Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-23 · Civilinė byla Nr. e2A-913-324/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
e2A-913-324/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
R. B., Z. B., M. Z., V. G., G. B. G., E. G., V. R., A. P., A. S., daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Albesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Avadi“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-913-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01638-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. patikslintą ieškinį atsakovams R. B., Z. B., M. Z., V. G., G. B. G., E. G., V. R., A. P., A. P., A. S., daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Albesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Avadi“ dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarės R. I. ir E. J.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui naudotis visa žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teritorija bei įpareigoti atsakovus nedelsiant suteikti ieškovui visas šiame žemės sklype įrengtų užtvarų, ribojančių ieškovui patekimą į bet kurias šio sklypo dalis, valdymo ir naudojimo teises.

2. Nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), yra 20 butų daugiabutis namas. Sklypas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi tvarka sklypu (duomenys neskelbtini), kaip ir sklypu (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta ir/ar įregistruota, todėl akivaizdu, kad jį naudojant sklypo idealiosios nuosavybės dalys nesuteikia jokiems šio sklypo bendrasavininkams didesnio pranašumo ar privilegijų prieš kitus to paties sklypo bendrasavininkus, įskaitant ieškovą. Tačiau atsakovai ilgainiui, nuo 2013 m. antro pusmečio, daugiabučio namo statytojui įrengus automatinį nuotoliniu būdu valdomą užtvarą, ribojantį patekimą į sklypo dalį iš gatvės, užėmė bei ėmė savintis dalį sklypo, kur statomi keli automobiliai, ir su atsakovės DNSB (duomenys neskelbtini) žinia bei pritarimu ėmė neleisti šia sklypo dalimi naudotis ieškovui. Atsakovai, nepaisydami ieškovo nuosavybės (tarp jų ir naudojimosi) teisių, savavališkai ir neteisėtai ėmė kliudyti ieškovui naudotis bendro sklypo (duomenys neskelbtini)dalimi, ją užsitverdami nuotoliniu būdu valdomo įrenginio pakeliama grandine. Nesant nustatytos naudojimosi sklypu Nr. 39 tvarkos bei jos įregistravimo viešame registre, atsakovai negali ir neturėtų kliudyti ieškovui naudotis šiuo sklypu. Automobilių saugykla sklype nėra įregistruota ir neegzistuoja. Ieškovas ir atsakovai sutartimis įsigijo ne parkavimo vietas, o statinio – atviros automobilių saugyklos – idealiąsias dalis, naudojimosi tvarkomis susitarė su kitais šios saugyklos bendraturčiais atsakovais ne dėl parkavimo vietų, o dėl naudojimosi teisių konkrečiomis saugyklos dalimis, atitinkančiomis jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Naudojimosi tvarka sklype (duomenys neskelbtini) esančio saugyklos fragmento dalimis nėra ir nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, taigi ieškovui privalomos galios neturi. Žemės sklypu Nr. 39, t. y. visu jo paviršiumi (neišskiriant jokios sklypo dalies), namo bendraturčiai naudotis turi vienodas teises. Jei kuri nors šio žemės sklypo dalis kurių nors atsakovų yra ir toliau būtų naudojama išimtinai tam tikrų atsakovų ar kurio nors vieno atsakovo, šią sklypo dalį apsitvėrus ar kitaip apribojus ieškovui patekimą į ją tokiomis pačiomis bendraturčio teisėmis, ieškovo teisės yra paneigiamos ir nepagrįstai suvaržomos. Dėl to atsakovai įpareigotini netrukdyti ieškovui naudotis visa žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorija bei nedelsiant pašalinti bet kokias kliūtis, ribojančias ieškovui naudojimosi šiuo sklypu galimybes, įskaitant įpareigojimą suteikti ieškovui teisę naudotis grandinės automatinio pakėlimo įrenginiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei V. R. 215 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti; atsakovui E. G. 365 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti; atsakovui V. G. 215 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti; atsakovei G.B. G. 150 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti; atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 360 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti; atsakovei Z. B. 365 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti; atsakovui A. S. 365 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti; atsakovei M. Z. 365 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti; atsakovui A. P. 600 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Atmetė atsakovų R. B., Z. B., M. Z., V. G., G.B. G., E. G., V. R., Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), A. S., atstovaujamų advokato padėjėjos R. S., prašymą dėl baudos skyrimo. Priteisė iš ieškovo valstybei 99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

4. Nurodė, kad ieškovas bylos dalyje, kuri perduota nagrinėti iš naujo, kvestionuoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas dėl ieškovo teisės naudotis automobilių statymo vietomis, esančiomis sklype (duomenys neskelbtini). Bylos dalį nagrinėjant iš naujo nėra revizuojama įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis, todėl teismas nepasisako dėl ieškovo argumentų, susijusių su naudojimosi tvarkos nustatymu, stovėjimo vietų įrengimu, saugyklos egzistavimu, įregistravimu Registrų centre ir kt., nes šie klausimai jau išspręsti byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Bylos dalis pirmosios instancijos teismui buvo perduota nagrinėti iš naujo tikslu išsiaiškinti, ar ieškovas savo teisės pažeidimą kildina iš negalėjimo statyti automobilį į atsakovų pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijamomis dalimis nustatytas parkavimo vietas, ar toks reikalavimas kildinamas iš negalėjimo patekti į visą (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo teritoriją. Nors ieškovas patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui naudotis visa žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorija, savo teisių pažeidimą sieja išimtinai su negalėjimu naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovų pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytos parkavimo vietos, t. y. įrodinėja, jog būtent šia žemės sklypo dalimi jam nepagrįstai trukdoma naudotis. Reikšdamas reikalavimą įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis visa žemės sklypo teritorija, siekia netrukdomai naudotis atsakovų pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytomis parkavimo vietomis. Kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra pasisakyta dėl ieškovo teisės naudotis atsakovų pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytomis parkavimo vietomis, esančiomis sklype (duomenys neskelbtini), o ieškovo teisės naudotis likusia žemė sklypo dalimi niekaip nėra ribojamos, ieškovas savo teisių pažeidimo iš to nekildina, teismas atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui naudotis visa žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo 2019 m. birželio 3 d. patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsižvelgiant į bylos baigtį, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

5.1. įsiteisėjusioje sprendimo dalyje teismai nustatė: 1) statinys (atvira automobilių saugykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip žemės priklausinys yra įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini). Viešajame registre nurodyta, kad 1/1 dalis šio priklausinio priklauso žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); 2) notariškai patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijamais papunkčiais yra nustatytas butų savininkų naudojimasis atvira automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apima teritoriją tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini); 3) Z. B., M. Z., A. P. sutartimis įsigytos automobilių saugyklos dalys yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys, sklypo plane pažymėtos skaičiais 14, 15, 19. Pirma ir antra aplinkybės negali egzistuoti vienu metu. Bendras santykinis statinio plotas prilyginamas vienetui, tuomet iš bendro statinio ploto atėmus statinio ploto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), gausime statinio ploto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. 1 - 1/1 = 0/1 = 0. Todėl, koks bebūtų statinio plotas absoliučiais dydžiais, jo dalies plotas (duomenys neskelbtini) bus 0. Trečia aplinkybė turi vidinį prieštaravimą: žemės sklypas nėra statinys, kaip tai apibrėžta Statybos įstatyme, žemės sklypas ir statinys yra skirtingos prigimties nekilnojamieji daiktai, tai taikoma ir šių nekilnojamų daiktų dalims.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Esant dalyje bylos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, prieštaraujančioms ar net paneigiančioms viena kitą, teismas turėjo spręsti, kuri iš nustatytų aplinkybių (prejudicinių faktų) labiau atitinka perduotos nagrinėti iš naujo bylos dalies faktines ir teisines aplinkybes. Netinkamai aiškindamas ir ginčo santykiui taikydamas CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į jų tikrąjį turinį ir prasmę, nevertino jų sistemiškai, visų reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste, taip pažeisdamas CPK 176, 185 straipsnių reikalavimus, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje suformuluotų įrodymų pakankamumo ir faktų įrodytinumo kriterijų.

5.3. Ieškovas pradinio ieškinio 1 punkto reikalavimus grindė VĮ Registrų centras duomenimis apie ginčo sutarčių dalyką – inžinerinį statinį atvirą automobilių saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniame plane pažymėtą kaip b1 (toliau ir automobilių saugykla), kurie buvo nustatyti kadastriniais matavimais ir įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šie duomenys rodo, kad 354,45 m² ploto automobilių saugyklos 1/1 dalis priklauso žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir neapima sklypo plane- parkingo plane parodytų parkavimo vietų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažymėtų skaičiais 14-19. Sutartimis nustatyta naudojimosi automobilių saugykla tvarka negali būti taikoma žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančioms parkavimo vietoms, t. y. ginčo sutartyse nurodytos automobilių saugyklos dalys ir sklypo plane-parkingo plane pažymėtos parkavimo vietos 14-19 yra skirtingi objektai.

5.4. Pradinį ieškinį nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, be viešajame registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) priklausinio automobilių saugyklos, žemės sklype (duomenys neskelbtini) egzistuoja dar vienas inžinerinis statinys atvira automobilių saugykla, kuris, nors ir nėra įregistruotas viešajame registre, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutampantis su automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini) unikaliu numeriu. 2019 m. balandžio 11 d. nutarties 24 punkte konstatavęs, kad tai, jog atviroji automobilių saugykla žemės sklype (duomenys neskelbtini) neįregistruota, nereiškia, kad ji neegzistuoja ir kad nėra nustatyta naudojimosi ja tvarka, apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę pakeitė nurodęs, jog atvira automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) apima teritoriją tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini). Su kitomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas arba sutiko aiškiai, arba, apie jas nepasisakydamas, sutiko implicityviai jų nepakeisdamas. Sprendimo daliai įsiteisėjus, ieškovas neteko galimybės panaikintos sprendimo dalies reikalavimų grįsti automobilių saugyklos kaip statinio nebuvimo pagrindu, tačiau tai nereiškia, kad kitais pagrindais, atsižvelgiant į prejudicinių faktų buvimą, bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo ieškinio reikalavimai neturi būti nagrinėjami iš esmės, taikant visas teisėtus įrodinėjimo būdus.

5.5. Teismas, nesiremdamas jokiais objektyviais duomenimis ir nenurodęs motyvų, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas savo teisių pažeidimą sieja išimtinai su negalėjimu naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovų pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytos parkavimo vietos. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad didžiausiu, bet ne vieninteliu savo teisių į nuosavybę pažeidimu laiko ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos pastatyto užtvaro, ribojančio patekimą į ir nemenką sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, galimai gerokai didesnę, nei apeliacinės instancijos teismo nustatyto inžinerinio statinio atviros automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) fragmento teritorija, nekalbant jau apie atsakovams pagal naudojimosi tvarkas tenkančių automobilių saugyklos dalių plotus (parkavimo vietas). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog notariškai patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijamais papunkčiais yra nustatytas butų savininkų naudojimasis atvira automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apima teritoriją tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini), o apeliantui ir ginčijamų sandorių dalių šalims (atsakovams) yra žinoma, kad kartu su butu jie įgijo ir konkrečias automobilių parkavimo vietas, netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl inžinerinio statinio atviros automobilių saugyklos fragmento, esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, dydžio, padėties žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir kitų duomenų, kurie privalo būti nurodyti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyse pagal CK 6.396 straipsnį; teismai nenustatė ir šiame automobilių saugyklos fragmente esančių parkavimo vietų, sklypo plane-parkingo plane pažymėtų Nr. 14-19, kurios, akivaizdu, negali būti didesnės už atsakovų ginčo sutartimis nustatytas inžinerinio statinio atviros automobilių saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) realiąsias dalis. Šių duomenų nustatymas yra reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui, nes tik nustačius ribas, skiriančias žemės sklypo teritoriją nuo parkavimo vietų 14-19 plotų, galima objektyviai spręsti, ar pastatytas atitvaras ieškovui trukdo patekti ir naudotis žemės sklypo teritorija. Šių aplinkybių nustatymui nepakanka vien tik įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų faktų, nurodytų skundžiamo sprendimo 16 punkte, todėl bylos dalis, perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, privalėjo būti nagrinėjama pagal bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nustatančias CPK normas, įskaitant ir byloje esančių su ieškovo ieškininiu pareiškimu pateiktų įrodymų tyrimą. Tai nėra įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies revizavimas, nes ieškininiame pareiškime nekeliami reikalavimai, išspręsti įsiteisėjusioje sprendimo dalyje.

5.6. Atsakovai ir ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) atviros automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Apygardos teismui 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje nustačius, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) egzistuoja nežinomo dydžio ir neįregistruotas viešajame registre inžinerinis statinys atvira automobilių saugykla, kuris yra inžinerinio statinio atviros automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), dalis (fragmentas), susidarė nauja teisinė situacija, kuri ieškovui nebuvo žinoma nei sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, nei teikiant ieškinį. Inžinerinis statinys atvira automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), egzistuoja ne tik teisiškai įregistruotose ribose 354,45 m² plote, esančiame sklype kadastrinis adresas 1901/0086:60, kadastrinių duomenų bylos plane pažymėtas b1, viešajame registre įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota Deklaracijos apie statybos užbaigimą 2011-10-26, Nr. 1 ir kadastrinių matavimų, kuriuos atliko UAB „Inventora“, pagrindu. Dar egzistuoja atskirai žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) esantis nežinomo dydžio minėto statinio fragmentas, kurio ribose yra parkavimo vietos 14-19. Šis faktas suponuoja išvadą, kad apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeitė inžinerinio statinio atviros automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusą padidindamas jo plotą, kuris lygus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių atviros automobilių saugyklos dalių sumai, t. y. 354,45 + S39, kur S39 - (duomenys neskelbtini) esančių atviros automobilių saugyklos dalies (fragmento) plotas m². Bendras atviros automobilių saugyklos plotas, kuriuo remiantis apskaičiuojami bendraturčių naudojamų realiųjų dalių plotai, yra neapibrėžtas. Preziumuojant, jog bendraturčių idealiosios dalys atviros automobilių saugyklos fragmento (duomenys neskelbtini) atitinka viešajame registre įregistruotas atviros automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių idealiąsias dalis, padidėjus šio nekilnojamo daikto plotui padidėja ir pagal naudojimosi tvarkomis nustatytų naudojimosi dalių (realiųjų dalių) plotai. Skirtingai nei atsakovų sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse, ieškovo pirkimo-pardavimo sutarties su 2.5 punkte įvardinti papildomi duomenys apie daiktą 3: „kitų statinių (inžinerinių) - atviros automobilių saugyklos dalis parduodama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirkėjui parduodama 1/9 (viena devintoji) dalis kitų statinių (inžinerinių) - atviros automobilių saugyklos, preliminarus plotas 39,16 kv. m, iš jų 18 kv. m automobilių parkavimo vieta ir 21 kv. m. bendro aikštelės naudojimo ploto. Kitų statinių (inžinerinių) - atviros automobilių saugyklos vieta pažymėta projektiniu numeriu Nr. 12 (dvyliktas) ir nurodyta kitų statinių (inžinerinių) - atviros automobilių saugyklos plane (priedas - kitų statinių (inžinerinių) - atviros automobilių saugyklos planas prie šios sutarties pridedamas.“ Iš to matyti, kad ieškovas sutartimi įsigijo ir turi išskirtinę teisę naudotis net tik konkrečia parkavimo vieta, bet ir dalimi bendro saugyklos ploto. 39,16 m² dydžio ieškovui naudotis tenkantis atviros automobilių saugyklos plotas buvo apskaičiuotas remiantis viešajame registre nurodytu inžinierinio statinio atviros automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto reikšme 354,45 m² . 354,45 x 1/9 = 39,16 m² . Įsiteisėjusioje teismo sprendimo dalyje nustatytu faktu išplėtus atviros automobilių saugyklos ribas ir tuo pačiu padidinus sklypo (duomenys neskelbtini) plotą, padidėjo ir ieškovo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatytos dalies plotas, kurio reikšmė tapo lygi 39,16 + S39 x 1/9, kur S39 - (duomenys neskelbtini) esančių atviros automobilių saugyklos dalies (fragmento) plotas m². Darytina išvada, kad, įvertinus apeliacinio teismo pasisakymus, sutartyje nurodytas ploto dydis 39,16 m² yra mažiau nei 1/9 dalis. Trūkstamas iki 1/9 dalies atviros automobilių saugyklos plotas yra (duomenys neskelbtini) egzistuojančios atviros automobilių saugyklos fragmente ir lygus S39 x 1/9. Teigtina, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką ieškovas turi teisę naudotis nesiejamu su jokia parkavimo vieta S39 x 1/9 dydžio plotu (duomenys neskelbtini) egzistuojančios atviros automobilių saugyklos fragmente. Čia S39 – (duomenys neskelbtini) esančios atviros automobilių saugyklos dalies (fragmento) plotas m². Šio fakto neigimas reikštų įsiteisėjusioje teismo sprendimo dalyje nustatyto fakto, kad ieškovas pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo ir įsipareigojo naudotis 1/9 dalimi kitų statinių (inžinerinių) atviros automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamo teismų praktikos. Sprendžiant ginčą teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, todėl užtvaru ar kitokiais būdais trukdymas patekti ir naudotis atviros automobilių saugyklos dalies (fragmento) plotu yra ieškovo nuosavybės teisių pažeidimas, kurį jis turi teisę reikalauti panaikinti. Iš to aišku, kad neregistruoto viešame registre (duomenys neskelbtini) esančios kitų statinių (inžinerinių) atviros automobilių saugyklos fragmento ploto ir padėties sklype nustatymas yra reikšminga šiai bylai aplinkybė, leidžianti nustatyti šalių nuosavybės teisių apimtį.

5.7. Teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas savo teisių pažeidimą sieja išimtinai su negalėjimu naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovų pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytos parkavimo vietos, tačiau motyvų tokios išvados pagrindimui nenurodė. Tokią išvadą galimai padarė vadovaudamasis prie pirkimo-pardavimo sutarčių pridėtu priedu „Parkingo planas-sklypo planas“, kuriame nėra nurodytos nei kitų statinių (inžinerinių) atviros automobilių saugyklos ar jos dalių ribos ir padėtys sklypuose, nei parkavimo vietų plotų ir išmatavimų reikšmės. Šis priedas neatitinka ieškovo ir atsakovų sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių turinio jomis naudojimuisi įgytų atviros automobilių saugyklos dalių dydžių prasme. Teismų yra nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo naudotis ir naudosis 1/9 dalimi kitų statinių (inžinerinių) atviros automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos Nr. 12; atsakovai Z. B. ir R. B. įsipareigojo naudotis ir naudosis 1/34 (476/24480 įvertinus VĮ Registrų centras pataisą dėl klaidos) dalimi minėto statinio, plane pažymėtos Nr. 14; M. Z. 1/20 dalimi, plane pažymėtos Nr. 15; B. G. ir V. G. 1/20 dalimi, plane pažymėtos Nr. 16; E. G. 1/20 dalimi, plane pažymėtos Nr. 17; V. R. 1/34 dalimi, plane pažymėtos Nr. 18; A. P. ir A. P. 551/12240 dalimi, plane pažymėtos Nr. 19. Ieškovas ir atsakovai pagal šias sutartis naudojasi skirtingo dydžio kitų statinių (inžinerinių) atviros automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis, ieškovo dalis yra ženkliai didesnė (nuo 2,2 iki 5,7 kartų), nei atsakovų 1-6 dalys, o atskirų atsakovų dalys tarpusavyje skiriasi 1,7 – 2,57 karto. Tuo tarpu sutarčių priede „Parkingo planas-sklypo planas“ pirmiau nurodytais numeriais pažymėti stačiakampiai yra vienodo dydžio, kitaip tariant, neišlaikytos proporcijos – ieškovo dalies žymiai sumažinta, o atsakovų naudojamų atviros automobilių saugyklos dalių grafiniai atvaizdai gerokai padidinti, neišlaikant nei jų santykinių tarpusavio dydžių, nei padėties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Esmės nekeičia ir minėtų dalių tapatinimas su parkavimo vietomis. Konstatuotina, kad sutarčių priedas „Parkingo planas-sklypo planas“ yra daugiau klaidinantis, nei paaiškinantis sutartyse nurodytus duomenis, ir yra netinkamas vertinant kitų atviros automobilių saugyklos fragmento, esančio sklype (duomenys neskelbtini), dydį ir padėtį sklypo atžvilgiu bei jame esančių naudojamų atviros automobilių saugyklos dalių – parkavimo vietų plotų – dydį, padėtį. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovų atstovė, kuri į bylą pateikė suderintą ir patvirtintą „Sklypo dangų planą“ iš daugiabučio gyvenamojo namo projektinės dokumentacijos, iš kurio matyti, jog į užtvaru ribojamą sklypo teritoriją patenka ir plane skaičiumi 3 pažymėta atliekų konteinerių vieta, skirta naudotis visiems namo gyventojams.

5.8. Teismas, atsisakydamas priimti ir vertinti ieškovo prie ieškinio pridėtus naujus, byloje esančius viešųjų registrų – Nekilnojamojo turto registro ir IS „Infostatyba“ – duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir išduotus statybos leidimus pagal adresus (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovas grindė savo reikalavimus, pažeidė ieškovo procesines teises, netinkamai vertino oficialiųjų duomenų statusą ir svarbą įrodinėjimui. Teismų sprendimais įsiteisėjusioje bylos dalyje šie duomenys nebuvo paneigti ar nuginčyti.

5.9. Apygardos teismo nutarties 24 punkte konstatuotuose faktuose, kuriuos nurodė teismas skundžiamo sprendimo 16 punkte, kalbama tiek apie atsakovų pirkimo-pardavimo sutartimis įgytas konkrečias automobilių parkavimo vietas, tiek apie pirkimo-pardavimo sutartyse įregistruotą naudojimosi tvarką atviros automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apimančios teritoriją (duomenys neskelbtini), dalyse. Nors ryšio tarp minimų automobilių parkavimo vietų ir atviros automobilių saugyklos dalių, kurioms nustatyta naudojimosi tvarka, nėra, tikėtina, kad turima omenyje tie patys objektai – konkrečios inžinierinio statinio atviros automobilių saugyklos dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane-parkingo plane pažymėtos skaičiais 14-19. Šio statinio dalis, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurios plotas 354,45 m², yra įregistruota, o žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis šio inžinierinio statinio fragmentas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, jo plotas nežinomas, tačiau apygardos teismo nutarties 23 punkte nurodyta, kad apelianto ginčijamuose pirkimo-pardavimo sutarčių papunkčiuose atsakovai įsipareigojo naudotis automobilių saugyklomis, plane pažymėtomis numeriais nuo 14 iki 19, kurios yra (duomenys neskelbtini). Tampa neaišku, kas yra plane pažymėtomis numeriais nuo 14 iki 19 parkavimo vietos – ar atviros automobilių saugyklos dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar atskiri statiniai, kuriais naudojasi atsakovai. Siekiant išvengti dviprasmybių, reikalingas parkavimo vietų 14 iki 19 teisinis įvertinimas. Aukščiausiasis Teismas „Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje“ yra išaiškinęs, kad „naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai“. Vadovaujantis šiuo išaiškinimu teigtina: 1) ieškovas ir atsakovai R. B. ir Z. B., M. Z., G.B. G. ir V. G., E. G., V. R., A. P. ir A. P. sutartimis nuosavybės teises įsigijo ne parkavimo vietas, o nekilnojamojo daikto atviros automobilių saugyklos idealiąsias dalis, o naudojimosi tvarkomis susitarė su kitais atviros automobilių saugyklos bendraturčiais atsakovais UAB „Albesta“ ir UAB „Avadi“ ne dėl parkavimo vietų, o dėl naudojimosi teisių konkrečiomis atviros automobilių saugyklos dalimis (= parkavimo vietomis), kurių plotai atitinka jų turimas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (idealiąsias dalis) į atvirąją automobilių saugyklą. Šių dalių dydžiai konkretiems bendraturčiams nevienodi, tuo pačiu nevienodo dydžio yra ir parkavimo vietos; 2) naudojimosi saugykla tvarkos patvirtintos notaro, tačiau viešajame registre buvo įregistruotos tik naudojimosi tvarkos(-a) sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, įskaitant ir naudojimosi tvarkas(-ą), nustatytas atsakovams fiziniams asmenis. Sklype (duomenys neskelbtini) esančios atviros automobilių saugyklos fragmentu naudojimosi tvarkos, tame tarpe ir ieškiniu ginčytos atsakovų sutartyse nustatytos tvarkos, nėra įregistruotos. Tai patvirtina VĮ Registrų centro pateikta informacija atsakant į ieškovo atstovo paklausimą ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Konstatuotina, kad atsakovai R. B. ir Z. B., M. Z., G. B. G. ir V. G., E. G., V. R., A. P. ir A. P., A. S. naudojasi ne tik sklype (duomenys neskelbtini) esančio atviros automobilių saugyklos fragmento dalimis (parkavimo vietomis 14-19), į kurias jų teisės nėra ir negalėjo būti registruojamos nesant viešajame registre registruoto paties daikto (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), bet ir sklype (duomenys neskelbtini) esančios atviros automobilių saugyklos b1 dalimis, nesusietomis su konkrečiomis parkavimo vietomis, kuriomis naudojimosi tvarka (-os) yra įregistruota (-os) Nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės, įvertinus viešojo registro duomenų statusą pagal CK 4.262 straipsnį, CPK 197 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 4 punktą, byloje turi prejudicinę galią ir yra svarbios, nustatant atsakovams tenkančių sklype (duomenys neskelbtini) esančio atviros automobilių saugyklos fragmento dalių (parkavimo vietų 14 -19) plotų dydį.

5.10. Įregistravus inžinerinį statinį atvirą automobilių saugyklą b1 sklypo (duomenys neskelbtini) ribose kaip naują statinį, atsakovai UAB „Albesta“ ir UAB „Avadi“ įregistravo lygiomis dalimis savo nuosavybės teises į ją. Tai rodo išrašo 40 4.68 ir 4.69 punktai. Sudarant naujas pirkimo-pardavimo sutartis, saugyklos bendraturčių sąrašas nuolat keitėsi. Atsakovui UAB „Albesta“ pirkimo-pardavimo sutartimis perleidus nuosavybės teises pirkėjams, naujiems nuosavybės teisių įgijėjams, taigi ir ieškovui, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 2 dalimi ir joje esančios normos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, bendraturčių sudaryti susitarimai dėl naudojimosi atvirąja automobilių saugykla privalomąją galią turi tik tokia apimtimi, kokia jie yra įregistruoti viešajame registre. Konstatuotina, kad atsakovų pirkimo-sutartimis nustatyta(-os) naudojimosi tvarka(-os) ieškovui privalomos tik teisiškai registruota atvirąja automobilių saugykla b1 sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, o nustatyta(-os) naudojimosi tvarka(-os) (duomenys neskelbtini) esančio atviros automobilių saugyklos fragmento dalimis (parkavimo vietomis 14 – 19) privalomosios galios neturi. Neįregistravę nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) esančio atviros automobilių saugyklos fragmento dalis ir notarinėmis sutartimis nustatytos(-ų) naudojimosi tvarkos(-ų) jomis, atsakovai tinkamai neįvykdė pareigos išviešinti sudarytą sandorį, todėl negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš ieškovą (duomenys neskelbtini) esančio atviros automobilių saugyklos fragmento apimtimi.

Šalies argumentai

5.11. Ieškovas ieškinio pareiškime ir teismo posėdžių metu nurodė, jog yra sąžiningas įgijėjas, teises į nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini) sutarties 2 dalyje nurodytų daiktų, teisiškai įregistruotose ribų ir dydžių apimtimi grindžia pirkimo-pardavimo sutartimi su atsakovais UAB „Albesta“ ir UAB „Avadi“ sutartyje nurodytomis sąlygomis ir pardavėjų atsakovų garantijomis, nurodytomis sutarties 6.1 - 6.10 punktuose. Sklype (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į neregistruotus objektus nebuvo aptartos nei ieškovo, nei atsakovų sutartyse CK 395 straipsnio 1 dalies pagrindu kartu su sklypu (daiktu 1), kuriuo sklypo bendraturčiai notariškai patvirtintomis sutartimis įsipareigojo naudotis kartu. Konstatuotina, kad nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas skiriasi nuo pradiniame ieškinyje nurodytų pagrindų, nes toks pagrindas atsirado tik apygardos teismui nutartimi nustačius, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) egzistuoja nežinomo dydžio atviros automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fragmentas (dalis), neįregistruotas viešajame registre, kuriame išdėstytos nenustatyto dydžio parkavimo vietos 14 – 19. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas kvestionavo įsiteisėjusias teismo nustatytas aplinkybes.

5.12. Nepagrįsta teismo išvada, kad reikalavimai įpareigoti atsakovus nedelsiant suteikti ieškovui visas šiame žemės sklype įrengtų užtvarų, ribojančių ieškovui patekimą į bet kurias šio sklypo dalis, valdymo ir naudojimo teises yra išvestiniai, siejami tik su reikalavimu įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui naudotis visa žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinio pareiškime ieškovas nurodė, kad užtvaras, pastatytas sklype (duomenys neskelbtini) be statybą leidžiančio dokumento, be ieškovo sutikimo ir jam nežinant, be aiškaus savininko, pažeidžia ieškovo – sklypo bendraturčio – naudojimo, bet ir valdymo bei disponavimo teises. Teismas, netinkamai kvalifikavęs šį ieškinio pagrindą, šiuo pagrindu reikalavimų netyrė ir dėl jų nepasisakė priimdamas sprendimą.

5.13. Pasisakydamas dėl ieškovo atstovo teismo posėdžio metu pasakyto argumento, kad teismas ex officio įvertintų sandorius, konstatuotų negaliojančio sandorio faktą, teismas netinkamai vertino įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atmestus reikalavimus. Ankstesniais reikalavimais buvo ginčijamos naudojimosi daiktu teisės, t. y. keliami neturtiniai reikalavimai, o šioje byloje buvo prašoma teismo ex officio įvertinti sandorius dėl sklypo adresu (duomenys neskelbtini) esančio viešajame registre neregistruoto nekilnojamojo daikto nuosavybės teisių perleidimo sandorio, kuris turėjo teisines pasekmes ir ieškovui, teisėtumo – ieškovas pagal savo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį prieš savo valią tapo bendraturčiu daikto, kuris nebuvo sutarties dalyku. Įsiteisėjusioje bylos dalyje tokie reikalavimai nebuvo keliami, taigi nebuvo ir atmesti, CPK 18 straipsnio normos jiems netaikytinos.

5.14. Teismas iš ieškovo valstybei 99 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepateikęs jokių motyvų dėl sumos dydžio. Įvertinus tai, kad byla buvo vedama per EPP ir dauguma dokumentų buvo siunčiami elektroninio ryšio priemonėmis, laikytina, kad tokia išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, suma yra aiškiai per didelė.

Atsiliepimas

6. Atsakovai R. B., Z. B., M. Z., G. B. G., V. G., E. G., A. S., A. P., A. P., bendrija DNSB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. ieškovas kvestionuoja įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje, taip pat Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-13762-848/2016 bei Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1024-264/2017) konstatuotus faktus. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Todėl ieškovas bylos dalyje, kuri grąžinta nagrinėti iš naujo, nepagrįstai kvestionuoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas dėl ieškovo teisės naudotis automobilių statymo vietomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) sklype. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog „grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, nėra revizuojama įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis <...>“. Dėl tų priežasčių atsakovai detaliai nepasisako dėl ieškovo argumentų, susijusių su naudojimosi tvarkos nustatymu, stovėjimo vietų įrengimu, saugyklos egzistavimu, įregistravimu Registrų centre ir kt., nes šie klausimai jau yra išspręsti minėtasi įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

6.2. Bylos dalis pirmosios instancijos teismui buvo grąžinta nagrinėti iš naujo tik siekiant išsiaiškinti, ar ieškovas savo teisės pažeidimą kildina iš negalėjimo statyti savo automobilį į atsakovų pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijamomis dalimis nustatytas parkavimo vietas, ar toks reikalavimas kildinamas iš negalėjimo patekti į visą (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo teritoriją. Ieškovas pateikė 2019 m. birželio 3 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo patikslino savo ankstesnius reikalavimus, prašydamas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui naudotis visa žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorija bei įpareigoti atsakovus nedelsiant suteikti ieškovui visas šiame žemės sklype įrengtų užtvarų, ribojančių ieškovui patekimą į bet kurias šio sklypo dalis, valdymo ir naudojimo teises. Kaip matyti iš patikslinto procesinio dokumento turinio ir teismo posėdžių metu ieškovo ir jo atstovo pasakytų argumentų, ieškovas savo teisių pažeidimą kildina iš negalėjimo naudotis ta sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalimi, kurioje yra įrengtos automobilių parkavimo vietos ir į kurią ieškovui patekimą riboja automatinis užtvaras, bei pakartotinai kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytus prejudicinius faktus dėl naudojimosi tvarkos automobilių parkavimo vietomis. Jokių kitų klausimų ieškovas nagrinėjant bylą nekėlė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad likusia sklypo dalimi ieškovas gali naudotis nevaržomai. Kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra pasisakyta dėl ieškovo teisės naudotis atsakovų pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytomis parkavimo vietomis, esančiomis sklype (duomenys neskelbtini), likusia žemė sklypo dalimi ieškovo teisės naudotis niekaip nėra ribojamos, ieškovas savo teisių pažeidimo nekildina iš naudojimosi likusia žemės sklypo dalimi, jo ieškinio reikalavimas atmetamas.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovo argumentai apie paaiškinimą, kad didžiausiu, bet ne vieninteliu savo teisių į nuosavybę pažeidimu laiko ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pastatyto užtvaro, ribojančio patekimą į ir nemenką sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, galimai gerokai didesnę nei apeliacinės instancijos teismo nustatyto inžinerinio statinio atviros automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) fragmento teritorija, nekalbant jau apie atsakovams pagal naudojimosi tvarkas tenkančių automobilių saugyklos dalių plotus (parkavimo vietas), yra nepagrįsti ir siurpriziniai. Kadangi reikalavimai įpareigoti atsakovus nedelsiant suteikti ieškovui visas šiame žemės sklype įrengtų užtvarų, ribojančių ieškovui patekimą į bet kurias šio sklypo dalis, valdymo ir naudojimo teises bei, atsakovams neįvykdžius šio teismo sprendimo per 30 dienų nuo jo įsiteisėjimo, ieškovo naudai skirti po 60,00 Eur baudą už kiekvieną vėlesnę teismo sprendimo neįvykdymo dieną, suteikti ieškovui teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovų lėšomis, kartu išieškant iš jų teismo sprendimo įvykdymo išlaidas, yra išvestiniai reikalavimai iš reikalavimo įpareigoti netrukdyti ieškovui naudotis visa žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) teritorija, atmetus reikalavimą dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis žemės sklypu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisino pagrindo tenkinti ir išvestinius reikalavimus, kuriais siekiama sudaryti prielaidas ieškovui naudotis ta žemės sklypo dalimi kuria naudotis ieškovas pageidauja neturėdamas tam teisinio pagrindo.

6.4. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl inžinerinio statinio atviros automobilių saugyklos fragmento, esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, dydžio, padėties žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir kitų duomenų, kad teismai nenustatė ir šiame automobilių saugyklos fragmente esančių parkavimo vietų, sklypo plane-parkingo plane pažymėtų Nr. 14-19, kurios negali būti didesnės už atsakovų sutartimis nustatytas inžinerinio statinio atviros automobilių saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) realiąsias dalis; kad nustačius ribas, skiriančias žemės sklypo teritoriją nuo parkavimo vietų 14-19 plotų, galima objektyviai spręsti, ar ieškovui pastatytas atitvaras trukdo patekti ir naudotis žemės sklypo teritorija; kad apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeitė inžinierinio statinio atviros automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusą, padidindamas jo plotą, kuris lygus (duomenys neskelbtini) esančių atviros automobilių saugyklos dalių sumai; kad padidėjo ir ieškovo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatytos dalies plotas, kad įvertinus apeliacinio teismo pasisakymus, sutartyje nurodytas ploto dydis 39,16 m2 yra mažiau nei 1/9 dalis; trūkstamas iki 1/9 dalies atviros automobilių saugyklos plotas yra (duomenys neskelbtini) egzistuojančios atviros automobilių saugyklos fragmente ir lygus S39 x 1/9, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką ieškovas turi teisę naudotis nesiejamu su jokia parkavimo vieta S39 x 1/9 dydžio plotu (duomenys neskelbtini) egzistuojančios atviros automobilių saugyklos fragmente. Ieškovas išeina už savo patikslinto ieškinio reikalavimo ribų bei bylos nagrinėjimo dalyko. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nekėlė klausimo dėl automobilių saugyklos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), dydžio, padėties, neteigė, kad atsakovai naudojasi didesne aikštelės dalimi, nei kad jiems priklausytų, todėl paminėti ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nenagrinėtini. Apeliantas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą grįsti skundą aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme.

6.5. Byloje nustatyta, kad daugiabučiam namui adresu (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio yra daugiabutis namas ir jame yra įrengtos 6 automobilių parkavimo vietos, ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrengtos 13 automobilių parkavimo vietų. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šių sklypų išsidėstymas matomi sklypo plane. Tokiu būdu, daugiabutis namas adresu (duomenys neskelbtini), turi automobilių saugyklas su 19 automobilių parkavimo vietų, kurios yra išdėstytos žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Daugiabučiame name yra 20 butų, šio namo 4 ir 13 butai neturi jiems priskirtų konkrečių automobilių parkavimo vietų. Likusiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butams pirkimo-pardavimo sutartimis buvo priskirtos konkrečios automobilių parkavimo vietos, nustatytos pirkimo-pardavimo sutartyse bei nurodytos prie sutarčių pridėtuose planuose, ir priskirtos atitinkamos žemės sklypų dalys, reikalingos daugiabučiam namui bei automobilių parkavimo vietoms eksploatuoti, kurios įregistruotos butų savininkų vardais VĮ Registrų centre. Priešingai, nei nurodo ieškovas, prie notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių pridėti planai yra aiškūs ir suprantami. Akivaizdu, kad daliai daugiabučio namo butų savininkų konkrečios automobilių parkavimo vietos buvo paskirtos žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini), kadangi žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) neužtenka automobilių parkavimo vietų visiems butų savininkams. Paminėti faktai tai pat patvirtina, kad nepaisant to, jog atsakovų automobilių parkavimo vietos nustatytos (duomenys neskelbtini), jie, kaip ir ieškovas, taip pat įsigijo atviros automobilių saugyklos dalis, o už automobilių stovėjimo aikšteles sumokėjo papildomai. T. K. apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-13762-848/2016, kuris turi prejudicinę reikšmę šios bylos šalims, padarė pagrįstą išvadą, kad yra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka. Naudojimosi daiktu tvarkos buvimą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašas. Aplinkybės dėl naudojimosi tvarkos egzistavimo yra konstatuotos ir šioje civilinėje byloje. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra daugiau žemės ploto, nei skirta atvirai automobilių saugyklai. Šiame žemės sklype automobilių stovėjimo vieta ieškovui nesuteikta. Ieškovas gali ir netrukdomai naudojasi jam nuosavybės teise priklausančia 1/20 dalimi žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuri nėra skirta atvirai automobilių saugyklai ir jo teisės nėra niekaip pažeidžiamos, tuo labiau jis nepatiria žalos.

6.6. Nepaisant to, kad nėra nustatyta visų žemės sklypų dalių naudojimosi tvarka, butų pirkimo-pardavimo sutartimis yra nustatyta automobilių parkavimo vietų naudojimosi tvarka. Nenuginčijus butų pirkimo-pardavimo sutarčių, pagal kurias butų savininkai įsigijo konkrečias automobilių stovėjimo vietas atvirose automobilių saugyklose, kiekvienas daugiabučio namo savininkas privalo laikytis jose nustatytos automobilių parkavimo vietų tvarkos. Daugiabučio namo butų pirkimo-pardavimo sutartimis nustatyta automobilių parkavimo vietų naudojimosi tvarka atvirose automobilių saugyklose yra nusistovėjusi nuo pat butų įsigijimo, visi daugiabučio namo savininkai, įskaitant ieškovą, jos laikosi. Aplinkybes, kad visiems daugiabučio namo savininkams ji tinka, patvirtina ir 2018 m. kovo 22 d. DNSB (duomenys neskelbtini) protokolas, kuriame užfiksuota, jog 2018 m. kovo 22 d. įvykusio ataskaitinio susirinkimo metu šeštu klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl automobilių saugyklų naudojimosi tvarkos pakeitimo pagal ieškovo pageidavimą leisti jam naudotis visomis automobilių saugykloje esančiomis aikštelėmis adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šio ieškovo pageidavimo keturiolika balsų „už“ ir vienu „prieš“ nutarta, kad adresu (duomenys neskelbtini) 6-ių automobilių vietos būtų naudojamos tiktų butų savininkų, kuriems šios aikštelės priskirtos perkant butus iš statytojo, kaip ir 13-a vietų aikštelėje (duomenys neskelbtini). Taip pat patvirtinta, kad visus gyventojus esanti tvarka tenkina, išskyrus vieną 6-o buto savininką, nes visi turi savo vietas ir dar yra apie 15-a bendro naudojimo vietų priešais namą, kur galima statyti be apribojimų. Esant nustatytai automobilių saugyklų naudojimosi tvarkai ir ieškovui priskirtai automobilių parkavimo vietai Nr. 12, jis nepagrįstai nori naudotis automobilių parkavimo vietomis nuo Nr. 14-19, kadangi šios automobilių parkavimo vietos yra priskirtos atsakovams, kurie už jas sumokėjo papildomai.

6.7. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje konstatavo, jog atviroje automobilių saugykloje adresu (duomenys neskelbtini) yra 13 (nuo 1 iki 13) automobilio parkavimo vietų, o sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra 6 (nuo 14 iki 19) automobilio parkavimo vietos. Taigi, daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) turi 19 automobilių parkavimo vietų, kurios yra išdėstytos dviejuose žemės sklypuose, t. y. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neturėjo pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atviroji automobilių saugykla žemės sklype (duomenys neskelbtini) neįregistruota, vadinasi ir neegzistuoja, ir nėra nustatyta naudojimosi ja tvarka.

6.8. Išnagrinėjus klausimą dėl ieškovo teisės naudotis ginčo automobilių saugykla Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1024-264/2017 konstatavo, jog „apeliantas neįrodė, kad kažkas neteisėtai yra užvaldęs automobilių stovėjimo aikšteles. <...> butų pirkimo pardavimo notarinėse sutartyse nustatyta automobilių stovėjimo aikštelių naudojimosi tvarka, duomenų, kad ji būtų pažeista apeliantas nepateikė, be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ji atitinka visų bendraturčių interesus <...>. Duomenų, kad apeliantui priklausytų dalyje sklypo (duomenys neskelbtini) esančių automobilių parkavimo vietų, byloje nenustatyta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suteikus tokią informaciją ieškovui bus pažeistos kitų bendrijos narių teisės, kurias jie yra įgiję sutarčių bei bendrų susitarimų pagrindu.“

Žemesnės instancijos teismas

6.9. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad užtvaras sklype (duomenys neskelbtini) pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, be ieškovo sutikimo ir jam nežinant, be aiškaus savininko, kad jis pažeidžia ieškovo naudojimo, valdymo bei disponavimo teises. Šiuo atveju nepaisant to, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre nėra atskirai įregistruota automobilių saugykla, tiek žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo suformuotos automobilių saugyklos, suformuojant 13 automobilių stovėjimo aikštelių adresu (duomenys neskelbtini) ir 6 automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini). Tai pagrindžia ir byloje esantis žemės sklypų detalusis planas, kuris yra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka. Nėra reikšminga aplinkybė, kad atvira automobilių saugykla (duomenys neskelbtini)neįregistruota VĮ Registrų centre. Automobilių saugyklai nėra privaloma teisinė registracija ir tai nekeičia nustatytos automobilių parkavimo vietų tvarkos.

6.10. Pasisakant dėl ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodyto argumento, jog teismas ex officio įvertintų sandorius, konstatuotų negaliojančio sandorio faktą bei taikytų restituciją, pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimus dėl sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais šie reikalavimai yra atmesti, todėl sandorių (jų dalių) pakartotinis teisėtumo vertinimas nei pagal byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimus, nei teismo iniciatyva negalimas (CPK 18 straipsnis). Šioje byloje dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su ginčytų atsakovų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas neįrodė pirkimo-pardavimo sutarčių dalių negaliojimo pagrindų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis ginčijamus atsakovų pirkimo-pardavimo sutarčių papunkčius.

Šalies argumentai

6.11. Ieškovas prašo leisti naudotis visa žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) teritorija, kai šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso 20 daugiabučio namo butų savininkų. Ieškovas neturi teisės naudotis visu žemės sklypu, jam priklauso tik 64,2 kv.m. Šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, pažeidžiantis atsakovų ir į bylą neįtrauktų kitų daugiabučio namo savininkų teises.

6.12. Ieškinys pareikštas remiantis CK 6.255 straipsniu, kuriame numatyta, jog realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Jokia žala šioje byloje nėra nustatyta, ieškovas apeliaciniame skunde apie ją nebekalba. Ieškovas neįrodžius prevencinio ieškinio būtinųjų sąlygų, teismas ieškinį pagrįstai atmetė.

6.13. Ieškovas nepagrįstai atsakovų – fizinių asmenų – atžvilgiu pareiškė ieškinyje nurodytą reikalavimą. Atsakovai neturi galimybės suteikti ieškovui žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengtų užtvarų valdymo ir naudojimo teisių, tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių. Atsakovai A. ir A. P. nėra nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, nei juo naudojasi, valdo ar turi jame esančių užtvarų prisijungimus. Kadangi bendrojo naudojimo objektus valdyti DNSB (duomenys neskelbtini) įstatais yra suteikta teisė bendrijos valdymo organams (Įstatų 10, 12, 33 punktai), šiuo klausimu Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1024-264/2017 konstatavo, kad „ne vieną kartą apeliantui buvo nurodyta, jog visą jo prašomą informaciją valdo atsakovė ir apeliantui norint papildomų raktų ar papildomai įkonfigūruoti telefono numerius, jis turėtų kreiptis į atsakovę“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio dėl įpareigojimo netrukdyti jam naudotis visa žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Nesutiktina su apeliantu, kad, bylos dalyje esant įsiteisėjusiu teismų sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, prieštaraujančioms ar paneigiančioms viena kitą, teismas turėjo spręsti, kuri iš nustatytų aplinkybių (prejudicinių faktų) labiau atitinka perduotos nagrinėti iš naujo bylos dalies faktines ir teisines aplinkybes.

10. Apeliacine tvarka tikrinamos bylos nagrinėjimo ribas sudarė patikslintas ieškovo ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti jam naudotis visa žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorija bei įpareigoti atsakovus suteikti ieškovui visas šiame žemės sklype įrengtų užtvarų, ribojančių ieškovui patekimą į bet kurias šio sklypo dalis, valdymo ir naudojimo teises. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad negali patekti tik į šio sklypo dalį – šešių vietų automobilių saugyklą, atitvertą užtvaru. Aplinkybėms, prieštaraujančioms ar paneigiančioms viena kitą, apeliantas laiko tai, kad, jo teigimu, pirkimo-pardavimo sutartimis nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu atvirąja automobilių saugykla tvarka negali būti taikoma žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančioms parkavimo vietoms, nes pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos automobilių saugyklos dalys ir sklypo plane-parkingo plane pažymėtos parkavimo vietos Nr. 14-19 yra visiškai skirtingi objektai, dėl to atsakovų pirkimo-sutartimis nustatyta naudojimosi tvarka jam privaloma tik teisiškai registruota atvirąja automobilių saugykla b1 sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, o nustatyta naudojimosi tvarka (duomenys neskelbtini) esančio atviros automobilių saugyklos fragmento dalimis (parkavimo vietomis 14 – 19) privalomosios galios neturi.

11. Šiuos apelianto teiginius paneigia įsiteisėjusioje Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalyje nustatytos aplinkybės, kad atsakovai Z. B., R. B., M. Z., G. B. G., V. G., E. G., V. R., A. S. (prieš jį buvę savininkai A. P. ir A. P.), kaip ir apeliantas, pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo butus, esančius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), 1/20 dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bei kiekvienas po dalį kitų statinių (inžinerinių) atvirosios automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto ginčytuose pirkimo-pardavimo sutarčių papunkčiuose atsakovai įsipareigojo naudotis automobilių saugyklomis, plane pažymėtomis numeriais nuo 14 iki 19, kurios yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovas, kaip ir kiti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, yra įsigiję atitinkamas dalis automobilių saugyklos, kurių vieta pažymėta sutarčių prieduose (parkingo planuose). Apelianto argumentais, kad atviroji automobilių saugykla žemės sklype (duomenys neskelbtini) neįregistruota, vadinasi, ir neegzistuoja, ir kad nėra nustatyta naudojimosi ja tvarka, atmestas remiantis tuo, jog notariškai patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijamais papunkčiais yra nustatytas butų savininkų naudojimasis atvira automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apima teritoriją tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini). Tiek apeliantui, tiek atsakovams yra žinoma, kad kartu su butu jie įgijo ir konkrečias atviroje automobilių saugykloje esančias automobilių parkavimo vietas, apeliantas įgijo vietą Nr. 12 (duomenys neskelbtini) žemės sklype. Pirkimo-pardavimo sutartyse įregistruotas juridinis faktas – automobilių saugyklos naudojimosi tvarka – nebuvo pakeistas ar kitaip paneigtas.

12. Nurodyti prejudiciniai faktai pagrindžia, kad apelianto minimų prieštaringų ir viena kitą paneigiančių aplinkybių nėra, automobilių saugyklos dalies, esančios sklype (duomenys neskelbtini), neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiro daikto teisiškai nereikšmingas, nepaneigiantis jos egzistavimo, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai apie neaiškumą, kas yra plane numeriais nuo 14 iki 19 parkavimo vietos – atviros automobilių saugyklos dalys ar atskiri statiniai, apie tam reikalingą atskirą teisinį įvertinimą bei apie apelianto teisę naudotis automobilių saugyklos dalimi, esančia (duomenys neskelbtini) (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl teismo išvadų nemotyvavimo. Teigdamas, kad sprendimo daliai įsiteisėjus jis neteko galimybės panaikintos sprendimo dalies reikalavimų grįsti minėtais pagrindais, apeliantas faktiškai pripažįsta prejudicinių faktų buvimą, tačiau vis tiek siekia jau išspręstų ieškinio reikalavimų naujo įvertinimo įstatymuose nenumatyta tvarka. Jo pageidaujamo vertinimo nebuvimas nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

13. Apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu, kad ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pastatytas užtvaras riboja patekimą į šiuo adresu esančio sklypo dalį, galimai gerokai didesnę, nei atviros automobilių saugyklos fragmento teritorija, taip pat kad teismas nenustatė šio fragmento dydžio bei jame esančių parkavimo vietų, kurios negali būti didesnės už pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytas automobilių saugyklos realiąsias dalis.

14. Teikdamas ieškinį ieškovas privalo nurodyti esminius jo elementus – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir faktinį pagrindą bei jį patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pastebėtina, kad, iš dalies šiais motyvais (t.y., automobilių saugyklos fragmento (duomenys neskelbtini) sklype ploto ir jame esančių parkavimo vietų ploto neapibrėžtumu) grindęs pareiškimą dėl ieškinio pagrindo sutikslinimo, pateiktą 2019 m. gegužės 20 d. registracijos Nr. DOK-60478, vykdydamas 2019 m. gegužės 24 d. teismo nutartį dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pareiškimų trūkumų pašalinimo, kurioje buvo nurodyta ieškinio reikalavimą ir jo faktinį pagrindą išdėstyti vientisame procesiniame dokumente, ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo, registracijos Nr. DOK-67146, minėtais ieškinio pagrindais nebesirėmė, jų nėra ir pirminiame ieškinyje. Pastarajame dokumente savo reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad juridiškai automobilių aikštelės kaip statinio sklype (duomenys neskelbtini) nėra, kad atsakovai turi teisę naudotis numeriais 14-19, bet tokią pačią teisę turi ir visi kiti savininkai, tarp jų ir ieškovas; (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo parkavimo vietos, o tai, kad atsakovai dvišalėse sutartyse susitarė, jog naudosis tam tikromis parkavimo vietomis (duomenys neskelbtini) sklype, nedaro jokios įtakos ieškovo teisėms naudotis žemės sklypu Nr. 39, nesukuria ieškovui jokių apribojimų. Dėl visų minėtame ieškovo procesiniame dokumente nurodytų ieškinio pagrindų pirmosios instancijos teismas pasisakė. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl teismas neturėjo pareigos tirti ir nustatinėti ieškovo paaiškinimuose minėtų aplinkybių apie galimai didesnį automobilių parkavimo vietų užimamą plotą, nei priklausytų pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir naudojimosi parkavimo vietomis tvarką, ir tik tai nustatęs spręsti, ar automobilių aikštelė sklype (duomenys neskelbtini) neužima daugiau ploto, nei atsakovai įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartis.

