- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-336-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00354-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- D. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8006-527/2022 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. R., trečiajam asmeniui D. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. J. (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė nepilnamečių D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo V. R. (toliau – atsakovas) išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 9 600 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienos metų lyginės savaitės šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; bendravimas vyksta, atsižvelgiant į vaikų norą; priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo (duomenys neskelbtini), kai pradėjo gyventi atskirai. Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini): D. (duomenys neskelbtini) klasėje, K. (duomenys neskelbtini) klasėje. K. lanko (duomenys neskelbtini). Vaikai apdrausti gyvybės draudimu. Ieškovės skaičiavimu, nepilnamečio sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga 555 Eur suma. Nepilnametės dukters poreikiams per mėnesį reikalinga 572 Eur suma. Ieškovė nurodė, kad ji neturi jokio turto, šiuo metu jos pajamos yra apie 600 Eur: sūnaus D. neįgalumo išmoka 286 Eur, išmokos vaikams 181,20 Eur, tikslinė kompensacija 120 Eur. Šiuo metu ieškovę finansiškai remia ir vaikus padeda išlaikyti ieškovės mama. Ieškovė prašė teismo iš atsakovo priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus D. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės ir po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters K. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Kadangi atsakovas nuo 2020 m. vasario 15 d. neprisideda prie vaikų išlaikymo, prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., t. y. už 24 mėnesius po 200 Eur kiekvienam vaikui, iš viso 9 600 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Nesutiko su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Neginčijo savo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsakovo vertinimu, turėtų būti priteistas proporcingai, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Nurodė, kad atsakovas pagal individualios veiklos pažymą dirba statybų sektoriuje, kur jo mėnesinės gaunamos pajamos yra apie 800 Eur, kito turto jis neturi. Iš ieškovės pateiktos vaikų poreikių lentelės matyti, jog vaikų išlaikymui ieškovė per mėnesį išlaidžia virš 1 000 Eur, kas reiškia, kad ieškovė turi finansinių galimybių prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo nei atsakovas, nors duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė, tik nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra sūnaus neįgalumo išmoka 286 Eur, išmokos vaikams 181,20 Eur ir tikslinė kompensacija 120 Eur. Kadangi ieškovė kas mėnesį iš valstybės gauna išmokas už vaikus, atsakovo vertinimu, šia suma atitinkamai turėtų būti mažinamas priteistino išlaikymo dydis. Ieškovė nurodė, kad sūnus gauna 286 Eur neįgalumo išmoką, tačiau jo poreikių lentelėje nurodyta, kad išlaidos sveikatai per mėnesį sudaro tik 30 Eur. Nors sūnui yra nustatytas sunkus neįgalumas dėl širdies problemų (atlikta širdies vožtuvo operacija), tačiau joks papildomas gydymas (medikamentinis, reabilitacijos, procedūros) nėra taikomos. Dėl šios priežasties neįgalumo išmokos lėšos visą laiką buvo ir yra naudojamos kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, todėl neįgalumo išmokos suma turėtų būti mažinamas sūnui priteistino išlaikymo dydis. Ieškovė prie abiejų vaikų poreikių nurodo 30 Eur gyvybės draudimo išmoką. Kadangi visi vaikai yra draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, papildomai drausti vaiką gyvybės draudimu, atsakovo vertinimu, nėra būtina ir tai nėra būtinasis vaiko poreikis, todėl šia suma taip pat turėtų būti mažinami mėnesiniai vaikų poreikiai, o būtent, K. poreikiams skiriant 542 Eur, D. – 525 Eur. Laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principo, pagal savo asmenines išgales atsakovas geranoriškai sutiko skirti dukrai 234 Eur, sūnui 83 Eur mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės.
4. Institucija teikianti išvadą byloje teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas iki vaikų pilnametystės. Atsižvelgdama į teisėtus vaikų interesus, pritarė ieškovės prašymui iš atsakovo priteisti materialinio išlaikymo vaikams įsiskolinimą, jei tokį įsiskolinimą patvirtinantys įrodymai bus pateikti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nusprendė nustatyti su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 83 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., viso 332 Eur; periodinėmis išmokomis po 226,33 Eur nuo 2022 m. liepos 1 d. iki jo pilnametystės; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 234,25 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., viso 937 Eur; periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki jos pilnametystės; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 194 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 23 mėn. iki 2022 m. vasario 28 d., dukrai K. R. 3 525 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 23,5 mėn. iki 2022 m. vasario 28 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienos metų lyginės savaitės šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Bendravimas vyksta atsižvelgiant į vaikų norą. Tėvas, norėdamas bendrauti su vaikais, privalo, išsiaiškinęs vaikų norą, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki susitikimo pradžios sms žinute pranešti vaikų motinai apie atvykimo laiką. Tuo atveju, jei tėvas dėl objektyvių galimybių nurodytu laiku negali bendrauti su vaikais, jis turi teisę kompensuoti neįvykusį bendravimą kitu su ieškove suderintu laiku. Kitus ieškinio reikalavimus nusprendė atmesti. Priteisė iš atsakovo 617,82 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą; priteisė iš atsakovo valstybei 376,82 Eur žyminį mokestį ir 6,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
6. Teismas nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, todėl pagal įstatymą atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Teismas vertino, kad nors abu nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove, atsakovas vaikais rūpinasi tik epizodiškai, jų pas save ilgesniam laikui nepasiima (išskyrus keletą praeityje buvusių atvejų), todėl yra akivaizdu, jog ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jo kasdienių poreikių tenkinimu.
