Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl nuteistajam K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos prašymas, 1970 m. Europos konvencijos „dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo prašo“ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) nustatytomis sąlygomis ir tvarka, priimti sprendimą dėl Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. ir Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžių vykdymo Lietuvos Respublikoje K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nuteistasis K. J., dalyvavęs teismo posėdyje, parodė, kad buvo teistas du kartus, t.y. pirmą kartą Latvijos Respublikos Rygos miesto Šiaurės rajono teismo teistas 2010 m. sausio 25 d. už narkotines medžiagas, o antrą kartą Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. už prekybą žmonėmis. Nurodė, jog neturėjo būti nuteistas, kadangi jis tik norėjo padėti merginoms užsiimančioms prostitucija legaliai įsidarbinti Olandijoje ir už tai tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Latvijos Respublikos įstatymus, tai buvo nebaudžiama veika.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras Š. V. prašė, Latvijos Respublikos Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. ir Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiais pripažinus K. J. kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 2 dalį, minėtus straipsnius, t.y. 190¹ straipsnio 1 dalį prilyginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 daliai, 253 straipsnio 1 dalį prilyginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 daliai, 165 straipsnio 2 dalį prilyginti minėtus straipsnius prilyginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 daliai, bei paskirti neatliktą 1 metų 3 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Teismo posėdyje dalyvavęs gynėjas advokatas G. G. paaiškino, jog teismas turi ginti savo pilietį, o būtent K. J., kadangi veika, kurią ginčija nuteitasis, tai yra už asmenų siuntimą seksualiniam išnaudojimui su jų sutikimu, nėra baudžiama pagal Latvijos ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismas turi vadovautis LR Konstitucijos 31 straipsniu. Pripažįsta dėl K. J. atsakomybės dėl narkotinių medžiagų laikymo ir kontrabandos ir toje dalyje turi būti pritaikyta bausmė, o dėl asmenų siuntimo seksualiniam išnaudojimui su jų sutikimu, bausmė neturi būti vykdoma, kadangi, už tokią veika nėra baudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, be to, jo ginamasis nepadarė jam inkriminuotos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Užsienių valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 str. 1 d.). 1970 m. Europos konvencijos „dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo“ 5 straipsnio a punkte numatyta, kad nuosprendį priimančioji Valstybė gali prašyti kitą susitariančią Valstybę vykdyti sankciją, jeigu asmuo, kuriam paskelbtas nuosprendis, nuolat gyvena kitoje Valstybėje. Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, atsitiktinai nesusieti bausmės minimalia sankcija, numatyta valstybės už padarytą (padarytus) nusikaltimus. Be to neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Mažeikių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą 1970 m. konvencijoje „dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo“ ir BPK nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. ir Latvijos Respublikos Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžių vykdymo K. J. Lietuvos Respublikoje (1-6 b.l.). Latvijos Respublikos Rygos miesto Šiaurės rajono teismas 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, įsigaliojusiu 2010 m. vasario 5 d., K. J. pripažino kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo per Latvijos Respublikos sieną, neturint tikslo jų realizuoti, bei vadovaujantis Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi bei 55 straipsniu, paskyrė lygtinę bausmę su 6 mėnesių baudžiamuoju laikotarpiu (47-56 b.l.). Rygos apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, įsigaliojusiu 2012 m. birželio 12 d., K. J. pripažino kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalį, dėl asmenų siuntimo su jų sutikimu seksualiam išnaudojimui, bei, vadovaujantis Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 51 straipsniu iš dalies pridėjus neatliktą bausmę, skirtą pagal Latvijos Respublikos Rygos miesto Šiaušės rajono teismo 2010 m. sausio 5 d. nuosprendį, skyrė galutinę 1 metų 7mėnesių laisvės atėmimo bausmę (7-27 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismas į bausmės laiką įskaičiavo ankstesnį įkalinimą nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2010 m. spalio 7 d. (pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 52 straipsnio 5 dalį), remiantis Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, K. J. neatliktos bausmės terminas yra 1 metai 3 mėnesiai 29 dienos ( 43-46 b.l.).

Dėl Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies atitikimų su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalimi bei 199 straipsnio 2 dalimi.

Kaip buvo minėta Karolis J. L. Respublikos Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Remiantis byloje esančių Latvijos Respublikos kodekso minėtų straipsnių vertimu (55-56 b.l.) matyti, kad Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, laikymą, gabenimą ar persiuntimą, neturint tikslo jų realizuoti. O šio įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių arba psichotropinių medžiagų, šių medžiagų gamybai skirtų žaliavų (prekursorių), taip pat radioaktyvių ar pavojingų medžiagų, strateginės reikšmės prekių ar kitų vertybių, sprogstamųjų medžiagų, ginklų, amunicijos gabenimą per Latvijos Respublikos valstybės sieną bet kokiu neteisėtu būdu.

