Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-04-19 · Civilinė byla Nr. e2-104-454/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
e2-104-454/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11021-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
A. L.
Advokatai
Zita Ragauskaitė, Valda Gigonytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-104-454/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11021-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,sekretoriaujant Gretai Stankevičiūtei, Karolinai Šuliokienei,dalyvaujant ieškovės S. S. atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,atsakovo A. L. atstovei advokatei Valdai Gigonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, skyrimo nagrinėti į teismo posėdyje klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė S. S. (toliau – ieškovė, motina) pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui A. L. (toliau – atsakovas, tėvas), kuriuo prašė: nustatyti nepilnamečio vaiko D. L. (toliau – vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui kasmėnesinėmis periodinėmis 200 Eur išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymui skirta suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui 6 900 Eur įsiskolinimą už praėjusius tris metus iki kreipimosi į teismą dienos; sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, tačiau iš jų santykių (duomenys neskelbtini) mums gimė sūnus. Atsakovas sūnaus laukė, pripažino savo tėvystę, suteikė pavardę ir rūpinosi sūnumi, tačiau tik tuo laikotarpiu, kai artimai bendravo. Nutrūkus ieškovės ir atsakovo santykiams, atsakovas jau devynerius metus jokio išlaikymo sūnui neteikia, tik retais atvejais, esant progai, nuperka sūnui dovanas. Jau eilę metų tik ieškovė rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimu, perka maistą, drabužius, apavą, rūpinasi jo lavinimu, laisvalaikio pomėgiais, pramogomis, todėl jai žinomos išlaidos sūnaus poreikių patenkinimui. Iš viso sūnaus poreikių patenkinimui išleidžia 2 245 Eur / mėn. ir pateikią išsamią vaiko poreikių lentelę. Sūnaus išlaikymo išlaidos sudaro: maistas – 500 Eur / mėn.; dienpinigiai – 80 Eur / mėn.; drabužiai, avalynė – 200 Eur; futbolo treniruotės privačios treniruotės – 400 Eur; futbolo klubo mokestis – 25 Eur; sportinė avalynė, kojinės – 50 Eur; sūnaus vežiojimas į mokyklą treniruotes, varžybas – 100 Eur; kanceliarinės prekės – 50 Eur; laisvalaikio pramogos – 100 Eur; higienos priemonės – 30 Eur; būsto nuoma ir komunalinės paslaugos – 500 Eur; kirpykla – 10 Eur; kelionės į Lietuvą – 50 Eur; vitaminai – 10 Eur; telefono papildymas – 10 Eur; vasaros atostogų kelionės – 100 Eur; vasaros stovyklos – 30 Eur. Tai yra suma, kuri užtikrina sūnui geras buitines sąlygas, patogią gyvenamąją vietą, gerą išsilavinimą ir jo gabumų futbolui lavinimą. Futbolas yra sūnaus aistra, svajonė, jam puikiai sekasi. Šį sportą jis lanko nuo 4 metų ir savo ateitį sieja su futbolu. Šiuo ieškiniu siekiama prisiteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, atitinkantį Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytus dydžius, bet toli gražu ne pakankamą sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimui, nes orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ieškinyje nurodomi vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimui, ateities užsiėmimo užtikrinimui ir kt. būtiniesiems poreikiams. Ieškovė daug dėmesio skiriame vaiko auklėjimui, lavinimui ir jo pomėgiui – futbolo treniruotėms. Sūnų vežioja į pamokas ir treniruotes, tokiu būdu palengvindama sūnaus buitį, sutampydama jo laiką ir savo pinigus, nes važinėjant miesto transportu transporto išlaidos būtų didesnės. Ieškovė turi papildomų išlaidų baldų įgijimui sūnui, buities užtikrinimui (patalynės įgijimas, skalbimas, drabužių priežiūra), ji skiria savo laiką maisto supirkimui ir gaminimui, būsto priežiūrai, sūnaus laisvalaikiui, vežimui į mokyklą ir atgal; slaugymui jam susirgus, veda pas gydytojus, užtikrina jo sveikatos apsaugą, lavinimą ir kt., todėl atsakovo prisidėjimas prie sūnaus išlaikymo pinigine išraiška turėtų būti didesnis. Iš atsakovo prašoma priteisti suma sūnaus išlaikymui nėra per didelė. Atsakovas turi vykdyti tėvo pareigą ir teikti išlaikymą sūnui įstatymo nustatytose ribose. Vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo paskirti motiną. Atsakovo pajamos ieškovei nėra žinomos, bet jis piktybiškai vengia teikti sūnui išlaikymą. Atsakovo pateiktame prieštaravime teigiama, jog atsakovas sunkiai serga ir negali dirbti antrame darbe, tačiau, vertinant jo pateiktus į bylą įrodymus, akivaizdu, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad jis turi sveikatos problemų, kurios jam trukdytų dirbti geriau apmokamą darbą, ar papildomą darbą ir gauti didesnes pajamas. Todėl spręstina, kad atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad turi sveikatos sutrikimų, yra pagrindo išvadai, kad būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, jis turi ne tik pareigą, bet ir realias galimybes pasirūpinti tokių pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Atsakovas lėtiniu hepatitu serga jau keletą metų, bet tai jam netrukdė dirbti ir uždirbti lėšas, pakankamas ne tik pragyventi bet ir įtikinti kredito įstaigas, jog pajamos yra pakankamos, kad gauti paskolas ir jas grąžinti dalimis. Tai patvirtina atsakovo pateiktos į bylą kredito sutartys – 2019 metais jis pasiskolino iš dviejų kredito įstaigų pinigus ir įsigijo būstą. Žinant kredito įstaigų reikalavimus asmenims, siekiantiems gauti kreditus, neabejotina, jog bent metus laiko iki kreditų suteikimo atsakovo pajamos buvo ne mažiau kaip tris kartus didesnės. Turimomis žiniomis, ir 2018, ir 2019 metais atsakovas turėjo tą pačią ligos diagnozę, bet atsakovo sveikatos būklė netrukdė jam dirbti, planuoti ateitį, gauti paskolas, įsigyti turto už kreditą, kurio grąžinimas numatytas ilgam laikotarpiui. Atsakovas savo finansinę padėtį rodo tik dabartiniu laikotarpiu – tiek darbo sutartis, tiek įspėjimai dėl sankcijų už kredito nesavalaikį mokėjimą yra gana „švieži“, surašyti jau tada, kai atsakovas buvo gavęs dokumentus dėl mediacijos. Tikėtina, jog tai atsakovo apgalvoti veiksmai, siekiant nevykdyti tėvo pareigų. Atsakovas, dar 2018–2019 m. turėjęs tokias pajamas, kad jam galėjo būti suteikti kreditai ir jis galėjo prisiimti atsakomybę dėl jų grąžinimo, nepateikė dokumentų apie savo sveikatos pablogėjimą, nors prieštaravime teigia, jog uždirbti negali dėl sveikatos būklės. Nėra pateikta įrodymų apie atsakovo dalinį darbingumą, suvaržytas galimybes dirbti kai kuriomis sąlygomis, invalidumo jam suteikimą. Atsakovas buvo ir yra darbingas ir nurodyta diagnozė jam netrukdo uždirbti pinigus ir vykdyti tėvo pareigas. Prieštaravime atsakovas teigia, kad įstengtų mokėti 100 Eur kasmėnesinį išlaikymą sūnui, tačiau iki šiol gera valia jis to nedarė. Net prieš trejus metus geranoriškai susitarus, jog atsakovas mokės 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą sūnui, šiuos pinigus pervesdamas į sūnaus sąskaitą, atsakovas sugebėjo įmokėti tik 300 Eur. Kyla klausimas – kas trukdė atsakovui mokėti nors po 100 Eur kiekvieną mėnesį, jeigu jis įsitikinęs, jog mano galįs tai daryti. Akivaizdu, trukdė tėvystės pareigų vengimo jausmas, nenoras prisiimti atsakomybę už sūnų, ir tėviškų jausmų neturėjimas. Atsakovas, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, turi ne tik pareigą, bet ir realias galimybes pasirūpinti tokių pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Per paskutinius trejus metus atsakovas vaiko išlaikymui sumokėjo 300 Eur, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 6 900 Eur, skaičiuojant, jog vieno mėnesio išlaikymo suma yra 200 Eur.

Ieškovės atstovė posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovu daug metų kartu negyvena, vaikas gyvena su ieškove Anglijoje. Santykiai labai geri, ryšys artimas, motina vaiku rūpinasi, todėl prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Motina ir toliau sugebės rūpintis vaiku, jį lavinti, tenkinti jo poreikius. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia 2 245 Eur, dabar padidėjus kainoms sumos yra didesnės. Vaikas domisi sportu, profesionaliai juo užsiima, o tai kainuoja nemažus pinigus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Tėvas nemokėjo vaiko išlaikymo trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos. Prašo priteisti įsiskolinimą po 200 Eur per mėnesį, t. y. 6 900 Eur. Atsakovas neginčijo pareigos išlaikyti vaiką. Suma, kurią ieškovė prašo priteisti yra mažesnė nei įstatymas teismų praktika numato. Ieškinys pagrįstas ir prašo jį patenkinti. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas negalėtų dirbti. Atsakovas daug metų turėjo tą susirgimą, nesimato, kad liga progresuotų. Nėra medikų išvadų dėl darbingumo dalies netekimo, nėra medikų rekomendacijų, kad atsakovas negalėtų kažkokių darbų dirbti. Yra tik nenoras ir vengimas išlaikyti sūnų. Ieškovė dirba kirpėja Lietuvoje ir Anglijoje, pajamos per metus yra virš 20 000 Eur. Vaikas lanko ugdymo įstaigą, mokosi gerai ir sportuoja užsienyje. Ieškovės draugas taip pat rūpinasi vaiku, veža į treniruotes, mokyklą, prisideda ne tik pinigais, bet ir pagalba rūpinantis vaiku. Ankstesniu laiku atsakovas bendravo su vaiku, yra dovanų nupirkęs švenčių proga, bet jau keletą metų atsakovas vaiku nesidomi, pinigų neperveda. Buvo sutarę, kad atsakovas perves vaiko pinigus į sąskaitą, bet atsakovas pervedė tik 300 Eur, kurie yra išminusuoti iš prašomos priteisti įsiskolinimo sumos. Tai buvo vienkartinis pervedimas. Vien sporto treniruotės mėnesiui kainuoja apie 1 000 Eur. Vaikas neturi specialiųjų poreikių. Vaikas lanko futbolą, yra perspektyvus, lanko būrelį ir treniruojasi privačiai. 200 Eur per mėnesį yra tik būtinųjų poreikių patenkinimui. Eilę metų vaiką išlaiko tik motina, motina vaikui skiria viską kas geriausia. 200 Eur per mėnesį tokio amžiaus vaikui tik pavalgymui užtektų. Ieškovė visais atvejais skiria vaikui didesnį išlaikymą ir prisiima atsakomybę didesne apimtimi. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra nedarbingas. Natūralu, kad žmogus turi susirgimų, tačiau nėra sąlyčio su galimybe dirbti ir uždirbti pinigus bei vykdyti tėvo pareigą. Yra duomenys apie susirgimą, bet apie gydymą, progresavimą, kliudymą dirbti kažkokius darbus, duomenų byloje nėra. Vaiko išlaikymo atsakovas trejus metus neteikė, išskyrus 300 Eur, kitokių įrodymų byloje nėra. Prašo ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui kasmėnesinėmis periodinėmis 100 Eur išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymui skirtą suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka; sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną; reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės pajamos nurodytu laikotarpiu, už kurį prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą buvo didesnės ir smarkiai skyrėsi nuo atsakovo pajamų. Be to, ieškovė nuo 2017 metų išvyko su vaiku į užsienį ieškovės iniciatyva, ji nesikreipė dėl vaiko išlaikymo į atsakovą, taip patvirtindama savo pareiškimą išvykstant, kad jeigu sūnus persikelia gyventi kartu su ieškove, ji pati prisiima ir vaiko išlaikymo išlaidas. Ieškovė turėjo

