- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 1-680-1123/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Kategorijos
vertėjams Irinai Pikčilingienei, Natalijai Reut, Eglei Smailienei, Helenai Žemaitel, Olgai Macijauskienei, Giedriui Račkauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis(duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (keturios veikos) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – dvidešimt šešių parų arešto bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda;
Žemesnės instancijos teismas
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi subendrinta bausme ir skirta galutinė trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas gydytis priklausomybę nuo alkoholio;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-455-988/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1002-929/2019 jam paskirtus įpareigojimus,
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. ir A. M. pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jie, 2018 m. spalio 13 d., apie 20.20 val. viešojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrojo naudojimo koridoriuje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, t.y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, kas pasireiškė tuo, kad A. M. be pateisinamos priežasties, tyčia sudavus du kartus kumščiu į veido sritį V. G. ir jam nukritus ant grindų, A. M. kartu su A. M. sudavė tiksliai nenustatytą skaičių kartų kojomis į galvą, tuo bendrais veiksmais V. G. padarė odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlės srityje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame skruoste, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, muštines žaizdas apatinės lūpos raudonio srityje bei vidiniame paviršiuje, viršutinių kairės pusės 1-o danties dalinį išnirimą su 2-o danties šaknies daliniu išnirimu bei 3-io danties vainiko lūžiu, šie sužalojimai remiantis 2018 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3709/2018 (01), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. M. ir A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu pradžioje savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad šis konfliktas buvo 2018 metais, galėjo būti spalio mėnesį. Tai buvo vakaro metas, jis buvo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), ten tebegyvena iki šiol. Jie pasiėmė vakare butelį atsipalaiduoti po darbų, išėjo į koridorių ir iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo V. G.. Jie apsirėkavo, kodėl pas V. G. šunys nuolat loja, policija buvo kviesta, apsižodžiavo. V. G. nubėgo į savo kambarį (duomenys neskelbtini) aukšte, pasiėmė užlenktą peilį šienui pjauti. Jis tuo metu buvo koridoriuje vienas, V. G. prirėmė peilį jam prie kaklo, tas pjautuvas apėmė visą kaklą, ir V. G. sakė „ką, tave papjauti?“. Jis suriko „gelbėkite“, tada atbėgo iš (duomenys neskelbtini) aukšto (duomenys neskelbtini) kambario J., pavardės nežino, jie kartu šventė su V. G. viešo naudojimo virtuvėje, J. atėmė peilį. Pro šalį ėjo vaikinukas, kuris jam padėjo atkeršyti, ir jie truputį sumušė V. G., mušė rankomis, atrodo, į kojas. Kitas vaikinas irgi mušė rankomis. Gal ir galėjo išmušti dantis. Tas peilis jau buvo atimtas, jį atėmė J., tuo metu ir gavosi, kad mušė. Tuo metu buvo koridoriuje, viskas ten ir vyko. Nežino, kas iškvietė policiją, bet ji buvo atvažiavusi. Jis klausė policijos, kodėl neieškojo peilio. Jis gynėsi, jam buvo sukeltas pavojus, tai matė liudininkai. Jis pirmą kartą buvo tokioje situacijoje, jam policija nieko nepaaiškino ir jis nežinojo, ką daryti. Gynėjas jam nereikalingas. To vaikino, kuris jam padėjo, salėje nėra. Jis padarė nusikalstamą veiką, sudavė į galvą ir į kojas. Jam atrodo, kad tas kitas asmuo į kojas mušė. Po to buvo iškviesta policija, V. G. gulėjo, paskui atsikėlė. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Nukentėjusiojo 2000 eurų civilinis ieškinys gal didelis.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2018 m. spalio 13 d. jis poilsiavo, buvo išgėręs. Koridoriuje kaimynai triukšmavo, todėl išėjo į koridorių, kur sutiko kaimyną, kurio vardo ir pavardės nežino. Jis pasakė, kad jie labai triukšmauja ir neduoda ilsėtis, o kaimynas jam pasakė, kad jis per garsiai leidžia muziką. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Po to, kaimynas kažkur nubėgo, o jis liko prie durų. Greitai atbėgęs atgal, kaimynas su savimi atsinešė dalgį, kurį prirėmė jam prie kaklo ir pasakė rusų kalba „kas tau yra“. Jis atsakė, kad viskas gerai, tuomet kaimynas nunešė tą dalgį atgal. Po to, pamatė, kad koridoriumi eina du jauni vaikinai, kurių jis nepažįsta. Paprašė jų jam padėti pašnekėti su kaimynu. Jie sutiko. Vienas iš vaikinų nuėjo į virtuvę ir pakvietė kaimyną pasikalbėti. Kaimynas išėjo į koridorių ir jie persimetė keliais sakiniais. Vienas iš vaikinų sudavė kaimynui kumščiu į nosį, šis norėjo suduoti atgal. Tada vaikinas dar kartą jam sudavė ir kaimynas nukrito ant grindų. Jis vieną kartą sudavė kaimynui per kojas ir vaikinas, kuris sudavė anksčiau, taip pat kelis kartus spyrė koja. Antras vaikinas nieko nedarė, tiesiog stovėjo. Po to, atvažiavo policija. Vaikinai pabėgo, o jis buvo sulaikytas. Dėl padaryto gailisi, mano, kad negalėjo pats taip elgtis, nors kaimynas visiems jau įkyrėjo, nes pastoviai geria, dainuoja ir triukšmauja bendroje virtuvėje ir koridoriuje (1 t., b. l. 120).
Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas A. M. 2019 m. lapkričio 20 d. raštu surašytas prisipažinimas, kuriame jis nurodė, kad jis nuoširdžiai prisipažįsta, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 20.20 val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje organizavo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. G. ir pats su savo koja sudavė jam vieną kartą į jo kojas, dėl ko jis galėjo pajusti fizinį skausmą. Dėl savo poelgio labai gailisi ir įsipareigoja jam ir VTLK atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (1 t., b. l. 126).
Pagarsinus šiuos dokumentus, kaltinamasis A. M. nurodė, kad kai buvo uždarytas, apklausa irgi buvo. Prisipažinimas rašytas jo, tiek metų praėjo, kad nežino, kelintais metais čia rašyta. Buvo taip, kad jis gynėsi, peilis buvo. Nukentėjusysis peilio nepadėjo, iš jo peilis buvo atimtas. Jis prisipažįsta, kad padarė kaltinime nurodytus veiksmus, pripažįsta kaltę. Tą veiką realiai padarė iš keršto. Savo elgesį vertina blogai, turėjo paskambinti policijai, parašyti pareiškimą. Savo elgesį įvertino kritiškai ir gailisi. Su nukentėjusiuoju nebandė susitaikyti, jo atsiprašyti, atsiprašo jo teismo posėdyje. Jie iki šiol gyvena tame pačiame aukšte, santykių nesiaiškina. Jis pasidarė išvadas, kad esant konfliktui jį turi spręsti kitaip. Su A. M. nebendrauja, A. M. neprašė jo duoti palankius parodymus. J. R. po įvykio buvo priėjęs prie jo ir sakė, kad matė, jog jam prie gerklės buvo peilis.
Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad 2018 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) gatvės name buvo, tuo metu ten gyveno, nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) aukšte. Jis atpažįsta V. G., nežino, kuriame aukšte jis gyvena. V. G. pastoviai geria, su juo yra buvęs konfliktas prieš 3 metus, jis ėjo iš parduotuvės su nėščia drauge ir V. G. išbėgo su šluota ir šoko su pagaliu prieš jo draugę, kažką rėkavo girtas. Kitas kaltinamasis yra jo kaimynas, jį žino iš matymo. Įvykio metu jis gyveno su A. Š. dviejų kambarių bute, buvo nevedęs, bet turėjo vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini). Tuo metu negėrė, nes reikėjo padėti merginai, jai po gimdymo buvo sunku. Įvykio metu buvo grįžęs buto šeimininkas, tuo laikotarpiu jie su drauge gyveno viename kambaryje, o šeimininkas kitame. Apie aptariamą konfliktą jis sužinojo tik kai jį pakvietė į apklausą, sakė, kad niekur nedalyvavo, jokiose muštynėse. Jis nesuprato, už ką jį iškvietė į komisariatą, jį kvietė į kelias apklausas. Jis yra teistas, nelabai pamena už ką, buvo ir vagysčių, ir administracinių baustumų, chuliganizmo galimai buvo vaikystėje, nepamena. Nors jis ir daug kartų teistas, bet žmonės keičiasi, suauga, jis dabar turi šeimą, yra dėl ko stengtis, turi tikslus gyvenime ir nenori grįžti prie buvusio gyvenimo būdo. Daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Jis yra VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Gydosi ne nuo alkoholio, anksčiau narkotikus vartojo, pamatė, kad tai jį pradeda užtraukinėti ir pradėjo ieškoti išeičių, jau 9 mėnuo, kaip nevartoja. Būdavo, kad išgerdavo skardinę alaus. Jis ne toks žmogus, kad eitų aiškintis, juo labiau, kad V. G. nuolat išgėręs vaikšto, tai nėra prasmės eiti aiškintis pas išgėrusį žmogų. Civilinio ieškinio jis nepalaiko, nes nieko nepadarė.
Nukentėjusysis V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis jau davė parodymus, viskas taip ir buvo, tik peilio nebuvo. Jis atpažįsta abu salėje esančius kaltinamuosius, jų nesieja jokie ryšiai, tiesiog kaimynai. Jis nepamena, kada buvo įvykis, tai galėjo būti 2018 m. spalio 13 d. Įvykio dieną jis grįžo po darbo apie 16-17 val., pasiėmė alaus su kaimynu išgerti, kaimynas J., atrodo, iš (duomenys neskelbtini) buto. Jie išgėrinėjo su kaimynu virtuvėje, ten dar buvo jo žmona, kuri negėrė, bet buvo kartu virtuvėje. Jų buvo turbūt keturi, ketvirtas asmuo buvo Ž., jis dabar (duomenys neskelbtini). Tada išėjo A. M. ir pasikvietė jį į koridorių, jis išėjo vienas. A. M. jam priekaištavo, kad garsiai rėkia, jis A. M. pasakė, kad šis garsiai muziką leidžia, jie apsižodžiavo ir jis grįžo į virtuvę išgerti alaus. Paskui jį į koridorių pakvietė kažkuris iš asmenų, ten jų buvo du, trečio asmens nežino. Jis išėjo vienas į koridorių netoli virtuvės, ten jį sumušė. Jis bandė pasiaiškinti, kas tokio, bet iš karto buvo smūgis į galvą. A. M. jam sudavė kumščiu į skruostą, buvo ir daugiau smūgių į galvą ir jis po to rankomis užsidengė. A. M. smūgių nematė, nes buvo užsidengęs veidą, buvo daug smūgių iš karto, kojomis. Jis po to buvo praradęs sąmonę. Nežino, kas matė įvykį, žmona po to iškvietė policiją, o jis gulėjo ant grindų kruvinas. Žmona nematė, kaip jį mušė, ji buvo nuėjusi telefono paimti. Jis yra įsitikinęs, kad jį sumušė šie asmenys (kaltinamieji). Juos atpažino iš fotografijų, pavardžių nežinojo. Su A. M. anksčiau neturėjo konfliktų, pagrindo jį apkalbėti neturi. Nežino, kodėl jo atžvilgiu smurtavo tie asmenys, gal dėl kažkokių jo žodžių supyko. Su A. M. ginčas buvo, bet ne dėl šunų, o dėl to, kad jis garsiai elgiasi virtuvėje. Tą dieną jis nebuvo paėmęs peilio, to nebuvo. Buvo išgėręs porą butelių. Po įvykio su šiais asmenimis nebendravo, jie irgi su juo nebendravo. Šios dienos atsiprašymą priima. Moralinė žala jam buvo padaryta. Jis buvo visas ištinęs, negalėjo valgyti, viską skaudėjo, negalėjo rodytis viešai. Jam reikia tris dantis įstatinėti, jis apie mėnesį, gal šiek tiek mažiau, nėjo į darbą. Nežino, ar galės pateikti nedarbingumo dokumentus. Jam nieko nebuvo mokama už tą nedarbingumo laikotarpį. Moralinę žalą vertina 500 eurų. Visa kita yra už vaistus ir už gydymą, teismui apie tai pateiks dokumentus.
Liudytoja V. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra nukentėjusiojo žmona. Ji atpažįsta kaltinamuosius, tai A. M. ir kaimynas A., jo pavardės nežino. Kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) bute, A. M. iš (duomenys neskelbtini) aukšto, dabar nežino, ar gyvena, bet ten gyvena jo tėvai, su jais nebendrauja. Jos sužadėtinis buvo sužalotas 2018 m. spalio mėnesį. Virtuvėje buvo liudytojas R., jie gėrė alų, ji irgi buvo virtuvėje. Išgertuvių ten nebuvo, bet jie labai garsiai kalbėjo. Dar buvo E., kuris paskui išėjo. Paskui iš kambario atėjo A., nes virtuvė netoli jo kambario, jos vyras išėjo iš virtuvės ir jie susibarė. A. sakė „aš tau parodysiu“, pakvietė A. M., dar kažkoks asmuo buvo, kurio posėdyje nėra. Atėjo į virtuvę, iškvietė jos vyrą. Ji norėjo eiti su jais į koridorių, bandė raminti, o A. M. sakė, kad „tuoj kaip duos“. Ji išėjo iškviesti policijos ir po minutės vyras jau buvo sumuštas, kruvinas. Ji taip ir nesuprato, kodėl jie kibo prie jos vyro. Jai grasino A. M. ir ji nuėjo kviesti policijos, tai darė būdama namuose. Ji policiją iškvietė dar prieš pamatydama sumuštą vyrą, buvo tikra, kad vyrą sumušė, nes girdėjo smūgius į sieną, todėl policijai pasakė, kad jos vyrą sumušė. Ji žinojo, kad be A. ir A. M. ten nieko nebuvo. Ji iš karto policijai pasakė, kas tai padarė, butą, kad jį paimtų. Gal ir neatsimena tiksliai, ką sakė policijai. Jai grįžus vyras sėdėjo ant grindų koridoriuje, kitų asmenų jau nebebuvo. Prie vyro buvo visa bala kraujo. Jos vyras nebuvo atsinešęs jokio peilio. Policija atvažiavo greitai. Vyras pasakė, kad jį mušė A. ir A. M. ir dar trečias asmuo. Ji pati visus tris matė, bet nematė, kaip mušė, nes nuėjo į namus kviesti policiją. Policiją kvietė ne dėl dviejų žmonių, bet tiksliai neprisimena, kiek žmonių įvardijo policijai, nes praėjo jau pusantrų metų. Dar buvo policijos atstovas atvažiavęs, kai jie rašė pareiškimą, ten įrašė, kad mušė trys žmonės.
Liudytojas E. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis pažįsta salėje esančius nukentėjusįjį V. G. ir liudytoją. Kaltinamųjų nėra matęs. Tos muštynės buvo seniai, tai galėjo būti 2018 m. spalio mėnesis, dienos neprisimena. Tą dieną jie gėrė alų virtuvėje (duomenys neskelbtini). Jis ten gyveno, nuomojo butą. V. G. pažįsta seniai, jie kartu dirbo. Jis tuo metu gyveno tame pačiame name. Ten bendrabučio tipo namas su bendra virtuve. Lygtais viskas vyko (duomenys neskelbtini) aukšte, vakare. Jie sėdėjo trise su liudytoju J. R., tada nežino, kas įvyko, nieko negali tiksliai paaiškinti, nes nematė. Jis visą laiką sėdėjo virtuvėje, o ten nieko nevyko. Nukentėjusiojo žmona buvo atėjusi į virtuvę, ji buvo ne visą laiką, tai ateidavo, tai išeidavo. Dar į virtuvė buvo užėjęs A. M., jį žino, jie viename bendrabutyje gyvena. Prie jo V. G. su A. M. nesipyko, bent jau to nematė, jie gražiai šnekėjo. V. G. buvo su A. M. kažkur išėję, negali pasakyti. Vėliau V. G. buvo sumuštas. Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tada viską prisiminė truputį geriau, dabar jau daug laiko praėjo.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad jis nuomojasi kambarį bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu jis gyvena apie vienerius metus, nuolat ten jo nebūna, nes važinėja dirbti į užsienį (duomenys neskelbtini), todėl visų kaimynų gerai nepažįsta. 2018 m. spalio mėnesio 13 d., vakare, jis buvo bendrabučio (duomenys neskelbtini) aukšto bendrojoje virtuvėje, ten jie gėrė alų su kaimynu V. G. ir kitu kaimynu J., pavardės nežino, taip pat virtuvėje buvo G. žmona V.. Po kurio laiko iš kito kambario išėjo girtas kaimynas, jo vardas lyg ir A., bet gerai nežino, pažįsta jį tik iš matymo, jis pakvietė V. į koridorių, jie ten barėsi, po to V. grįžo į virtuvę ir neilgai trukus į virtuvę atėjo tas kaimynas, kuris barėsi su A. ir dar du vyrai, vieno iš jų jis nepažįsta, matė pirmą kartą, o kitas yra pavardė M., jis tikriausiai gyvena tame pačiame bendrabutyje. Jie pakvietė V. išeiti į koridorių pasikalbėti, jis su J. pasiliko virtuvėje, kas vyko koridoriuje nematė, nes nebuvo išėjęs į koridorių, po kurio laiko atėjo stipriai sumuštas V., jo veidas buvo visas kruvinas. Po to atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. V. buvo išvežtas su GMP medikais į ligoninę. Daugiau pasakyti nieko neturi (1 t., b. l. 67-68).
Žemesnės instancijos teismas
Pagarsinus liudytojo E. T. parodymus teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad tuo metu geriau prisiminė aplinkybes. Mano, kad teismas turėtų vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Gal įvykio metu ir buvo A. M., gal ir gyveno tame bendrabutyje. Teismo salėje yra A. M.. Jis pažįsta A. M. iš veido, bet negali tvirtinti, kad matė būtent jį tą vakarą. Salėje sėdint jo neatpažįsta, įvykis seniai buvo. Visi sakė, kad A. M., tai jis matyti ir buvo. Jam sakė, kad ten A. M., tai jis taip ir pasakė. Neatsimena, kad jam būtų rodytos foto nuotraukos ikiteisminio tyrimo metu. Tą vakarą V. G. buvo ramus. Jis (E. T.) tą vakarą nedalyvavo jokiame konflikte, nieko neatiminėjo, tik sėdėjo virtuvėje. Nematė, ar kas buvo atėjęs su pjautuvu. Jokio peilio iš kaltinamųjų neatiminėjo. Jis gėrė stiprų alų, nežino, kiek buvo išgėręs. Tuo metu, kai gėrė tą vakarą, iš kompanijos kažkas pasakė, kad A. M. buvo atėjęs, tai jis tą patį ir pasakė, bet jis to žmogaus nepažįsta. Sumuštą V. G. jis pamatė gal už kokio pusvalandžio, kai išėjo iš virtuvės. Jie kalbėjosi ilgai, jis jokio triukšmo negirdėjo, sėdint virtuvėje grojo muzika, buvo telefonai. Po to jis bendravo su nukentėjusiuoju, šis jam nieko nepasakojo, nesakė, su kuo susimušė.
Liudytojas A. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad salėje esančius asmenis pažįsta iš matymo. Pažįsta A. M., bendrauja su nukentėjusiojo dukra, jo vardas S. ar panašiai, jie gyvena tame pačiame name. Kitas kaltinamasis irgi tame pačiame name gyvena, jo vardo ar pavardės nežino, tik pažįsta iš matymo. Jis žino, dėl kokio įvykio yra kviečiamas, nukentėjusysis ne vieną kartą buvo gavęs į dantis. Toje virtuvėje jis nesulanko, nes (duomenys neskelbtini) aukšte viskas kitaip. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštą vaikšto, o į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)aukštus niekas nevaikšto, nes ten geriama. Tą pačią dieną jis išgirdo, kad nukentėjusysis gavo, nežino, iš ko, bet prisikalbėjo gal girtas. A. M. tą dieną buvo su juo, jie buvo savo namuose ir žaidė kompiuteriais. Paskui jie ėjo tą vakarą rūkyti su A. M., rūkė tarp (duomenys neskelbtini) aukšto. Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) aukšte kažkas vyksta, kad rėkė ar dar kažką. Kokią valandą buvo įvykis, nepamena, net nežino, kur tiksliai jis gyvena. Dėl triukšmo pasakė kaimynas J. R.. Jis nepamena, ar A. M. ėjo žiūrėti, kas ten per triukšmas, ir nepamena, ar pats ėjo, nes buvo išgėręs. Iš pradžių jis (A. B.) buvo kaltinamasis ir paskui jį perkvalifikavo, tyrėjas buvo viską išsiaiškinęs. Jis įvykyje tikrai nedalyvavo, ar buvo užėjęs, nepamena, nes yra matęs porą kartų, kad nukentėjusysis gavo. Paskutinį kartą su A. M. jis matėsi gruodžio mėnesio gale, jis dabar gyvena reabilitacijos centre, jie kartais telefonu bendrauja. A. žino iš matymo, su juo nebendrauja. Jį anksčiau matydavo, dabar nepastebi. A. M. gyveno (duomenys neskelbtini) aukšte, A. gal irgi (duomenys neskelbtini).
Liudytojas J. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis pažįsta salėje esančius S., A. ir A., su jais giminystės ryšių neturi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), viskas vyko to pastato (duomenys neskelbtini) aukšte. Jie po darbo sėdėjo virtuvėje ir išgėrinėjo. A. A., kuris pakvietė S. į koridorių, o kas ten buvo, nežino, nematė ir negirdėjo. Kai grįžo S., jis atrodė sumuštas, bet jo neklausė, kas jį sumušė, jie buvo stipriai girti. A. tą vakarą nematė. S. žmona buvo atėjus, bet po to išėjo namo. Pas tyrėją nelabai prisiminė aplinkybes, kadangi buvo išgertuvės. Jis pamena, kad atpažino asmenis pagal foto nuotraukas. Tą vakarą jis matė tik vieną asmenį, nemelavo. Prašo vadovautis jo pirminiais parodymais.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu jis gyvena apie 10 metų. 2018 metų rudenį, tiksliau nepamena, jis, E. ir V. (jų pavardžių nežino, tuo metu gyveno tame pačiame bendrabutyje, V. (duomenys neskelbtini) kambaryje, E. kambario nepamena) po darbo vakare grįžo namo į minėtą bendrabutį, sėdėjo bendrabučio (duomenys neskelbtini) aukšto bendrojoje virtuvėje gėrė alų, kurio buvome pasiėmę apie 6 litrus. Kai sėdėjo kalbėjosi, kaip jam atrodė, negarsiai. Žino, kad prieš tai V. konfliktavo su vienu iš kaimynų iš (duomenys neskelbtini) kambario vardu A. dėl jo garsiai leidžiamos muzikos. Tačiau tą vakarą A. į virtuvę, kiek pamena, jam ten būnant atėjęs nebuvo. Apie 17 val. (tiksliau nepamena, bet buvo dar šviesu) į virtuvę atėjo A. ir pakvietė V. pasakęs: „S., išeik, reikia pasikalbėti“. V. išėjo iš virtuvės ir jie nuėjo toliau nuo virtuvės durų. Jis taip pat išėjo iš į koridorių, kur pamatė A. (pavardės nežino) iš (duomenys neskelbtini) kambario, A. M. iš (duomenys neskelbtini) kambario ir dar kažkokį nepažįstamą nedidelio ūgio, tamsių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikiną, kurio prieš tai nebuvo matęs jų name. A. jau koridoriuje nebuvo, kaip suprato jis nuėjo namo tik pakvietęs V.. Minėti trys asmenys apstojo V., o pamatę, kad iš virtuvės išėjo ir jis, A. M. jį (apklausiamąjį) nuvarė atgal į virtuvę, pasakęs kad jam jokių pretenzijų, o čia pasikalbės. Jis grįžo į virtuvę, kur toliau sėdėjo su E.. Kas vyko bendrabučio koridoriuje jis nematė, girdėjo tik kažkokį trenksmą, po to kažkas trenkė durimis, dar buvo kažkoks triukšmas, tačiau jokio barnio negirdėjo, į koridorių daugiau išėjęs nebuvo. Po kurio laiko atėjo stipriai sumuštas V., jo veidas buvo visas kruvinas, matėsi, kad sužalota lupa, jis sakė, kad išmušė 3 dantis. Jis nieko daugiau nesakė, atbėgo jo žmona. Po to atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. V. buvo išvežtas GMP automobiliu į ligoninę. Jis tą vakarą buvo gan stipriai apsvaigęs nuo išgerto alaus, tad visų detalių to įvykio neprisimena. Nėra tikras, ar galėtų atpažinti minėtą nedidelio ūgio vaikiną, kuris buvo su A. koridoriuje, po to kai V. buvo pakviesta išeiti iš virtuvės (1 t., b. l. 80-81).
Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas liudytojo J. R. papildomos apklausos protokolas, kur jis nurodė, kad nori patikslinti savo ankščiau duotus parodymus ir pasakyti, kad 2018 metų rudenį, tiksliau nepamena, vakare, apie 17.00 val. vartojo alkoholinis gėrimus bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto bendroje virtuvėje, kuomet į virtuvę atėjo kaimynas A. (kaip sužinojo po atpažinimo – M.), kuris pakvietė V. G. išeiti į koridorių. Žino, kad prieš tai V. konfliktavo su šiuo kaimynu iš (duomenys neskelbtini) kambario dėl jo garsiai leidžiamos muzikos. V. išėjo į koridorių su A., o jis išėjo jiems iš paskos ir pamatė koridoriuje A. M., A. ir trečią jam nepažįstamą asmenį. Kažkas iš jų, kas, šiuo meta nepamena, jį nuvarė atgal į virtuvę, ir jis nuėjo. Kas vyko koridoriuje, nematė, girdėjo tik kažkokį trenksmą. Po kurio laiko atėjo stipriai sumuštas V., jo veidas buvo visas kruvinas, matėsi, kad sužalota lūpa, jis sakė, kad išmušė 3 dantis. Po to atbėgo jo žmona, o netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. V. buvo išvežtas GMP automobiliu į ligoninę. Jis tą vakarą buvo gan stipriai apsvaigęs nuo išgerto alaus, tad visų detalių to įvykio neprisimena. Pirmos apklausos meta minėjo dar vieną kaimyną – A., bet po to geriau prisiminęs įvykio detales, suprato, kad suklydo, šio kaimyno tuo metu), kai į koridorių buvo pakviestas V., nematė. Trečio vaikino (nedidelio ūgio), kurį išėjęs V. iš paskos matė koridoriuje atpažinti negalėtų (praėjo daug laiko), jis ne iš jų bendrabučio (1 t., b. l. 94-96).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas J. R. nurodė, kad parodymai ir atpažinimai iš foto nuotraukų yra teisingi. Su nukentėjusiuoju po įvykio apie sumušimą nieko nekalbėjo. Dažnai su juo išgeria. Tą dieną peilio pas S. nematė, buvo stipriai išgėręs. Nukentėjusįjį pasikalbėti pakvietė A..
2018 m. spalio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. G. pareiškė, jog 2018 m. spalio 13 d., 20.20 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo koridoriuje, jį sumušė trys pažįstami vyrai. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas veido sumušimas, įvykio metu praskelta lūpa, kuri buvo susiūta. Taip pat du dantys kliba, trečiojo danties nuskeltas vainikas. Dėl sumušimo patyrė didelį fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. V. G. parodė, kad 2018 m. spalio 13 d., nuo apie 19.00 val. iki 20.20 val. buvo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo virtuvėje, kartu su žmona V. G., kaimynu J. S. ir kaimynu J.. Jie sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholį, bendravo. Apie 20.20 val. į virtuvę atėjo kaimynas A. M., gyv. (duomenys neskelbtini) bute, ir pasikvietė jį išeiti į koridorių. Jis išėjo į koridorių ir A. M. pareiškė pastabą dėl jų keliamo triukšmo virtuvėje. Jis jam atsakė, kad pas jį irgi garsiai groja muzika, bet jis jam pretenzijų nereiškia dėl to. Tarp jų kilo konfliktas ir A. M. pradėjo jį gąsdinti, kad jis jam padarys. Po to jie išsiskyrė. A. M. nuėjo į savo butą, o jis grįžo į virtuvę. Po apie 10-15 minučių į bendrojo naudojimo koridorių atėjo A. M. kartu su dar dviem pažįstamais jo namo gyventojais. Vienas iš jų buvo vaikinas pavarde M.. Jam apie (duomenys neskelbtini) metai, policijoje gerai žinomas ir neseniai nešiojo apykoję. Trečiojo vaikino nėra matęs. Jis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jį galėtų atpažinti. Kaip buvo apsirengę vyrai jis neatsimena. Kur šiame name gyvena M. jis nežino. M. pakvietė jį išeiti į koridorių pakalbėti. Jis išėjo į koridorių ir stovėjo tarp savo (duomenys neskelbtini) buto durų ir (duomenys neskelbtini) buto durų. M. be jokių kalbų staiga sudavė jam kumščių į kairiąją veido pusę ties akimi. Po smūgio jis nugriuvo ant grindų. Nugriuvus ant jų vyrai trise pradėjo spardyti jam į galvą. Spyrė į įvairias galvos vietas, todėl sumušė veidą, praskėlė lūpą, išmušė vieną dantį, kiti du dantys kliba. Galvoje yra daug mėlynių ir patinimų. Vyrai jį spardė apie pusę minutės. Po to visi pasišalino. Visą įvykį matė žmona V. G.. Kiti virtuvėje buvę kaimynai iš virtuvės neišėjo, tačiau tikrai turėjo girdėti kas vyko koridoriuje ir tikrai matė asmenis, kurie pasikvietė išeiti jį į koridorių. Daugiau pasakyti nieko neturi (1 t., b. l. 30-33).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. spalio 13 d., 20.31 val. gautas pranešimas iš pranešėjos pavarde G., kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte pas ją atėjo du jaunuoliai kaimynai ir pradėjo konfliktuoti su ja ir jos vyru. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad atvykus minėtu adresu laiptinėje rastas sumuštas žmogus, kaip vėliau paaiškėjo, V. G., kuris paaiškino, kad jį sumušė trys kaimynai, iš kurių vienas gyvena (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) buto buvo sulaikytas vienas iš įtariamųjų, tai A. M., kuris buvo sulaikytas. Nukentėjusįjį GMP brigada apžiūrėjo ir dėl sumušto veido pristatė į Žalgirio ligoninę.
Taip pat Žalgirio ligoninės slaugytoja pranešė, kad 21.24 val. GMP brigada į ligoninę pristatė V. G., kuris paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) jį sumušė kaimynai. Diagnozuota lūpos žaizda (1 t., b. l. 25-28).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio M. V. 2018 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018 m. spalio 13 d. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), du jaunuoliai konfliktuoja su pranešėja ir jos vyru. Atvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko pranešėjas V. G., kuris paaiškino, kad trys jaunuoliai priėjo prie jo bendro naudojimo patalpoje-virtuvėje ir pradėjo jį mušti, bei nurodė, kur gyvena vienas iš užpuolikų, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. M.. Kitų dviejų įtariamųjų nustatyti nepavyko (1 t., b. l. 29).
2018 m. spalio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. G. atpažino A. M.: tai yra tas vyriškis, kurio pavardė M. (vardo nežino), kuris 2018 m. spalio 13 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) veikdamas su A. M., jį sumušė. A. M. atpažįsta tvirtai, neabejodamas, pagal jo veido bruožus, kuriuos jis yra įsidėmėjęs, kadangi jį teko matyti daug kartų, jis gyvena tame pačiame bendrabutyje kaip ir jis (1 t., b. l. 52-55).
2019 m. gruodžio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas J. R. atpažino A. M.: tai yra jo kaimynas A. (pavardės nežino). 2018 metų rudenį, tikslios datos nepamena, kuomet buvo sumuštas kaimynas V. G., jis (A.) atėjo į bendrą virtuvę, kur jie vartojo alkoholinius gėrimus, ir pakvietė V. išeiti į koridorių. Jis nematė, ar A. mušė V. koridoriuje, kaip minėjo apklausos metu, jie jį nuvarė atgal į virtuvę ir uždarė duris. A. atpažino pagal veido bruožus ir yra tvirtai įsitikinęs, kad tai būtent tas kaimynas apie kurį jis davė parodymus (1 t., b. l. 84-88).
2019 m. gruodžio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas J. R. atpažino A. M.: tai yra jo kaimynas A. M.. 2018 metų rudenį, tikslios datos nepamena, kuomet buvo sumuštas kaimynas V. G., po to kai A. atėjo pakviesti V. išeiti į koridorių ir šis išėjo, jis pats išėjo iš paskos ir pamatė koridoriuje A. M., A. ir trečią jam nepažįstamą asmenį. Kažkas iš jų jį nuvarė į virtuvę ir jis išėjo. Kas vyko koridoriuje nematė, tik netrukus į virtuvę sugrįžo sumuštas V. G., kuris sakė, kad jį mušė tie asmenys. A. M. pažįsta pagal veido bruožus, yra įsitikinęs, kad asmuo nuotraukoje yra tas, kurį jis pažįsta kaip A. M. (1 t., b. l. 89-93).
2019 m. lapkričio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. M. iš jam parodytų nuotraukų (iš kurių viena buvo A. M.) neatpažino nei vieno asmens, apie kurį davė parodymus 2018 m. spalio 14 d. (1 t., b. l. 128-131).
2019 m. sausio 23 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis V. G. ir įtariamasis A. M.. V. G. į klausimą, kokiomis aplinkybėmis jis 2018 m. spalio 13 d. buvo sumuštas, atsakė, kad 2018 m. spalio 13 d., vakare, po darbo, jis buvo bendrabučio virtuvėje adresu (duomenys neskelbtini), buvo susibaręs su kaimynu A. iš jų aukšto, po jų ginčo jis išėjo ir greitai į virtuvę atėjo trise, tai yra akistatoje dalyvaujantis vyriškis, kurio pavardė, kaip jam žinoma, M., kaimynas A. (pavardės nežino) ir dar vienas vyras, kurio vardo ir pavardės nežino. Jie jį pakvietė į bendro naudojimo koridorių ir ten pradėjo jį mušti. Pirmą smūgį kumščiu į kairę veido pusę sudavė A. M., po to jie visi jį užpuolė iš visų pusių, pargriovė jį ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis į galvą. Kiek tai truko ir kiek buvo smūgių, jis negali pasakyti, bet jų buvo nemažai, jam buvo išmušti net trys dantys, kuris konkrečiai iš tų trijų asmenų jam išmušė dantis, pasakyti negali, nes dengėsi veidą rankomis nuo smūgių ir todėl nematė.
Šalies argumentai
A. M. nurodė, kad V. G. parodymu girdėjo, suprato gerai ir su jais nesutinka. 2018 m. spalio 13 d. po darbo jis buvo savo bute, prižiūrėjo savo (duomenys neskelbtini) sūnų, jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, tą vakarą į (duomenys neskelbtini) aukštą nebuvo nuėjęs, jokiose muštynėse nedalyvavo. Šis kaimynas jį apkalba, dėl kokių priežasčių, nežino.
V. G. nurodė, kad A. M. parodymus girdėjo, juos suprato, A. M. sako netiesą. Jis (V. G.) tvirtina, kad buvo taip, kaip jis pasakojo ir laikosi duotų parodymų (1 t., b. l. 169-170).
2019 m. sausio 23 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti liudytoja V. G. ir įtariamasis A. M.. V. G. į klausimą, kas įvyko bendrojo naudojimo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 13 d. vakare, atsakė, kad 2018 m. spalio 13 d. vakare bendrojo naudojimo virtuvėje buvo ji, jos vyras, kaimynai J. ir J.. Vyrai gėrė alų ir garsiai kalbėjosi, po kurio laiko iš savo buto išėjo kaimynas A. (pavardės nežino), kuris pradėjo bartis ir keiktis, jos vyras su juo susiginčijo, jie vienas kitą pasiuntė, ir A. pasakė „tuoj aš tau parodysiu“. Po kurio laiko jis atėjo į virtuvę kartu su A. M. ir A. draugu, kurio vardo ir pavardės ji nežino. A. parodė į jos vyrą ir pasakė, kad „va šitas“, ir jie visi trys, jos vyras ir ji, išėjo į bendrąjį koridorių. A. pradėjo sakyti jos vyrui, kad „aš tave įspėjau“, o ji sakė A., kad „ar tu žinai, kodėl čia viskas prasidėjo“. A. jai pasakė „tu iš viso tylėk, nes kai tau trenksiu, tu nugriūsi“. Tada ji nuėjo į kambarį kviesti policijos, ir kai vėl išėjo į koridorių (užtruko 1-1,5 minutes), jos vyras sėdėjo ant grindų visas kruvinas ir sumuštas. A. buvo nuėjęs į savo butą, o A. ir jo draugas jau buvo išėję. Po to atvyko policijos pareigūnai ir GMP medikai.
Šalies argumentai
A. M. nurodė, kad V. G. parodymus girdėjo, suprato, kategoriškai su jais nesutinka, tą vakarą jis buvo savo namuose, prižiūrėjo vaiką, jokiose muštynėse nedalyvavo. Kad jis buvo namuose, gali paliudyti jo mergina ir buto savininkas.
V. G. nurodė, kad A. M. parodymus girdėjo, juos suprato, tai yra melas. Ji tvirtina, kad tą vakarą A. M. buvo jų (duomenys neskelbtini) aukšte, pasilieka prie to, ką sakė anksčiau.
A. M. paklausus kelintą valandą tą vakarą įvyko muštynės, V. G. nurodė, kad 20 valandą (1 t., b. l. 171-172).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 3709/2018(01) nurodyta, kad V. G. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame skruoste, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinės žaizdos apatinės lūpos raudonio srityje bei vidiniame paviršiuje, viršutinių kairės pusės 1-o danties dalinį išnirimas su 2-o danties šaknies daliniu išnirimu bei 3-io danties vainiko lūžiu. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvyko įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. spalio 13 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 38-39).
Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2018 m. spalio 13 d., 21.10 val. A. M. buvo nustatytas 1,48 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 114).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. M. ir A. M. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. M. ir A. M. kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje, t.y. bendrojo naudojimo koridoriuje, smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jį sužalojo. Nukentėjusysis pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius paaiškinimus ir parodė, kad jį sumušė A. M. ir A. M.. A. M. 2019 m. lapkričio 20 d. surašė prisipažinimą dėl to, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 20.20 val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje organizavo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. G. ir pats su savo koja sudavė jam vieną kartą į jo kojas. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. M. taip pat kaltę pripažino. Teisme duodamas parodymus A. M. teigė, kad nukentėjusysis po žodinio konflikto, atsinešė pjautuvą, kurį pridėjo jam prie kaklo, todėl A. M., po to, kai peilį atėmė J., kartu su pro šalį ėjusiu vaikinu, nukentėjusiajam atkeršijo, jį sumušdami. A. M. teigė, kad iš esmės pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus ir kaltę, tai, kad nukentėjusįjį mušė iš keršto, nurodė, kad gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo. Nors A. M. viso proceso metu kaltės nepripažino, tačiau teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina priešingą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. G. nurodė, kad prieš jį be jokios priežasties smurtavo abu kaltinamieji, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažino A. M. kaip asmenį, kuris smurtavo prieš jį. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad pagrindo apkalbėti A. M. neturi. Apklausta liudytoja V. G., paaiškino, kad tą dieną, kai buvo sumuštas jos sužadėtinis, pastarasis susibarė su A. M., kuris pasakęs: „aš tau parodysiu“, pakvietė A. M. ir dar kažkokį asmenį, kurio ji nepažįsta. Ji norėjo eiti su jais į koridorių, bandė raminti, o A. M. jai pagrasino, kad duos jai, todėl ji išėjo iškviesti policijos ir po minutės vyras jau buvo sumuštas, kruvinas. Ji žinojo, kad be A. ir A. M. ten nieko nebuvo. Policijai vyras pasakė, kad jį mušė A. ir A. M. ir dar trečias asmuo. Savo parodymus V. G. patvirtino ir akistatos su A. M. metu. Liudytojas E. T. teisme nurodė, jog aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, jog įvykio dieną jis kartu su nukentėjusiuoju bei jo žmona ir J. gėrė bendrojoje virtuvėje. Po kurio laiko girtas kaimynas vardu A. pakvietė V. į koridorių, kur jie barėsi, po to V. grįžo į virtuvę ir neilgai trukus į virtuvę atėjo A., M. ir dar vienas vyras, kurio jis nepažįsta, kurie pakvietė V. išeiti į koridorių pasikalbėti, po kurio laiko atėjo stipriai sumuštas V., jo veidas buvo visas kruvinas. Liudytojas A. B. paaiškino, jog buvo išėjęs į koridorių iš bendros virtuvės, kur matė A., A. M. iš (duomenys neskelbtini) kambario ir dar kažkokį nepažįstamą nedidelio ūgio, tamsių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikiną, kurio prieš tai nebuvo matęs jų name. Minėti trys asmenys apstojo V., o A. M. jį nuvarė atgal į virtuvę, pasakęs kad jam jokių pretenzijų, o čia pasikalbės. Iš esmės tokias pat aplinkybes nurodė ir apklaustas teisme liudytojas J. R., kuris teigė, kad į virtuvę atėjo kaimynas A. (kaip sužinojo po atpažinimo – M.), kuris pakvietė V. G. išeiti į koridorių, nes prieš tai V. konfliktavo su šiuo kaimynu iš (duomenys neskelbtini) kambario dėl jo garsiai leidžiamos muzikos. V. išėjo į koridorių su A., o jis išėjo jiems iš paskos ir pamatė koridoriuje A. M., A. ir trečią jam nepažįstamą asmenį. Kažkas iš jų, kas, šiuo meta nepamena, jį nuvarė atgal į virtuvę, ir jis nuėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojams buvo pateiktos atpažinimui kaltinamųjų fotonuotraukos, liudytojai abu kaltinamuosius atpažino. Teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, jog A. M. tą dieną buvo su juo, jie buvo savo namuose ir žaidė kompiuteriais, paskui jie ėjo su A. M. rūkyti tarp (duomenys neskelbtini) aukšto ir girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) aukšte kažkas vyksta, kad rėkė ar dar kažkas, jis nepamena, ar A. M. ėjo žiūrėti, kas ten per triukšmas, ir nepamena, ar pats ėjo, nes buvo išgėręs. Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo duoti paaiškinimai apie tai, kad jis įvykio dieną buvo savo namuose su žmona ir vaiku ir jis nėra susijęs su šiomis inkriminuotomis jam veikomis yra paneigti liudytojų parodymais, akistatų protokolais, atpažinimų iš fotonuotraukų protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga. Tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, patvirtina specialisto išvados duomenys apie tai, kad nukentėjusiajam nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame skruoste, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinės žaizdos apatinės lūpos raudonio srityje bei vidiniame paviršiuje, viršutinių kairės pusės 1-o danties dalinį išnirimas su 2-o danties šaknies daliniu išnirimu bei 3-io danties vainiko lūžiu. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvyko įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. spalio 13 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir policijos pareigūnų, pagal gautą pranešimą atvykusių į įvykio vietą, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio kvito rodmenys (A. M. buvo nustatytas 1,48 prom. Neblaivumas) bei kita rašytinė bylos medžiaga. Aplinkybių, kurias nurodė kaltinamasis A. M. dėl neva nukentėjusiojo turėto peilio ar pjautuvo, nepatvirtino nei vienas iš liudytojų, todėl teismas sprendžia, jog šios A. M. nurodytos aplinkybės yra gynybinė kaltinamojo pozicija ir galimai tėra mėginimas išvengti atsakomybės.
Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt.). Teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo A. M. smurtinis veiksmas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad nukentėjusysis peiliu ar pjautuvu grasino A. M., A. M. smurtiniai veiksmai negali būti pateisinami teise į būtinąją gintį. Nagrinėjamu atveju nesusidarė situacija būtinajai ginčiai, kadangi ankstesni konfliktai nėra pagrindas pasitaikius progai prieš asmenį naudoti fizinį smurtą, o šiuo atveju pavojingas kėsinimasis nebuvo nustatytas. Kita vertus ir pats A. M. teisme patvirtino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį iš keršto.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog A. M. ir A. M. 2018 m. spalio 13 d. apie 20.20 val. viešojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrojo naudojimo koridoriuje, tarp (duomenys neskelbtini) butų, t.y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, kas pasireiškė tuo, kad A. M. be pateisinamos priežasties, tyčia sudavus du kartus kumščiu į veido sritį V. G. ir jam nukritus ant grindų, A. M. kartu su A. M. sudavė tiksliai nenustatytą skaičių kartų kojomis į galvą, tuo bendrais veiksmais V. G. padarė odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlės srityje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame skruoste, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, muštines žaizdas apatinės lūpos raudonio srityje bei vidiniame paviršiuje, viršutinių kairės pusės 1-o danties dalinį išnirimą su 2-o danties šaknies daliniu išnirimu bei 3-io danties vainiko lūžiu, šie sužalojimai remiantis 2018 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3709/2018 (01), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-278-511/2015). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).
Taigi šioje byloje nėra duomenų, kad tuo metu, kai kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, visa tai matė pašaliniai asmenys, tačiau, nagrinėjamu atveju A. M. kartu su A. M. viešoje vietoje – bendro naudojimo koridoriuje, be jokios aiškios priežasties sudavė smūgius nukentėjusiajam, nuo kurių jis nukrito ant žemės, mušė gulintį ant žemės, ir tuo nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina specialisto išvada. Taigi, kaip nurodoma teismų praktikoje, vien smūgių sudavimas be aiškios priežasties jau yra laikytinas viešosios tvarkos pažeidimu, sukeliantis BK 284 straipsnyje numatytus padarinius, nes tai yra ir įžūlus veiksmas, ir tuo pačiu rodantis nepagarbą aplinkiniams veiksmas. Taigi, kaltinamųjų A. M. ir A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį
Dėl bausmės A. M. skyrimo
Skirdamas bausmę A. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė teismo posėdžio metu nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. M. – jauno amžiaus, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, ankščiau neteistas (2 t., b. l. 7), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 8-9), baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų nėra (2 t., b. l. 10).