Vertinant minėtų Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies atitikimą su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniais pasisakytina, kad Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už analogišką nusikaltimą, t.y. už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą narkotines arba psichotropines medžiagas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Be to, Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio (prekių ir medžiagų, kurių apyvarta yra draudžiama arba specialiai reglamentuojama, gabenimas per Latvijos Respublikos valstybės sieną) 1 dalyje reglamentuojama nusikalstama veika, už kurią K. J. buvo nuteistas Latvijos Respublikoje, įvertinus faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje numatytą sudėtį (šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną). Todėl, atsižvelgus į tai, kad tarp Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalies, 253 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalies, 259 straipsnio 1 dalies yra būtinieji K. J. nusikalstamos veikos padarymo sudėties požymiai, Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalis prilyginama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 daliai, o Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 1 dalis prilyginama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 daliai.

Dėl Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalies atitikimo su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalimi.

Karolis J. L. Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 165¹ straipsnio 2 dalį. Remiantis byloje esančiu Latvijos Respublikos kodekso minėto straipsnio vertimu (24-28 b.l.) matyti, kad Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už asmens nusiuntimą jo sutikimu seksualiam išnaudojimui, t.y. už bet kokius veiksmus, šiuo tikslu skatinančius teisėtą ar neteisėtą asmens gabenimą, tranzitą, o pagal minėto straipsnio 2 dalį baudžiama už tokius pačius veiksmus, numatytus minėto straipsnio 1 dalyje, jei jie atlikti siekiant praturtėti, jei juos atliko iš anksto susitarusių asmenų grupė arba jei jie įvykdyti pakartotinai.

Nusikalstami veiksmai, minimi Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalyje, turi sąsajų su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalimi bei 307 straipsnio 2 dalimi. Paminėtina, kad K. J. nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas 2012 m. gegužės 17 d. Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo nuosprendžiu, padaryta 2010 m. liepos mėnesį, kurio metu galiojo 2005 m. birželio 23 d. įstatymu Nr. X-272 patvirtinta BK 147 straipsnio redakcija, numatanti baudžiamąją atsakomybę už prekybą žmonėmis tam, kas pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, arba verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba sumokėdamas pinigus ar suteikdamas kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusįjį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalis, numatanti atsakomybę už organizavimą, vadovavimą ar gabenimą asmens jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos, K. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo pasikeitusi, t.y. galiojo šiuo metu aktuali 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. X-711 patvirtinta minėto straipsnio redakcija.

K. J. veika, už kurią jis nuteistas Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, gali būti kvalifikuojama kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas tik nustačius, kad buvo disponuojama asmeniu kaip daiktu, taip pat verbuojant, gabenant ar laikant žmogų nelaisvėje, panaudojant fizinį smurtą, grasinimus, arba kitaip atimant galimybę priešintis bei kitais straipsnio dispozicijoje numatytais būdais palaužiant nukentėjusiojo valią tam, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų išnaudojamas prostitucijai. Nenustačius, kad laisvė buvo suvaržyta ar nukentėjusiojo valia buvo įstatymo numatytais būdais palenkta, veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnį negali būti kvalifikuojama. Tokiu atveju gali būti sprendžiamas baudžiamosios veikos padarymo klausimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį. Paminėtina, kad asmens gabenimas prostitucijai iš Lietuvos Respublikos gali būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį tik tada, kai asmuo su tuo sutinka savanoriškai, gerai suvokdamas sutikimo aplinkybes (Kasacinė nutartis Nr. 2K–361/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-309/2012).

Nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismas pripažindamas K. J. kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalį nustatė, kad K. J. kartu su iš anksto susitarusių asmenų grupe, ketindami praturtėti, siuntė asmenis jų sutikimu teikti seksualines paslaugas į Olandiją, gaunant už tai materialinę naudą. Šie duomenys rodo, kad K. J. padarytoje nusikalstamoje veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, kadangi asmenys (nukentėję) savo noru, o ne dėl apgaulės poveikio, buvo sutikę vykti į Olandiją verstis prostitucija, todėl, remiantis formuojama teismų praktika bei nustatytomis K. J. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, konstatuotina, kad Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį, dėl ko jai ir prilyginama.

Tokiu atveju nustačius, kad K. J. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Latvijos Respublikos Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžiu bei Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, numatytos Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 165¹ straipsnio 2 dalyje atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį, bei atsižvelgus į tai, kad paskirtos bausmės negali pasunkinti ar pabloginti nuteistojo teisinės padėties, į atitinkančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių bausmių dydžius, kurie, sugretinus abu įstatymus, yra griežtesni, Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nekeistina ir paliktina paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmė laiką įskaityti įkalinime praleistą laiką nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2010 m. spalio 7 d. K. J. skirtina neatlikta 1 metų 3 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (LR BK 50 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 365 straipsniais, teismas

n utaria:

Latvijos Respublikos Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. ir Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiais pripažinus K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, minėtus straipsnius, t.y. Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalį prilyginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 daliai, Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 1 dalį prilyginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 daliai ir Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165 straipsnio 1 dalį prilyginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 daliai.

K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti galioti galutinę subendrintą Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą įkalinime nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2010 m. spalio 7 d., ir laikyti, kad likusi neatliktos bausmės dalis yra 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai 29 (dvidešimt devynios) dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nutarties įsiteisėjimo kardomosios priemonės K. J. neskirti.

Nutarties kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis per 5 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikų rajono apylinkės teismą.