Šalies argumentai
7. Ieškovė ieškinyje nepilnamečio sūnaus poreikiams per mėnesį nurodė esant reikalinga 555 Eur sumą, kurią sudaro maistui 150 Eur; aprangai 70 Eur; būstui 60 Eur (išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Kadangi ieškovės šeima keturiese gyvena jos mamos name, nepilnamečio sūnaus išlaidas dėl būsto išlaikymo sudaro 1/4 dalis mokėtinų mokesčių už būsto šildymą, elektrą, vandenį, dujas, šiukšlių išvežimą, internetą, televiziją); sveikatai 30 Eur (vaistai, vitaminai, maisto papildai, gydymas); higienos priemonėms 15 Eur (šampūnas, muilas, skalbimo priemonės, dantų pasta, šepetėlis ir pan.); kirpyklai 10 Eur; ugdymui 20 Eur (pratybos, rašymo, piešimo priemonės, popierius, kuprinė, ekskursijos su klase); transporto išlaidoms 30 Eur (kuras įvairių vaiko poreikių tenkinimui); pramogoms 50 Eur (kinas, teatras, baseinas, žaidimų kambariai, draugų gimtadienių dovanos); draudimui 30 Eur; telefono sąskaitos papildymui: 10 Eur; pietums mokykloje 50 Eur; atostogoms 30 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal bylos nagrinėjimo metu pagal ieškovės pateiktą 2022 m. birželio 27 d. poreikių lentelę, nepilnamečio sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga 910,16 Eur suma, tai yra maistui 200 Eur; aprangai 100 Eur; būstui 124,16 Eur (išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai; sveikatai 90 Eur (vaistai, vitaminai, maisto papildai, gydymas); higienos priemonėms 25 Eur (šampūnas, muilas, skalbimo priemonės, dantų pasta, šepetėlis ir pan.); kirpyklai 20 Eur; ugdymui 40 Eur (pratybos, rašymo, piešimo priemonės, popierius, kuprinė, ekskursijos su klase); transporto išlaidoms 70 Eur (kuras įvairių vaiko poreikių tenkinimui); pramogoms 70 Eur (kinas, teatras, baseinas, žaidimų kambariai, draugų gimtadienių dovanos); draudimui 30 Eur; telefono sąskaita: 36 Eur; pietums mokykloje 50 Eur; atostogoms 55 Eur.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė kas mėnesį gauna sūnaus negalios pinigus, t. y. 300 Eur, ir vaikų pinigus – 190,26 Eur. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo teiginiais ir šių pinigų neminusuodama iš vaikų poreikių, kuriuos siekia, kad ½ dalimi kompensuotų vaiko tėvas, traktuoja, jog finansinė parama šeimai, teikiama pagal Išmokų vaikams įstatymą, bei sūnaus neįgalumo šalpos pensija, mokama pagal Šalpos pensijų įstatymą, turėtų būti priskiriama prie motinos pajamų, iš kurių būtent motina teikia išlaikymą vaikui. Tačiau su tokia ieškovės pozicija teismas nesutiko ir šiuo klausimu pagrįstais laikė atsakovo argumentus. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 šiuo klausimu suformuota praktika, pagal kurią „pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį“.
10. Teismas iš ieškovės byloje pateiktų išrašų, nustatė, kad kas mėnesį ieškovei abiems vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nuo 2022 m. vasario mėn. yra mokama 190,26 Eur išmoka (K. – po 73,5 Eur, D. – po 127,5 Eur), o nuo 2021 m. vasario 1 d. – po 181,2 Eur (K. – po 70 Eur, D. – po 111,2 Eur) ir nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. – po 160,29 Eur (K. – po 60 Eur, D. – po 100,29 Eur). Kaip nurodė ieškovė, už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. K. išmoka sudaro 1 513,5 Eur, o sūnaus D. išmoka – 2 453,66 Eur. Šių išmokų tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas padarė išvadą, kad iš valstybės ieškovės gaunamų išmokų paskirtis yra vaikų poreikių tenkinimas, todėl sutiko su atsakovu, kad vaikų poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia gaunamos išmokos suma tenkinti tėvams.
11. Atsižvelgiant į tai, atitinkamomis sumomis, kurias kompensuoja valstybė, teismas nusprendė mažinti ieškovės nurodytos vaikų poreikių nuo 2022 m. kovo mėn. sumas ir nustatė, kad dukters K. poreikiai, kuriuos turėtų patenkinti abu tėvai, nuo 572 Eur mažintini iki 498,5 Eur (atitinkamai poreikiai pagal 2022 m. birželio 27 d. lentelę nuo 873,16 Eur mažintini iki 799,66 Eur), o sūnaus D. poreikiai nuo 555 Eur mažintini iki 427,5 Eur (atitinkamai poreikiai pagal 2022 m. birželio 27 d. lentelę nuo 910,16 Eur mažintini iki 782,66 Eur).
