- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- I1-3361-780/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01887-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Brunera“, uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“, uždaroji akcinė bendrovė „CNC catering“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, tretieji suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga „Brunera“, uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“ ir uždaroji akcinė bendrovė „CNC catering“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 1–3) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. spalio 4 d., jam nebuvo užtikrintas visavertis, pakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimas. Pasak pareiškėjo, patiekiami patiekalai (košės, sriubos) buvo pernelyg skiedžiami vandeniu, juose trūko sudėtinių produktų, porcijos buvo itin mažos. Duona buvo tiekiama supelijusi, arbata – be cukraus, žuvies patiekalai skleidė nemalonų kvapą, žuvies kotletuose buvo daug kaulų, o pupelės pateikiamos nepakankamai išvirtos, kietos. Siekdamas gauti geresnį maitinimą, pareiškėjas įsidarbino siuvykloje, tačiau, jo teigimu, ir dirbantiems nuteistiesiems buvo tiekiamas nevisavertis maistas. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą keitė maitinimo racioną, rinkosi vegetarišką bei musulmonišką maistą, tačiau, nepaisant to, maisto kokybė išliko prasta – patiekalai buvo nemalonaus kvapo ir praskiesti.
Pareiškėjas akcentavo, kad dėl netinkamo maitinimo nuolat jautė alkį, teigė buvęs „marinamas badu“, patyrė psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat fizines pasekmes – sąnarių skausmus, raumenų mėšlungį, skrandžio ir žarnyno skausmus, bendrą silpnumą. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į įstaigos administracijos darbuotojus, tačiau, jo teigimu, į šiuos kreipimusis nebuvo reaguojama. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 19–24) nurodė, kad ginčo laikotarpiu maitinimo paslaugos Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime buvo teikiamos pagal maitinimo paslaugų viešojo pirkimo sutartis, sudarytas tarp Lietuvos kalėjimų tarnybos ir maitinimo paslaugų tiekėjų – viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Brunera“ (nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2024 m. vasario 5 d.), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Niklita“ (nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. gegužės 24 d.) bei UAB „CNC catering“ (nuo 2024 m. gegužės 24 d. ir iki šiol).
Atsakovės atstovė pažymėjo, kad Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime nuteistųjų ir suimtųjų maitinimas organizuojamas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis patvirtintais valgiaraščiais. Nurodė, kad patvirtinti valgiaraščiai yra subalansuoti ir pagal kaloringumą atitinka nustatytas fiziologines mitybos normas.
Nuteistiesiems ir suimtiesiems teikiamo maisto kokybė yra periodiškai tikrinama akredituotose laboratorijose. Paskutinis patikrinimas atliktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centre 2024 m. kovo 8 d. Iš teismui pateiktų nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimo bei teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktų matyti, jog tikrinimų metu maisto produktų kokybės pažeidimų nenustatyta. Atsakovės atstovės teigimu, šie duomenys patvirtina, kad patiekalų energetinė vertė ir sudėtis atitinka nustatytas paros normas. Siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugų teikimą, maisto ruošimą, higienos reikalavimų bei kitų su nuteistųjų ir suimtųjų maitinimu susijusių sanitarinių normų laikymąsi, įkalinimo įstaigoje buvo sudaryta komisija. Patikrinimų rezultatai fiksuojami aktuose, su kuriais supažindinama ir maitinimo paslaugas teikianti įmonė. Nustačius trūkumų ar pažeidimų, maitinimo paslaugų teikėjams teikiami siūlymai ir rekomendacijos dėl paslaugų teikimo gerinimo. Nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu trūkumų ar pažeidimų nenustatyta.
Atsakovės atstovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių dėl patiekalų neatitikimo jų sudėčiai pagal patvirtintus valgiaraščius bei nekonkretizavo galimų pažeidimų atvejų, todėl, LKT teigimu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumo. LKT savo veikloje vadovavosi galiojusiais Teisingumo ministro įsakymais, nustatančiais fiziologinių mitybos normų bei paros maitinimo išlaidų normų reikalavimus asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Kadangi minėti teisės aktai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti, laikytina, kad jie buvo galiojantys ir teisėti.
Akcentavo, kad nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, buvo sudaryta galimybė įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. LKT teigimu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, todėl jo argumentai, jog jis nuolat jautė alkį ar badavo, turėtų būti vertinami kritiškai.
Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime, dėl netinkamo maitinimo į įstaigos psichologus nesikreipė. Pareiškėjo skundo argumentai dėl nevisaverčio maitinimo yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Niklita“ su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 1-4) nurodė, kad UAB „Niklita“ su LKT 2024 m. sausio 23 d. buvo sudariusi Maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-15, pagal kurią buvo teikiamos maitinimo paslaugos Pravieniškių kalėjime. Pažymėjo, kad UAB „Niklita“ maitinimo paslaugas skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių kalėjime teikė neilgą laiką, t. y. nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. birželio 6 d., tačiau teikdama maitinimo paslaugas užtikrino tinkamą nuteistųjų/suimtųjų maitinimą, laikantis sutartyje numatytų sąlygų ir reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų reikalavimų. Paslaugų teikimo laikotarpiu periodiškai buvo daromi nuteistiesiems teikiamo maisto kokybės patikrinimai, kurių metu pažeidimų nustatyta nebuvo, o tai tik įrodo tinkamo maitinimo užtikrinimą, atsižvelgiant į valgiaraštyje nustatytas normas.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas savo reikalavimą grindžia subjektyvia nuomone bei deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o ne objektyviais bei neteisėtų veiksmų pobūdį pagrindžiančiais įrodymais, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už nurodytą laikotarpį yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, organizuojant nuteistųjų maitinimą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. spalio 4 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose.
Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje neužtikrinus pareiškėjui tinkamo maitinimo.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 2-ajame kalėjime, nuo 2024 m. gruodžio 19 d. Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal dirbančių/nedirbančių vyrų valgiaraštį, valgiaraštį veganams.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija) 92 straipsnio 5 dalyje, reglamentuota, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 92 straipsnio 10 dalis).
Pagal Fiziologines mitybos normas dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (galiojęs iki 2023 m. sausio 1 d.), maisto energinės vertės norma dirbančiam vyrui per parą yra 3301 kcal (atitinkamai nurodyta, kiek turi sudaryti riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 patvirtintų Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų (redakcija nuo 2016 m. liepos 6 d.) 6 punkte nurodoma, jog 19-34 m. amžiaus vyrams (pareiškėjas yra gimęs 1990 m. gruodžio 27 d.) rekomenduojama paros maisto energinė vertė yra nuo 2450 kcal iki 3500 kcal, priklausomai nuo fizinio aktyvumo koeficiento, taigi, vidutiniškai 2975 kcal (2450+3500/2), o 35–64 m. amžiaus vyrams rekomenduojama paros maisto energinė vertė yra nuo 2300 kcal iki 3290 kcal, taigi, vidutiniškai 2795 kcal (2300+3290/2).
Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam dirbančiam/nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos). Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, yra nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur (2.1.1 punktas), vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, yra nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 punktas), šios išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 punktas).
Nagrinėjamu atveju akcentuotina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-99 (toliau – Pažyma), kurios vertinimas pateiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 20 d. sprendime (administracinė byla Nr. I1-1123-816/2023), o šiam vertinimui pritarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eTA-486-815/2023). Pažymoje, be kita ko, teisingumo ministrei buvo rekomenduota apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes šis teisinis reglamentavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos nebeturi jokios imperatyviai pripažįstamos vertės ir praktikoje nėra taikomas. Tačiau, įvertinus tai, kad už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog renkantis maitinimo tiekėją prioritetas yra teikiamas fiziologinių mitybos normų užtikrinimui ir nėra vadovaujamasi galiojančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 nustatytomis paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o nuteistųjų bei suimtųjų maitinimui skiriama suma yra ženkliai didesnė, nei patvirtinta minėtame teisės akte, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas tyrimas buvo nutrauktas.
Nurodyta pažyma aktuali nagrinėjamam ginčui, nes joje konstatuota, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose faktiškai yra viršijamos, prioritetą teikiant fiziologinių mitybos normų užtikrinimui. Taigi, Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos, nors ir nebuvo keistos ilgą laiką, tačiau faktiškai nebuvo taikomos ir nuteistieji nebuvo maitinami pagal jose nurodytas sumas, o maitinimui buvo skiriamos didesnės išlaidos, užtikrinančios fiziologines mitybos normas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 76-5/1065 pagrindu nuo 2022 m. vasario 5 d. nuteistųjų maitinimą Pravieniškių 1-ajame kalėjime organizavo, vykdė VšĮ ,,Bruneros“ (1 t., b. l. 70-107). Maitinimo sutarties 2 priede (1 t., b. l. 89) nurodomi maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno dirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 3,75 Eur, nedirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 2,90 Eur, vegano paros maitinimo kaina yra 2,90 Eur, t. y. du kartus didesnė už Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų 2.1.1. ir 2.1.2. punktuose nustatytą maitinimo išlaidų normos vidurkį dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir didesnė už minėtu įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą (1,90 Eur).
Nuo 2024 m. vasario 5 d. maitinimas buvo tiekiamas UAB ,,Niklita“ pagal į bylą pateiktą 2024 m. sausio 23 d. Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ST-15 (1 t., b. l. 153-186). Šios sutarties 2 priede (1 t., b. l. 175) nurodomi maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno dirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 5,75 Eur, nedirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 4,70 Eur , nedirbančio vegano paros maitinimo kaina yra 5,06 Eur, dirbančio vegano paros maitinimo kaina yra 5,76 Eur, t. y. kelis kartus didesnė už Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų 2.1.1. ir 2.1.2. punktuose nustatytą maitinimo išlaidų normos vidurkį dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, veganams ir didesnė už minėtu įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą (1,90 Eur).
Nuo 2024 m. birželio 7 d. maitinimo paslaugas teikia UAB ,,CNC catering“ pagal 2024 m. gegužės 24 d. sudarytą ir iki šiol galiojančią Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ST-233 (1 t., b. l. 108-152). Šios maitinimo sutarties priede (1 t., b. l. 138) nurodomi maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno dirbančio vyro maksimali priimtina paros maitinimo kaina yra 4,57 Eur, nedirbančio vyro maksimali priimtina paros maitinimo kaina yra 4,06 Eur , nedirbančio vegano maksimali priimtina paros maitinimo kaina yra 4,15 Eur, t. y. daugiau nei du kartus didesnė už Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų 2.1.1. ir 2.1.2. punktuose nustatytą maitinimo išlaidų normos vidurkį dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir didesnė už minėtu įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą (1,90 Eur).
Šie duomenys taip pat patvirtina Pažymoje nustatytą aplinkybę, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose, tarp jų ir Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime, faktiškai yra viršijamos.
Pareiškėjo teigimu, tiekiamas maistas nebuvo kokybiškas ir visavertis: sriubos ir košės buvo per skystos, patiekaluose trūko sudėtinių produktų, porcijos buvo mažos, o maistas skleidė nemalonų kvapą.
Maitinimas Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime organizuojamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (galiojo iki 2024 m. liepos 13 d.) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.
Asmenys, kalintys laisvės atėmimo vietose, yra maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 buvo patvirtinti nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščių pakeitimai. Valgiaraščiuose, be kita ko, nurodomi patiekalų pavadinimai, maisto produktų kiekiai (gramais).
Nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisyklių 16 punktą, kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Taisyklių 3 priede patvirtinti patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energinė vertė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisykles (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kuriose konkreti paros maitinimo išlaidų norma nuteistajam nėra nustatyta, tačiau reglamentuojama, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga (311 punktas); suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 punktas); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas); laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (322 punktas).
Iš bylos duomenų nustatyta, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) atlikdavo patikrinimus dėl maitinimo organizavimo nuteistiesiems ir suimtiesiems, teikiamo maisto kokybės. Iš 2024 m. vasario 19 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto (toliau – Patikrinimo aktas) Nr. LV-7827 (1 t. b. l. 40-42) , 2024 m. rugpjūčio 30 d. Patikrinimo akto Nr. 48369 (1 t., b. l. 43-45), 2024 m. spalio 7 d. Patikrinimo akto Nr. LV-55586 (1 t., b. l. 46-79), 2024 m. spalio 18 d. Patikrinimo akto Nr. LV-57957 (1 t., b. l. 50-53), 2024 m. gruodžio 3 d. Patikrinimo akto Nr. LV-67541 (1 t., b. l. 54-57), 2024 m. gruodžio 19 d. Patikrinimo akto Nr. LV-71490 (1 t., b. l. 58-61), 2025 m. sausio 14 d. Patikrinimo akto Nr. LV-2674 (1 t., b. l. 62-65), 2025 m. vasario 11 d. Patikrinimo akto Nr. LV-8670 (1 t., b. l. 66-69), bei Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2024 m. kovo 8 d. tyrimo protokolo Nr. 1534 (1 t., b. l. 39) akivaizdu, jog jokie trūkumai tikrinant maisto kokybę, temperatūrą, nuteistųjų maisto dalintojų aprangą, valgymo salės priežiūrą, higieninių priemonių naudojimą, indų plovimo kokybę, nenustatyti, patiekalų energetinė vertė atitinka nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį.
Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad Pravieniškių 1-asis ir Pravieniškių 2-asis kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos. Teismo vertinimu, Pravieniškių 1-ojo ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Patikrinimo aktai yra itin detalūs, nuteistiesiems tiekiamas maistas tikrintas kruopščiai ir smulkmeniškai. Visuose patikrinimo aktuose Komisija nenustatė pažeidimų, susijusių su netinkamu maisto paruošimu, išvaizda, svoriu. Komisijos vertinimu, maistas buvo tiekiamas ne žemesnės, kaip 63 laipsnių temperatūros, patiekalai buvo jiems būdingos išvaizdos, spalvos, kvapo, konsistencijos, patiekalų sudėtis tinkama, į juos dedamas reikiamas kiekis ingredientų, patiekalų svoris atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ nuostatas. Aplinkybę, jog patiekalų energetinė vertė atitinka nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį, patvirtina ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2024 m. kovo 8 d. tyrimo protokolas Nr. 1534 (1 t., b. l. 39), kuriame nurodyta, jog tikrinant maistą laboratorijoje pažeidimų nenustatyta.
Pareiškėjas nepaneigė, kad galimybė įsigyti maisto produktų įkalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje jam buvo sudaryta viso įkalinimo metu. Šia teise pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat naudojosi, apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, ką patvirtina į bylą pateikti pinigų apskaitos žiniaraščiai (1 t., b. l. 35-38). Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas, neužtekęs nuteistiesiems nemokamai tiekiamo maitinimo, turėjo galimybę papildomai įsigyti leidžiamų maisto produktų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog jis nuolat jautė alkį, laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu reikšmingai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus organizuojant nuteistųjų maitinimą. Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes apie netinkamą nuteistųjų maitinimą, tačiau detaliai nepaaiškino, koks maitinimas, jo nuomone, jam turėjo būti tiekiamas, nepaaiškino, kaip nustatė maisto energinę vertę ir svorį, argumentuodamas skundą iš esmės vadovavosi tik savo subjektyviu maisto skonio, kiekio ir energinės vertės suvokimu.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių 1-ojo ar Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją, Lietuvos kalėjimų tarnybą ar kitas institucijas dėl netinkamo maitinimo. Byloje nenustatyta, kad dėl maisto trūkumo sukeltos žalos sveikatai pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažyma (1 t., b. l. 31) bei Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažyma (1 t., b. l. 33) taip pat patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė ir į psichologus dėl skunde nurodomų sunkių emocinių ir dvasinių išgyvenimų, fizinio diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, nepatogumų, kuriuos galėjo sukelti nuolatinis alkio jausmas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustatyta, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl neužtikrinto tinkamo maitinimo.
Teismo vertinimu, deklaratyvūs ir subjektyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus tiekiant pareiškėjui maitinimą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjas buvo maitinamas nepakankamu, nekokybišku maistu ir kad dėl to jam kilo didelio masto neturtinė žala. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis, nežmoniškomis sąlygomis arba kitaip pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Tokią praktiką analogiško pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-240-520/2025, 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-114-822/2025, 2025 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-131-1188/2025, 2025 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-134-624/2025 ir kt.).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.