Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pagrįsdamas jam atsakovės atstovų veiksmais padarytą žalą nurodo, kad valgiaraščius tvirtina Departamentas, atsižvelgdamas į sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus, kuriems finansavimą skiria Teisingumo ministerija bei Finansų ministerija, o Pravieniškių PN-AK tik vykdo Departamento patvirtintus valgiaraščius. Taigi, būtent Teisingumo ir Finansų ministerijos nesudaro sąlygų tinkamam finansavimui egzistuoti, dėl ko nėra galimybės gerinti valgiaraščių ir mitybos.

Dėl prašomos priteisti žalos dydžio nurodo, kad skunde nurodytos sumos yra kančių, kurios tęsiasi nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki dabar, pasekmė.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Finansų ministerija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl veiksmų neteisėtumo nurodo, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, <...> jeigu jų vadovaujamos įstaigos atitinka nors vieną šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą. Šiuo atveju Departamentas nėra asignavimų valdytojas, o tik biudžetinė įstaiga, pavaldi Teisingumo ministerijai ir kuri įgyvendina vieną iš Teisingumo ministerijos vykdomų programų – Bausmių sistemos programą. Pagal Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 12 punktą programų sąmatas sudaro kiekviena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo vadovaujama įstaiga, kiekviena jam pavaldi biudžetinė įstaiga, kiekviena ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldi biudžetinė įstaiga ir kiti subjektai ir jas pateikia asignavimų valdytojui. Taigi, Teisingumo ministras, kaip asignavimų valdytojas, paskirstydamas asignavimus, skiria dalį asignavimų Departamentui Bausmių sistemos programai vykdyti, tvirtina programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, užtikrina paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą ir pan. Finansų ministerijos pateikti duomenys už 2016-2022 metus patvirtina, kad Departamentui skiriami asignavimai, palyginti su 2016 metais nuolatos augo. Pagal 2016 metų patikslintą planą Departamento asignavimai sudarė 69 526,6 Eurų, o 2022 metais - 81 966,9 Eurų, t. y. padidėjo 12 440,3 Eurų arba 17,9 proc. Atsižvelgiant į tai, mano, kad pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad Finansų ministerija nesudaro tinkamų sąlygų mitybos išlaidoms finansuoti yra nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti žalos nurodo, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai neturėtų būti vertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas taip pat nepateikia įrodymų apie savo fizinę ar psichinę būklę, apie tai, jog jis tikrai patyrė didelių nepatogumų, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, nepilnavertiškumo jausmą, jog buvo pakenkta jo sveikatai, nes buvo sąmoningai neužtikrintas pilnavertis maitinimas. Be to, skunde nėra pateikiama jokių duomenų, jog Finansų ministerija ar kiti atsakovai atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai neužtikrinti pilnavertiško maitinimo.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl pareiškėjo argumentų apie patirtą žalą nurodo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad nustatyti sveikatos sutrikimai atsirado dėl netinkamo maitinimo. Pareiškėjui buvo sudaromos sąlygos gauti gydytojų konsultacijas, reikiamą gydymą ir maitinimą, atsižvelgiant į nustatytus sveikatos sutrikimus. Todėl pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai nėra priežastiniame ryšyje su jo nurodytomis aplinkybėmis (netinkamas maitinimas).

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnyba (ankstesnis pavadinimas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad Departamentas tvirtina sudaromus valgiaraščius suimtiesiems ir nuteistiesiems. Departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 1 d.) yra patvirtinti atitinkami valgiaraščiai. Valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka ir savo kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pravieniškių PN-AK administracija nuolat vykdo prevencines kontrolės priemones, siekdama užtikrinti valgykloje tiekiamo maisto kokybę bei kiekius, atsižvelgdama į patvirtintus valgiaraščius.

Pažymi, kad pareiškėjui pataisos įstaigoje tiekiamas maitinimas visiškai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo teisių niekaip nepažeidžia. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kuri jam padaryta laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki skundo padavimo teismui dienos, t. y. iki 2022 m. liepos 30 d, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo teismo taikyti pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senatį.

Dėl prašomos priteisti žalos nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais.