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi paskirti įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 13 d. 20.37 val. iki 2018 m. spalio 14 d. 12.04 val. (1 para), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1 t., b. l. 117, 122).
A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 2 dalies 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).
Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Teismas, atsižvelgdamas į visas jau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, laiko, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį atitiks 10 MGL dydžio (500 (penkis šimtus) Eur) įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą A. M. paskyrimas, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl bausmės A. M. skyrimo
Skirdamas bausmę A. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iš chuliganiškų paskatų. Šiuo metu A. M. savanoriškai gydosi reabilitacijos centre VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo priklausomybės alkoholiui. Teismui pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad reabilitacijos centre A. M. gydosi nuo (duomenys neskelbtini), jis pasižymi kaip turintis stiprią motyvaciją ir norą keisti savo mąstymą, dirbant su sveikimo programos užduotimis yra aktyvus ir visus tikslus įgyvendina laiku. Prašoma atsižvelgti į jo norą keisti gyvenimo būdą (3 t., b. l. 12). A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu A. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis, praeityje A. M. teistas devynis kartus už įvairias nusikalstamas veikas – plėšimą, vagystę, sukčiavimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, narkotinių medžiagų platinimą, už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu, viešosios tvarkos pažeidimus ir pan. Visa tai leidžia jį charakterizuoti neigiamai. Be kita ko, nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat matyti, jog A. M. ne vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Visa tai rodo, kad iki šiol nuteistajam taikytos bausmės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, kadangi jis vis nusikalsdavo. Įvertinus tai, kad A. M. yra jauno (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu savanoriškai gydosi reabilitacijos centre nuo priklausomybės alkoholiui ir elgiasi teigiamai, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą A. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi subendrinta bausme ir A. M. paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-455-988/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1002-929/2019 jam paskirtus įpareigojimus. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 8 d.
Kadangi šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką A. M. padarė 2018 m. spalio 13 d., t.y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 punktais, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskiriant A. M. galutinę subendrintą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika nepatenka į nurodytus BK skyrius, todėl šiuo atveju yra sąlygos spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.
Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką A. M. padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, teismui nebuvo pateikta duomenų, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio priėmimo A. M. būtų padaręs dar ir kitų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Teismas neturi ir duomenų, kad A. M. nesilaikytų šiuo teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų bei draudimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus kaltinamajam paskirtos bausmės terminą, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidedamas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose. Teismo vertinimu, būtent tokios kaltinamajam A. M. skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į A. M. paskirtą bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis – jo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 30 d. 2.30 val. iki 2018 m. gegužės 30 d. 15.22 val. (viena para) išbūtas laikas, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.
A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 43,54 eurų žalos, patirtos V. G. gydymo metu, atlyginimo bei žalos dydį pagrindžiantį 2019 m. rugsėjo 25 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašą ( 1 t., b. l. 189-191). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad A. M. ir A. M., naudodami fizinį smurtą padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta kaltinamųjų nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas solidariai atlyginti iš kaltinamųjų.
Nukentėjusysis V. G. teisme taip pat pateikė 2000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl sveikatos sutrikdymo ir žalos kompensavimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jis 2018 m. spalio 12 d. buvo sumuštas, jam padaryti sužalojimai – sumuštas veidas, galva, veido nubrozdinimai, viso kūno sumušimas, išmušti du dantys, vieną dantį reikia operuoti. Jis prašo teismo jam priteisti 2000 Eur už sveikatos sužalojimą ir gydymo išlaidoms kompensuoti (2 t., b. l. 128). Kartu su civiliniu ieškiniu V. G. pateikė 2018 m. spalio 13 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus pacientą nustatyta, kad jam sumuštas veidas, galva, kaktoje nubrozdinimas. Apatinėje lūpoje muštinė žaizda gleivinėje ir raumenyse. Kliba 21 d, 22 d šaknys, 23 d nuskeltas vainikas. Atliktose Ro žandikaulio lūžio nesimato, išniręs 21 d, kaulas nutirpęs dėl periodonto patologijos, prigijimo prognozė bloga. Taikytas gydymas: vietinėje nejautroje atlikta žaizdos revizija, hemostazė, pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: rekomenduojama šaltis žaizdos srityje, siūles šalinti po 7 dienų, rekomenduojama poliklinikoje pašalinti 21, 22, 23 dd. (2 t., b. l. 129).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis V. G. nurodė, kad jam padaryta 500 eurų dydžio moralinė žala. Visa kita yra už vaistus ir gydymą. Moralinė žala yra dėl to, kad jis buvo visas ištinęs, negalėjo valgyti, viską skaudėjo, negalėjo rodytis viešai. Jam reikia įstatinėti tris dantis, taip pat jis apie mėnesį ar šiek tiek mažiau nėjo į darbą. Tačiau nukentėjusysis teismui nepateikė nei savo nedarbingumą, nei išlaidas už vaistus ir gydymą pagrindžiančių dokumentų.
Nukentėjusiojo V. G. ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo teismas netenkina, nes nukentėjusysis teismui nepateikė patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. prašomas priteisti išlaidas patyrė po nusikalstamos veikos padarymo, žinodamas, kad norint pagrįsti pateikto ieškinio reikalavimus jis turės pareigą ikiteisminio tyrimo institucijai ar teismui pateikti patirtą žalą patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių dokumentų vis vien neišsaugojo ir nepateikė, teismas nukentėjusiojo V. G. civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstą.
Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė išgyvenimus, viešoje vietoje jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kentė fizinį skausmą, pažeminimą. Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016).
Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, V. G. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinant ir priteisiant solidariai iš A. M. ir A. M. nukentėjusiajam V. G. neturtinei žalai atlyginti 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus:
1) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje ( 4 dalies 1 punktas);
2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje (6 dalis).
A. M. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 (penkių šimtų) Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti šią įmoką per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti A. M. į bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 13 d. 20.37 val. iki 2018 m. spalio 14 d. 12.04 val. (1 para), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, A. M. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, jog A. M. privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. M.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-455-988/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1002-929/2019 jam paskirtus įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į A. M. paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį – jo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 30 d. 2.30 val. iki 2018 m. gegužės 30 d. 15.22 val. (viena para) išbūtą laiką, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti solidariai iš A. M. ir A. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 43,54 Eur (keturiasdešimt tris eurus 54 cnt) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. G. civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, civilinio ieškinio reikalavimą dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti solidariai iš A. M. ir A. M. nukentėjusiojo V. G. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.