15. Pažymėtina, jog ir tuo atveju, jei ieškinys tomis aplinkybėmis būtų grindžiamas, jas turėjo tiksliai įvardinti ir pagrįsti atitinkamais įrodymais ieškovas. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neanalizuotina ir nepasisakytina dėl apeliaciniame skunde nurodytų apelianto samprotavimų, susijusių su atskirų sklypų fragmentų ploto vienetų skaičiavimais, formulėmis ir apelianto su tuo siejamais galimais jo nuosavybės teisių pažeidimais. Pirmosios instancijos teisme jis aiškiai nurodė, kad savo teisių pažeidimą sieja išimtinai su negalėjimu naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovų pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytos parkavimo vietos, t. y. įrodinėjo, jog būtent šia žemės sklypo dalimi jam nepagrįstai trukdoma naudotis, nesiremdamas tuo, kad šios vietos yra didesnės, negu atsakovai yra įsigiję, ir dėl to užtvaru atitverta teritorija nepagrįstai užima atitinkamą atsakovų pirkimo-pardavimo sandoriais neįsigytą ir naudojimosi tvarka neapibrėžtą sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, ar kad į užtvaru atitvertą teritoriją patenka namui adresu (duomenys neskelbtini) priklausantis atliekų konteineris, kuriuo jis dėl užtvaro negali naudotis.

16. Apeliantas nepagrįstai remiasi ir aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas minėtais aspektais netyrė ir nevertino pirkimo-pardavimo sutarčių bei jo pateiktų dokumentų. Šios sutartys įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertintos tais pagrindais, kurie buvo nurodyti ieškovo ieškinyje. 2019 m. balandžio 11 d nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš pareikšto ieškovo reikalavimo lieka neaišku, ar savo teisių pažeidimą jis kildina iš negalėjimo statyti savo automobilį į atsakovų pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijamomis dalimis nustatytas parkavimo vietas, ar toks reikalavimas kildinamas iš negalėjimo patekti į visą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, todėl savo ieškinio reikalavimą turėtų patikslinti. Minėta, kad pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo, registracijos Nr. DOK-67146, ieškovas negrindė aplinkybe, kad prašomu pašalinti užtvaru atitverta sklypo (duomenys neskelbtini) dalis yra didesnė, nei pirkimo-pardavimo sandoriais atsakovų įgytos parkavimo vietos atviroje automobilių saugykloje, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinį skundą nepagrįstai motyvuoja neįvykdyta teismo pareiga nustatinėti ribas, skiriančias parkavimo vietų užimamą teritoriją nuo kitos žemės sklypo dalies.

17. Apelianto teiginius apie išskirtinę jo kaip sąžiningo įgijėjo teisę naudotis ne tik konkrečia pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyta parkavimo vieta, esančia (duomenys neskelbtini), bet ir dalimi bendro saugyklos ploto, t.y. atsakovų įsigytomis pardavimo vietomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), apie tai, kad šią teisę, be kita ko, pagrindžia automobilių saugyklos pastarojoje sklypo dalyje neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre ir atsakovų teisės naudotis šiomis parkavimo vietomis neišviešinimas, paneigia įsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis, priimta civilinėje byloje tarp tų pačių šalių Nr. e2-6762-429/2018. Šio sprendimo dalyje aplinkybės, dėl kurių faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas). Tos pačios aplinkybės nustatytos ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendime civilinėje byloje tarp tų pačių šalių Nr. e2-13762-848/216. Šiuose sprendimuose konstatuota, kad naudojimosi konkrečiomis automobilių saugyklos vietomis, esančiomis dviejuose žemė sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tvarka yra numatyta nenuginčytose, notariškai patvirtintose pirkimo-pardavimo sutartyse ir jų prieduose, įregistruotuose nekilnojamojo turto registre, kad ieškovui šioje saugykloje pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklausanti parkavimo vieta yra sklype (duomenys neskelbtini), o atsakovams šioje saugyklose esančios priklausančios parkavimo vietos nuo 14 iki 19 yra sklype (duomenys neskelbtini), kuriame yra dar apie 15 bendro naudojimo vietų priešais namą, kur automobilį galima statyti be apribojimų. Apeliaciniame skunde pateikta šių išvadų kritika yra bandymas nuginčyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytus prejudicinius faktus. Tai draudžia CPK 279 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, jog sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykiu.

18. Nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas netyrė jo reikalavimų tais pagrindais, kad užtvaras pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, be ieškovo sutikimo ir pažeidžia jo, kaip sklypo bendrabučio, valdymo ir disponavimo teises. Dėl pastarųjų teisių į atsakovams priklausančias pardavimo vietas automobilių saugykloje pasisakyta minėta prejudicine tvarka, o ieškovas negrindė patikslinto ieškinio užtvaro įrengimu be statybą leidžiančio dokumento ir ieškovo sutikimo patikslinto. Jei toks ieškinio pagrindas ir būtų nurodytas bei įrodytas, nustačius, kad ieškovas be teisinio pagrindo pageidauja naudotis atsakovams priklausančiomis automobilių parkavimo vietomis, esančiomis žemės sklype (duomenys neskelbtini), tai nesudarytų pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimą dėl užtvaro pašalinimo, nes jo įrengimas ieškovo teisių niekuo nepažeidžia.

19. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas ex officio turėjo įvertinti sandorius, konstatuoti negaliojančio sandorio faktą bei taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog byloje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimus dėl sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais šie reikalavimai yra atmesti, todėl sandorių (jų dalių) pakartotinis teisėtumo vertinimas nei pagal byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimus, nei teismo iniciatyva negalimas (CPK 18 straipsnis). 2018 m. lapkričio 27 d. priimtame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė pirkimo-pardavimo sutarčių dalių negaliojimo pagrindų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis ginčijamus atsakovų pirkimo-pardavimo sutarčių papunkčius. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tada, kai yra įstatymo nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Tokių pagrindų apeliantas nenurodė.

20. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apskaičiavimo pagrindo, faktiškai juo yra byloje esančios Kauno apylinkės teismo pažymos apie procesinių dokumentų siuntimą ne elektroniniu būdu, o paštu 2018-02-08, 2018-02-23, 2018-03-22 20,9 Eur sumoje, 2018-04-16, 2018-05-16, 2018-05-17, 2018-05-28, 2018-06-13, 2018-06-14, 2018-09-06 43,08 Eur sumoje, 2018-09-26, 2018-10-03, 2018-10-16, 2018-11-28, 2018-02-02, 2019-01-29 50,81 Eur sumoje, t. y. faktiškai ženkliai daugiau, nei priteisė pirmosios instancijos teismas. Procesiniai dokumentai paštu įteikinėti dėl to, kad, nors byla pradėta elektroniniu būdu, atsakovai bylos proceso pradžioje nebuvo atstovaujami advokatų, t.y. nebuvo EPP vartotojais. Visos procesinių dokumentų įtiekimo išlaidos yra pagrįstos, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad jos yra per didelės.

21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus keisti ar naikinti apskųstą teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliacinio skundo argumentais, kurie priimamoje nutartyje nėra atskirai paminėti, apeliantas siekia revizuoti jau įsiteisėjusius teismų sprendimus bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo vertinimui, dėl jų atskirai nepasisakytina. Teisėtas ir pagrįstas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

22. 2020 m. balandžio 22 d. atsakovų pateikta advokatės paslaugų apeliacinės instancijos teisme ataskaita, pinigų priėmimo kvitas ir sąskaitos išrašas, registracijos Nr. DOK-11444, patvirtina, kad atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų (atsakovas A. P. 200 Eur, DNSB (duomenys neskelbtini) 800 Eur). Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka advokatės darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnis), todėl iš ieškovo nurodytiems atsakovams priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 800 (aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei bendrijai DNSB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėIzolda NėnienėAlbina Rimdeikaitė