Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovės atstovių veiksmų, organizuojant nuteistųjų maitinimą Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 9 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad Marijampolės kalėjime jam buvo tiekiamas nevisavertis, netinkamos kokybės ir energinės vertės maistas, porcijos buvo per mažos. Nustatyta, jog pareiškėjas atliko bausmę Marijampolės kalėjime, buvo priskirtas lengvajai grupei ir ginčo laikotarpiu beveik visą laiką dirbo. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje bus vertinama maitinimo, skirto pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, atitiktis teisės aktų reikalavimams.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 173 straipsnio 5 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančias jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Tos pačios redakcijos BVK 173 straipsnio 10 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 str. 10 d.).

Pagal Fiziologines mitybos normas dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (galiojęs iki 2023 m. sausio 1 d.), maisto energinės vertės norma dirbančiam vyrui per parą yra 3301 kcal (atitinkamai nurodyta, kiek turi sudaryti riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 patvirtintų Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų (redakcija nuo 2016 m. liepos 6 d.) 6 punkte nurodoma, jog 19-34 m. amžiaus vyrams (pareiškėjas yra gimęs 1992 m. spalio 2 d.) rekomenduojama paros maisto energinė vertė yra nuo 2450 kcal iki 3500 kcal, priklausomai nuo fizinio aktyvumo koeficiento, taigi, vidutiniškai 2975 kcal (2450+3500/2).

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos). Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, yra nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur (2.1.1 punktas); šios išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 punktas).

Dėl pareiškėjo argumentų, jog Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos neatitinka realybės, o jų laikymasis savaime pažeidžia nuteistųjų teises, teismas pritaria atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pozicijai ir pažymi, jog kalėjimams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų. Jie privalo vykdyti galiojančius teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių mitybos normų bei skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Pareiškėjas skunde prašymo ištirti norminius teisės aktus nepateikė, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl minėto ginčui taikomo teisės akto teisėtumo nekyla, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pradėti byloje taikytinų norminio teisės akto tyrimą. Tokią praktiką dėl būtinybės tirti norminus administracinius aktus formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-639-815/2023; 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-629/2018).

Pareiškėjas savo skunde prašė teismo atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Nr. 2017/1-63 „Dėl žmogaus teisių padėties Kybartų pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje“ (2 t., b. l. 44-71), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 1/3D-2994 „Dėl pateiktos informacijos“ (2 t., b. l. 40-43) bei 2021 m. sausio 20 d. raštą Nr. 1/3D-171 „Dėl Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos“ (2 t., b. l. 113-114), kuriuose, kaip teigiama skunde, Seimo kontrolierius nustatė, jog nuteistieji yra maitinami netinkamai ir rekomendavo didinti finansavimą maitinimui. Akcentuotina, kad įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaita Nr. 2017/1-63 surašyta daugiau, nei prieš ketverius metus iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios, o 2019 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 1/3D-2994 – prieš beveik du metus iki ginčo laikotarpio pradžios (2021 m. rugsėjo 18 d.), todėl negali pagrįsti pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Dėl 2021 m. sausio 20 d. rašto Nr. 1/3D-171 teismas pažymi, jog šiame rašte Seimo kontrolierius analizavo būtent drausmės grupei priskirtų nuteistųjų situaciją ir iškėlė abejones dėl teisės normų, ribojančių šių nuteistųjų teisę papildomai įsigyti maisto produktų, gauti siuntinius bei užsiimti individualia veikla. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia ginčo dėl kalinimo sąlygų drausmės grupėje ar dėl draudimo papildomai įsigyti maisto produktų (priešingai – teismo posėdžio metu nurodė, kad tokią teisę turi), todėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. sausio 20 d. raštas Nr. 1/3D-171 šiai bylai taip pat nėra aktualus.

Kita vertus, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-99 (toliau – ir Pažyma) (2 t., b. l. 73 – 77), kuri įvertinta Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 20 d. sprendime (administracinė byla Nr. I1-1123-816/2023), ir tokiam vertinimui pritarė LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eTA-486-815/2023). Pažymoje, be kita ko, teisingumo ministrei buvo rekomenduota apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes šis teisinis reglamentavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos nebeturi jokios imperatyviai pripažįstamos vertės ir praktikoje nėra taikomas. Tačiau, įvertinus tai, kad už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog renkantis maitinimo tiekėją prioritetas yra teikiamas fiziologinių mitybos normų užtikrinimui ir nėra vadovaujamasi galiojančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 nustatytomis paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o nuteistųjų bei suimtųjų maitinimui skiriama suma yra ženkliai didesnė, nei patvirtinta minėtame teisės akte, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas tyrimas buvo nutrauktas.

Nurodyta pažyma aktuali nagrinėjamam ginčui, nes joje konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose faktiškai yra viršijamos, prioritetą teikiant fiziologinių mitybos normų užtikrinimui. Taigi, Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos, nors ir nebuvo keistos ilgą laiką, tačiau faktiškai nebuvo taikomos ir nuteistieji nebuvo maitinami pagal jose nurodytas sumas, kurių pagrindu pareiškėjas reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

Iki 2022 m. birželio 14 d. Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo paslaugos buvo užtikrinamos Marijampolės kalėjimo su UAB „Niklita“ sudarytos Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 27/10-61 (2 t., b. l. 120-127) ir jos priedo „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ (2 t., b. l. 128-137) pagrindu. Šios maitinimo sutarties 2 priede (2 t., b. l. 138) nurodomi maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno dirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 3,30 Eur, t. y. du kartus didesnė už Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų 2.1.1. punkte nustatytą maitinimo išlaidų normos vidurkį dirbantiems vyrams ir didesnė už minėtu įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą (1,90 Eur).

Nuo 2022 m. birželio 14 d. tarp Marijampolės kalėjimo (tuo metu – Marijampolės pataisos namų) ir UAB „Niklita“ sudarytos Maitinimo paslaugos teikimo Marijampolės pataisos namuose viešojo pirkimo – pardavimo sutarties (1 t., b. l. 140 – 148) 2 priede (1 t., b. l. 159-160) vieno dirbančio vyro paros maitinimo kaina yra dar didesnė – 3,78 Eur, todėl beveik dvigubai viršija Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normose nustatytą maksimumą (1,90 Eur).

Šie duomenys taip pat patvirtina Pažymoje nustatytą aplinkybę, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose, tarp jų ir Marijampolės kalėjime, faktiškai yra viršijamos, todėl įvertinus bylos faktinius duomenis, pareiškėjo teiginiai, kad tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos bei maitinimui skiriama pinigų suma nesikeitė, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, tiekiamas maistas nebuvo kokybiškas ir visavertis, nes į jį dėl svorio pilama vandens, tiekiamos prasčiausios kokybės daržovės, jų trūko, patiekaluose buvo per mažai riebalų, mėsos, kruopų.

Asmenys, kalintys laisvės atėmimo vietose, yra maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 buvo patvirtinti nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščių pakeitimai. Valgiaraščiuose, be kita ko, nurodomi patiekalų pavadinimai, maisto produktų kiekiai (gramais). Nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisyklių 16 punktą, kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Taisyklių 3 priede patvirtinti patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energinė vertė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisykles (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kuriose konkreti paros maitinimo išlaidų norma nuteistajam nėra nustatyta, tačiau reglamentuojama, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga (311 p.); suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 p.); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas); laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (322 p.).

Byloje nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas Marijampolės kalėjimo valgykloje atliko maisto kokybės planinius ir neplaninius patikrinimus pagal vartotojų (pranešėjų) skundus (pateiktą informaciją) (1 t., b. l. 68-85, 161-174). Esminių tiekiamo maisto kokybės pažeidimų nenustatyta. Dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, kurie nesiejami su nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytais argumentais (pvz. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte konstatuoti smulkaus gamybinio inventoriaus priežiūros neatitikimai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Pralamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (1 t., b. l. 70)), Marijampolės kalėjimui buvo duoti atitinkami nurodymai bei atliekama jų vykdymo kontrolė. Iš minėtų patikrinimo aktų turinio matyti, jog kai kurie patikrinimai dėl maisto kokybės buvo atlikti iš anksto suplanavus, tačiau atlikti ir neplaniniai (netikėti) patikrinimai (1 t., b. l. 78-85, 168-174), todėl pareiškėjo argumentai, kad tikrinimai buvo neveiksmingi, nes iš anksto suderinti, laikytini nepagrįstais.

Iš bylos duomenų matyti, jog maisto kokybę Marijampolės kalėjime periodiškai tikrino ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras (1 t., b. l. 86-92). Šie duomenys patvirtina, jog Marijampolės kalėjimas laikėsi Taisyklių 16 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 322 punkto reikalavimų (bent vieną kartą per pusmetį atlikti maisto laboratorinius tyrimus). Nors minėtų patikrinimų metu buvo tiriamas maistas, skirtas nedirbantiems vyrams, o nagrinėjamu atveju aktualus maitinimas dirbantiesiems, teismas atkreipia dėmesį, jog šių tyrimų metu nebuvo nustatyta esminių energinės vertės nuokrypių nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Paminėtina, kad viename patikrinimo akte buvo nustatyta 62-jomis kcal per maža dienos patiekalų energinė vertė, tačiau šis neatitikimas ne tik yra mažareikšmis, bet ir nepagrindžia pareiškėjo skundo argumentų, kadangi buvo tiriamas maistas, skirtas nedirbantiems vyrams.

Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu, kiekvieną mėnesį (kartais dažniau) Marijampolės kalėjime sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) taip pat atlikdavo patikrinimus, kaip UAB „Niklita“ laikosi Maitinimo sutarties sąlygų. Patikrinimų metu buvo vertinama patiekalų sudėtis pagal valgiaraščius, vizualinė jų išvaizda, svoris, temperatūra, pagaminamų porcijų kiekis, kaip pildomi patiekalų kontrolės žurnalai (1 t., b. l. 13-27, 30-62; 107-139). Teismas atkreipia dėmesį, kad beveik visuose byloje pateiktuose Marijampolės kalėjimo patikrinimo aktuose (pvz. 2022 m. gegužės 29 d., 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. liepos 26 d., 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. vasario 23 d., 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. balandžio 26 d., 2023 m. balandžio 25 d., 2021 m. gruodžio 16 d. (1 t., b. l. 41-42, 44-46, 48-50, 107-109, 110-112, 113-115, 116-118, 30-32, 19-20)) konstatuojama, jog maisto buvo pagaminta daugiau, nei priklauso pagal valgančių nuteistųjų skaičių. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems maisto porcijų pagaminama pakankamai. Taip pat akivaizdu, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos. Teismo vertinimu, Marijampolės kalėjimo patikrinimo aktai yra itin detalūs, nuteistiesiems tiekiamas maistas tikrintas kruopščiai ir smulkmeniškai. Visuose Marijampolės kalėjimo patikrinimo aktuose, išskyrus toliau aptariamą 2023 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktą, Komisija nenustatė pažeidimų, susijusių su netinkamu maisto paruošimu, išvaizda, svoriu. Komisijos vertinimu, maistas buvo tiekiamas ne žemesnės, kaip 70 laipsnių temperatūros, patiekalai buvo jiems būdingos išvaizdos, spalvos, kvapo, konsistencijos, patiekalų sudėtis tinkama, į juos dedamas reikiamas kiekis ingredientų, patiekalų svoris atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ nuostatas.

Tačiau akcentuotina, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos patikrinimo akte (1 t. b. l. 63-66) buvo konstatuoti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, susiję su pareiškėjo skundo argumentais, t. y. neatitikimai valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: žirnių sriuboje beveik nebuvo žirnių, tik sultinys; dirbančio vyro 2-ojo davinio svoris nustatytas 1394 g, nors pagal valgiaraštį turėjo būti 1470 g. Todėl teismas vertina, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, organizuojant nuteistųjų (tarp jų pareiškėjo) maitinimą 2023 m. rugsėjo 14 d.

Vis dėlto, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nenustatė, jog Marijampolės kalėjimas dažnai ar pasikartojančiai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti, organizuodamas nuteistųjų maitinimą. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nustatytas vienkartinis pažeidimas reikšmingai ir dideliu mastu pažeidė pareiškėjo teises.

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei. Pagal galiojančios redakcijos Vidaus tvarkos taisyklių 42 punktą (analogiškas reglamentavimas buvo ir iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 20 punkte), pareiškėjui buvo leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų, tokių kaip, vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų), duonos gaminių, pieno produktų (išskyrus saldintą sutirštintą pieną), termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių (žuvies), chalvos, šokolado, aliejaus, margarino ir kitų įvairių maisto produktų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad turėjo teisę apsipirkti Marijampolės kalėjimo parduotuvėje, taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas, neužtekęs nuteistiesiems nemokamai tiekiamo maitinimo, turėjo galimybę papildomai įsigyti leidžiamų maisto produktų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog jis nuolat jautė alkį, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu reikšmingai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus organizuojant nuteistųjų maitinimą. Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes apie netinkamą nuteistųjų maitinimą, tačiau detaliai nepaaiškino, koks maitinimas, jo nuomone, jam turėjo būti tiekiamas, nepaaiškino, kaip nustatė maisto energinę vertę ir svorį, argumentuodamas skundą iš esmės vadovavosi tik savo subjektyviu maisto skonio, kiekio ir energinės vertės suvokimu.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės kalėjimo administraciją, Lietuvos kalėjimų tarnybą ar kitas institucijas dėl netinkamo maitinimo. Byloje nustatyta ir pareiškėjas patvirtino, jog į sveikatos priežiūros specialistus dėl maisto trūkumo sukeltos žalos sveikatai jis nesikreipė (1 t., b. l. 29, 2 t., b. l. 37). Iš byloje pateiktos Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (2 t., b. l. 38-39) matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu yra kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus tik dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo prieš pradedant dirbti, tačiau nėra skundęsis netinkamu, nevisaverčiu maitinimu, krintančiu svoriu, raumenų sunykimu, silpnumu ir kt. Nėra duomenų, kad būtų prašęs tikrinti jo svorį. Resocializacijos skyriaus pažyma taip pat patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė ir į psichologus dėl skunde nurodomų sunkių dvasinių išgyvenimų (1 t., b. l. 28). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustatyta, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje vienkartinai nustatyto netinkamo maisto davinio svorio.

Teismo vertinimu, deklaratyvūs ir subjektyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti sistemingus, pasikartojančius atsakovės neteisėtus veiksmus tiekiant pareiškėjui maitinimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjas buvo nuolat maitinamas nepakankamu, nekokybišku maistu ir kad dėl to jam kilo didelio masto neturtinė žala. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis, nežmoniškomis sąlygomis arba kitaip pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 suformuota praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes minėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl veganiško maisto reikalavimų, o ne dėl dirbantiems vyrams tiekto maitinimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka, kad dėl šioje byloje nustatyto pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimo, t. y. netinkamo maitinimo 2023 m. rugsėjo 14 d., pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą prašė atlyginti priteisiant 20 000 Eur sumą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). Pagal CK 1.138 straipsnio 8 punktą, asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-594-1188/2023).

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (vienkartinio nustatyto nepakankamo maisto svorio) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirta neturtinė žala nebuvo tokia apčiuopiama, kad būtų būtina įvertinti pinigais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. G. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.

Pareiškėjo reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.