Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2054-322/2022 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams A. S. ir B. S. dėl baudos sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. lapkričio 8 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausė atsakovams. Iš 2016 m. rugsėjo 12 d. privačios žemės sklypo panaudos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas A. S. panaudos pagrindais neatlygintinai leido apeliantui naudotis žemės sklypais penkerių metų terminui – iki 2022 m.

17. Pagal 2021 m. kovo 30 d. ieškovo ir atsakovų sudarytą Preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai įsipareigojo už 44 000 Eur sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais parduoti ieškovui du Žemės sklypus. Sutartimi šalys įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 1 d. sudaryti žemės sklypo notarinę pirkimo-pardavimo sutartį (Preliminarios sutarties 1.3. punktas). Apeliantas Preliminarios sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovui A. S. 5 000 Eur sumą, kuri užskaitoma kaip dalis mokėjimo už perkamus sklypus, likusią sumą ieškovas įsipareigojo sumokėti pardavėjui tą pačią diena šalims sudarius ir pasirašius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Preliminarios sutarties 2.2 punktas). Preliminarios sutarties 3.3. punkte šalys numatė, jeigu pardavėjas (atsakovai) pažeidžia šios sutarties sąlygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su pirkėju (ieškovu) notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tai jis įsipareigoja grąžinti sumokėtą sutarties 2.2. punkte numatytą pinigų sumą bei sumokėti 5 000 Eur baudą už atsisakymą tinkamai vykdyti sutartį.

18. 2021 m. balandžio 2 d. atsakovas A. S. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai pranešimą apie ketinimą parduoti žemės ūkio paskirties Žemės sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. balandžio 21 d. pranešimais informavo asmenis, turinčius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę įsigyti parduodamus Žemės sklypus. 2021 m. balandžio 30 d. P. S. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai sutikimą pirkti parduodamus žemės ūkio paskirties Žemės sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba atsakovui A. S. 2021 m. gegužės 14 d. išdavė pažymą „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“. 2021 m. liepos 2 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai ginčo žemės sklypus pardavė B. S. ir A. S. už 44 000 Eur.

19. Apeliantas 2021 m. liepos 29 d. pretenzija kreipėsi į atsakovus, kuria pareikalavo atsakovams pažeidus Preliminarią sutartį, t. y. atsisakius su apeliantu sudaryti Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, pareikalavo sumokėti netesybas – 5 000 baudą ir grąžinti sumokėtus 5 000 Eur. Atsakovai 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakymu į pretenzija sutiko apeliantui grąžinti sumokėtą 5000 Eur sumą, tačiau atsisakė sumokėti netesybas.

Dėl Preliminarios sutarties pažeidimo

20. Apeliantas skunde teigia, kad pagrindinė Žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, kadangi jiems prieš sudarant Preliminarią sutartį buvo žinoma įstatymu nustatyta pareiga žemės ūkio paskirties žemės savininkams per Nacionalinę žemės tarnybą pasiūlyti žemės sklypą įsigyti pirmumo teisę turintiems gretutinių sklypų savininkams, taip pat buvo žinoma, kad P. S. domisi parduodamu Žemės sklypu, ir tikėjosi, kad apeliantas kažkaip sutvarkys, todėl atsakovai sudarydami su apeliantu Preliminarią sutartį elgėsi nerūpestingai ir buvo nesąžiningi. Jeigu atsakovai būtų sąžiningi ir pateikę ieškovui visą informaciją apie P. S. sutikimą/ketinimą įsigyti ginčo Žemės sklypus, ieškovas būtų pasiūlęs didesnę kainą. Atsakovai atsiliepime į skundą nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl apelianto kaltės, kadangi jis žinodamas, kad neturi teisės pirmumo teisės pirkti Žemės sklypų, parengė ir sudarė Preliminarią sutartį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės, kadangi atsakovai sudarydami su ieškovu Preliminarią sutartį, žinodami, jog jų parduodami Žemės sklypai yra specialios paskirties, tačiau nepasidomėjo Žemės sklypų pardavimo sąlygomis ir teisės aktuose nustatyta tvarka, pasitikėjo ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, taip pat pripažino, kad apeliantas, žinodamas, kad jis Preliminariosios sutarties sudarymo metu neturėjo pirmumo teisės įsigyti atsakovų parduodamų žemės ūkio paskirties Žemės sklypų, buvo nepakankamai sąžiningas, tikindamas atsakovus, kad leidimus pirkti iš Nacionalinės žemės tarnybos tikrai gaus, nepakankamai bendradarbiavo su atsakovais, pasinaudojo atsakovų jam rodomu pasitikėjimu, patirties tokių sandorių sudaryme ir žinių stoka, konstatavo abiejų šalių kaltę.

22. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pažymėtina, kad šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (CK 6.193-6.195 straipsniai).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį, turi vadovautis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Sprendžiant klausimą dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti, ir elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ).

24. Preliminariosios sutarties 1.3. puntu šalys įsipareigojo Žemės sklypų pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to byloje ginčas nekilo, kad Preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta, atsakovams Žemės sklypus 2021 m. liepos d. pardavus pirmumo teisę turėjusiam gretutinio žemės sklypo savininkui P. S., nesuėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui.

26. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių įrodančių atsakovų kaltę, tačiau teigia, kad sudarant Preliminarią sutartį jam nebuvo žinoma, jog gretimo žemės sklypo savininkai yra Nacionalinei žemės tarnybai pareiškę norą pirkti atsakovų parduodamus Žemės sklypus, apie tai atsakovai jo neinformavo nei iki Preliminariosios sutarties sudarymo, nei esant sudarytai šiai sutarčiai, be to Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nėra įtvirtintas draudimas žemės ūkio paskirties žemės sklypus parduoti asmenims neturintiems pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę.

27. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis); kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnio 2 dalis).

28. Vienas iš įstatymo reguliuojamų nuosavybės teisės ribojimų įtvirtintas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (2003 m. sausio 28 d. Nr. IX-1314). Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jo reguliavimu siekiama šių tikslų: 1) užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas; 2) sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; 3) skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.

29. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d.) 5 straipsnio 1 dalyje, siekiant įvardytų tikslų, įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

30. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis).

31. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti aptartos pardavimo tvarkos pažeidimo padariniai: jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

32. Aptartas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reguliavimas reiškia, kad žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per Nacionalinę žemės tarnybą pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo, tačiau nevaržo žemės sklypo savininko nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis Preliminarios sutarties sudarymo metu neturėjo pagal įstatymą pirmumo teisės įsigyti atsakovų parduodamų Žemės sklypų, taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantas tokią teisę iki sueinant pagrindinės sutarties sudarymo terminui būtų įgijęs.

34. Apeliantas skunde nurodė, kad atsakovai dar nepasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme į pretenziją, nurodė, kad iki 2021 m. rugsėjo 1 d. pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta dėl pirkėjo (apelianto) kaltės, kadangi jis nebūtų įgijęs teisės įsigyti Žemės sklypų, nenurodė, kad jau buvo Žemės sklypus pardavę gretutinio žemės sklypo savininkams, nes jei apeliantui būtų buvę žinoma apie tai, kad gretutinio žemės sklypo savininkai yra pareiškę norą pirkti Žemės sklypus, jis būtų pasiūlęs didesnę kainą už parduodamus Žemės sklypus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai, būdami pardavėjais, turėjo teisę spręsti dėl Žemės sklypų pardavimo kainos, apeliantas kaip pirkėjas su tokia kaina sutiko Preliminarios sutarties sudarymo metu, todėl priešingai nei teigia apeliantas, atsakovai, jau esant sudarytai Preliminariai sutarčiai, neturėjo pareigos keisti Žemės sklypų pardavimo kainos, nes tokiu atveju, būtent atsakovai būtų pažeidę vieną iš Preliminarios sutarties sąlygų – susitarimą dėl Žemės sklypų kainos (Preliminariosios sutarties 2.1. punktą). Taip pat atsakovai, pareiškus norą pirkti Žemės sklypus besiribojančio žemės sklypo savininkui (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas), privalėjo vadovautis teisės aktais ir parduoti Žemės sklypus pirmumo teisę turinčiam asmeniui, be to, jei, kaip pageidavo apeliantas, būtų sudaryta pagrindinė Žemė sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, ir jam būtų jam parduoti Žemės sklypai, pažeidžiant įstatyme įvirtintą pirmumo teisę pirkti, suinteresuotas asmuo (šiuo atveju, besiribojančio žemės sklypo savininkas) būtų turėjęs teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalis).

