Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. J. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu K. J. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskacijos. K. J. taip pat pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskacijos. Pagal Baudžiamojo įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams be turto konfiskacijos. K. J. pritaikytos Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 55 straipsnio sąlygos ir jam paskirta lygtinė bausmė su 6 mėnesių bandomuoju laikotarpiu. Pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 52 straipsnį, nustatyta realiai atliekant bausmę įskaičiuoti į ją įkalinime praleistą laiką nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 25 d.

Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu K. J. pripažintas kaltu dėl Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskacijos. Pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 51 straipsnį prie skirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė pagal Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m sausio 25 d. sprendimą, ir paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskacijos. Pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 52 straipsnio 5 dalį į bausmės atlikimo terminą įskaičiuotas įkalinime praleistas laikas nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2010 m. spalio 7 d.

Rygos apygardos teismo prašyme įvykdyti Latvijoje skirtą bausmę nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog Rygos apygardos teismas į bausmės atlikimo laiką K. J. įskaičiavo ankstesnį įkalinimą nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2010 m. spalio 7 d., remiantis Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu, K. J. likęs bausmės terminas yra 1 metai 3 mėnesiai ir 29 dienos.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalis buvo prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 daliai, Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 1 dalis prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 daliai ir Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165 straipsnio 1 dalis prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 daliai ir K. J. palikta galioti galutinė subendrinta Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas įkalinime nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2010 m. spalio 7 d., ir laikyti, kad likusi neatliktos bausmės dalis yra 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai 29 (dvidešimt devynios) dienos. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 365 straipsnyje, kuris reglamentuoja užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymą, 3 dalyje, inter alia numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą.

Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Mažeikių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą Konvencijoje ir BPK nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. ir Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžių vykdymo K. J. Lietuvos Respublikoje.

Minėta, kad nuteistasis K. J. L. Respublikos Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Remdamasis byloje esančiu Latvijos Respublikos kodekso minėtų straipsnių vertimu (55-56 b. l.), ir atsižvelgęs į tai, kad tarp Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalies, 253 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalies, 259 straipsnio 1 dalies yra būtinieji K. J. padarytų nusikalstamų veikų padarymo sudėties požymiai, pirmosios instancijos teismas Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalį prilygino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 daliai, o Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 1 dalį – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 daliai.

Nuteistasis K. J. šių jo Latvijos Respublikoje padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Latvijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 190¹ straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje prilyginimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 daliai ir 259 straipsnio 1 daliai neginčija, tačiau skundu nesutinka su Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalies prilyginimu Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 daliai.

Tačiau kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį, dėl ko ji K. J. skundžiama nutartimi prilyginta pagrįstai.

Bylos duomenys tvirtina, kad K. J. Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalį, konkrečiai už tai, kad jis, kartu su iš anksto susitarusių asmenų grupe, ketindami praturtėti, siuntė asmenis jų sutikimu teikti seksualines paslaugas į Olandiją, gaunant už tai materialinę naudą. Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio (Asmenų siuntimas seksualiniam išnaudojimui) 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už asmens nusiuntimą jo sutikimu seksualiam išnaudojimui, t. y. už bet kokius veiksmus, šiuo tikslu skatinančius teisėtą ar neteisėtą asmens gabenimą, tranzitą, o pagal minėto straipsnio 2 dalį baudžiama už tokius pačius veiksmus, jei jie atlikti siekiant praturtėti, jei juos atliko iš anksto susitarusių asmenų grupė arba jei jie įvykdyti pakartotinai (24, 25 b. l.). Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Remdamasis išdėstytu bei nustatytomis nuteistojo K. J. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalies dispozicijai, dėl to jai prilyginta pagrįstai.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai bei Konvencijos nuostatos ir todėl tenkinti nuteistojo K. J. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 365 straipsniu,

n utarė:

nuteistojo K. J. skundą atmesti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.