12. Teismas taip pat nustatė, kad šalių sūnus nuo 2022 m. vasario mėn. iš VSDFV gauna 300 Eur neįgalumo šalpos pensiją, kurios dydis nuo 2020 m. kovo mėn. buvo 280 Eur, 2021 m. vasario mėn. 286 Eur. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, teismas padarė išvadą, kad vaiko gaunama 300 Eur neįgalumo šalpos pensija yra skirta vaiko (o ne jo motinos) poreikiams užtikrinti. Neįgalumo šalpos pensija nėra kaip nors susijusi su asmens, kuris rūpinasi vaiku, negalėjimu dirbti, gauti pajamų ir šiuo atveju nėra susijusi su vaiko motinos turtine padėtimi. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, kurioje nurodyta, kad Šalpos pensijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalpos išmokos – tai šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka skiriamos ir (ar) mokamos šalpos pensijos, šalpos kompensacijos, šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, paskirtos iki 2004 m. balandžio 1 d., ir socialinės pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d., o 5 straipsnyje reglamentuota, kokie asmenys turi teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją. Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Tėvai, slaugantys (-ę) neįgalumą turinčius vaikus ir turintys teisę į šalpos neįgalumo pensiją, nustatyti Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 3 punkte. Įvertinęs nurodytas Šalpos pensijų įstatymo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad šiame įstatyme yra konkrečiai įvardyti subjektai, turintys teisę gauti šalpos išmokas, tarp jų – neįgalumą turintis asmenys, taip pat tėvai – už neįgalumą turinčių vaikų slaugą namuose. Nagrinėjamos atveju nustatyta, kad šalpos išmoka yra paskirta ne ieškovei už sūnaus slaugą, o šalių sūnui. Taigi šios šalpos išmoka skirta būtent vaiko poreikiams, susijusiems su jo susirgimais, tenkinti ir negali būti naudojami jokiems kitiems tikslams. Dėl nurodytų priežasčių pripažino, kad nepilnamečiui teikiama šalpos išmoka negali būti laikoma ieškovės, kaip motinos, pajamomis. Valstybė, teikdama šią šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti.
13. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas, nurodyta neįgalumo šalpos pensijos suma taip pat sumažino šalių sūnaus poreikių, kuriuos turi tenkinti vaiko tėvai, sumą, ir konstatavo, jog nuo 2022 m. vasario mėn. mėnesinė sūnaus D. poreikių suma, kurią turėtų patenkinti abu tėvai, yra ne ieškovės ieškinyje nurodyta 555 Eur dydis, o 127,5 Eur dydis (555 – 127,5 – 300) arba atitinkamai ne 2022 m. birželio 27 d. lentelėje nurodytas 910,16 Eur dydis, o 482,66 Eur dydis (nes 910,16 – 127,5 – 300 = 482,66). Teismas pažymėjo, kad tiek išmoką vaikui, tiek ir šalpos neįgalumo pensiją, skirtas sūnui, uzufrukto teise valdo ieškovė. Tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų naudojimo paskirties, kadangi jos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Taigi ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Nors ieškovė nurodo, kad būtent tokiam tikslui – sūnaus poreikiams (ir sveikatos gerinimui) tenkinti ji išmokas ir naudoja, tačiau, nesutikdama pusės išmokų sumos išminusuoti, tokiu būdu ji visą 300 Eur sumą traktuoja kaip savo indėlį į sūnaus išlaikymą. Tokia ieškovės pozicija, teismo vertinimu, yra neteisinga, nes šie pinigai valstybės yra skiriami ne ieškovei, kaip pagalba prižiūrint neįgalumą turintį sūnų, o pačiam vaikui.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kaip motina, būdama sveika ir darbinga, laisvu nuo vaikų priežiūros metu turi pareigą pati dėti pastangas tam, kad gautų daugiau pajamų vaikams išlaikyti ir galėtų pagal galimybes savo gaunamomis lėšomis (o ne tik, kaip ji pati nurodo, gaunamomis išmokomis už vaikus) prisidėti prie vaikų išlaikymo, kaip tai nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Dėl nurodytų priežasčių teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams išlaikyti po 250 Eur kiekvienam, vertina ir pačios ieškovės pastangas gauti pajamų vaikų išlaikyti. Teismas daro išvadą, kad ieškovė gali didesnę dalį laiko, kai vaikai yra mokykloje, skirti darbinėms ar kitokioms pajamoms gauti. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė, dukters mėnesinius poreikius ieškinyje įvertinusi 572 Eur suma, o sūnaus 555 Eur suma, iš atsakovo prašo priteisti tik po 250 Eur sumą per mėnesį periodiniais mokėjimais, tai yra pati ieškovė savo pačios galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo vertino kaip didesnes nei atsakovo. Nors pagal 2022 m. birželio 27 d. vaikų poreikių lentelę dukters K. poreikiams per mėnesį reikalinga 873,16 Eur suma, o sūnaus D. poreikiams – 910,16 Eur suma, kuria teismas dėl pastoviai didėjančios infliacijos ir augančių kainų neturi pagrindo abejoti, tačiau, ieškovei nepadidinus prašomų iš atsakovų priteisti išlaikymo sumų (ir toliau prašant po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui), teismo nuomone, tai dar akivaizdžiau patvirtina, jog pati ieškovė sutinka su tuo, kad jos pačios galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo yra didesnės nei atsakovo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutinka prisidėti prie vaikų išlaikymo tenkinant jų poreikius, kurių nepatenkina valstybė, ½ dalimi, teismas padarė išvadą, jog abiejų tėvų galimybės prisidėti prie savo vaikų išlaikymo yra vienodos, t. y. po ½ dalį.
15. Teismas pritarė atsakovo argumentams dėl atsakovo nesutikimo proporcingai prisidėti prie vaikų draudimo išlaidų. Kadangi vaikai yra privalomai draudžiami iš valstybės lėšų, ieškovės kas mėnesį vaikų investiciniam gyvybės draudimui papildomai kas mėnesį skiriama 60 Eur suma (po 30 Eur kiekvienam vaikui) pagal 2018 m. liepos 13 d. draudimo liudijimą, teismo nuomone, nelaikytina būtinaisiais vaikų poreikiais, prie kurių proporcingai turėtų prisidėti ir atsakovas, tuo labiau, kad, kaip matyti iš 2018 m. liepos 13 d. draudimo liudijimo, būtent ieškovė, o ne vaikai, yra naudos gavėja tiek atsakovo (pagrindinio apdraustojo) mirties atveju, tiek draudimo išmokų už nelaimingus atsitikimus, tiek draudimo išmokų sutarties pabaigoje. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės (kuri taip pat yra apdraustoji) mirties atveju naudos gavėjai yra šalių vaikai, teismo nuomone, negali nulemti šių draudimo pinigų priskyrimo būtiniesiems poreikiams, prie kurių proporcingai turėtų prisidėti ir atsakovas. Dėl šios priežasties būtinuosius vaikų poreikius, prie kurių proporcingai turėtų prisidėti ir atsakovas, teismas papildomai sumažino 60 Eur suma (po 30 Eur kiekvienam vaikui).
16. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sutikdamas su atsakovo argumentais dėl nepagrįstai įskaitytos 30 Eur draudimo sumos ir neišminusuotų sūnui valstybės mokamų 127,5 Eur ir 300 Eur išmokų, konstatavo, jog sūnaus D. pagrįsta mėnesinių poreikių suma, prie kurios patenkinimo ½ dalimi turi prisidėti atsakovas, ieškovės ieškinyje įvertinta 555 Eur suma, iki 2022 m. birželio 30 d. (kai poreikiai buvo padidinti pagal 2022 m. birželio 27 d. lentelę) buvo 97,5 Eur dydžio (nes 555 – 30– 127,5 – 300 = 97,5). Pripažinęs, jog atsakovas prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti ½ dalimi, teismas vertino, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki birželio 30 d., t. y. už 4 mėnesius, turėtų būti priteista kas mėnesį po 48,75 Eur (97,5/2), viso 255 Eur. Tačiau, įvertinęs atsakovo atsiliepimo argumentus, kuriais jis sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 83 Eur, teismas nutarė iš atsakovo sūnaus išlaikymui už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki birželio 30 d., t. y. už 4 mėnesius, priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 83 Eur, viso 332 Eur (83 x 4 mėn.).
17. Dėl 2022 m. birželio 27 d. lentelėje ieškovės nurodytų dėl infliacijos padidėjusių ir pagrįstų vaikų poreikių, kuriuos turi patenkinti abu tėvai ir kurie mažinti draudimo ir valstybės mokamų išmokų suma, teismas šalių dukrai ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sumą sumažino nuo 873,16 Eur iki 769,66 Eur (nes 873,16 – 30 – 73,5 = 769,66) ir sūnui nuo 910,16 Eur mažintini iki 452,66 Eur dydžio (nes 910,16 – 30– 127,5 – 300 = 452,66). Pripažįstant, jog atsakovas prie sūnaus išlaikymo taip pat turi prisidėti ½ dalimi, iš atsakovo sūnaus išlaikymui nuo 2022 m. liepos 1 d. nusprendė priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 226,33 Eur (nes 452,66 / 2= 226,33).
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuo 2022 m. liepos 1 d. beveik (išskyrus rugsėjo mėnesio susitikimą su vaikais Akropolyje, kur, ieškovės teigimu, vaikams apipirkti išleido 80 Eur) neprisidėjo prie vaikų išlaikymo ir net su jais beveik nebendravo ir nebendrauja (tam nepatirdamas jokių papildomų išlaidų). Taip pat įvertino tai, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas vyras, kasdienybėje visiškai nesirūpinęs nepilnamečiais vaikais ir dėl to turėjęs galimybę dirbti įvairiausius papildomus fizinius darbus (tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, tiek dienos, tiek ir nakties metu) ir uždirbti kur kas didesnes pinigų sumas, negu deklaruoja uždirbąs, sprendė, jog atsakovas savo vaikų išlaikymui turėjo ir tebeturi visas galimybes nuo 2022 m. liepos 1 d. skirti po 250 Eur kiekvieną mėnesį, o sūnaus išlaikymui – po 226,33 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti 2022 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo nuo 2022 m. liepos 1 d. iki jo pilnametystės, sumažinant priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 226,33 Eur iki 136,33 Eur, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, dukrai ir sūnui priteisė išskaidydamas jį į du laikotarpius, o būtent, už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ir nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės. Tokį sprendimą priėmė, kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu, tai yra praėjus trims mėnesiams po ieškinio padavimo, teismui pateikė naujus duomenis apie vaikų poreikius, nurodydama, kad vaikų poreikiai dėl išaugusių kainų ženkliai padidėjo. Nors atsakovas ginčijo 2022 m. birželio 27 d. poreikių lentelėje ieškovės nurodytą vaikų poreikių dydį, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė padidėjusius poreikius patvirtinančių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad dėl pastoviai didėjančios infliacijos ir augančių kainų nėra pagrindo abejoti 2022 m. birželio 27 d. poreikių lentelėje nurodytais vaikų poreikių dydžiais, ir sūnui priteisė išlaikymą vadovaudamasis 2022 m. birželio 27 d. poreikių lentele. Atsakovo vertinimu, 2022 m. birželio 27 d. poreikių lentelėje nurodyti dydžiai ženkliai viršija minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 518 Eur, atskaičius mokesčius, todėl atsakovas reikalauja papildomo dėl kiekvieno vaiko poreikių pagrindimo. Pagal teismų praktiką, nereikia įrodinėti tik minimalių vaiko poreikių, kurie atitinka minimalią mėnesinę algą, šiuo atveju vaikų poreikiai viršijo minimalios mėnesinės algos dydį, tačiau ieškovė nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų. Teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi ieškovei pateikus 2022 m. birželio 27 d. poreikių lentelę, tačiau nepateikiant atitinkamų įrodymų jai pagrįsti, apsiribojo išvada, kad dėl pastoviai didėjančios infliacijos ir augančių kainų neturi pagrindo ja abejoti ir tai turėjo reikšmės nepagrįsto sprendimo priėmimui.
1.2. Atsakovas sutinka, kad pastaruoju metu dėl infliacijos, atskirų prekių ir paslaugų kainos paaugo, tačiau ne visų. Atsakovas neginčija, kad aptariamoje poreikių lentelėje padidėjo būsto išlaikymo išlaidos, kadangi pakilo elektros energijos kainos bei medžio granulių kainos. Taip pat sutinka, kad padidėjo išlaidos maistui, iš dalies sutinka su kuro (vaikų vežiojimui) kaina, tačiau vertinant kovo mėnesio ir birželio mėnesio kuro kainas, kuras pabrango beveik dvigubai, tačiau mano, kad ieškovė nepagrįstai padidino nuo 30 Eur iki 70 Eur. Visos kitos išlaidos, atsakovo vertinimu, buvo padidintos dirbtinai, o būtent, sveikatai nuo 30 Eur iki 90 Eur, net trigubai, nors vitaminų ir vaistų kainos per tris mėnesius nekilo, aprangai nuo 70 Eur iki 100 Eur, nors drabužiai parduotuvėse, kuriose ieškovė apiperka vaikus, taip pat nebrango, higienos priemonių išlaidos nuo 15 Eur iki 25 Eur, taip pat buvo pakeltos nepagrįstai, pramogų išlaidos padidėjo nuo 50 Eur iki 70 Eur, kirpykla nuo 10 Eur iki 20 Eur, atostogoms nuo 30 Eur iki 55 Eur. Atsakovas mano, kad jo sūnaus poreikiams patenkinti būtų pakankama skirti 700,16 Eur per mėnesį (maistui 200 Eur; aprangai 70 Eur; būstui 124,16 Eur, sveikatai 30 Eur, higienos priemonės 15 Eur, kirpykla 15 Eur; ugdymui 20 Eur, transporto išlaidos 60 Eur (kuras įvairių vaiko poreikių tenkinimui); pramogoms 50 Eur (kinas, teatras, baseinas, žaidimų kambariai, draugų gimtadienių dovanos); telefono sąskaitos papildymui: 36 Eur; pietums mokykloje 50 Eur; atostogoms 30 Eur). Atsakovas mano, kad sūnaus poreikių suma, kurią turėtų patenkinti abu tėvai, yra ne 2022 m. birželio 27 d. lentelėje nurodyta 910,16 Eur, kuria nepagrįstai vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą, o 700,16 Eur. Šį dydį mažinant valstybės mokamomis išmokomis bei šalpos pensijos suma, lieka 272,66 Eur ir pagal tai atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti 136,33 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, tačiau ne teismo priteista 226,33 Eur suma.
1.3. Be to, ieškovė, pateikusi 2022 m. birželio 27 d. poreikių lentelę, netikslino ieškinio reikalavimų ir neprašė priteisti vaikams didesnio išlaikymo, o tai leidžia abejoti poreikių lentelėje nurodytų išlaikymo dydžių pagrįstumu. Juk jeigu iš tiesų vaikų išlaikymui ieškovė realiai patirtų tokias išlaidas, ji būtų tikslinusi savo reikalavimą ir prašiusi priteisti didesnę nei 250 Eur sumą. Atsakovas mano, kad priimdamas sprendimą teismas netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos – priimdamas sprendimą vadovavosi ieškovės pateikta 2022 m. birželio 27 d. poreikių lentele, kurios ieškovė niekaip nepagrindė, tik deklaratyviai vadovavosi kainų kilimu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, kurį prašo iš dalies pakeisti.
Atsiliepimas
20. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nurodė, kad atsakovas piktybiškai vengia prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Per visą gyvenimo skyrium laikotarpį bei visą teisminio proceso laikotarpį atsakovas visiškai neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, vis bandydamas išvengti savo, kaip tėvo, atsakomybės. Civilinėje byloje yra pateikti visi įrodymai, susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų poreikiais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui šalių sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės nurodyto nuo 2022 m. birželio 27 d. šalių sūnaus D., gimusio (duomenys neskelbtini), 910,16 Eur poreikių dydžio atėmė 30 Eur draudimo ir 127,5 Eur bei 300 Eur valstybės mokamas išmokas, ir nustatė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai sudaro 452,66 Eur (910,16-30-127,5-300=452,66 Eur), todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė pusę šios sumos, t. y. po 226,33 Eur periodinių išmokų.
24. Apeliantas, nesutikdamas su priteisto išlaikymo dydžiu, ir teikdamas apeliacinį skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir nustatė sūnaus poreikius, t. y. ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių minimalios mėnesinės algos dydį viršijančius sūnaus poreikius, todėl teismas nustatė per didelį sūnaus poreikių dydį.
25. Pažymėtina, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
28. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
29. Minimali mėnesinė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 730 Eur (po mokesčių – 533,65 Eur), (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur (po mokesčių – 633 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
30. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės nurodytų 910,16 Eur sumos atėmė 30 Eur draudimo išmoką, todėl pagrįstus vaiko poreikius atitinkančia suma laikė 880,16 Eur. Taigi ieškovės įrodinėtos ir teismo pripažintos pagrįstomis vaikui priteistino išlaikymo sumos viršija nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. po mokesčių yra 633 Eur. Atsakovas sutinka su šiomis ieškovės nurodytomis išlaidomis: 200 Eur maistui, 124,16 Eur būsto išlaikymui, 36 Eur telefono sąskaitai ir 50 Eur pietūs mokykloje.
31. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis 100 Eur išlaidomis sūnaus aprangai. Jo nuomone, aprangai turėtų užtekti 70 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria atsakovo pozicijai, kad šios išlaidos yra išdidintos. Pažymėtina, kad šalių nepilnamečiui vaikui šių metų rugsėjį sueis 17 metų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad sūnus sparčiai auga, todėl jam reikalinga dažniau keisti avalynę, aprangą. Ieškovė pažymėjo, kad aprangą sūnui perka neprestižinėse parduotuvėse, tačiau ir jose kainos nuo pradiniame ieškinyje nurodytų išlaidų iki 2022 m. birželio 27 d. išlaidų patikslinimo ženkliai padidėjo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės argumentu sutinka iš dalies, pažymėtina, kad ieškovė su ieškiniu kreipėsi 2022 m. kovo 7 d. Pradiniame ieškinyje nurodė, kad ieškovės patiriamos išlaidos sūnaus aprangai sudaro 70 Eur, jas patikslino 2022 m. birželio 27 d. poreikių lentelėje nurodydama, kad šios išlaidos sudaro 100 Eur, vertintina, kad kelių mėnesių laikotarpiu, kainų pokytis neturėjo ženklios įtakos ieškovės patiriamoms sūnaus aprangos išlaidoms. Pažymėtina, kad pagal oficialius statistikos departamento duomenis aprangos ir avalynės kainų pokytis 2022 m. kovo mėnesį lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu padidėjo 4 procentais, tačiau 2022 m. birželio mėnesį sumažėjo iki 1,6 procentų. Ieškovės skaičiavimu, išlaidų suma metams nepilnamečio sūnaus aprangai sudarytų 1 200 Eur, kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrįsta. Byloje ieškovės pateikti mokėjimo kvitai, pagrįsti išlaidas ieškovės patiriamas drabužių parduotuvėse patvirtina, kad jos išleidžiamos sumos aprangai yra kintančios, todėl tikėtina, kad atitinkamu mėnesiu šio išlaidos gali viršyti 100 Eur sumą, tačiau kitą mėnesį jų ieškovė gali visiškai nepatirti arba patirti minimalias. Vadovaujantis nurodytu, ieškovės prašoma išlaidų suma nepilnamečio sūnaus aprangai mažintina iki 80 Eur per mėnesį ir šios išlaidos laikytinos pakankamomis šiam poreikiui užtikrinti.
32. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus sveikatos išlaidoms reikalinga 90 Eur suma per mėnesį, tačiau atsakovas sutinka su 30 Eur išlaidomis. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent tokia išlaidų suma šalių nepilnamečiui sūnui turi būti skiriama kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad iš esmės sūnui perka įprastus vitaminus, maisto papildus. Nenurodė ir teismui nepateikė duomenų, kad šalių nepilnametis vaikas turi vartoti tam tikrus specifinius medikamentus ar specialius maisto papildus, vitaminus, ar jam būtų reikalingos tam tikros procedūros, kurių išlaidas ieškovė patirtų kas mėnesį. Todėl jos prašoma sveikatos išlaidų suma mažintina iki 45 Eur per mėnesį.
33. Atsakovas prašo sumažinti ugdymo išlaidas iki 20 Eur, ieškovė nurodė, kad nepilnamečiui vaikui reikalinga ugdymo suma per mėnesį 40 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė teismui kokias konkrečias ugdymo išlaidas per mėnesį ji pataria. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis mokosi valstybinėje (duomenys neskelbtini), už sūnaus mokslą ieškovei mokėti nereikia. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiui vaikui ugdymui skiriamas lėšos yra jo mokymosi priemonėms, ekskursijoms su klase, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų jos prašomą priteisti 40 Eur (480 Eur per metus) sumą byloje nepateikė. Įvertinus nurodytus duomenis, ieškovės prašoma ugdymo išlaidų suma mažintina iki 30 Eur.
34. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 70 Eur išlaidų suma pramogoms ir prašė ją sumažinti iki 50 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad išlaidos, skiriamos pramogoms, sudaro jos ir nepilnamečių vaikų apsilankymai kino teatre, išvykos savaitgaliais pas giminaičius ar į kitus miestus. Įrodinėdama sūnaus pramogoms išleidžiamas sumas, ieškovė pateikė čekį į kino teatrą, iš kurio matyti, kad apsilankymo reginyje kaina neviršija 30 Eur sumos. Pažymėtina, kad išlaidos, ieškovės patiriamos išvykoms į kitus miestus ar apsilankymams pas giminaičius reikšmingos yra ir kuro išlaidoms, kurias ieškovė atskirai yra įtraukusi į nepilnamečio poreikių lentelę. Vadovaujantis nurodytu ir pripažįstant, kad vaikui būtina turiningai leisti laisvalaikį, pagrįstomis pripažintinos 60 Eur išlaidos pramogoms.
35. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis 25 Eur higienos priemonėms, prašydamas jas sumažinti iki 15 Eur, taip pat 20 Eur išlaidomis kirpyklai, prašydamas jas sumažinti iki 15 Eur. Pažymėtina, kad pagal oficialius statistikos departamento duomenis įvairios prekės ir paslaugos tarp jų ir kirpyklos paslaugų kainos 2022 m. birželio mėn. palyginti su 2021 m. birželio mėn. padidėjo 12,2 procentų. Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos 25 Eur higienos priemonių ir 20 Eur kirpyklos paslaugų išlaidos yra realios ir proporcingos 16 metų paauglio poreikiams užtikrinti, todėl šios sumos pripažintinos pagrįstomis ir nemažintinos.
36. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės prašoma priteisti 70 Eur transporto, kuro išlaidų suma, prašydamas ją sumažinti iki 60 Eur. Taip pat 55 Eur išlaidomis ieškovės skiriamomis nepilnamečio sūnaus atostogoms, prašydamas jas sumažinti iki 30 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ji su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Kuro išlaidas ji patiria tiek veždama sūnų į ugdymo įstaigą, tiek dėl įvairių sūnui reikalingų paslaugų bei pramogų vyksta į Kauno miestą, kuris pagal viešus interneto duomenis nuo ieškovės gyvenamosios vietos nutolęs 17,08 km. Taip pat savaitgaliais lanko giminaičius, keliauja po kitus Lietuvos miestus. Ieškovė pažymėjo, kad ji kiekvieną vasarą su vaikais važiuoja prie jūros. Atostogų išlaidomis dengia ir nepilnamečio sūnaus keliones su ugdymo įstaiga. Teismui nurodė ir byloje pateikė pažymą, apie ugdymo įstaigos organizuotą nepilnamečio sūnaus kelionę į Lenkiją, kurios kaina 110 Eur. Pagal oficialius statistikos departamento duomenis apgyvendinimo paslaugos 2022 m. kovo mėnesį lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu padidėjo 12,6 procentus, o 2022 m. birželio mėnesį lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu padidėjo 16 procentų, su transportu susijusios išlaidos 2022 m. kovo mėnesį padidėjo 14,1 procentą, o 2022 m. birželio mėnesį netgi 19,1 procentą. Vadovaujantis nurodytu, taip pat tuo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove pripažintina, jog ieškovei ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu sūnaus aprūpinimo užtikrinimu, ieškovės nepilnamečio sūnaus poreikių lentelėje nurodytos 70 Eur transporto išlaidos ir 55 Eur atostogų išlaidos pripažintinos pagrįstomis, todėl nemažintinos.
37. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti šiuo metu per mėnesį iš viso reikalinga 795,16 Eur suma, kuri yra reali, būtina ir proporcinga nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Iš nurodytos sumos atėmus nepilnamečiui vaikui valstybės teikiamas išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo ir Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo nuostatas, vaikui skirtina tėvų išlaikymo suma sudarytų 367,66 Eur per mėnesį (795,16-127,50-300=367,66 Eur).
38. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotų aplinkybių dėl jo turtinės padėties ir galimybių teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako. Įvertinus realų nepilnamečio vaiko poreikių dydį, taip pat aplinkybę, kad 300 Eur išmoka yra naudojama bendrųjų nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistas išlaikymas sumažintinas iki 183,83 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks išlaikymo dydis atitinka dabartinius šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti atsakovo turtinei padėčiai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
39. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ieškovės pateikta 2022 m. birželio 27 d. poreikių lentele, nors pateikusi minėtą poreikių lentelę ieškovė netikslino savo ieškinio reikalavimų ir neprašė priteisti vaikams didesnio išlaikymo, kas, pasak atsakovo, leidžia abejoti poreikių lentelėje nurodytų išlaidų dydžių pagrįstumu. Sutikti su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas vertino padidintų vaikų poreikių pagrįstumą ir padarė atitinkamas išvadas, o ieškovė, nedidindama prašomo priteisti išlaikymo dydžio, sutiko prisiimti sau didesnę vaikų išlaikymo naštą.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
40. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažintinas nuo 226,33 Eur iki 183,83 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
41. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
42. Skundžiamu sprendimu iš atsakovo valstybei priteistos 617,82 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 376,82 Eur žyminis mokestis ir 6,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
43. Ieškovė reiškė penkis ieškinio reikalavimus, tai yra du neturtinius reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatyto, taip pat tris turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui, dukrai ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo už nurodytus turtinius reikalavimus ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Be to, ieškovei proceso metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neįtraukė ieškovės reiškiamo neturtinio pobūdžio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kuris buvo patekintas pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas, perskirstydamas pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, šį reikalavimą įtraukia ir bylinėjimosi išlaidas paskirsto proporcingai visų ieškovės reikštų ir teismo patenkintų reikalavimų daliai.
44. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo skaidė į du laikotarpius ir periodinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui priteisė už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. periodinėmis išmokomis po 83 Eur, kurio atsakovas neskundė, ir nuo 2022 m. liepos 1 d. iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės po 226,33 Eur, dėl kurio atsakovas pateikė apeliacinį skundą.
45. Sumažinus iš atsakovo priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki jo pilnametystės nuo ieškovės prašomo 250 Eur iki 183,83 Eur, laikytina, kad ieškovės turtinis reikalavimas šioje dalyje buvo patenkintas 60,09 procentais ((183,83 Eur x 8 mėn.) + (83 Eur x 4 mėn.)) x 100 proc./250 x 12 mėn. = 60,09).
46. Kitų pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės tenkintų reikalavimų atsakovas neskundė, todėl darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 79,35 procentais ((60,09+97,9+38,74+100+100)/5=79,35).
47. Byloje pateikta 2022 m. rugsėjo 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr)PT-7106 patvirtina, kad valstybė turėjo 802,22 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos paslaugų teikimą ieškovei, todėl iš atsakovo valstybei proporcingai ieškovės patenkintiems reikalavimams priteistina 636,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (802,22 Eur x 79,35/100) (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys).
48. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinas 403,96 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal ieškovės patenkintų reikalavimų dydį: (100 x 0,75 x 118,7/100 x 2 = 178,05 Eur už du neturtinius reikalavimus); (183,83 x 8 mėn.) + (83 x 4 mėn.) x 0,03 x 0,75 x 118,7/100 = 48,14 Eur už D. R. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis; (250 x 8 mėn.) + (234,25 x 4 mėn.) x 0,03 x 0,75 x 118,7/100 = 78,44 Eur už K. R. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis; (194 + 3 525) x 0,03 x 0,75 x 118,7/100 = 99,33 Eur už išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
49. Pirmosios instancijos teismas turėjo 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės reikalavimus patenkinus 79,35 procentais, šių išlaidų proporcinga dalis –7,11 Eur iš atsakovo priteistina valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
50. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį. Apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys įrodymų nepateikė.
51. Atsakovo apeliacinis skundas dėl išlaikymo sumažinimo patenkintas 18,78 proc. (183,83 Eur x 100 proc. / 226,33 = 81,22 proc.; 100 proc. – 81,22 proc. = 18,78 proc.), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 4,51 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 226,33 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. liepos 1 d. iki jo pilnametystės sumažinti iki 183,83 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 403,96 Eur (keturis šimtus tris eurus 96 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 636,56 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus, 56 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) ir 7,11 Eur (septynis eurus 11 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodą 5662).
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,51 Eur (keturis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.