- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- TA-131-1188/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02920-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. (E. G.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimo pagal pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“) dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 20 000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Tarnybos Marijampolės kalėjime (toliau – ir Marijampolės kalėjimas) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 9 d. buvo neužtikrintas visavertis, pakankamo kiekio ir energinės vertės maitinimas. Sriubos buvo verdamos tik vandenyje, košės skiedžiamos vandeniu, jose trūko riebalų, tiekiamos daržovės buvo prasčiausios kokybės, patiekaluose trūko mėsos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims maitinimui skiriama pinigų suma nekito nuo 2007 metų, nors maisto produktai pabrango keleriopai. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančias kainas neįmanoma patiekti trijų maisto davinių per dieną, kurie atitiktų kiekio ir energinės vertės kriterijus. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamo maitinimo jis jaučia savo svorio pokyčius, sunyko raumenys, atsirado mieguistumas, silpnumas. Pareiškėjas paaiškino, kad į gydytoją kreiptis bijojo, nes jautė gėdą. Maisto davinius tikrindavo tarnybos, tačiau, pareiškėjo teigimu, jų atvykimo dienos Marijampolės kalėjimui buvo žinomos iš anksto, todėl tikrinimo dienomis maisto daviniai atitikdavo normas. Pareiškėjas akcentavo, jog beveik visą skundžiamą laikotarpį dirbo, dėl to itin jautė maistinių medžiagų trūkumą. Pareiškėjas darė išvadą, kad dėl netinkamo maitinimo jis buvo kankinamas, kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, patyrė sunkius psichologinius išgyvenimus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas bei kai kuriuos kitus tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. TA-376-789/2023, kurioje, jo nuomone, buvo nagrinėtos analogiškos aplinkybės.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepimuose į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad nuteistųjų maitinimas Marijampolės kalėjime organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis juose patvirtintais valgiaraščiais. Marijampolės kalėjimas periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui, maisto kokybę tikrina ir valstybinės institucijos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas, atlikęs patikrinimus 2021 – 2023 metais, patikrinimų aktuose konstatavo, kad maitinimo pažeidimų nenustatyta, kaloringumas atitiko keliamus reikalavimus. Pažeidimų nenustatė ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Atsakovas paaiškino, kad Marijampolės kalėjimas yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Niklita“ (toliau – ir Bendrovė), kuri, teikdama maitinimo paslaugas nuteistiesiems, griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis. Periodinius maitinimo paslaugų patikrinimus atlieka Marijampolės kalėjime sudaryta komisija, kuri patikrinimų metu matuoja maisto temperatūrą, sveria maisto porcijas, tikrina jų kokybę. Nustačius pažeidimus, komisija informuoja maitinimo paslaugas teikiančią įmonę, tačiau ginčo laikotarpiu komisija pažeidimų nenustatė. Atsakovas pažymėjo, kad lengvosios grupės nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų, todėl jeigu pareiškėjas nuolat jautė alkį, jis galėjo papildomai nusipirkti maisto Marijampolės kalėjimo parduotuvėje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus ar sveikatos priežiūros specialistus dėl neužtikrinto visaverčio maitinimo nesikreipė. Atsakovo teigimu, skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Atsakovas pabrėžė, kad Tarnyba laikosi teisės aktų nuostatų, tinkamai juos įgyvendina, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos.
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad visiems nuteistiesiems užtikrinami valgiaraščiai, atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui užtikrinamas subalansuotas ir visavertis maitinimas, todėl jo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Atsakovas pažymėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo nurodomų teisės aktų teisėtumo klausimas, teisės aktai nėra pripažinti neteisėtais. Atsakovas akcentavo, kad maisto kokybę nuolat tikrina kompetentingos tarnybos. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvūs, neatitinkantys tikrovės, nurodomi sveikatos sutrikimai nėra susiję su Marijampolės kalėjime tiekiamu maitinimu.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.
