad protėvių žemės išsaugojimas gali būti laikomas ir esminiu interesu naudotis daiktu, tačiau šiuo atveju minėta aplinkybė nelaikytina esmine, nulėmusia tokį sklypo padalijimo būdo taikymą.

13. Aptartų aplinkybių kontekste sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl atsakovo A. E. T. priešieškinio nepagrįstumo, šiam atsakovui siekiant amalgamacijos būdu prie jam priklausančio gretimo žemės sklypo prijungti net 280,90 kv. m ginčo sklypo, nors pačiam atsakovui, kaip minėta, priklauso tik 16 kv. m sklypo. Tokiu būdu jau vien ši aplinkybė sudaro pagrindą priešieškinio reikalavimą vertinti kaip nepagrįstą, ko niekaip nepaneigia ir apelianto nurodyti subjektyvūs argumentai apie tai, kad papildoma sklypo dalis leis šiam apeliantui tinkamai veikti savo sklypo dalyje, užkirs kelią galimiems ginčams ir pan. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir plačiau nepasisako dėl kitų ieškovų nurodytų galimų priešieškinio trūkumų dėl amalgamacijos plano (ne)atitikimo teisės aktų reikalavimams, bei dėl to, jog reikšdamas tokį reikalavimą atsakovas nekonkretizavo kurių iš bendraturčių sąskaita jam turėtų atitekti 296,90 kv. m žemės sklypo plotas ir kuriems bendraturčiams turėtų būti sumokėta kompensacija. Nors paminėtos aplinkybės neturi jokios reikšmės galutiniam sprendimui byloje, tačiau sutiktina su ieškovų atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstyta pozicija, jog patenkinus priešieškinį tokį, koks jis buvo priimtas, jo įvykdymas būtų apsunkintas ar net neįmanomas.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisingumo, protingumo principus, nenustačius galimybės atsakovams priklausančią sklypo dalį atidalyti natūra, nesant pagrindo konstatuoti ir esminio savininko (atsakovų) teisių pažeidimo, sutiktina, kad šiuo atveju ieškovų pasiūlytas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

15. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir abiejų apeliacinių skundų argumentus dėl priteisto kompensacijos dydžio nepagrįstumo, abiem atsakovams savo apeliaciniame skunde akcentuojant, kad atsakovas A. E. T. sklypo dalį įsigijo už 3 000 Eur, ir apeliantui O. S. nesutinkant, jog minėta aplinkybė neįrodo, kad tai yra tikroji sklypo dalies rinkos kaina.

16. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą.

17. Atsakovo A. E. T. byloje pateiktais duomenimis, jam priklausančią sklypo dalį jis pirko už 3 000 Eur (byloje pateikta 2021 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis). Visgi, įvertinus bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad paminėtas sandoris šiuo atveju neparodo tikrosios sklypo rinkos vertės, atkreipiant dėmesį į skundžiamame sprendime pagrįstai įžvelgtą bylos nagrinėjimo metu šio atsakovo atskleistą tikslą įsigyti kuo daugiau žemės aplink savo turimą žemės sklypą, nepaneigiant, kad tai iš tiesų galėjo įtakoti ir atsakovo sprendimą už įsigyjamą sklypo dalį mokėti brangiau. Iš byloje esančio 2023 m. rugpjūčio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 534 000 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2022 m. gegužės 31 d.); sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, yra 538 000 Eur; taigi, pagal minėtus duomenis, kiekvienam atsakovui priklausančios sklypo dalies vertė būtų apie 460 Eur. Įvertinus paminėtas aplinkybes, tai, kad ieškovų atsakovams pasiūlyta kompensacija daugiau nei 4 kartus viršijo minėtą viešajame registre nurodytą vertę, sutiktina su skundžiamu sprendimu ir dalyje dėl atsakovams priteistos kompensacijos dydžio pagrįstumo. Aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į paties apelianto prieštaringą poziciją, kai jis pats ieškovams siūlė sumokėti už 1 a ginčo sklypo iki 12 000 Eur (pavyzdžiui, byloje pateiktas ieškovui V. J. 2023 m. balandžio 13 d. pasiūlymas dėl žemės sklypo dalies pirkimo), taigi tokią kainą kaip ir ieškovų kompensacijos kainą.

18. Atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kiti aukščiau nepaminėti apeliantų argumentai taip pat nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą. Pavyzdžiui, apelianto O. S. akcentuota aplinkybė apie skundžiamame sprendime keletą kartų nurodytą ne 16 kv. m, o 16 a dydžio sklypą, kas laikytina akivaizdžia technine (korektūros) klaida, neturinčia reikšmės sprendimo motyvams ir nesudarančia pagrindo teismo įsigilinimą į bylos esmę laikyti paviršutinišku; kaip ir minėto apelianto atkreiptas dėmesys į jį neva šokiruojantį galutinį proceso rezultatą, kai turės sumokėti daugiau nei 100 Eur sumą, gaunamą iš atsakovams priteistos sumos atėmus iš atsakovų priteistas išlaidas), šiame kontekste pažymint, kad tokios aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, nesudarančiomis jokio teisinio pagrindo paneigti civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bylą laimėjusios šalies teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat pažymint, jog pats apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas apeliantų apeliacinius skundus atmeta ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į juos nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

22. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantams nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

23. Ieškovų atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad rengdami atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus ieškovai patyrė 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias už visus ieškovus apmokėjo ieškovas T. K. Byloje pateikta 2023 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra, 1 391,50 Eur sumai, ir jos apmokėjimą minėto ieškovo vardu patvirtinantis 2023 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymas.

24. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliaciniai skundai yra atmesti, minėtos ieškovų patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, minėtam ieškovui iš apeliacinius skundus pateikusių atsakovų lygiomis dalimis priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovų A. E. T. ir O. S. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui T. K. (T. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. T., asmens kodas. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 391,50 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko