Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1024-264/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-07-12
Bylos Nr.: e2A-1024-264/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16611-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: E. S.
Atsakovas: DNSB
Trečiasis asmuo: A. Š., A. P., R. B., Z. B., V. R., V. G., G. B. G., A. A., E. A., V. N., R. K., A. M., S. S., V. S., Ž. B., G. D., R. Š., E. B., S. B., E. G., M. Z., S. D., M. D., UAB „Avadi“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1024-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16611-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-13762-848/2016 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei DNSB (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys A. Š., A. P., A. P., R. B., Z. B., V. R., V. G., G. B. G., A. A., E. A., V. N., V. N., R. K., A. M., S. S., V. S., Ž. B., G. D., R. Š., E. B., S. B., E. G., M. Z., S. D., M. D., UAB „Avadi“ dėl informacijos pateikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. S. patikslintame ieškinyje prašė 1. Įpareigoti atsakovės valdymo organą – bendrijos pirmininką pateikti informacinę medžiagą (patvirtintas dokumentų kopijas ir rašytinę informaciją): 1) Rašytinę informaciją, kurioje nurodyti namo lauko durų kodinės spynos kodą, kartu nurodant tvarką kaip įkonfigūruoti į spyną papildomus elektroninius raktelius ir/arba asmens, turinčio „Master“ raktelį ir teisę tvarkyti spynos vartotojų sąrašus, kontaktinius duomenis (Bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 5 p., Įstatų 26.3 str., 27 str.); 2) Rašytinę informaciją, kurioje nurodyti Automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini) vartų valdymo tel. numerį, kartu nurodant tvarką kaip įkonfigūruoti tel. numerius tiek į Automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini) vartų tiek ir (duomenys neskelbtini) automobilių parkavimo vietų grandinės valdiklius, ir/arba asmens, turinčio valdantįjį telefoną ir teisę tvarkyti valdiklio vartotojų sąrašus, kontaktinius duomenis (Bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 5 p., Įstatų 26.3 str., 27 str.); 3) Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašo (Bendrijų įstatymo 2 str. 3 d. Įstatų 52 str., 53 str.) kopiją ir Visuotinio susirinkimo, patvirtinusio bendro naudojimo objektų aprašą, protokolo (Bendrijų įstatymo 11 str. 10 d., 10 str. 1 d. 10 p., 14 str. 6 d. 8 p.) kopiją, su priedais, nurodytais Bendrijų įstatymo 11 str. 11 d.; 4) Visuotinio susirinkimo, išrinkusio DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininku E. S., protokolo (Bendrijų įstatymo 11 str. 10 d.,10 str. 1 d. 2 p.) kopiją, su priedais, nurodytais Bendrijų įstatymo 11 str. 11 d., šio susirinkimo metu galiojusius Bendrijos įstatų (Bendrijų įstatymo 14 str. 1 d.) kopiją, bei bendrijos narių sąrašą (Bendrijų įstatymo 21 str. 1 d. 8 p.). Darbo sutarties su bendrijos pirmininku E. S., pirmininko pareigybės aprašymo (Bendrijų įstatymo 14 str. 3 d.) kopiją. Visuotinio susirinkimo, atšaukusio iš pareigų E. S. ir išrinkusio DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininku V. N., protokolo (Bendrijų įstatymo 11 str. 10 d., 10 str. 1 d. 2 p.) kopiją, su priedais, nurodytais Bendrijų įstatymo 11 str. 11 d.; 5) Bendrijos pirmininko parengtų bendrijos veiklos metinių ataskaitų (Bendrijų įstatymo 19 str., Įstatų 49.2 str.) už 2012 m., 2103 m., 2014 m. kopijas. Visuotinių susirinkimų, tvirtinusių bendrijos veiklos metines ataskaitas už 2012 m., 2013 m., 2014 m., protokolų (Bendrijų įstatymo 11 str. 10 d., 10 str. 1 d. 13 p., 17 str. 2 d., Įstatų 35.7 str. ) kopijas su priedais, nurodytais Bendrijų įstatymo 11 str. 11 d.. Revizijos komisijos atliktų bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų už 2012 m., 2103 m., 2014 m. patikrinimo išvadų (Bendrijų įstatymo 17str. 3 d., 18 str. 3 d. 2 p., Įstatų 35.7 str.,56 str.) kopijas, kartu pateikiant Visuotinio susirinkimo rinkusio revizijos komisijos narius ir tvirtinusio revizijos komisijos darbo tvarkos aprašą (Bendrijų įstatymo 11 str. 10 d., 10 str. 1 d. 3 p., 18 str. 1 d., Įstatų 55 str.) kopiją, bei revizijos komisijos darbo tvarkos aprašo kopiją; 6) Bendrijos pirmininko parengtų metinių bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatų (Bendrijų įstatymo 14 str. 6 d. 12 p., Įstatų 49.2 str.) už 2012 m., 2013 m., 2014 m. kopijas. Visuotinių susirinkimų, tvirtinusių metinių bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatas už 2012 m., 2013 m., 2014 m., protokolų (Bendrijų įstatymo 11 str. 10 d., 10 str. 1 d. 9 p., Įstatų 35.6 str.) kopijas su priedais, nurodytais Bendrijų įstatymo 11 str. 11 d.; 7) Rašytinę informaciją apie Bendrijos išlaidų, susijusių su bendrijoje įdarbintų samdomų darbuotojų atlyginimais bruto 2012-06 – 2015-06 laikotarpiu, kurioje nurodyti kiekvieno mėnesio įdarbintų samdomų darbuotojų skaičių ir išmokėtų mėnesinių atlyginimų sumas bruto kiekvienam darbuotojui. Šių sumų pagrindimui nurodyti Bendrijos organų priimtus sprendimus, dėl samdomų darbuotojų atlyginimų dydžio (Įstatų 25.6 str.); 8) Sąskaitų kopijas, patvirtinančias Bendrijos išlaidas ir jų dydžius: 1) šiukšlių išvežimui 2012 m. birželio mėn.; 2) Bendrijos įkūrimui 2012 m. liepos mėn.; 3) už karštą vandenį kiekvieną mėnesį 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu; 4) namo tikslinio fondo panaudojimą 2012-07 – 2015-06 laikotarpiu. Rašytinę informaciją, kurioje nurodyti įmokų dydžio namo tiksliniam fondui pagrindimą, jų sąsajas su metinėmis bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatomis ir šių įmokų paskirstymo butų savininkams tvarką (Įstatų 25.6 str.); 9) Rašytinę informaciją, kurioje nurodyti kokiu pagrindu namo sklypo dalyje esančias automobilių parkavimo vietas užvaldė ir išimtinai naudojasi dalis butų savininkų, nors šios automobilių parkavimo vietos yra integrali sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, o sklypas lygiomis dalimis priklauso visiems 20 - ies namo butų savininkams. Nurodyti kokių priemonių DNSB (duomenys neskelbtini) valdymo organas numato imtis, kad šio bendrojo naudojimo objekto naudojimas ir priežiūra užtikrintų visų namo butų savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus (Bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 5p.); 10) Rašytinę informaciją, kurioje nurodyti: 1) kodėl be ieškovo žinios reikėjo išmontuoti man priklausantį 6 buto karšto vandens skaitiklį, ir laužti 6 buto apskaitos prietaisų durų spyną; 2) Kas įgaliojo E. S. pasirašyti už buto savininką ant karšto vandens skaitiklio keitimo akto? Kodėl man neperduotas mano buto vandens skaitiklių patalpos durelių raktas?; 2. Atsakovo valdymo organui - Bendrijos pirmininkui nustatyti terminą įpareigojimui įvykdyti, kurį praleidus atsakovo valdymo organui skirtina teismo nustatyto dydžio bauda; 3. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas bei namo bendrojo naudojimo objektų administravimui įsteigtos daugiabučio namo savininkų bendrijos narys. Ieškovas nuolat susiduria su informacijos apie bendrijos veiklą gavimo problemomis. Atsakovė DNSB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dalis reikalavimų susiję su konfidencialių duomenų pateikimu, kas prieštarauja kitų savininkų interesams. Be to, reikalaujama pateikti didelės apimties rašytinę informaciją. Ieškovui pasiūlius atvykti ir susipažinti su prašoma pateikti informacija, ieškovas šia teise nepasinaudojo. Prašant išreikalauti revizijos ataskaitas norima revizuoti bendrijos veiklą, tačiau ieškovui tokia teisė nesuteikta. Ieškovas gali naudotis jam paskirta vieta automobiliui statyti, kadangi atsakovas neturi teisės naudotis kitiems asmenims priskirtomis automobilių aikštelėmis. 10-tas ieškovo reikalavimas yra pareikštas netinkamam atsakovui, nes bendrija vandens skaitiklio nekeitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.Įpareigojo Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką sudaryti ieškovui galimybę susipažinti su: visuotinio susirinkimo, išrinkusio DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininku E. S., protokolu ir priedais, šio susirinkimo metu galiojusiais Bendrijos įstatais, bendrijos narių sąrašu; darbo sutartimi sudaryta su bendrijos pirmininku E. S., pirmininko pareigybės aprašymu; visuotinio susirinkimo, atšaukusio iš pareigų E. S. ir išrinkusio DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininku V. N., protokolu su priedais; bendrijos pirmininko parengtomis bendrijos veiklos metinėmis ataskaitomis už 2012 m., 2103 m., 2014 m.; visuotinių susirinkimų, tvirtinusių bendrijos veiklos metines ataskaitas už 2012 m., 2013 m., 2014 m., protokolais su priedais, revizijos komisijos atliktų bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų už 2012 m., 2103 m., 2014 m. patikrinimo išvadomis, visuotinio susirinkimo rinkusio revizijos komisijos narius ir tvirtinusio revizijos komisijos darbo tvarkos aprašą protokolu, revizijos komisijos darbo tvarkos aprašu; bendrijos pirmininko parengtomis metinių bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatomis už 2012 m., 2013 m., 2014 m.; visuotinių susirinkimų, tvirtinusių metinių bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatas už 2012 m., 2013 m., 2014 m., protokolais su priedais; bendrijos išlaidomis, susijusiomis su bendrijoje įdarbintų samdomų darbuotojų atlyginimais bruto 2012-06 – 2015-06 laikotarpiu, kiekvieno mėnesio įdarbintų samdomų darbuotojų skaičiumi ir išmokėtų mėnesinių atlyginimų sumas bruto kiekvienam darbuotojui, bendrijos organų priimtus sprendimus, dėl samdomų darbuotojų atlyginimų dydžio; sąskaitomis patvirtinančiomis bendrijos išlaidas ir jų dydžius: 1) šiukšlių išvežimui 2012 m. birželio mėn.; 2) bendrijos įkūrimui 2012 m. liepos mėn.; 3) už karštą vandenį kiekvieną mėnesį 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu; 4) namo tikslinio fondo panaudojimą 2012-07 – 2015-06 laikotarpiu; sprendimais dėl įmokų dydžio namo tiksliniam fondui, jų panaudojimu ir įmokų paskirstymo tvarka butų savininkams.Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Priteisė iš ieškovo E. S. atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.Dėl ieškinio 1, 2 ir 9 reikalavimų. Įvertinęs tai, kad automobilių saugyklos vietomis naudojimosi tvarka yra numatyta notaro patvirtintose pirkimo-pardavimo sutartyse, jų prieduose, sutartys nėra nuginčytos, teismas ieškovo 9-tą reikalavimą dėl informacijos suteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Tuo pačiu pagrindu atmetė 2-ą reikalavimą dėl informacijos suteikimo apie (duomenys neskelbtini), automobilių saugyklos kodines spynas. Pažymėjo, jog suteikus tokią informaciją ieškovui, bus pažeistos kitų bendrijos narių teisės, kurias jie yra įgiję sutarčių bei bendrų susitarimų pagrindu. Ieškovui pakeitus spynų kodus, kitiems bendrijos nariams būtų apribota galimybė naudotis jų įgytomis nekilnojamojo daikto dalimis, kas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Ieškinio 1-ą ir 2-ą reikalavimą teismas atmetė ir tuo pagrindu, jog bendrojo naudojimo objektus valdyti DNSB (duomenys neskelbtini) Įstatais yra suteikta teisė bendrijos valdymo organams (Įstatų 10 p., 12 p., 33 p.). Vertinant ieškovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, teismui kilo abejonės ieškovo sąžiningumu. Teismas įvertino trečiojo asmens V. E. paaiškinimus ir neturėjo pagrindo netikėti trečiojo asmens parodymais, jie neprieštarauja byloje esantiems duomenims bei duoti prisiekus byloje sakyti tiesą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Įstatai numato, jog bendrijos nariai turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios nuosavybės naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus (26.3 p.); laikytis bendrijos įstatų (28.1 p.).Dėl 3 ieškinio reikalavimo. Teismas nustatęs, kad atsakovei nurodžius, jog bendro naudojimo objektų aprašas bendrijoje nėra sudarytas, teismas 3- čio ieškinio reikalavimo – įpareigojimo pateikti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašo ir Visuotinio susirinkimo, patvirtinusio bendro naudojimo objektų aprašą, protokolo kopiją su priedais netenkino, nes ;neturėjo pagrindo įpareigoti šį reikalavimą vykdyti, o bendrijos pirmininko veiklos vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo, jog bendrijos įstatuose numatyta kas ir kaip kontroliuoja bendrijos pirmininko veiklą (Bendrijos įstatų 54 p., 61 p.). Teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė.Dėl 4, 5, 6, 7 ir 8 ieškinio reikalavimų. Teismas konstatavo, kad teisės aktai nenumato atsakovei pareigos pateikti dokumentų kopijų, už kurių padarymą turėtų būti apmokėta iš bendrijos lėšų. Byloje nėra duomenų, kad bendrijos kompetentingi organai būtų priėmę sprendimus dėl kopijų darymo, jų pateikimo tvarkos, šių kopijų įkainių bei konkrečios su informacija susipažinimo tvarkos ir pan. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, bendrijoje priimamų valdymo organų sprendimų pateikimo būdas nustatytas ne kopijų pateikimu, tačiau iš anksto suderinus laiką bendrijos nariams sudaroma galimybė susipažinti su prašoma informacija bei informacija teikiama skelbimų lentoje, elektroniniu paštu. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis prašymus bendrijos pirmininkui teikė ne tik raštu, tačiau ir realiai bandė susipažinti su prašoma informacija ir tokia galimybė jam sudaryta nebuvo. Nurodė, kad bendrija nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, ieškovas prašo didelės apimties dokumentų, bendrijos lėšos renkamos iš bendrijos narių, todėl visų prašomų dokumentų kopijų darymas bendrijos lėšomis prieštarautų bendrijos narių interesams, teisingumo bei sąžiningumo principams, bendrijos įstatams – apmokėti išlaidas, dėl kurių bendrijos narys nėra davęs sutikimo; reikalauti, kad bendrijos valdymas atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę gauti informaciją ir šį reikalavimą tenkino iš dalies, įpareigojo Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką sudaryti ieškovui galimybę susipažinti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytais duomenimis.Dėl 10 reikalavimo. Nors teismas sprendė, kad informaciją apie pakeistą karšto vandens skaitiklį atsakovė ieškovui suteikti gali, tačiau šį ieškovo reikalavimą atmetė kitu pagrindu. Teismas iš pateiktų byloje duomenų nustatė, jog visa informacija dėl skaitiklių keitimo ieškovui buvo suteikta. Teismas taip pat nustatė, pats ieškovas keičia skaitiklių patalpos durelių užraktus ir riboja kitų asmenų teises. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes į tai, kad ieškovui informacija dėl skaitiklių keitimo ir keitimo akto pasirašymo suteikta, o įrodymų, jog jam neperduoti raktai nuo skaitiklių patalpos durelių nėra, teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Dėl reikalavimo nustatyti terminą įpareigojimui įvykdyti bei skirti baudą. Teismas nustatė, kad duomenų, jog atsakovė sprendimo nevykdys byloje nėra. Priešingai, byloje pateikti duomenys bei pačios atsakovės elgesys proceso metu patvirtina, jog ieškovui bus sudaryta galimybė susipažinti su jo prašoma informacija. Pažymėjo, jog atsakovei nevykdant teismo sprendimo, ieškovui neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų vykdymo tvarka. Atsižvelgiant į tai teismas atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti terminą įpareigojimui įvykdyti bei skirti baudą.Dėl netinkamo atsakovo. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamo atsakovo – bendrija funkcijas atlieka per valdymo organus, todėl šiuo konkrečiu atveju reikalavimas įpareigoti pirmininką pateikti informaciją, nelaikytinas pareikštu netinkamam atsakovui. Teismas nevertino ieškovo pateikto įrodymo – bendrijos susirinkimo garso įrašo, kadangi iš garso įrašo nėra aišku kada ir kur jis yra darytas, kokias aplinkybes jis patvirtina, be to, įrašas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų – yra nekokybiškas.Šalių patirtas išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo pareiškęs 10 reikalavimų, iš kurių 5 reikalavimus teismas tenkino dalinai (4, 5, 6, 7, 8) – po 50 proc.; 5 reikalavimus atmetė, todėl patenkintų reikalavimų dalis sudaro 25 proc., o atmestų – 75 proc. Atsižvelgiant į tai iš ieškovo atsakovei teismas priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apelianto (ieškovo) E. S. ieškinį tenkinti; atsakovės valdymo organui – Bendrijos pirmininkui nustatyti terminą įpareigojimui įvykdyti, kurį praleidus atsakovės valdymo organui skirti teismo nustatyto dydžio bauda; panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas klaidingai nustatė parkavimo vietų skaičių sklype (duomenys neskelbtini). Prie ieškovo sutarties pridėtame "parkingo" plane nurodomas (duomenys neskelbtini) sklypo parkavimo vietų skaičius yra 10, tačiau dešinėje parkingo plano pusėje esančiame (duomenys neskelbtini) sklypo plane pažymėtos tik 6 parkavimo vietos.Teismas motyvuojamojoje dalyje vartodamas terminą „automobilių saugykla“ tiek parkavimo vietos tiek automobilių saugyklos prasme, nepagrįstai laikė sklype (duomenys neskelbtini) esančias parkavimo vietas automobilių saugyklos dalimi ir neteisingai aiškindamas pirkimo-pardavimo sutartis, priėjo prie protingumo kriterijų neatitinkančios išvados, kad Z. B., M. Z., A. P. sutartimis įsigytos automobilių saugyklos dalys (Daiktas3) yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys, sklypo plane pažymėtos atitinkamai skaičiais 14,15,19. Pirkėjų sutartimis įsigytos automobilių saugyklos dalys, kuriomis jos įsipareigojo naudotis yra už automobilių saugyklos ribų. Kad automobilių saugykla neapima dalyje sklypo (duomenys neskelbtini) esančių parkavimo vietų visiškai įrodo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su statiniais kadastrinių matavimų byla, kurios teismas netyrė ir nevertino. Iš joje esančio statinių išdėstymo plano matyti, kad automobilių saugykla pažymėta b1 neišeina iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų. Be to skiriasi ir NT klasė: automobilių saugykla o tuo pačiu ir Daiktas3 yra inžinierinis statinys, o dalyje sklypo (duomenys neskelbtini) įrengtos parkavimo vietos yra grįsta trinkelėmis žemės sklypo dalis. Tam, kad atmesti ieškinio 1 dalies 9 punkto reikalavimą teismas turėjo nustatyti visų 19 žemės sklype (duomenys neskelbtini) nurodytų parkavimo vietų tiek nepažymėtų, tiek ir pažymėtų skaičiais 16,17,18, naudotojus.Sudarytos sutartys neatitinka CK. 6.396 str. 1 dalies reikalavimų sutarties dalykui – nurodyti parduodamo nekilnojamojo daikto (Daikto3) vietą kitame nekilnojamame daikte (Automobilių saugykloje), o nesant sutartyje tokių duomenų, sutartis Daikto3 apimtyje, remiantis CK. 6.396 str. 2 dalies nuostatomis, laikytina negaliojančia, net ir patvirtinta notaro.Skirtingai negu sprendė teismas, naudojimosi žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančiomis parkavimosi vietomis teisė atsirado su nuosavybės teisės į žemės sklype (duomenys neskelbtini) atsiradimu, kurią pirkėjai įgijo pirkdami dalį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (Daiktą1) ir ši teisė niekaip nesietina su pirktomis Automobilių saugyklos dalimis (Daiktu3) ir toms dalims nustatytomis naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkomis. Registro Nr. (duomenys neskelbtini) NTR išrašo 4 dalyje išvardinti visi sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, tarp kurių yra ir ieškovas ir visi į procesą atsakovės pusėje įtraukti tretieji asmenys. Jokie trečiųjų šalių sudaryti susitarimai negali riboti bendraturčių teisių naudotis bendrąja nuosavybe.Teismas sprendime rėmėsi neįrodytomis aplinkybėmis, kad tarp bendrijos narių yra susitarimas dėl parkavimo vietų naudojimo, susitarimas tenkina visus namo gyventojus, išskyrus ieškovą.Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų motyvų, kad ieškovas nori gauti duomenis, kurių pagalba jis galėtų keisti, įvesti spynų kodus, nepagrįstumą įrodo inter alia ta aplinkybė, jog nei dalyje sklypo (duomenys neskelbtini) esančių automobilių parkavimo vietų grandinė, nei Automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini) vartai nėra rakinami, juose nėra nei įprastinių, nei kodinių spynų o tuo pačiu ir kodų kurios būtų galima įvesti ar keisti. Šių įrenginių valdikliuose įmontuoti mobiliojo ryšio imtuvai leidžia priimti balso skambučius iš vartotojų telefonų, taip sudarant galimybę vartotojams nuotoliniu būdu valdyti vartų atidarymą ir uždarymą ar grandinės pakėlimą ar nuleidimą. Ieškovo prašomą Automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini) vartų valdymo numerį, kuriuo reikia skambinti norint valdyti vartus, suteikia mobiliojo ryšio operatorius, sudarant paslaugų teikimo sutartį ir jis yra nekeičiamas, o vartotojų, turinčių teisę valdyti vartus ar grandinę, telefonų numeriai į įrenginius įkeliami ir tvarkomi specialiomis SMS žinutėmis, siunčiamomis ir priimamomis tik iš administruojančio telefono. Todėl galima pagrįstai tvirtinti, jog kad ir kokia informacija disponuotų ieškovas ar kitas vartotojas, ką nors keisti šiuose bendro naudojimo objektuose nėra techninių galimybių.Teismas atmetė reikalavimą pateikti rašytinę informaciją, kurioje nurodyti namo lauko durų kodinės spynos kodą, kartu nurodant tvarką kaip įkonfigūruoti į spyną papildomus elektroninius raktelius ir/arba asmens, turinčio „Master“ raktelį, kontaktinius duomenis, be jokios motyvacijos ir pagrindimo, visiškai nesigilindamas į konkretų reikalavimo turinį netinkamai nustatė reikalavimo dalyką. Ieškovui buvo aktuali namo vidaus tvarkos dalis, susijusi su namo lauko durų elektroninės spynos naudojimu, o konkrečiau elektroninių raktelių panaudojimu. Ieškovo prašoma pateikti informacija apie raktelių įkonfigūravimo tvarką yra organizacinio, o ne techninio pobūdžio, nesusijusi su kodinės spynos programavimu.Nesuprantama kaip įpareigojimas atsakovei nurodyti asmens, turinčio „Master“ raktelį, kontaktinius duomenis, kad ieškovas susisekęs su juo galėtų išsiaiškinti jam rūpimą klausimą dėl jo turimų raktelių įkonfigūravimo į namo lauko durų kodinę spyną galimybes, gali pažeisti ar riboti kitų bendrijos narių teisės.Teismo abejonės ieškovo sąžiningumo neturi pagrindo ir ieškovo elgesio vertinimas išeina už ieškinio ribų. UAB „Avadi“ atstovas V. E. savo nurodytas aplinkybes, kuriomis teismas rėmėsi, turėjo pagrįsti įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Avadi“ atstovas V. E. būtų perdavęs ieškovui raktus nuo lauko durų ir teikęs informaciją. Aplinkybių, susijusių su UAB „Avadi“ atstovo V. E. parodymais, nustatinėjimas išeina už ieškinio ribų.Atsakovė byloje neįrodė, jog ji ieškovo prašomų dokumentų neturi. Teismas sprendimo dalį dėl ieškinio 1 dalies 3 punkto reikalavimo grindė neįrodytomis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pagal ieškovo pasirinktą savo civilinių teisių gynimo būdą reikalavimo negalima įgyvendinti dėl aplinkybės, kad bendrojo naudojimo objektų aprašo nebuvo.Teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus dėl dokumentų patvirtintų kopijų ir rašytinės informacijos išdavimo pakeisdamas ieškinio reikalavimą į platesnę formuluotę – sudaryti ieškovui galimybę susipažinti su informacija, kadangi sudaryti galimybę susipažinti galima ir pateikus dokumentų kopijas. Toks teismo leidimas reiškia leisti vizualiai susipažinti su dokumentais. Ieškovas nepageidavo vizualiai susipažinti su prašomais dokumentais, todėl teismas priimdamas sprendimą, peržengė ieškinio ribas. Teismo išvada, kad bendrijoje priimamų valdymo organų sprendimų pateikimo būdas nustatytas ne kopijų pateikimu, tačiau iš anksto suderinus laiką bendrijos nariams sudaroma galimybė susipažinti su prašoma informacija bei informacija teikiama skelbimų lentoje, elektroniniu paštu neatitinka kasacinio teismo praktikos civilinėje byloje 3K-3-490-686/2016. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ir netaikė CK 2.90 str. 3 dalies nuostatų. Ieškovas pasirengęs padengti dokumentų kopijų padarymo sąnaudas, todėl šiuo klausymu ginčo tarp šalių nėra.Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl duomenų, susijusių su karšto vandens skaitiklio pateikimu. Tai, kad AB „Kauno Energija“ pateikė savo įvykio versiją, neužkerta kelio ieškovui kreiptis dėl paaiškinimo į bendrijos pirmininką, o E. S. raštas UAB „Grouterma“ rodo, kad darbus vykdė UAB „Grouterma“. Dainavos PK savo rašte pažymėjo E. S. kečiant skaitiklius yra savavaldžiavimo požymių, o teismas sprendime atsakymo į klausymą kas įgaliojo E. S. pasirašyti už buto savininką ant karšto vandens skaitiklio keitimo akto nevertino ir nepasisakė.Dėl Teismo argumento, kad įrodymų, jog ieškovui neperduoti raktai nuo skaitiklių patalpos durelių nėra, pasakytina, kad ieškovui išmontuotas buto karšto vandens skaitiklis buvo grąžintas, tačiau raktelio prietaisų spintos durelių spyna nebuvo grąžinta. Šias aplinkybes patvirtina kaip įrodymas pateiktas 2015 m. birželio 25 d. bendrijos narių susirinkimo garso įrašas. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės neginčijo ir atsakovė.Nors teismas atmetė ieškinio reikalavimą bendrijos pirmininkui nustatyti terminą įpareigojimui įvykdyti, kurį praleidus atsakovės valdymo organui skirtina teismo nustatyto dydžio bauda, tačiau toks reikalavimas nustatytas CPK 273 str. 3 dalyje. Teismas, nustatydamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, klaidingai nustatė faktines aplinkybes, nurodęs jog ieškovas buvo pareiškęs 10 reikalavimų. Teismas spręsdamas apie ieškovo pareikštų reikalavimų skaičių, neįvertino, kad daugelyje punktų yra ne vienas, o keli reikalavimai, atitinkantys atskirų savarankiškų dokumentų skaičių. Tokiu būdu yra ne 10, o 36 reikalavimai. Iš jų tenkinti 30 atmesti 6 reikalavimai. Atsakovė DNSB (duomenys neskelbtini) atstovaujama advokatės R. G. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas pagrįstai atmetė ieškinio 1 dalies 1, 2 ir 9 reikalavimus ir nurodė, kad yra nustatyta daiktu naudojimosi tvarka. Ieškovas ieškinio 1 dalies 2 ir 9 reikalavimais nepagrįstai nori naudotis (duomenys neskelbtini) esančiomis parkavimo automobiliams vietomis. Daugiabutis namas adresu (duomenys neskelbtini), turi 19 automobilių parkavimo vietų, kurios yra išdėstytos žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), o ieškovo argumentai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių automobilių parkavimo vietų naudojimosi tvarka nėra nustatyta, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butams (išskyrus 4 ir 13) pirkimo - pardavimo sutartimis įsigyjant butus, buvo priskirtos konkrečios automobilių parkavimo vietos nustatytos pirkimo - pardavimo sutartyse bei nurodytos prie sutarčių pridėtuose parkingo planuose, ir priskirtos atitinkamos žemės sklypų dalys reikalingos daugiabučiam namui bei automobilių parkavimo vietoms eksploatuoti, kurios įregistruotos butų savininkų vardais VĮ Registrų centras. Butų pirkimo - pardavimo sutartys yra nenuginčytos ir galiojančios. Nepaisant tai, kad trečiųjų asmenų Z. B., M. Z. ir A. P. automobilių parkavimo vietos nustatytos (duomenys neskelbtini), tačiau jos, kaip ir ieškovas, taip pat įsigijo atviros automobilių saugyklos dalis. Teismo posėdžio metu UAB „Avadi“ atstovas nurodė, kad prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra įrengta dar 25-26 automobilių parkavimo vietų, kurios nėra konkrečiai priskirtos butų savininkams ir kurias gali naudoti butų savininkai, tame tarpe ir ieškovas, bei jų svečiai ar artimieji. Todėl ieškovas nepagrįstai nenaudoja laisvų automobilių parkavimo vietų, o nori naudotis kitiems butų savininkams notarinėmis pirkimo - pardavimo sutartimis priskirtomis automobilių parkavimo vietomis Nr. 14-19. Dėl ieškovo argumento, kad teismas klaidingai nustatė parkavimo vietų skaičių sklype (duomenys neskelbtini), pasakytina, kad šis ieškovo pastebėjimas yra nereikšmingas, nes jis neliečia ieškovo reikalavimų, teismo sprendime padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant, kad (duomenys neskelbtini), yra 10 ar 19 automobilio parkavimo vietų, laikytina rašymo apsirikimo klaida, nedaranti esminės reikšmės teismo sprendimui, nes ginčo dėl automobilių parkavimo vietų skaičiaus nėra. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad sudarytos sutartys neatitinka CK. 6.396 str. 1 dalies reikalavimų, kadangi butų savininkų pirkimo pardavimo sutartyse yra aiškiai nurodyta, kad įsigyjama atviros automobilių saugyklos dalis ir ji yra pažymėta prie visų pirkimo - pardavimo sutarčių pridėtuose automobilių parkingo planuose, kokį gavo ir ieškovas, ir šie planai yra identiški visoms pirkimo - pardavimo sutartims. Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad teismas turėjo nustatyti visų 19 žemės sklype (duomenys neskelbtini) nurodytų parkavimo vietų tiek nepažymėtų, tiek ir pažymėtų skaičiais 16,17,18, naudotojus. Ieškovas ieškiniu nesiekė nustatyti visų automobilių parkavimo vietų naudotojų. Atsakovė DNSB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui daugiabučio namo savininkų sąrašą, kuriame aiškiai nurodyta, kokie asmenys ir butai naudoja konkrečias automobilių parkavimo vietas, ieškovas šio sąrašo ir jame nurodytos informacijos neginčijo. Dėl ieškovo reikalavimo nurodyti jam daugiabučio namo lauko durų kodinės spynos kodą, kartu nurodant tvarką kaip įkonfigūruoti į spyną papildomus elektroninius raktelius, automobilių saugyklų valdymo tel. numerius, kartu nurodant tvarką kaip įkonfigūruoti tel. numerius, parkavimo vietų grandinės valdiklius, pasakytina, kad toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir grubiai pažeidžiantis daugiabučio namo savininkų teises. LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nesuteikia bendrijos nariui gauti ieškovo prašomos informacijos. Bendro naudojimo objektų priežiūra, naudojimas ir tvarkymas yra bendrijos atsakomybė, o ne bendrijos narių. Įstatais yra suteikta teisė bendrijos valdymo organams eksploatuoti namą, jo inžinierinę įrangą, organizuoti jų valdymą ir priežiūrą, kitų bendrų teisių interesų gynimą ir apsaugą. Bendrijos narys gali naudotis bendro naudojimo objektais, bet ne juos kontroliuoti, valdyti ar tvarkyti. Perkant butus visi butų savininkai gavo elektroninius raktus, asmeninius kodus durų atidarymui ir raktus bendrai spynai. Savininkams taip pat buvo suteikta konkreti automobilio stovėjimo vieta su suteikta galimybe registruoti valdymui reikalingus tel. nr.. Ieškovas taip pat gavo visus raktus, kodus, jam buvo sukonfigūruoti jo įvažiavimai. Esant būtinybei ieškovas žino, kad norint įkonfigūruoti papildomus telefono numerius stovėjimo aikštelei bei gauti papildomą raktelį namo įėjimui, jis gali kreiptis į bendriją ir ši paslauga jam bus suteikta. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovas kategoriškai atsisakė pateikti savo telefono numerius, kurie turėtų būti įkonfigūruoti į kodines spynas. Todėl teismas įvertinęs ieškovo elgesį viso bylos nagrinėjimo metu, pagrįstai konstatavo, kad vertinant ieškovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, teismui kyla pagrįstos abejonės ieškovo sąžiningumu. Taigi, toks ieškovo elgesys tik patvirtina, kad ieškovui iš tiesų nėra reikalinga prašoma informacija, o jam tiesiog įdomu turėti tokią informaciją išgaunant ją per teismą. Apelianto argumentai, kad ir kokia informacija disponuotų ieškovas ar kitas vartotojas, ką nors keisti šiuose bendro naudojimo objektuose nėra techninių galimybių, yra visiškai nepagrįsti, kadangi visų pirma, ieškovas prašo 1.1 ir 1.2 ieškinio reikalavimuose nurodytos informacijos, kad jis pats galėtų techniškai valdyti daugiabučio namo lauko durų spyną, automobilių aikštelių vartus bei grandinę, o antra, turint šią informaciją, ieškovas galėtų pakeisti spynų kodus, telefono numerius, ištrinti daugiabučio namo gyventojų telefonų numerius, kurie yra įkonfigūruoti, suteikti daugiabučio namo ir automobilių stovėjimo prieigą pašaliniams asmenims. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai performuluoja savo reikalavimus išskaidant vieną iš reikalavimų į tris alternatyvius reikalavimus, performuluoja ieškinio reikalavimus ar juos papildo, kurie tokios struktūros nebuvo nagrinėjami pirmos instancijos teisme. Ieškovo ieškinio reikalavimų interpretavimai yra reiškiami naujai apeliacinės instancijos teisme, kas yra draudžiama. Ieškovo apeliaciniame skunde naujai keliami reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėjami pirmos instancijos teisme, ieškinio reikalavimų perfrazavimas ir naujai iškelta pozicija dėl naudojimosi tvarkos namo durimis, kurios ieškovas neprašė ieškiniu, yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi draudžiama apeliaciniame skunde nurodyti naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmos instancijos teisme ir naujas faktines aplinkybes, kuriomis šalys nesirėmė nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.Ieškovui manant, kad atsakovė turi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašą, jis privalėjo įrodyti, kad atsakovė jį turi. Atsakovei neturint daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašo, ji neturi jokios galimybės pateikti jo ieškovui. Šios aplinkybės ieškovui buvo nurodytos ir atsakovės ieškovui rašytame 2012 m. spalio 22 d. atsakyme į paklausimą, dėl bendro naudojimo objektų. Ieškinio 1.4, 1.5, 1.6, 1.7 ir 1.8 reikalavimais ieškovas prašė įpareigoti atsakovės atstovą pateikti informacinę medžiagą, tačiau atsakovė niekada nedraudė ieškovui susipažinti su prašoma informacija. Pats ieškovas niekuomet nesikreipė į atsakovę prašant leisti jam susipažinti su minėta informacija, o reikalavo pateikti dokumentų kopijas, nors gerai žino, kad atsakovė neturi nei techninių, nei finansinių galimybių tai padaryti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad teisės aktai nenumato atsakovei pareigos pateikti dokumentų kopijų, už kurių padarymą turėtų būti apmokėta iš bendrijos lėšų. Tuo labiau, kad ieškovas neprisideda prie bendrijos tikslinio fondo lėšų, o atsakovė neturi išskyrusi lėšų kopijoms daryti, neturi nustatytos tvarkos dėl kopijų darymo, jų pateikimo tvarkos, šių kopijų įkainių bei konkrečios su informacija susipažinimo tvarkos ir pan., o bendrijos nariai, iš anksto susitarę, gali netrukdomai susipažinti su jais dominančia informacija ir jiems pageidaujant gali nusifotografuoti ar nusiskenuoti savo įranga. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016 nurodė, kad kai nėra nustatyta informacijos teikimo formos taisyklių, bendrijos nario prašoma teikti informacija, į kurią jis turi teisę pagal įstatymus, turėtų būti teikiama atsižvelgiant į informacijos gavimo tikslą, dėl kurio asmuo (narys) prašo ją suteikti. Minėtos bylos ir šios bylos nagrinėjamu atveju, byloje ieškovui nenurodžius, kokiais tikslais jis naudotų prašomą gauti informaciją, tokioje situacijoje asmenys, iš kurių turintis teisę ir reikalaujantis informacijos, bei ją teikiantis, turi pasirinkti informacijos teikimo formą, atitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus.Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad ginčo dėl kopijų padarymo išlaidų padengimo tarp šalių nėra, kadangi atsakovė neturi išskyrusi lėšų kopijoms, nėra pasitvirtinusi kopijų darymo, pateikimo, šių kopijų įkainių tvarkos, kas sudarytų problemas dėl dokumentų kopijų darymo įgyvendinimo bei jų apmokėjimo. Tuo labiau, kad ieškovas nurodė, kad jis apmokėtų pagrįstas išlaidas, bet nenurodė, ką jis laiko pagrįstomis išlaidomis.Nepaisant tai, kad teismas leido ieškovui susipažinti su visa jo prašoma informacija ir atsakovė neginčijo sprendimo, tačiau dėl ieškovo reikalavimo pateikti sąskaitų kopijas už karštą vandenį kiekvieną mėnesį 2012 m. rugpjūčio - 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu ir namo tiksl. fondo panaudojimą 2012-07 - 2015-06 laikotarpiu, pasakytina, kad atsakovė netiekia karšto vandens, o ieškovas nemoka įmokų į namo tikslinį fondą, todėl ieškovo reikalavimai dėl dokumentų susijusių su karšto vandens ir namo tikslinio fondo lėšų panaudojimu, yra visiškai nepagrįsti.Teismas pagrįstai atmetė 1.10 ieškinio reikalavimą ir teisingai pažymėjo kad, visa informacija dėl skaitiklių keitimo ieškovui buvo suteikta. Tai patvirtina AB „Kauno energija“ raštas siųstas ieškovui, kuriuo ieškovui išaiškinami keitimo pagrindai, kas vykdė darbus; karšto vandens skaitiklių keitimo aktas Nr.0018277, jame fiksuoti skaitiklių parodymai, keitimo data, dalyvavę asmenys. Pažymėtina, kad karšto vandens skaitiklių keitimo aktą Nr.0018277 pateikė pats ieškovas. Aplinkybė, kad ieškovui piktavališkai iš anksto suderintu laiku nedalyvaujant karšto vandens skaitliuko keitime, buvęs bendrijos pirmininkas pasirašė šilumos objekto akte 0456182, nesudaro pagrindo teigti, kad bendrija yra atsakinga už karšto vandens skaitliukų keitimą.Nepagrįsti skundo argumentai susiję su ieškovo į bylą pateiktu garso įrašu, kadangi jis yra padarytas slapčia, neturint teisės jo įrašinėti, nepranešant apie įrašinėjimą aplinkui esantiems asmenims, neprašant jų sutikimo, o taip pat iš pateikto garso įrašo nėra aišku kaip jis susijęs su byla, kada jis darytas ir kas jame užfiksuota, kokios ir kieno diskusijos.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad reikalavimas Bendrijos pirmininkui nustatyti terminą įpareigojimui įvykdyti, kurį praleidus atsakovui skirtina teismo nustatyto dydžio bauda, yra numatytas CPK 273 str. 3 d. Ši teisės norma taikytina reikalavimams, susijusiems su statyba vykdoma pažeidžiant teisės aktus. Tuo tarpu ši byla ir ieškovo reikalavimai nėra susiję su statyba ir tenkinti ieškinio 1.10 reikalavimo šiuo pagrindu, nėra pagrindo. Be to, duomenų, kad atsakovė sprendimo nevykdys byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad ieškinys yra pareikštas neišnaudojus ikiteisminės tvarkos, nesuteikus atsakovei galimybės pateikti ieškovo prašomos informacijos, kurią jis turi, neteismine tvarka, t.y. piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis paduoti atsakovę į teismą.Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad jis pareiškė 36 reikalavimus, iš jų tenkinti 30, o atmesti 6 reikalavimai. Tokie ieškovo argumentai yra visiškai nesuprantami ir nelogiški. Iš skundo argumentų nėra aišku kaip ieškovas skaičiuoja savo ieškinio reikalavimus. Todėl atsakovei yra apsunkinta teisė atsikirsti į ieškovo argumentus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra išnaudojęs ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nors ir reikalauja įvairios informacijos, tačiau tiesiogiai nesikreipia į atsakovą su ja susipažinti, konstatuotina, kad ginčas yra pareikštas teisme tik dėl ieškovo kaltės. Todėl iš ieškovo turėtų būti priteistos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (Kauno apylinkės teismo sprendimas c.b. Nr. e2- 2039-877/2016 bei kitos).Tretieji asmenys A. Š., A. P., Z. B., V. R., V. G., A. A., V. N., R. K., S. S., Ž. B., G. D., R. Š., E. B., S. B., M. Z., S. D. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliantas adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, nes butas nebaigtas įrengti. Įsigyjant butus visi savininkai gavo lauko durų spynos raktą, magnetinį raktą ir buto kodą - vadinasi namo duris galima atidaryti trimis būdais ir visiems tai tinka. (duomenys neskelbtini) automobilio saugyklos vartų valdymui kurioje apeliantas turi paskirtą vietą Nr. 12, jam yra integruoti penkių telefonų numeriai, todėl ši pretenzija nepagrįsta. (duomenys neskelbtini) esančios 6-ios stovėjimo vietos priklauso konkretiems butams, kurios yra fiksuotos pirkimo sutartyse, taip pat kaip ir (duomenys neskelbtini) esančios vietos, todėl apelianto reikalavimas pažeidžia kitų gyventojų teises, nes jam statant automobilį ten, kiltų problemos kitiems. Informacija apie bendrijos nustatytų tikslinių įmokų panaudojimą pateikiama per ataskaitinius susirinkimus, kuriuose dalyvauja apeliantas. Yra revizijos komisijos ataskaitos ir niekam nekyla problemų kaip panaudojami bendrijos pinigai. Reikalavimas informacijos dėl išlaidų už karštą vandenį - kiekvienas butas atskirai atsiskaito su „Kauno energija“, o pats apeliantas jo net nenaudoja. Karšto vandens skaitiklio inžineriniai tinklai iki buto nėra buto savininko nuosavybė ir pakeistas skaitliukas buvo pagal Kauno energijos su šilumos tiekimo vartotojams sąlygas. Kelti problemą dėl bendros su kitu kaimynu skydinės spynelės tik parodo apelianto norą konfliktuoti, nes spynelę galima pakeisti ir be policijos darbo trukdymo. Apeliantas akivaizdžiai turi tikslą tik kitus apkrauti darbais ir rūpesčiais, o ne sužinoti ką nors konkretaus. Per bendrijos susirinkimus nuolat kelia pretenzijas ir nepagrįstus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai irišvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Ieškovas 2012 m. birželio 20 d. pirkimo pardavimo sutartimi įgijo 1/20 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), 1/20 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/9 dalį kitų statinių – atviros automobilių saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 6.27 punkte nustatyta, kad pirkėjas t.y. apeliantas naudojasi 1/9 dalimi kitų statinių (inžinerinių) – atviros automobilių saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane Nr.12. Iš pateikto sklypo (parkingo) plano matyti, kad atviroje automobilių saugykloje adresu (duomenys neskelbtini) numatyta 13 automobilio parkavimo vietų, o sklype adresu (duomenys neskelbtini) numatyta 6 automobilio parkavimo vietų. Taigi, daugiabutis namas adresu (duomenys neskelbtini), turi 19 automobilių parkavimo vietų, kurios yra išdėstytos žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tarp statinio, t. y. atviros automobilių saugyklos savininkų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta naudojimosi tvarka minėto nekilnojamojo daikto dalimis.Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai nustatė parkavimo vietų skaičių sklype (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad prie sutarties pridėtas parkingų planas, kuriame numatyta 13 automobilio parkavimo vietų (duomenys neskelbtini) ir 19 parkavimo vietų sklype (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto sklypo (parkingo) plano nustatyta, kad atviroje automobilių saugykloje adresu (duomenys neskelbtini) numatyta 13 automobilio parkavimo vietų, o sklype adresu (duomenys neskelbtini) numatyta 6 automobilio parkavimo vietų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodydamas automobilių parkavimo vietų skaičių sklype (duomenys neskelbtini) ir suklydo, tačiau toks rašymo apsirikimas yra nereikšmingas ir neturi įtakos apelianto reiškiamiems reikalavimams, nes ginčo dėl automobilių parkavimo vietų skaičiaus byloje nėra.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas motyvuojamojoje dalyje vartodamas terminą „automobilių saugykla“ tiek parkavimo vietos tiek automobilių saugyklos prasme, nepagrįstai laikė sklype (duomenys neskelbtini) esančias parkavimo vietas automobilių saugyklos dalimi ir neteisingai aiškindamas pirkimo-pardavimo sutartis, priėjo prie protingumo kriterijų neatitinkančios išvados, kad Z. B., M. Z., A. P. sutartimis įsigytos automobilių saugyklos dalys (Daiktas 3) yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys, sklypo plane pažymėtos atitinkamai skaičiais 14,15,19.Kaip minėta, daugiabutis namas adresu (duomenys neskelbtini), turi 19 automobilių parkavimo vietų, kurios yra išdėstytos žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktos notariškai patvirtintos pirkimo – pardavimo sutartys pagal kurias (duomenys neskelbtini) butus įsigiję savininkai įsigijo ir kitų statinių (inžinerinių) – atviros automobilių saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)) atitinkamas dalis (pvz. Z. B. – 1/34; M. Z. – 1/20; A. P. – 551/12240). Notarinėse sutartyse taip pat nustatyta naudojimosi tvarka automobilių saugyklos dalimis, pažymėtomis prie sutarčių pridėtame sklypo (parkingo) plane t. y. Z. B. naudojasi automobilių saugykla plane pažymėta Nr.14, M. Z. – Nr.15, A. P. - Nr.19. Todėl tai, kad teismas nurodė, jog Z. B., M. Z., A. P. sutartimis įsigytos automobilių saugyklos dalys (Daiktas 3) yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys, sklypo plane pažymėtos atitinkamai skaičiais 14,15,19 nepaneigia šių asmenų nuosavybės (automobilių saugyklos dalių) įsigijimo fakto bei aplinkybės, kad notarinėmis sutartimis taip pat buvo nustatyta įsigytų automobilių saugyklos dalių naudojimosi tvarka.Nors apeliantas ir nurodo, kad teismas turėjo nustatyti visų 19 žemės sklype (duomenys neskelbtini) nurodytų parkavimo vietų tiek nepažymėtų, tiek ir pažymėtų skaičiais 16,17,18, naudotojus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi ieškovas ieškinyje nereiškė reikalavimo nustatyti visų automobilių parkavimo vietų naudotojus ar naudojimosi tvarką. Be to, apeliantas neįrodė, kad kažkas neteisėtai yra užvaldęs automobilių stovėjimo aikšteles. Atkreiptinas dėmesys, kad butų pirkimo pardavimo notarinėse sutartyse nustatyta automobilių stovėjimo aikštelių naudojimosi tvarka, duomenų, kad ji būtų pažeista apeliantas nepateikė, be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ji atitinka visų bendraturčių interesus, o teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo tokioms išvadoms. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad sudarytos sutartys neatitinka CK. 6.396 str. 1 dalies reikalavimų sutarties dalykui – nurodyti parduodamo nekilnojamojo daikto (Daikto3) vietą kitame nekilnojamame daikte (Automobilių saugykloje), o nesant sutartyje tokių duomenų, sutartis Daikto 3 apimtyje, remiantis CK. 6.396 str. 2 dalies nuostatomis, laikytina negaliojančia, net ir patvirtinta notaro. Į bylą pateiktose butų savininkų (apelianto, Z. B., M. Z., A. P.) pirkimo pardavimo sutartyse yra aiškiai nurodyta, kad įsigyjama atviros automobilių saugyklos dalis ir ji yra pažymėta prie pirkimo - pardavimo sutarčių pridėtuose automobilių „parkingo“ planuose. Be to, notarinių pirkimo – pardavimo sutarčių atitikimas įstatymo reikalavimams nėra šios apeliacijos dalykas, duomenų, kad jos yra negaliojančios į bylą nepateikta.Apeliantas nurodo, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų motyvų, kad ieškovas nori gauti duomenis, kurių pagalba jis galėtų keisti, įvesti spynų kodus, nepagrįstumą įrodo inter alia ta aplinkybė, jog nei dalyje sklypo (duomenys neskelbtini) esančių automobilių parkavimo vietų grandinė, nei automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini) vartai nėra rakinami. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai.Apeliantas ieškinyje prašė įpareigoti atsakovės valdymo organą suteikti rašytinę informaciją, kurioje nurodyti Automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini) vartų valdymo tel. numerį, kartu nurodant tvarką kaip įkonfigūruoti tel. numerius tiek į Automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini) vartų tiek ir (duomenys neskelbtini) automobilių parkavimo vietų grandinės valdiklius, ir/arba asmens, turinčio valdantįjį telefoną ir teisę tvarkyti valdiklio vartotojų sąrašus, kontaktinius duomenis. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų turinio, paaiškinimų teiktų posėdžių metu matyti, kad tiek automobilių saugykloje (duomenys neskelbtini), tiek dalyje sklypo (duomenys neskelbtini) esančių automobilių parkavimo vietų įrengti valdikliai, kurie kontroliuoja patekimą į minėtas teritorijas. Iš į bylą pateiktos 2012 m. birželio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad apeliantui priskirta atviros automobilių saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini)) dalis plane pažymėta Nr.12, kas reiškia, kad apeliantas turi automobilio parkavimo vietą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), kad negali į ją patekti ir naudoti pagal paskirtį. Be to, iš atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad ne vieną kartą apeliantui buvo nurodyta, jog visą jo prašomą informaciją valdo atsakovė ir apeliantui norint papildomų raktų ar papildomai įkonfigūruoti telefono numerius, jis turėtų kreiptis į atsakovę. Šiuo atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kad būtų atsisakyta įkonfigūruoti jo telefono numerius į atvirą automobilių saugyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini)), kurioje yra apeliantui priklausanti vieta automobilio parkavimui. Duomenų, kad apeliantui priklausytų dalyje sklypo (duomenys neskelbtini) esančių automobilių parkavimo vietų, byloje nenustatyta, to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suteikus tokią informaciją ieškovui bus pažeistos kitų bendrijos narių teisės, kurias jie yra įgiję sutarčių bei bendrų susitarimų pagrindu.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad automobilių saugyklos vietomis naudojimosi tvarka yra numatyta notaro patvirtintose pirkimo – pardavimo sutartyse, jų prieduose, sutartys nėra nuginčytos, todėl pagrįstai ieškovo 9-tą ir 2-ą reikalavimus dėl informacijos suteikimo atmetė kaip nepagrįstus.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas atmetė reikalavimą pateikti rašytinę informaciją, kurioje nurodyti namo lauko durų kodinės spynos kodą, kartu nurodant tvarką kaip įkonfigūruoti į spyną papildomus elektroninius raktelius ir/arba asmens, turinčio „Master“ raktelį, kontaktinius duomenis, be jokios motyvacijos ir pagrindimo, visiškai nesigilindamas į konkretų reikalavimo turinį netinkamai nustatė reikalavimo dalyką. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo šiuo klausimu.Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą nurodyti namo lauko durų kodinės spynos kodą, kartu nurodant tvarką kaip įkonfigūruoti į spyną papildomus elektroninius raktelius ir/arba asmens turinčio „Master“ raktelį ir teisę tvarkyti spynos vartotojų sąrašus, kontaktinius duomenis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendro naudojimo objektų priežiūra, naudojimas ir tvarkymas yra bendrijos atsakomybė. LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės. Šiuo atveju įstatymas nenumato bendrijos nariui teisės gauti apelianto prašomos informacijos, susijusios su bendro naudojimo objektais, kuriuos turint jis galėtų valdyti bendro naudojimo objektus. Pažymėtina ir tai, kad byloje apklaustas liudytojas UAB „Avadi“ atstovas V. E., nurodė, kad sutarties metu ieškovui (apeliantui) buvo perduoti 3 pastato lauko durų raktai bei suteikta visa informacija, kuri sudarė ieškovui (apeliantui) galimybę patekti į visas bendro naudojimo patalpas bei jomis naudotis. 2012 m. birželio 20 d. pirkimo pardavimo sutarties 6.8 punkte nurodyta, kad pardavėjų atstovai (UAB „Albesta“ direktorius V. T. ir UAB „Avadi“ direktorius V. E.) šios sutarties pasirašymo metu perduoda pirkėjui, t. y. apeliantui, šia sutartimi perkamo buto inventorinę bylą ir buto raktus. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), kad be papildomų elektroninių raktelių negali praeiti pro namo lauko duris ar, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu gauti papildomą raktą nuo namo lauko durų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo pirmą ieškinio reikalavimą bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nepagrįstas ieškovo (apelianto) reikalavimas gauti duomenis, kurių pagalba jis galėtų valdyti bendro naudojimo objektus.Nors apeliantas nurodo, kad teismas sprendimo dalį dėl ieškinio 1 dalies 3 punkto reikalavimo grindė neįrodytomis aplinkybėmis ir nepagrįstai sprendė, jog pagal ieškovo pasirinktą savo civilinių teisių gynimo būdą reikalavimo negalima įgyvendinti dėl aplinkybės, kad bendrojo naudojimo objektų aprašo nebuvo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašas bendrijoje nėra sudarytas bei nėra patvirtintas visuotiniame susirinkime. Byloje pateiktas 2012 m. spalio 22 d. ieškovui bendrijos pirmininko rašytas atsakymas į paklausimą, dėl bendro naudojimo objektų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovei nurodžius, kad toks aprašas bendrijoje nėra sudarytas, teismas neturi pagrindo ieškovę įpareigoti šį reikalavimą vykdyti, o bendrijos pirmininko veiklos vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo gilintis, o atsakovė neprivalėjo įrodinėti tų aplinkybių, kurios nebuvo ieškinio nagrinėjimo dalykas ir peržengia ieškinio nagrinėjimo ribas, o teismas neturi teisinio pagrindo suformuluoti naujų reikalavimų už ieškovą (apeliantą), nes priešingu atveju būtų pažeistos CPK 13 straipsnio nuostatos.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus dėl dokumentų patvirtintų kopijų ir rašytinės informacijos išdavimo, pakeisdamas ieškinio reikalavimą į platesnę formuluotę – sudaryti ieškovui galimybę susipažinti su informacija, kadangi sudaryti galimybę susipažinti galima ir pateikus dokumentų kopijas; toks teismo leidimas reiškia leisti vizualiai susipažinti su dokumentais. Teisėjų kolegija nurodytus apelianto argumentus laiko nepagrįstais.