8. Bendrovė nurodė, kad maitinimo paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Niklita“ ir Tarnybos (anksčiau – Marijampolės pataisos namų) numatyta vienam nedirbančiam vyrui skirto paros maitinimo kaina yra 2,90 Eur, t. y. daugiau, nei dvigubai didesnė už teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintose maitinimo išlaidų normose numatytą vidurkį (1,25 Eur) ir dvigubai didesnė už šiose normose numatytą maksimalią sumą (1,45 Eur). Bendrovė darė išvadą, kad Marijampolės kalėjime nedirbantiems vyrams skiriama maitinimo norma visiškai atitiko ir net viršijo minėtas iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusias maitinimo išlaidų normas. Bendrovė pažymėjo, kad nuteistųjų valgiaraščiai yra subalansuoti, atitinka kaloringumo reikalavimus. Tai patvirtina Kauno technologijos universiteto maisto instituto laboratoriniai tyrimai bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliekami planiniai ir neplaniniai patikrinimai. Bendrovė nepagrįstais laikė pareiškėjo teiginius, jog jis nesikreipė į gydytojus dėl juntamos gėdos, nes asmuo, patiriantis tokio masto neigiamus išgyvenimus, kokius nurodė pareiškėjas, kreiptųsi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus. Bendrovė darė išvadą, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo patirtus išgyvenimus ir jų priežastinį ryšį su Marijampolės kalėjime tiektu maitinimu. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.
II.
9. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 11 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.
10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atliko bausmę Marijampolės kalėjime, buvo priskirtas lengvajai grupei ir ginčo laikotarpiu beveik visą laiką dirbo. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 173 straipsnio 5, 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (galiojęs iki 2023 m. sausio 1 d.) patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 patvirtintų Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų (redakcija nuo 2016 m. liepos 6 d.) 6 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintų Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos) 2.1.1, 2.3 punktais. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos neatitinka realybės, o jų laikymasis savaime pažeidžia nuteistųjų teises, teismas pritarė atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pozicijai ir pažymėjo, jog kalėjimams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų, jie privalo vykdyti galiojančius teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių mitybos normų bei skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nepateikė prašymo ištirti norminius teisės aktus, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl minėto ginčui taikomo teisės akto teisėtumo nekilo, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pradėti byloje taikytinų norminio teisės akto tyrimą.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaita Nr. 2017/1-63 surašyta daugiau nei prieš ketverius metus iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios, o 2019 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 1/3D-2994 – prieš beveik du metus iki ginčo laikotarpio pradžios (2021 m. rugsėjo 18 d.), todėl negali pagrįsti pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Dėl 2021 m. sausio 20 d. rašto Nr. 1/3D-171 teismas pažymėjo, jog šiame rašte Seimo kontrolierius analizavo būtent drausmės grupei priskirtų nuteistųjų situaciją ir iškėlė abejones dėl teisės normų, ribojančių šių nuteistųjų teisę papildomai įsigyti maisto produktų, gauti siuntinius bei užsiimti individualia veikla. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia ginčo dėl kalinimo sąlygų drausmės grupėje ar dėl draudimo papildomai įsigyti maisto produktų (priešingai – teismo posėdžio metu nurodė, kad tokią teisę turi), todėl darė išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. sausio 20 d. raštas Nr. 1/3D-171 šiai bylai taip pat nėra aktualus.
12. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-99 (toliau – ir Pažyma), kuri įvertinta Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I1-1123-816/2023) ir tokiam vertinimui pritarė Lietuvos vyriausiasis administracinis tesimas 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-486-815/2023. Teismas pažymėjo, kad nurodyta pažyma aktuali nagrinėjamam ginčui, nes joje konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose faktiškai yra viršijamos, prioritetą teikiant fiziologinių mitybos normų užtikrinimui. Teismas darė išvadą, kad Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos, nors ir nebuvo keistos ilgą laiką, tačiau faktiškai nebuvo taikomos ir nuteistieji nebuvo maitinami pagal jose nurodytas sumas, kurių pagrindu pareiškėjas reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.
13. Teismas nustatė, kad iki 2022 m. birželio 14 d. Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo paslaugos buvo užtikrinamos Marijampolės kalėjimo su Bendrove sudarytos Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 27/10-61 ir jos priedo „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ pagrindu. Šios maitinimo sutarties 2 priede nurodomi maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno dirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 3,30 Eur, t. y. du kartus didesnė už Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų 2.1.1. punkte nustatytą maitinimo išlaidų normos vidurkį dirbantiems vyrams ir didesnė už minėtu įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą (1,90 Eur). Teismas nustatė, kad nuo 2022 m. birželio 14 d. tarp Marijampolės kalėjimo (tuo metu – Marijampolės pataisos namų) ir Bendrovės sudarytos Maitinimo paslaugos teikimo Marijampolės pataisos namuose viešojo pirkimo – pardavimo sutarties 2 priede vieno dirbančio vyro paros maitinimo kaina yra dar didesnė – 3,78 Eur, todėl beveik dvigubai viršija Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normose nustatytą maksimumą (1,90 Eur). Teismas pažymėjo, kad šie duomenys taip pat patvirtina Pažymoje nustatytą aplinkybę, jog nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose, tarp jų ir Marijampolės kalėjime, faktiškai yra viršijamos, todėl įvertinęs bylos faktinius duomenis, teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos bei maitinimui skiriama pinigų suma nesikeitė.
14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad tiekiamas maistas nebuvo kokybiškas ir visavertis, nes į jį dėl svorio pilama vandens, tiekiamos prasčiausios kokybės daržovės, jų trūko, patiekaluose buvo per mažai riebalų, mėsos, kruopų, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 punktu, 3 priedu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 311, 312, 315, 322 punktais, nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas Marijampolės kalėjimo valgykloje atliko maisto kokybės planinius ir neplaninius patikrinimus pagal vartotojų (pranešėjų) skundus (pateiktą informaciją). Esminių tiekiamo maisto kokybės pažeidimų nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad kai kurie patikrinimai dėl maisto kokybės buvo atlikti iš anksto suplanavus, tačiau atlikti ir neplaniniai (netikėti) patikrinimai, todėl laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad tikrinimai buvo neveiksmingi, nes iš anksto suderinti. Teismas atkreipė dėmesį, jog maisto kokybę Marijampolės kalėjime periodiškai tikrino ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Teismas darė išvadą, kad šie duomenys patvirtina, jog Marijampolės kalėjimas laikėsi Taisyklių 16 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 322 punkto reikalavimų (bent vieną kartą per pusmetį atlikti maisto laboratorinius tyrimus). Nors minėtų patikrinimų metu buvo tiriamas maistas, skirtas nedirbantiems vyrams, o nagrinėjamu atveju aktualus maitinimas dirbantiesiems, teismas atkreipė dėmesį, jog šių tyrimų metu nebuvo nustatyta esminių energinės vertės nuokrypių nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.
15. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu, kiekvieną mėnesį (kartais dažniau) Marijampolės kalėjime sudaryta komisija taip pat atlikdavo patikrinimus, kaip Bendrovė laikosi Maitinimo sutarties sąlygų. Patikrinimų metu buvo vertinama patiekalų sudėtis pagal valgiaraščius, vizualinė jų išvaizda, svoris, temperatūra, pagaminamų porcijų kiekis, kaip pildomi patiekalų kontrolės žurnalai. Teismas atkreipė dėmesį, kad beveik visuose byloje pateiktuose Marijampolės kalėjimo patikrinimo aktuose konstatuojama, jog maisto buvo pagaminta daugiau nei priklauso pagal valgančių nuteistųjų skaičių. Teismas darė išvadą, kad nuteistiesiems maisto porcijų pagaminama pakankamai. Taip pat akivaizdu, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos. Teismo vertinimu, Marijampolės kalėjimo patikrinimo aktai yra itin detalūs, nuteistiesiems tiekiamas maistas tikrintas kruopščiai ir smulkmeniškai. Visuose Marijampolės kalėjimo patikrinimo aktuose, išskyrus 2023 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktą, Komisija nenustatė pažeidimų, susijusių su netinkamu maisto paruošimu, išvaizda, svoriu. Komisijos vertinimu, maistas buvo tiekiamas ne žemesnės, kaip 70 laipsnių temperatūros, patiekalai buvo jiems būdingos išvaizdos, spalvos, kvapo, konsistencijos, patiekalų sudėtis tinkama, į juos dedamas reikiamas kiekis ingredientų, patiekalų svoris atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ nuostatas.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos patikrinimo akte buvo konstatuoti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, susiję su pareiškėjo skundo argumentais, t. y. neatitikimai valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: žirnių sriuboje beveik nebuvo žirnių, tik sultinys; dirbančio vyro 2-ojo davinio svoris nustatytas 1 394 g, nors pagal valgiaraštį turėjo būti 1 470 g. Todėl teismas vertino, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, organizuojant nuteistųjų (tarp jų pareiškėjo) maitinimą 2023 m. rugsėjo 14 d.
17. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nenustatė, jog Marijampolės kalėjimas dažnai ar pasikartojančiai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti, organizuodamas nuteistųjų maitinimą. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad nustatytas vienkartinis pažeidimas reikšmingai ir dideliu mastu pažeidė pareiškėjo teises. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei. Pagal galiojančios redakcijos Vidaus tvarkos taisyklių 42 punktą (analogiškas reglamentavimas buvo ir iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 20 punkte) pareiškėjui buvo leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad turėjo teisę apsipirkti Marijampolės kalėjimo parduotuvėje. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, neužtekęs nuteistiesiems nemokamai tiekiamo maitinimo, turėjo galimybę papildomai įsigyti leidžiamų maisto produktų. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog jis nuolat jautė alkį.
18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu reikšmingai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus organizuojant nuteistųjų maitinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes apie netinkamą nuteistųjų maitinimą, tačiau detaliai nepaaiškino, koks maitinimas, jo nuomone, jam turėjo būti tiekiamas, nepaaiškino, kaip nustatė maisto energinę vertę ir svorį, argumentuodamas skundą iš esmės vadovavosi tik savo subjektyviu maisto skonio, kiekio ir energinės vertės suvokimu. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės kalėjimo administraciją, Lietuvos kalėjimų tarnybą ar kitas institucijas dėl netinkamo maitinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus dėl maisto trūkumo sukeltos žalos sveikatai, taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė ir į psichologus dėl skunde nurodomų sunkių dvasinių išgyvenimų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje vieną kartą nustatyto netinkamo maisto davinio svorio.
19. Teismo vertinimu, deklaratyvūs ir subjektyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti sistemingus, pasikartojančius atsakovo neteisėtus veiksmus tiekiant pareiškėjui maitinimą. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjas buvo nuolat maitinamas nepakankamu, nekokybišku maistu ir kad dėl to jam kilo didelio masto neturtinė žala. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis, nežmoniškomis sąlygomis arba kitaip pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.
20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 suformuota praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes minėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl veganiško maisto reikalavimų, o ne dėl dirbantiems vyrams tiekto maitinimo.
21. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir sutiko, kad dėl šioje byloje nustatyto pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimo, t. y. netinkamo maitinimo 2023 m. rugsėjo 14 d., pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktas numato, jog teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Teismas vadovavosi CK 1.138 straipsnio 6, 8 punktais, atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir, byloje nenustatęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (vienkartinio nustatyto nepakankamo maisto svorio) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, taip pat nenustatęs, kad pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas konstatavo, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirta neturtinė žala nebuvo tokia apčiuopiama, kad būtų būtina įvertinti pinigais.
22. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais – 20 000 Eur, ir 5 procentų metinių palūkanų bei tenkinti pareiškėjo skundą.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad nustatyta produktų kaina (2,50 Eur) negali užtikrinti visaverčio paros davinio. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į EŽTT 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Longin prieš Kroatiją, 2009 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Orchorvski prieš Lenkiją ir nurodo, kad EŽTT aplinkybę, jog nebuvo užtikrintas visaverčio maisto patiekimas kalinamam asmeniui, vertina kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylą Nr. A822-1448/2013, kurioje nurodyta, kad teisės aktuose nustatytos vidutinės fiziologinės, energetinės normos privalo būti tiksliai užtikrinamos. Pareiškėjas nurodo, kad buvo priverstas pirkti maisto produktus, todėl patyrė ir turtinę žalą. Pareiškėjas pabrėžia, kad kalint jam nebuvo užtikrintas maitinimas pagal nustatytas vidutines fiziologines, energetines normas. Pareiškėjas nesutinka su neturtinės žalos pinigais nepriteisimu, kadangi neužtikrinus pakankamo maitinimo kilo realus pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai, be to, buvo pažeisti Konvencijos 3 straipsnis, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde nėra pateikta pakankamų argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumu. Teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog dėl netinkamo maitinimo būtų padarytas ilgalaikis poveikis pareiškėjo sveikatai. Byloje nenustatyta ir tai, jog Marijampolės kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamo maitinimo poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vien deklaratyvus tariamų pažeidimų nurodymas skunde ir hipotetinės prielaidos apie galimą žalą dėl tokių pažeidimų, jeigu jie būtų, nereiškia, jog pareiškėjas patyrė realią žalą, kurią turėtų atlyginti valstybė. Atsakovas akcentuoja, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos atitiktų teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas Marijampolės kalėjime buvo laikomas alkanas, ar dėl nepakankamo maitinimo būtų nusilpęs. Atsakovas pažymi, kad nebuvo nustatyta, jog Marijampolės kalėjime dirbantiems vyrams skiriama maitinimo išlaidų norma neatitiktų teisingumo ministro įsakymu nustatytų normų. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimo, kuriuos būtų padaręs pirmosios instancijos teismas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepatyrė tokių neigiamų išgyvenimų ar sukrėtimų, kuriuos būtų galima įvertinti pinigine išraiška. Atsakovo vertinimu, vien ta priežastis, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę kreiptis į įstaigoje dirbančius psichologus, kurie turi kompetenciją padėti emocinius išgyvenimus patiriantiems asmenims, to nepadarė, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas neišgyveno tokių kančių, sukrėtimų ar kt., kad būtų reikalinga psichologo pagalba. Atsakovas nurodo, kad Marijampolės kalėjimas veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai motyvuoja tuo, kad jam Marijampolės kalėjime nebuvo užtikrintas pilnavertis maitinimas dėl teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintų maitinimo išlaidų normų. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Marijampolės kalėjime paros maitinimo kaina yra du kartus didesnė už teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintas maitinimo išlaidų normas ir ženkliai didesnė už minėtu įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą. Atsakovas pažymi, kad visos pataisos įstaigos privalo vykdyti galiojančius teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų ir kitų reikalavimų, tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo netenkino Marijampolės kalėjime tiekiamas maitinimas, jam buvo sudarytos sąlygos įsigyti papildomai maisto prekių. Nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą, atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nenustačius, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (vienkartinio nustatyto nepakankamo maisto svorio) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą. Atsakovo vertinimu, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ nuostatų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
30. Bendrovė akcentuoja, jog UAB „Niklita“, teikdama maitinimo paslaugas, griežtai vadovaujasi visais šias paslaugas reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. Bendrovės teigimu, patvirtinti valgiaraščiai yra subalansuoti, atitinka kaloringumo reikalavimus. Maitinimo paslaugos atitinka Maitinimo sutarties nuostatas. Tai pagrindžia bent vieną kartą per pusmetį atliekami Kauno technologijos universiteto maisto instituto laboratoriniai maistingumo tyrimai bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliekami planiniai ir neplaniniai patikrinimai. Bendrovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais apie mažus įkainius ir nurodo, kad pagal 2019 m. Maitinimo sutartį vienos paros maitinimo kaina dirbančiam vyrui sudarė 2,90 Eur, o nuo 2022 m. liepos 2 d. pagal 2022 m. Maitinimo sutartį maitinimo kaina dirbančiam vyrui siekė 3,78 Eur. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad UAB „Niklita“ yra juridinis asmuo, perkantis maisto produktus didmeninėmis kainomis, todėl maisto produktų kainos neturėtų būti lyginamos su įprastomis fiziniams asmenims prieinamomis kainomis. Bendrovės teigimu, maitinimo įkainiai yra adekvatūs ir užtikrinantys tinkamą nuteistųjų maitinimą, atsižvelgiant į nuteistųjų (suimtųjų) maitinimą reglamentuojančius teisės aktus. Bendrovė pažymi, kad per maitinimo paslaugų teikimo laikotarpį esminių pažeidimų nustatyta nebuvo. Bendrovė pabrėžia, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl neužtikrinto tinkamo visaverčio maitinimo, dėl pakankamo kiekio ir kokybės maisto davinių neužtikrinimo, svorio kitimo ir kitų fizinių ir psichinių sveikatos padarinių, kuriuos pareiškėjas teigia patyręs, į medikus ir psichologus nesikreipė, o tai tik įrodo pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumą. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, tačiau juos pateikia deklaratyviai, nepaaiškindamas, kuo jo situacija yra analogiška priimtiems sprendimams. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia neginčijantis Vyriausybės ir jos įstaigų norminių aktų, tačiau skundžiasi netinkamai vykdomais valstybės įsipareigojimais, neišaiškinant kokie įsipareigojimai yra nevykdomi ir kaip jie turėtų būti vykdomi kitaip, todėl šie pareiškėjo teiginiai, Bendrovės vertinimu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Taip pat pareiškėjas teigia esant Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio pažeidimus, tačiau juos pateikia abstrakčiai ir taip pat nenurodo kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią pareiškėjui Marijampolės kalėjime atliekant bausmę nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 9 d., atsakovo atstovui neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. tiekiant nevisavertį, nepakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimą.
32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovų atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažinęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (vienkartinio nustatyto nepakankamo maisto svorio ir maistinės vertės). Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės motyvuodamas netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu.
34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl visaverčio maitinimo neužtikrinimo, skiriant tam nepakankamą finansavimą, byloje pateiktus įrodymus, nustatė, jog maitinimas laisvės atėmimo vietos įstaigoje (Marijampolės kalėjime) organizuotas pagal teisės aktų reikalavimus, maitinimo išlaidų normos, įtvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normose, yra viršijamos, prioritetą teikiant fiziologinėms mitybos normoms užtikrinti, o pareiškėjo, kuris ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės kalėjime, buvo dirbantis, maitinimui buvo skiriama suma, kuri beveik dvigubai viršijo Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normose nustatytą maksimumą. Kadangi ginčo laikotarpiu buvo organizuojami planiniai ir neplaniniai patikrinimai, skirti užtikrinti nuteistiesiems teikiamų maitinimo paslaugų kokybę, ir tik Marijampolės kalėjimo komisijos pasirašytame 2023 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akte buvo konstatuoti nustatyti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, t. y. valgiaraštyje nustatyto maisto davinio svorio ir maistinės vertės neatitikimai, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti Marijampolės kalėjimo neteisėtus veiksmus organizuojant nuteistųjų (tarp jų pareiškėjo) maitinimą dėl netinkamo maisto davinio svorio. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų, jis į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į medikus ir psichologus dėl neužtikrinto tinkamo visaverčio maitinimo, dėl pakankamo kiekio ir kokybės maisto davinių neužtikrinimo, svorio kritimo.
37. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).
38. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
39. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepakankama 2,50 Eur suma per parą produktams, atmestini kaip deklaratyvūs, nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo aspektu. Apeliaciniame skunde patvirtinta aplinkybė, jog pareiškėjas nesikreipė į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją, psichologinę tarnybą ar medicinos personalą dėl psichologinių, sveikatos ar kitų problemų, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį vertintina kaip įrodymas, kad nėra aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl laisvės atėmimo vietos įstaigoje tiekiamo maisto, jo kokybės, krintančio svorio, jaučiamo silpnumo bei alkio jausmo, t. y. kaip paties pareiškėjo pasirinktas pasyvus elgesio modelis, reaguojant į galbūt pažeidžiamas jo teises. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis (įvairių institucijų patikrinimo aktais), kadangi pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jų netinkamumo. Pažymėtina, kad galimybė apsipirkti laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje yra pareiškėjo teisė, esant individualiam poreikiui apsipirkti papildomai. Laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje perkamos maisto prekės yra nuteistųjų pasirinkimas pagal jų individualius poreikius, todėl atmestini pareiškėjo subjektyvūs pasvarstymai dėl poreikio pirkti nesveiką maistą. Kadangi pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus organizuodamas maitinimą, o Marijampolės kalėjimo komisijos atliktuose patikrinimuose ginčo laikotarpiu nustatytas vienkartinio pobūdžio tiekiamo maisto kokybės pažeidimas, kuris pasireiškė nežymiu svorio ir energetinės vertės neatitikimu, šis atvejis pagrįstai pripažintas pažeidžiančiu pareiškėjo teises, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra proporcingas pareiškėjo reikalaujamam neturtinės žalos atlyginimui.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik išvardija EŽTT sprendimus, teisės aktus, tačiau nepagrindžia jų aktualumo šiai nagrinėjamai bylai. Pareiškėjo nurodomuose EŽTT sprendimuose išties buvo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimai, tačiau dėl visiškai kitokio pobūdžio tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo nei nagrinėjama šioje byloje. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje, nors ir buvo analizuojami panašūs kaip ir šioje administracinėje byloje pareiškėjo nurodomi tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pažeidimai, tačiau buvo konstatuoti visiškai kitokio pobūdžio, t. y. ne vienkartiniai pažeidimai. Be to, aptariamoje administracinėje byloje buvo priteista pareiškėjui jo patirta turtinė žala, o skundo dalis dėl neturtinės žalos buvo atmesta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai išvardija teisės aktų pažeidimus, tačiau nenurodo kaip šie pažeidimai pasireiškė jo atveju.
41. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į ginčo santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Dėl to teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. G. (E. G.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.