pakankamas galimybes išlaikyti sūnų, nes jos gaunamos pajamos Jungtinėje Karalystėje nepalyginti didesnės nei atsakovo Lietuvoje (ieškovė dirba grožio salone su grožio injekcijomis Jungtinėje Karalystėje), taigi sūnaus teisės ir interesai bei poreikiai buvo visiškai užtikrinti. Nurodytu laikotarpiu iš Jungtinės Karalystės vyriausybės ieškovė, kiek žinoma atsakovui, turėjo gauti tikslines išmokas sūnui išlaikyti. Taigi laikytina, kad lėšų ieškovei pakako sūnaus poreikiams patenkinti. Nurodytu laikotarpiu atsakovas pajamų negaudavo, kadangi atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Austrijoje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., todėl tuo metu neturėjo galimybių teikti išlaikymo. Ieškovė vienpusiškai priėmė sprendimą išvykti su nepilnamečiu sūnumi į Jungtinę Karalystę, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje. Vien ta aplinkybė, jog šalių sūnus motinos iniciatyva yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jo poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui. Atsakovas supranta savo pareigą teikti materialinį išlaikymą savo sūnui ir ją vykdo, tačiau mokėti ieškovės prašomo 200 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui, atsakovas šiuo metu neturi galimybių, tačiau sutiktų su 100 Eur suma išlaikymui. Atsakovas pagal savo galimybes stengiasi teikti išlaikymą, nuperka sūnui reikalingus daiktus, tačiau atsakovas šiuo metu sunkiai serga, jam yra nustatytas lėtinis virusinis hepatitas C ir daugybinė spondilozė su radikulopatija. Ieškovė šias aplinkybes žino, ir supranta, kad esant tokiai sunkiai ligai yra sunku dirbti dar vieną papildomą darbą. Atsakovas nuo 2020 m. kovo 19 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir jo gaunamas atlyginimas yra 608 Eur, neatskaičius mokesčių, be to, apie atsakovo sunkią finansinę padėtį patvirtina tai, jog jis šiuo metu yra pasiėmęs 43 000 Eur būsto kreditą bei 6 600 Eur vartojimo kreditą, tačiau dėl nepakankamų pajamų kredito davėjas kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija ketina nutraukti kredito sutartis, o tai reikš jog atsakovo įgytą turtą (butą) per varžytynes parduos antstoliai. Tokia situacija, kai atsakovas niekada neteikė išlaikymo sūnui, ieškovę tenkino gana ilgą laikotarpį. Ieškovė gera valia prisiėmusi pareigą viena išlaikyti sūnų, praeityje jau yra patenkinusi sūnaus poreikius, todėl negalima teigti, kad, teismui sumažinus įsiskolinimo dydį, pažeidžiami vaiko interesai, nes jam išlaikymą teikė tik vienas iš tėvų, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti atmestas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas prie prieštaravimų buvo pridėjęs medicininį pažymėjimą, kad jam yra nustatytas lėtinis virusinis hepatitas C. Taip pat buvo pateikti papildomi dokumentai dėl pajamų. Palaiko atsakovo poziciją, kuri nurodyta atsiliepime į ieškinį. Atsakovas sutiko mokėti 100 Eur, galbūt būtų pavykę sudaryti taiką dėl 150 Eur. Pasilieka prie to, kad atsakovas sutinka mokėti po 100 Eur nuo bylos iškėlimo iki sūnaus pilnametystės. Dėl įsiskolinimo norėjo prašyti mažinti šią sumą. Ieškovė gyveno užsienyje, turėjo didesnes pajamas išlaikyti vaiką. Prašo mažinti įsiskolinimą ir skaičiuoti ne po 200 Eur, o po 100 Eur. Ieškovė išvyko į užsienį savo iniciatyva, ji nesikreipė dėl išlaikymo į atsakovą per trejus metus. Ieškovė turi prisiimti ir padidintas vaiko išlaikymo išlaidas. Ieškovė turi prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo išvykusi į užsienį. Atsakovas pagal galimybes stengiasi teikti išlaikymą – nuperka reikalingus daiktus. Atsakovas serga sunkia liga. Atsakovas pagal specialybę yra elektrikas, bet dėl sveikatos būklės jam yra sunku dirbti ir gauti papildomas pajamas. Prašo priteisti po 100 Eur periodines išmokas ir per pusę mažinti įsiskolinimą. Byloje yra medicininis pažymėjimas. Negali atsakyti dėl nedarbingumo. Yra pridėtos kredito sutartys, atsakovas pirko butą su kreditu. Taip pat yra pateiktos atsakovo pajamos. Atsakovas įsigijo butą, kad kai atvažiuos sūnus, būtų kur apsistoti. Nuomotis yra brangiau, nei mokėti įmokas. Norėjo, kad su sūnumi galėtų bendrauti, nakvoti. Šiuo metu nežino, kokios yra atsakovo mėnesinės pajamos. Byloje yra pateikta individualios veiklos vykdymo pažyma ir pajamų mokesčio deklaracija už 2019 metus. Iš Sodros pateikti duomenys apie uždirbamas pajamas. Atsakovas turi problemų su stuburu ir virusinį susirgimą, tai yra lėtinės ligos dėl kurių jam sunku dirbti. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų su motina, kad vaiko lėšas uzufrukto teise valdytų motina. Prašo išlaikymo įsiskolinimą sumažinti per pusę, ir priteisti po 100 Eur periodines išmokas per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad yra pateiktas medicininis pažymėjimas, atsakovui nustatytos lėtinės ligos dėl kurių atsakovas negali susirasti papildomų darbų.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo, o nėra duomenų, kad ieškovė pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, negebėtų rūpintis vaiku, todėl ieškovės reikalavimas pateiktas nepilnamečio vaiko interesais ir jiems neprieštarauja. Nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu jo tėvai. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra pateiktas nepilnamečio vaiko interesais. Tačiau turi būti įvertinta abiejų šalių materialinė padėtis ir priimtas sprendimas iš atsakovo priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neprieštarautų atsakovo interesams bei tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 900 Eur įsiskolinimą nepilnamečio vaiko išlaikymui, motyvuodama tuo, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Atsakovui nepateiktus įrodymų, kad buvo teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Gautas išvadą teikiančios institucijos prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, išvadą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje nutarta atsisakyti priimti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priimti ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo, todėl teismas šią civilinę bylą nagrinėja dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė ir atsakovas.