Į bylą pateikti bendrijos įstatai patvirtina apelianto teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius (Bendrijos įstatų 26.5 p.). Teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas numato Bendrijos įstatymo 21 str. 4 d. 4 p. Šio įstatymo 14 str. 6 d. nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Taip pat šio įstatymo 14 str. 7 d. numatyta, kad bendrijos pirmininkas privalo per dešimt dienų nuo buto ar kitų patalpų savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. DNSBĮ ir Bendrijos įstatai nenustato kokia forma (prašomų susipažinti dokumentų kopijomis, jų išrašais, skenuotų dokumentų elektroninėmis kopijomis jas pateikiant nariui Bendrijoje ar siunčiant nario nurodytu adresu paštu ar elektroniniu paštu, ar užtikrinant nariui sąlygas susipažinti su jam rūpima Bendrijos informacija Bendrijos patalpose, ar kt.) nariui turi būti teikiama informacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nėra spręsta bylų, kuriose būtų išaiškinta, būtent kokia forma turi būti teikiama informacija, o kokia forma informacijos teikimas būtų nepriimtinas. Byloje esantis 2016 m. vasario 25 d. elektroninis laiškas, adresuotas apeliantui, patvirtina, kad jis buvo informuotas, jog bendrija neturi techninių galimybių pateikti rašytinės informacijos, tačiau suderinus laiką, ieškovui bus sudaryta galimybė su prašoma informacija susipažinti. Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad bendrija nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, ieškovas prašo didelės apimties dokumentų, bendrijos lėšos renkamos iš bendrijos narių, todėl visų prašomų dokumentų kopijų darymas bendrijos lėšomis prieštarautų bendrijos narių interesams, teisingumo bei sąžiningumo principams, bendrijos įstatams – apmokėti išlaidas, dėl kurių bendrijos narys nėra davęs sutikimo. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų posėdžių metu matyti, kad apeliantui nėra ribojama jo teisė susipažinti su informacija, o popierinių prašomų pateikti dokumentų kopijų pateikimas apeliantui yra ribojamas dėl objektyvių priežasčių ( techninių galimybių, lėšų stokos). Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu ieškovas turi galimybę gauti jam rūpimą Bendrijos informaciją bendrijos patalpose, todėl jo teisė gauti informaciją nėra pažeidžiama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-490- 686/2016 nurodė, kad kai nėra nustatyta informacijos teikimo formos taisyklių, bendrijos nario prašoma teikti informacija, į kurią jis turi teisę pagal įstatymus, turėtų būti teikiama atsižvelgiant į informacijos gavimo tikslą, dėl kurio asmuo (narys) prašo ją suteikti. Kai nėra žinomi prašymo suteikti informaciją gavimo tikslai, tuomet, kilus dėl to ginčui, teismui yra sudėtingiau nustatyti reikalingą informacijos pateikimo formą. Tokioje situacijoje asmenys, iš kurių turintis teisę ir reikalaujantis informacijos, bei ją teikiantis, turi pasirinkti informacijos teikimo formą, atitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis: civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus), taikytinus visiems civilinių teisinių santykių subjektams. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė, kokiais tikslais jis naudotų prašomą gauti informaciją. Be to, kaip nustatyta aukščiau, apeliantui buvo sudaryta galimybė atvykti susipažinti su dokumentais, tačiau neatvykus į Bendrijos patalpas susipažinti su reikiama informacija, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jam buvo atsisakyta teikti informaciją ar, kad apelianto teisė gauti informaciją buvo/yra suvaržyta.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojant bendrijos pirmininką sudaryti ieškovui galimybę susipažinti su jo prašoma informacija, nedraudžiant ieškovui pačiam pasirūpinti techninėmis priemonėmis, kurių pagalba bei savo lėšomis jis galėtų prašomą pateikti informaciją kopijuoti, fotografuoti. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl duomenų, susijusių su karšto vandens skaitiklio pateikimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2014 m. lapkričio 25 d. AB „Kauno energija“ raštas, 2014 m. spalio 23 d. karšto vandens skaitiklių keitimo aktas Nr.0018277, patvirtina, kad apeliantui buvo išaiškinta karšto vandens skaitiklio keitimo pagrindai, kas vykdė darbus, skaitiklių keitimo akte fiksuoti skaitiklių parodymai, keitimo data, dalyvavę asmenys. Iš byloje esančio AB „Kauno energija“ šilumos objekto tikrinimo akto Nr.0456182 matyti, kad suderintu laiku apeliantas nedalyvavo keičiant karšto vandens skaitiklius bei nesudarė galimybės skaitiklių permontavimui atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui informacija dėl skaitiklių keitimo ir keitimo akto pasirašymo suteikta, o įrodymų, jog jam neperduoti raktai nuo skaitiklių patalpos durelių nėra, pagrįstai 10 ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.Apeliantas teigia, kad nors teismas atmetė ieškinio reikalavimą bendrijos pirmininkui nustatyti terminą įpareigojimui įvykdyti, kurį praleidus atsakovės valdymo organui skirtina teismo nustatyto dydžio bauda, tačiau toks reikalavimas nustatytas CPK 273 str. 3 dalyje. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko neteikiančiais pagrindo šio ieškinio reikalavimo patenkinimui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų, jog atsakovė sprendimo nevykdys byloje nėra. Apeliantas šios aplinkybės neginčija. Nagrinėjamu atveju nustatyta prievolė – įpareigojimas Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką sudaryti ieškovui galimybę susipažinti su skundžiame sprendime nurodyta informacija – vertintina kaip asmeninio pobūdžio prievolė. Skundžiamu sprendimu nenustačius termino įpareigojimų įvykdymui, teismo sprendimas turi būti vykdomas iš karto jam įsiteisėjus, o jo nevykdant ieškovui neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų vykdymo tvarka (CPK 584 str., 646 str.). Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad teismas, nustatydamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, klaidingai nustatė faktines aplinkybes, nurodęs jog ieškovas buvo pareiškęs 10 reikalavimų, be to, teismas spręsdamas apie ieškovo pareikštų reikalavimų skaičių, neįvertino, kad daugelyje punktų yra ne vienas, o keli reikalavimai, atitinkantys atskirų savarankiškų dokumentų skaičių. Apelianto vertinimu yra ne 10, o 36 reikalavimai.Pirmosios instancijos teisme 2016 m. vasario 18 d. gautas ieškovo patikslintas ieškinys. Ieškovas suformulavo ieškinio reikalavimus, juos sugrupavo į tris dalis. Pirmą ieškinio reikalavimo dalį sudaro 10 punktų. Kiekvienas punktas išdėstytas plečiamai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tos reikalavimų išdėstymas nesudaro pagrindo išskaidytus ir tuo pačiu susijusius reikalavimus vertinti kaip atskirus. Atsižvelgiant į formuluojamų reikalavimų pobūdį, jų struktūrą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas buvo pareiškęs 10 reikalavimų, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartoja.

Dėl bylos baigties.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės atstovė pateikė prašymą priteisti atsakovei iš apelianto atsakovės turėtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr.23/2017, 2017 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymą ir ataskaitą apie atliktus advokatės darbus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1031,29 Eur (1,3 x 793,3Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K3 – 793,3). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomos priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl atsakovei iš apelianto priteistinos 350 Eur išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 49,47 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo (apelianto) E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) (j. a. k. 302777207).

Priteisti valstybei iš ieškovo (apelianto) E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 49,47 Eur (keturiasdešimt devynis eurus ir 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis