Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, LKT), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 12 d. ir šiuo metu atlieka bausmę LKT Pravieniškių 2-jame kalėjime (iki reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos, t. y. nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas. Pradėjus kelti pretenzijas, maisto normos dažnai atitiko nustatytas, tačiau sriuba buvo vienas vanduo, retais atvejais joje buvo bulvių, kopūstų, burokėlių. Košės buvo vandeningos, nes tam, kad atitiktų svorio normas, į košes buvo pilama vandens, tokiu būdu kompensuojant kruopų trūkumą, margarino dažniausiai nebuvo dedama. Daržovės perkamos žemiausios rūšies (pašarinės), neturinčios maistinės vertės. Pietums nebuvo užtikrinamas priklausantis mėsos kiekis (70 g), jis buvo žymiai mažesnis (30–40 g). Minėtas aplinkybes patvirtina valgykloje dirbantys nuteistieji. Pusryčių ir vakarienės metu patikrinimai neatliekami, todėl pažeidimai nefiksuojami. Patikrinimai atliekami suderinus su įkalinimo įstaigos vadovybe, todėl ir maisto kokybė patikrinimo metu ženkliai skiriasi.

11. Atsakovo atstovas akcentavo, jog pareiškėjas gauna subalansuotą maistą tokios sudėties ir tokio kiekio, kaip nustato teisės aktai. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena.

12. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu LKT Turto valdymo skyriaus specialistai, dalyvaujant viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ atstovei, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo valgyklos vedėjai administratorei, bei nuo 2024 m. sausio 23 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Niklita“ atstovui, atliko patikrinimus, kaip laikomasi 2022 ir 2024 metų sutarčių bei jų priedų nuostatų reikalavimų, kurių metu trūkumų dėl netinkamo maisto kokybės ir / ar kaloringumo nenustatė.

II.

17. Teismas, įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R 2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintų Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.), Maitinimo organizavimo taisyklių, Valgiaraščio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ nuostatas, byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovo atstovas organizavo nuteistųjų maitinimą pagal teisės aktų reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. sausio 25 d. ir 2024 m. sausio 23 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutartys Nr. 76-5/1065 ir Nr. ST-15, iš kurių matyti, jog Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. LKT Pravieniškių kalėjimas) nuteistųjų maitinimo paslaugą teikia VšĮ „Bruneros“, o nuo 2024 m. sausio 23 d. – UAB „Niklita“, kurie yra savarankiški, LKT nepavaldūs juridiniai asmenys. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių priedų techninėse specifikacijose yra detalizuoti nuteistųjų maitinimui ruošiamo maisto reikalavimai. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių 2 priede nustatyti maitinimo paslaugos įkainiai. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Nuteistųjų maitinimo paslaugų teikimo patikrinimo aktai patvirtina, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu LKT Turto valdymo skyriaus specialistai, dalyvaujant VšĮ „Bruneros“ atstovei, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo valgyklos vedėjai administratorei, bei UAB „Niklita“ atstovui atliko patikrinimus, kaip laikomasi 2022 ir 2024 metų sutarčių bei jų prieduose nustatytų reikalavimų, kurių metu trūkumų dėl netinkamo maisto kokybės ir / ar kaloringumo nenustatė.

24. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus, asmeninių laisvių ir teisių suvaržymus.

25. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (LKT Pravieniškių 2-jo kalėjimo) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos LKT. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

36. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo Regionų administracinio teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su teisės aktų reikalavimų atitinkančių kalinimo sąlygų (neužtikrinant tinkamo maitinimo), pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK (po reorganizacijos – Pravieniškių 1-asis ir 2-asis kalėjimas) nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki skundo teismui padavimo, neužtikrinimu, atlyginimo.

38. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų vykdant ir / ar organizuojant pareiškėjo maitinimą bei žalos padarymo fakto, pareiškėjo skundą atmetė.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

40. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildino iš atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) organizuojant ir / ar vykdant nuteistųjų (pareiškėjo) maitinimą.

42. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

43. Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl visaverčio maitinimo neužtikrinimo, skiriant tam nepakankamą finansavimą, pažymėjo, kad valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (su pakeitimais). Valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka ir savo kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu atitiko fiziologines mitybos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Teismas taip pat rėmėsi LKT Turto valdymo skyriaus 2024 m. balandžio 15 d. pažyma Nr. LV-22943 „Apie nuteistojo M. B. maitinimą“, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad nuteistųjų maitinimas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius, atitinka nustatytas normas ir kiekius. Maistas gaminamas kasdien, kiekvienam maitinimui atskirai. Patiekalai gaminami vienu metu dviejų kalėjimų nuteistiesiems, atliekantiems bausmės laiką Pravieniškių kalėjimuose, todėl patiekalų tiek kokybė, tiek konsistencija, tiek skoninės savybės yra vienodos visose valgyklose. Maitinimo organizavimo administratoriai yra griežtai įspėti kontroliuoti, kad dalinimo metu būtų laikomasi Kalėjimų departamento patvirtintų valgiaraščių reikalavimų ir juose nurodytų porcijų svorių. Pareiškėjo skundų ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamo maitinimo negauta. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo maitinimo visą bausmės atlikimo laiką yra deklaratyvus ir nepatvirtinti įrodymais.

46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas skundo argumentų dėl netinkamo maitinimo nepagrindė, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu jokių pažeidimų dėl netinkamo maitinimo nebuvo nustatyta; pareiškėjas su skundais dėl netinkamo maitinimo į įkalinimo įstaigos administraciją nesikreipė, šią aplinkybę patvirtina ir pats pareiškėjas.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nuteistųjų maitinimui skiriama pinigų suma, kuri, pareiškėjo teigimu, nuo 2007 m. nepakito, nors kainos ženkliai padidėjo, dėl to šiuo metu už tą pačią sumą negalima nupirkti tokio kiekio maisto kaip 2007 m., todėl pareiškėjas nėra aprūpinamas tinkamos kokybės maistu ir tinkamu jo kiekiu, pažymi, kad nurodyti pareiškėjo teiginiai, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra deklaratyvūs ir nepaneigia teismo išvadų aptariamu aspektu. Aplinkybė, jog pareiškėjas nesikreipė į įkalinimo įstaigos administraciją, psichologinę tarnybą ar medicinos personalą dėl psichologinių, sveikatos ar kitų problemų, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį vertintina kaip įrodymas, kad nėra (nebuvo) aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl jam tiekiamo maisto, jo kokybės ir pan.

48. Pažymėtina, kad visi asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietose, maitinami pagal normas, kurios nustatytos atsižvelgiant į asmens lytį, brandą, užimtumą (dirbantis / nedirbantis), galimus poreikius (dėl religinių ir kitokių įsitikinimų, sveikatos būklę). Pareiškėjas savo skunde iš esmės nenurodo ir nepateikta jokių duomenų, kad, organizuojant pareiškėjo maitinimą, teisės aktų reikalavimų nebuvo laikomasi. Pareiškėjas jokių argumentų, susijusių su norminių teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą, galimu prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams, nenurodė.

49. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčui aktualiais klausimais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai teikiant ir organizuojant pareiškėjo maitinimą, t. y. nenustatyta viena iš viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

53. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.