Ieškovė į bylą yra pateikusi pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus, metinę pajamų deklaraciją. Taip pat ieškovė pateikė duomenis, kokias pajamas gauna užsienyje. Byloje yra dokumentas, kuris patvirtina, jog vaikas mokosi užsienyje. Pažymos apie pajamas patvirtina, kad ieškovė gaudavo kas mėnesį po 60,04 Eur, paskui po 120,12 Eur išmoką vaikui.

Atsakovas pateikė į bylą 2020 m. rugpjūčio 3 d. medicininį pažymėjimą, kuriame nurodytos atsakovo diagnozės: lėtinis virusinis hepatitas C ir daugybinė spondilozė su radikulopatija. Skiriamas medikamentinis gydymas, reabilitacinis gydymas. Byloje pateikta atsakovo darbo sutartis, kredito sutartis būstui, vartojimo kredito sutartis bei pranešimai apie sutarties pažeidimą. Taip pat pateikti įrodymai, kad atsakovas nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Pažymos apie transporto priemones patvirtina, kad atsakovui priklauso viena transporto priemonė, o ieškovė transporto priemonių neturi. Individualios veiklos pažymos patvirtina, kad atsakovas vykdo individualią veiklą. Pateikta pajamų mokesčio deklaracija už 2019 metus. Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad atsakovas 2017–2021 metais dirbo ir gavo pajamas. Pateikti Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašai patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise turi trijų kambarių butą Kaune, o ieškovė taip pat turi nekilnojamojo turto Lietuvoje. Pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, o duomenų, ar atsakovas turi kitų išlaikytinių nėra pateikta.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas paskutiniu metu byla nesidomėjo, buvo pasyvus, atsakovo atstovei nepavyko susisiekti su atsakovu, atsakovas nebendradarbiavo dėl taikaus ginčo išsprendimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovės atstovė nurodė, kad ši suma yra mažesnė nei numato įstatymas bei teismų praktika ir prisidėtų bent prie minimalių vaiko poreikių patenkinimo.

Atsakovo atstovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį dėl atsakovo sveikatos būklės.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, net atsižvelgiant į šį kriterijų, kuris nėra privalomas, iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis 200 Eur yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos.

Ieškovė pateikė vaiko poreikių detalizaciją, iš kurios matyti, kad vaiko poreikiams reikalinga suma yra 2 245 Eur per mėnesį. Vaikui augant jo poreikiai didėja, vaikas lanko mokyklą, futbolo treniruotes, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti. Laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios.

Atsakovas nepaneigė vaiko poreikių fakto, neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašo ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-324/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-382-896/2021).

Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė turi prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo išvykusi į užsienį. Tačiau akivaizdžiai tokia situacija ir yra – ieškovė viena išlaiko sūnų. Atsakovas atsiliepime pats nurodė, kad atsakovas niekada neteikė išlaikymo sūnui. Ieškovė sutinka, kad ji ir toliau prisidės prie sūnaus išlaikymo didesne dalimi ir prašo priteisti iš atsakovo tik po 200 Eur per mėnesį vaiko išlaikymą, kas toli gražu nėra pakankama suma sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimui. Pažymėtina, kad minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra pateiktas nepilnamečio vaiko interesais.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Taip pat kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-799-267/2021).

Šiuo metu kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 73,50 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Teismo vertinimu, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti užtikrinami ne tik būtinieji jo poreikiai, bet ir poilsis, laisvalaikis, saviraiška ir pan., todėl teismas, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju iš nustatytos minimalios vaiko poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui skiriamos išmokos sumos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-865-855/2022). Be to, teismo manymu, ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą, iš prašomos priteisti sumos jau minusuoja teikiamą valstybės išmoką, todėl teismas išmokos vaikui dydžiu nemažina prašomo priteisti tėvo teikiamo išlaikymo vaikui.