Pareiškėjui išaiškinama, jog pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Byloje ginčas keliamas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki skundo teismui padavimo dienos (2022 m. liepos 30 d.) jam, atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu, buvo tiekiamas fiziologinių mitybos normų, reikalingų produktų įvairovės neužtikrinantis maitinimas, kuriam užtikrinti reikalingas Teisingumo ir Finansų ministerijų skiriamas didesnis finansavimas. Pareiškėjo teigimu, minėtos institucijos neteikia tinkamo finansavimo, dėl ko Departamentui nebuvo galimybės pagerinti valgiaraščių ir mitybos. Departamentas tvirtino valgiaraščius, adekvačius skiriamam finansavimui.

Pareiškėjas prašo, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis (neužtikrintas pilnavertis maitinimas) Pravieniškių PN-AK, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 30 d. (skundo padavimo teismui diena).

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnyba, vadovaudamasi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo teismo taikyti pareiškėjo reikalavimui ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma ir kurie nukreipti prieš prašančios taikyti ieškinio senatį ginčo šalies interesus. Nors, nagrinėjamu atveju prašymą pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį pareiškė tik vienas iš atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančių subjektų, tačiau šioje byloje reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir yra pareikšti tik vienam atsakovui – Lietuvos valstybei, prieš kurios interesus ir yra nukreipti pareiškėjo reikalavimai, todėl bet kurio atsakovės atstovo prašymas taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes kaip atsikirtimas į pareikštus reikalavimus yra saistantis teismą įvertinti visus atsakovui pareikštus skundo reikalavimus ieškinio senaties termino (ne)praleidimo aspektu.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017 ir kt.).

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo atžvilgiu daromo pažeidimo laikotarpiu (nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 30 d.) jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą. Todėl, darytina išvada, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo nurodomus pažeidimus ir dėl to patiriamą neturtinę žalą.

Pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 30 d. (skundo padavimo teismui diena), tačiau skundą teismui paduodamas tik 2022 m. liepos 30 d. praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, nes, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, apie jam daromą žalą suprato dar 2016 m. gruodžio mėn., tačiau delsė pasinaudoti teismine gynyba ir į teismą dėl galimai netinkamo maitinimo kreipėsi tik 2022 m. liepos 30 d. Priežasčių, kurios sutrukdė dėl teisių gynimo savalaikiai kreiptis į teismą, nenurodė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į aptartas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, šiuo aspektu išdėstytą teismų praktiką, pripažintina, kad yra pagrindas byloje taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 29 d. Įvertinus tai, ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2022 m. liepos 30 d. (trejų metų laikotarpis). Teismas pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą savo iniciatyva nenustatė.

Pareiškėjo skundo reikalavimai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 29 d. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 30 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje (ankstesnės redakcijos 42 str.) nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda asmeniui įrodžius tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/ neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Nurodytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pastarąja prasme neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

Pareiškėjas palaikomų skundo reikalavimų apimtyje nurodo, kad teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo aspektu, kad būtent ministerija nesuteikia tinkamo finansavimo, dėl ko nėra galimybės Lietuvos kalėjimų tarnybai pagerinti pataisos įstaigoje esančių asmenų valgiaraščių ir mitybos. Departamentas valgiaraščius tvirtino atsižvelgdamas į sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus, kuriems finansavimą skiria Teisingumo ministerija. Pareiškėjas remiasi Departamento pateiktu atsakymu dėl naujai patvirtintų valgiaraščių, kurie šiuo metu nėra galiojantys dėl neskirto finansavimo ir iš esmės nurodo, kad maitinimą vykdant pagal senus valgiaraščius nėra užtikrinamas pilnavertis maitinimasis.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtos rekomendacijos šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų taisyklės) numato, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį (22.1 p.). Reikalavimai maitinimui, įskaitant jo minimalų energijos ir proteinų kiekį, turėtų būti apibrėžti šalies įstatymuose (22.2 p.). Maisto paruošimas ir pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus (22.3 p.). Kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.4 p.). Kiekvienam kaliniui visuomet turi būti prieinamas geriamasis vanduo (22.5 p.). Praktikuojantis gydytojas ar kvalifikuota medicinos sesuo turi paskirti dietą konkrečiam kaliniui, kai tai yra reikalinga dėl jo sveikatos (22.6 p.).

Suėmimo vykdymo įstatymo (iki 2023-01-01 galiojusios redakcijos) 44 straipsnio 5 dalis numatė, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

Bausmių vykdymo kodekso (aktuali ginčui redakcija, galiojusi iki 2023-01-01) 173 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 10 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (pripažinta netekusiu galios nuo 2023-01-01 Vyriausybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1125), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (pripažinta netekusia galios nuo 2023-01-01 teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444), Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui skiriamas dietinis maitinimas, tačiau pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su tuo, kad dietinis maitinimas dėl finansų trūkumo vis dar vykdomas pagal senus valgiaraščius ir dėl to pareiškėjas negauna įvairių vaisių, kokybiškų ir skanių patiekalų, negauna virtų bulvių, burokėlių salotų su obuoliais, mėsos (mityba nėra pilnavertė).

Iš pateiktų paaiškinimų ir duomenų matyti, kad Departamentui skirti asignavimai, laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2022 metų, padidėjo 12 440,30 Eur arba 17,90 proc. ir tai tik patvirtina, kad finansavimas, skirtas bausmių sistemos programoms įgyvendinti, buvo nuolatos vykdomas. Pareiškėjas, teigdamas, jog nebuvo skiriamas pakankamas finansavimas, rėmėsi Departamento 2018 m. sausio 12 d. rašte nurodytu teiginiu, kad tvirtinant 2018 m. biudžetą Departamentui papildomas finansavimas nebuvo skirtas, dėl ko nebuvo galimybės įgyvendinti naujų valgiaraščių. Pareiškėjui šiuo aspektu daugiau jokių įrodymų nepateikus, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės Finansų ministerijos atsiliepime nurodytais argumentais (oficialiais duomenimis), kad laikotarpiu 2016-2022 metais finansavimas buvo nuolatos skiriamas, o 2022 m. gautą finansavimą palyginus su ankstesniais metai, finansavimas netgi didėjo. Darytina išvada, kad pareiškėjas valstybės veiksmų neteisėtumo (finansavimo neskyrimas) neįrodė.

Byloje nėra ginčo, kad nuteistiesiems maistas tiekiamas pagal Departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ sudarytą valgiaraštį. Iš dietinio (skiriamas pareiškėjui) valgiaraščio matyti, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, jame yra bulvių, bulvių košės, burokėlių salotų, mėsos, vaisių. Kaip atsiliepime nurodė Lietuvos kalėjimų tarnyba, patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas fiziologines mitybos normas. Be to, kaip matyti iš į bylą pateikto Departamento 2018 m. sausio 12 d. rašto Nr. 2S-141, Departamentas 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtino pagal galimybes pagerintus valgiaraščius, dietiniai valgiaraščiai suderinti su gydytojų dietologų rekomendacijomis. Pareiškėjui jokiais įrodymais šių aplinkybių priešingai neįrodžius, teismas sprendžia, kad maitinimas įkalinimo įstaigoje organizuotas pagal teisės aktų reikalavimus.

Departamento 2022 m. gegužės 17 d. rašte pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jis turi kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl valgiaraščių taikymo, nurodant pagal kokius valgiaraščius Pravieniškių PN-AK vykdomas maitinimas, pažymint, kad visi valgiaraščiai yra išviešinti.

Pareiškėjo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Mildos Vainiutės 2019 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 1/3D-2995 kitam nuteistajam kopija nepatvirtina pareiškėjo skundo pagrįstumo, kadangi rašte nurodoma, jog 2014 m. buvo atliktas Seimo kontrolieriaus tyrimas dėl suimtųjų ir nuteistųjų dietinio maitinimo ir pastebėta, kad laisvės atėmimo įstaigose nėra pakankamai užtikrinama asmenų teisė gauti maitinimą pagal gydytojų rekomendacijas. Šios aplinkybės nėra aktualios šiame administraciniame ginče, kadangi pareiškėjui yra paskirtas dietinis maitinimas pagal gydytojų rekomendacijas. Tai, kad šiame rašte Seimo kontrolierių įstaiga nurodė po 2014 metų tyrimo įvykusius bausmių vykdymo sistemoje pokyčius ir savo teiktas pastabas bei rekomendacijas dėl nuteistųjų maitinimo organizavimo, niekaip nėra susiję su konkrečia pareiškėjo situacija. Administraciniame teismo procese kiekviena šalis privalo pagrįsti savo argumentus ir teiginius apie savo ginamų teisių pažeidimą (ABTĮ 56 str. 4 d.).

Pareiškėjas taip pat parteikė Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės iniciatyva atlikto tyrimo 2022 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr. 4D-2022/1-99, iš kurios matyti, kad tyrimo metu nustatyta, jog suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kiekviena laisvės atėmimo vietų įstaiga atskirai, o maitinimo paslauga dažniausiai įsigyjama viešųjų pirkimų būdu. Maitinimo paslaugų tiekėjams keliami reikalavimai, kad būtų užtikrinti fiziologinėse mitybos normose nustatyti reikalavimai (maisto kiekis, jo energetinė vertė, racionas), todėl pastaraisiais metais mažiausia tiekėjų siūloma kaina visada yra didesnė už maksimalią paros maitinimo išlaidų normą, patvirtintą teisingumo ministro įsakymu. 2022 metais atskirose laisvės atėmimo vietų įstaigose sudarius naujas sutartis, vienos paros suimtojo (nuteistojo) maitinimas šiuo metu vidutiniškai kainuoja 3,4 euro, t. y. ši suma jau beveik 2 kartus viršija teisingumo ministro nustatytą maksimalią vienos paros maitinimo išlaidų normą. (12 pažymos išvada). Tyrimo metu atsakingos institucijos patvirtino, kad vykdant maisto paslaugų viešųjų pirkimų konkursus laisvės atėmimo vietose neatsiranda tiekėjų, galinčių užtikrinti fiziologinėse mitybos normose nustatytus reikalavimus (maisto kiekis, jo energetinė vertė, racionas) už teisingumo ministro įsakyme nustatytą maitinimo išlaidų normą, todėl pastaraisiais metais įstaigų administracijos sudaro sutartis didesnėmis kainomis nei numatyta minėtame įsakyme ir nesivadovauja šio teisės akto nuostatomis.(17 pažymos išvada). Laisvės atėmimo vietų administracijos, siekdamos užtikrinti maitinimo paslaugų kokybę ir nuolatinę jos kontrolę, periodiškai, t. y. ne rečiau kaip kartą per pusmetį, atlieka laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maisto davinių laboratorinius tyrimus, tam, kad nustatytų, ar paros maisto davinio energinė vertė atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas. Jei būtų nustatyta, kad paros maisto davinio energinė vertė yra nepakankama, įstaigos administracija turi nedelsdama kreiptis į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę su raginimu užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą ir jų fiziologinių poreikių užtikrinimą. Laisvės atėmimo vietos įstaigose yra sudarytos maitinimo paslaugos tikrinimo komisijos, kurios ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlieka maitinimo paslaugų kokybės patikrinimus. Patikrinimų metu yra matuojama maisto davinio temperatūra, maisto produktų kokybė, paruošimo sąlygos, sveriamos maisto porcijos. Jei yra aptinkama pažeidimų dėl maisto kokybės, porcijų dydžių neatitikimo, maisto produktų kokybės bei galiojimo terminų ir pan., maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei yra siunčiamas pranešimas apie aptiktus pažeidimus bei raginimas nedelsiant juos pašalinti (14 pažymos išvada). Atitinkamai Seimo kontrolierė teisingumo ministrei rekomendavo apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes šis teisinis reglamentavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos nebeturi jokios imperatyviai pripažįstamos vertės ir praktikoje nėra taikomas. (18 pažymos išvada). Įvertinus tai, kad už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog renkantis maitinimo tiekėją prioritetas yra teikiamas fiziologinių mitybos normų užtikrinimui ir nėra vadovaujamasi šiuo metu galiojančiomis teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 nustatytomis paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o nuteistųjų bei suimtųjų maitinimui skiriama suma yra ženkliai didesnė nei patvirtinta minėtame teisės akte, Seimo kontrolierės iniciatyva pradėtą tyrimą nutraukė (19 pažymos išvada).

Pareiškėjas nelygybės aspektu grįsdamas skundą pažymi, kad jam galėtų būti skirtas maitinimas, numatytas moterims, nes joms skirtam maitinimuisi skiriamos didesnės piniginės lėšos.