35. Esant aptartoms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatoms, kurios turėjo ir tikėtina buvo žinomos apeliantui, aplinkybė, kad atsakovai raštu nepranešę apeliantui pardavė Žemės sklypus pirmumo teisę turėjusiam pirkėjui, nepašalina apelianto atsakomybės dėl sudarytos Preliminarios sutarties. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Preliminarią sutartį parengė ir pateikė atsakovams pasirašyti pats apeliantas, be to, apeliantas Žemės sklypais naudojosi panaudos pagrindais, todėl jam buvo žinoma, kad Žemės sklypai ribojasi su kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais, todėl turėjo ir galėjo įvertinti, kad gretimo sklypo savininkas galimai pareikš norą pirkti parduodamus Žemės sklypus. Apelianto skunde nurodytas argumentas, kad padidinus parduodamų Žemės sklypų kainą, galimai besiribojančio žemės sklypo savininkas nebūtų pasinaudojęs jam įstatymu suteikta pirmine teise ir nebūtų pirkęs Žemės sklypų, laikytina tik subjektyvia apelianto nuomone, nes tokios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais.

37. Iš esmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindinė Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tiek dėl apelianto, tiek dėl atsakovų kaltės.

Dėl netesybų

39. Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas).

41. Įstatymo (CK 6.165 straipsnio) nuostatose, reglamentuojančiose preliminariosios sutarties institutą, expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, tačiau atsakymą į klausimą, kokia yra atlygintinų nuostolių apimtis preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, pateikia teismų praktika. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant iki sutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013). Taigi pripažįstama, jog nuostoliai iki sutartinės atsakomybės taikymo atveju turi būti apriboti nukentėjusios šalies grąžinimu į buvusią padėtį iki derybų tokia apimtimi, kokia ji patyrė praradimų dėl pasitikėjimo kita šalimi, kad nukentėjusi šalis nepagrįstai neatsirastų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo iki sutartinių prievolių įvykdymo atveju, ir nuostoliai netaptų baudiniai.

42. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas).

44. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas).

45. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas). Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas).

46. Preliminarios sutarties 3.3. punkte šalys sutarė, jeigu pardavėjas (atsakovai) pažeidžia sutarties sąlygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su pirkėju (apeliantu) notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tai jis įsipareigoja sumokėti 2.2. punkte numatytą pinigų sumą ir sumokėti 5000 Eur baudą už atsisakymą tinkamai įvykdyti sutartį. Jei pirkėjas atsisako sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tuomet 2.2. punkte sumokėtas avansas lieka pardavėjui. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.

47. Atsižvelgiant į Preliminaria sutartimi sutartą Žemės sklypų kainą – 44 000 Eur, į sumokėto avanso dydį (5 000 Eur), šalių sutartos netesybos nelaikytinos per didelės ar neprotingos. Tarp šalių dėl to ginčo nekilo.

48. Apeliantas teigia, kad jis pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytas panaudos sutartis Žemės sklypus prižiūrėjo, dirbo, tręšė, gerino žemės kokybę, tikėdamasis šiuos sklypus ateityje įsigyti, todėl atsakovams pažeidus Preliminarią sutartį ir nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovai turi sumokėti Preliminarioje sutartyje nustatyto dydžio baudą.

49. Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nekreipdamas dėmesio į įstatyme numatytus žemės įsigijimo apribojimus, ketino įsigyti atsakovų parduodamus žemės sklypus, pasinaudojo atsakovų patirties ir žinių stoka bei jam rodomu pasitikėjimu, padarė išvadą, kad dėl prievolės neįvykdymo konstatuotina ir ieškovo kaltė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu konstatavus abiejų sandorio šalių kaltę dėl sandorio nevykdymo, įvertinus skirtingą šalių patirtį sudarant sandorius (ieškovas ūkininkas, valdantis daug hektarų žemės, sudaręs ne vieną panašią sutartį, paruošęs preliminariųjų sutarčių sąlygas, o atsakovai sudarę gal vieną ar dvi tokias sutartis, neturintys žinių ir patirties, pasitikėję ieškovu), teismui yra pagrindo vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovus atleisti nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis), o ieškovo reikalavimą jam priteisti iš atsakovų 5000 Eur baudą atmesti.

50. Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta abiejų šalių kaltė dėl to, kad buvo pažeista esminė Preliminarios sutarties sąlyga ir nebuvo sudaryta pagrindinė Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Abi sutarties šalys sudarydamos Preliminarią sutartį nepagrįstai tikėjo, kad neatsiras pirkėjas turintis pirmumo teisę už pasiūlytą kainą pirkti Žemės sklypus, tačiau tokio elgesio nėra pagrindo vertinti sąžiningu, atidžiu, rūpestingu. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad padaryti neabejotinas išvadas, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta tik dėl ieškovo veiksmų. Atsakovai net ir nesuėjus terminui sudaryti pagrindinę sutartį pabaigos, pardavė Žemės sklypus pirmumo teisę turėjusiam pirkėjui, todėl, nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo išvadai, kad sutarties nesudarymo pasekmės kyla tik ieškovui, spręstina, kad pasekmės kilo ir dėl atsakovų veiksmų, t. y. dėl abiejų šalių kaltės. Įvertinus visumą įrodymų atsakovams kyla pareiga atlyginti apeliantui pusę netesybų sumos, t. y. 2 500 Eur (CK 6.259 straipsnio 1 dalis), todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos (šios nutarties 49 punktas), teismo sprendimas naikintinas ir apeliantui priteistina solidariai iš atsakovų 2 500 Eur bauda (netesybos).

Dėl procesinių palūkanų

51. Priteisus apeliantui netesybas, spręstina dėl procesinių palūkanų priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei, todėl ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo ir nagrinėjamu atveju.

52. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. vasario 2 d. teismui priėmus ieškinį dėl baudos priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl baudos pažeidus Preliminarios sutarties sąlygas priteisimo, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, ir nors padarė pagrįstas išvadas dėl abiejų šalių kaltės netinkamai vertino įrodymus, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176–185 straipsniai), ko pasėkoje netinkamai taikė materialines teisės normas bei padarė nepagrįstas išvadas, todėl esant minėtoms nustatytoms bei išdėstytoms prieš tai aplinkybėms ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

55. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

56. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas.

57. Ieškovas pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant ieškinį, dubliką, atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimalus išlaidų dydis už ieškinio parengimą (2022 m. sausio 25 d.), siekė 3 995,25 Eur (2,5× 1598,10 Eur), už dubliko parengimą (2022 m. kovo 9 d.), siekė 2 397,15 Eur (1,5×1598,10 Eur), todėl ieškovo prašomos priteisti bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis. Taip pat ieškovas už ieškinį sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį.

59. Įvertinus bylos sudėtingumą, laiko sąnaudas darytina išvada, kad abiejų šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai tenkinti 50 proc., ieškovui iš atsakovų priteistina 756,50 Eur (1513 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsižvelgiant, kad ieškovo atmesti reikalavimai sudaro 50 proc., atsakovui A. S. iš ieškovo priteistina 726 Eur (1 452,00 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 94, 98 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

61. Apeliantas pateikė įrodymus, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro sumokėtas 113 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Patenkinus 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovų priteistina 56,50 Eur (113 Eur x 50 proc.)

62. Atsakovas A. S. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.

63. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijos numatytus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes ir kita. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2022 m. spalio 18 d. buvo 1780,50 Eur. Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3 (8.11 punktas), todėl maksimali suma būtų 2314,65 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimą advokato laiko sąnaudų, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, atsakovės apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad atmesta 50 procentų apelianto reikalavimų, atsakovui A. S. iš apelianto priteistina 890 Eur (1780,50 Eur x 50 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų Eur) baudą, 5 (penkis) procentus procesines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo 2022 m. vasario 2 d. iki visiško priteistos sumos išieškojimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 378,25 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, t. y. iš viso 756,50 Eur (septinių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 50).

Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septinių šimtų dvidešimt šešių eurų 00) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 28,25 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš viso 56,50 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 50) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 890,00 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimties eurų 00) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.