Nustatytina, kad išlaikymas turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių patenkinimu. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė pagal savo galimybes išlaiko vaiką, o atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai prisideda.

Atsakovas nurodė, kad ieškovė išvyko su vaiku į užsienį ieškovės iniciatyva, ji nesikreipė dėl vaiko išlaikymo į atsakovą, taip patvirtindama savo pareiškimą išvykstant, kad jeigu sūnus persikelia gyventi kartu su ieškove, ji pati prisiima ir vaiko išlaikymo išlaidas.

Teismo nuomone, byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių sūnus užsienyje gyvena tik ieškovės iniciatyva, o ne bendru tėvų sutarimu, todėl nėra jokio pagrindo perkelti ieškovei atsakomybę teikti didesnę dalį išlaikymo, sąlygoto pragyvenimo užsienyje lygio. Kita vertus, ieškovė ir neprašo iš atsakovo priteisti realų, reikalingą vaikui išlaikymą gyvenant užsienyje.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

Tai, kad atsakovas metus laiko atliko įkalinimo bausmę, neatleido jo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Taip pat nėra pateikta įrodymų dėl atsakovo nedarbingumo, atvirkščiai, pateikti įrodymai apie atsakovo darbovietes ir darbines pajamas, taip pat, kad atsakovas nuosavybės teise įsigijo butą ir turi transporto priemonę.

Todėl teismas pagal byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad atsakovas yra jaunas, darbingas asmuo, gaunantis pajamas ir turintis turto. Tai, kad atsakovas turi paskolų, nesudaro pagrindo mažinti vaiko išlaikymą.

Didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, atitinkantys jo amžių ir gabumus, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas užsienyje. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Taigi ir atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Įvertintina, kad atsakovas nepagrindė, kurie ieškovės nurodyti jo vaiko poreikiai yra pernelyg dideli (CPK 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-324/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-382-896/2021).

Manytina, kad 200 Eur išlaikymas priteistinas iš atsakovo patenkintų nors minimalius vaiko poreikius ir būtų pagal atsakovo galimybes.

Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas visiškai – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki jo pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 6 900 Eur už praėjusius tris metus iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė nurodė, kad per paskutinius trejus metus atsakovas vaiko išlaikymui sumokėjo 300 Eur, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 6 900 Eur, skaičiuojant, jog vieno mėnesio išlaikymo suma yra 200 Eur.

Ieškovė nurodė aplinkybes, kad bandė su atsakovu susitarti dėl vaiko išlaikymo, tačiau atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė prisiėmė pareigą viena išlaikyti sūnų, negali būti laikomi pagrįstais.

Atsakovas taip pat nurodė, kad atsakovas pagal galimybes stengiasi teikti išlaikymą – nuperka reikalingus daiktus, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta.

Atsakovo atstovė prašo išlaikymo įsiskolinimą sumažinti per pusę.

Ieškovė nurodė, kad ankstesniu laiku atsakovas bendravo su vaiku, yra dovanų nupirkęs švenčių proga, bet jau keletą metų atsakovas vaiku nesidomi, pinigų neperveda. Buvo sutarę, kad atsakovas perves vaiko pinigus į sąskaitą, bet atsakovas pervedė tik 300 Eur, kurie yra išminusuoti iš prašomos priteisti įsiskolinimo sumos ir tai buvo vienkartinis pervedimas.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Atsižvelgiant į byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai – iš atsakovo priteistina 6 900 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė iš viso patyrė 400 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

Ieškovė taip pat byloje yra sumokėjusi iš viso 75 Eur žyminį mokestį už patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje nutarta atsisakyti priimti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir nutartimi nebuvo išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, teismas išnagrinėdamas bylą iš esmės grąžina ieškovei jos sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnis).

Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 54 Eur mokėtino žyminio mokesčio (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 155 Eur mokėtino žyminio mokesčio (6 900 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 209 Eur (54 Eur + 155 Eur) žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 8,95 Eur. Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 6 900 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečiui vaikui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimu dok. Nr. 198 (mokėtoja S. S.) ir 2020 m. rugsėjo 8 d. mokėjimu dok. Nr. 28 (mokėtoja Zita Ragauskaitė).

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 209 Eur (dviejų šimtų devynių eurų) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,95 Eur (aštuonių eurų 95 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas