- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 1S-304-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-3-00001-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- K. J.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. J. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu K. J. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą pagal Baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskacijos. K. J. taip pat pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą pagal Baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskacijos. Pagal Baudžiamojo įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams be turto konfiskacijos. K. J. pritaikytos Baudžiamojo įstatymo 55 straipsnio sąlygos ir jam paskirta lygtinė bausmė su 6 mėnesių bandomuoju laikotarpiu. Pagal Baudžiamojo įstatymo 52 straipsnį, nustatyta realiai atliekant bausmę įskaičiuoti į ją įkalinime praleistą laiką nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 25 d.
Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu K. J. pripažintas kaltu dėl Baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskacijos. Pagal Baudžiamojo įstatymo 51 straipsnį prie skirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė pagal Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m sausio 25 d. sprendimą, ir paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskacijos. Pagal Baudžiamojo įstatymo 52 straipsnio 5 dalį į bausmės atlikimo terminą įskaičiuotas įkalinime praleistas laikas nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2010 m. spalio 7 d.
Rygos apygardos teismo prašyme įvykdyti Latvijoje skirtą bausmę nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog Rygos apygardos teismas į bausmės atlikimo laiką K. J. įskaičiavo ankstesnį įkalinimą nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2010 m. spalio 7 d., remiantis Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu, K. J. likęs bausmės terminas yra 1 metai 3 mėnesiai ir 29 dienos.
Mažeikių rajono apylinkės teisme 2013 m. sausio 10 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas Konvencijoje ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. ir Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžių vykdymo K. J. Lietuvos Respublikoje.
Mažeikių rajono apylinkės teismas K. J. Latvijos Respublikos Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 190¹ straipsnio 1 dalį nuteistam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme be turto konfiskacijos, pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį nuteistam 4 mėnesiams laisvės atėmimo, sudėjus bausmes paskirtą bausmę 6 mėnesius laisvės atėmimo prilygino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 daliai, Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 165¹ straipsnio 2 dalį nuteistam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę be turto konfiskacijos prilygino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 daliai ir paliko galioti galutinę subendrintą Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios neatlikta dalis yra 1 metai 3 mėnesiai 29 dienos, įskaitant į bausmės laiką nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2010 m. spalio 7 d. sulaikyme išbūtą laiką. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iki nutarties įsiteisėjimo kardomoji priemonė K. J. nepaskirta.
Šalies argumentai
Skundu K. J. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą, išspręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir spręsti dėl bausmės, paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vykdymo atidėjimo.
Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas pažymėjo, jog Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, atsitiktinai nesusieti bausmės minimalia sankcija, numatyta valstybės už padarytą ar padarytus nusikaltimus. Neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės, ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.
K. J. pažymi, kad Latvijos Respublikos Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. ir Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiais jis buvo nuteistas 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme dėl asmenų siuntimo su jų sutikimu seksualiniam išnaudojimui bei už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, saugojimą ir gabenimą, neturint tikslo jų realizuoti. Neatliktos bausmės terminas yra 1 metai 3 mėnesiai 29 dienos. Veika, susijusi su narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu, neturint tikslo jų realizuoti, buvo padaryta anksčiau, ir už ją jis buvo nuteistas 2010 m. sausio 25 d. laisvės atėmimu atidedant nuosprendžio vykdymą. Skunde taip pat nurodoma, kad 2012 m. liepos 13 d., 2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 „Dėl baudžiamojo kodekso 147, 147¹, 157, 303 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 147² straipsniu“ pagrindu įsigaliojo nauja BK 147 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri buvo išdėstyta taip: „Tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais“.
Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad iki minėto įstatymo priėmimo, galiojo kita BK 147 straipsnio redakcija, kuri buvo išdėstyta taip: „Tas, kas pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba sumokėdamas pinigus ar suteikdamas kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų“.
K Juočio teigimu, baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo apkaltintas ir nuteistas už tai, kad įvykdė veiką, numatytą Latvijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 165¹ straipsnio 2 dalyje, nebuvo nustatyta aplinkybių, jog asmenys buvo siunčiami seksualiniam išnaudojimui be jų sutikimo, ar būtų realizuotos kitos būtinos sąlygos, aprašytos BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kuri galiojo iki 2012 m. liepos 13 d. Nuteistojo įsitikinimu, tai reiškia, kad Latvijos Respublikoje jo padaryta nusikalstama veika tuo metu pagal Lietuvos Respublikoje galiojusį įstatymą apskritai nebuvo laikoma nusikaltimu ir už ją čia jis nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei nuteistas. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė BK 5 ir 8 straipsnių nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
BPK 365 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą.
Bylos duomenys liudija, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Mažeikių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą Konvencijoje ir BPK nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. ir Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžių vykdymo K. J. Lietuvos Respublikoje.
Kaip jau minėta, Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu K. J. nuteistas pagal Baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 1 dalį ir pagal Baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalį (47-48, 49-51 b. l.), o Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu K. J. nuteistas pagal Baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalį. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas nustatė, jog Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190¹ straipsnio 1 dalis bei 253 straipsnio 1 dalis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, o Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio 2 dalis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį. Taigi, akivaizdu, kad du Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo straipsnius apylinkės teismas prilygino tik vienam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas savo sprendimo visiškai nemotyvavo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio (Neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimas, įsigijimas, saugojimas, gabenimas ir persiuntimas) 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą ar persiuntimą, neturint tikslo jų realizuoti; šio įstatymo 190¹ straipsnio (Prekių ir medžiagų, kurių apyvarta yra draudžiama arba specialiai reglamentuojama, gabenimas per Latvijos Respublikos valstybės sieną) 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių arba psichotropinių medžiagų, šių medžiagų gamybai skirtų žaliavų (prekursorių), taip pat radioaktyvių ar pavojingų medžiagų, strateginės reikšmės prekių ar kitų vertybių, sprogstamųjų medžiagų, ginklų, amunicijos gabenimą per Latvijos Respublikos valstybės sieną bet kokiu neteisėtu būdu (53-54, 55-56 b. l.). Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnio (Asmenų siuntimas seksualiniam išnaudojimui) 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už asmens nusiuntimą jo sutikimu seksualiam išnaudojimui, t. y. už bet kokius veiksmus, šiuo tikslu skatinančius teisėtą ar neteisėtą asmens gabenimą, tranzitą, o pagal minėto straipsnio 2 dalį baudžiama už tokius pačius veiksmus, jei jie atlikti siekiant praturtėti, jei juos atliko iš anksto susitarusių asmenų grupė arba jei jie įvykdyti pakartotinai (24, 25 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas, derindamas nuteistajam K. J. bausmes, visiškai neanalizavo anksčiau minėtų Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų, nesprendė, kad galbūt Latvijos Respublikos baudžiamajame įstatyme 190¹ straipsnio 1 dalis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, o Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 165¹ straipsnis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nutartį, neturi pagrindo nepritarti nuteistojo skundo argumentui, kad apylinkės teismas visiškai nevertino ir to, kad Rygos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu K. J. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2010 metais, kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio (Prekyba žmonėmis) 2012 m. birželio 30 d. redakcija dar negaliojo (ji įsigaliojo 2012 m. liepos 13 d.), o ankstesnėje šio straipsnio redakcijoje apskritai nebuvo kalbama apie asmens sutikimą ar nesutikimą būti išnaudojamam prostitucijai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis naikinama kaip nepagrįsta, o kiti nuteistojo skundo argumentai nebenagrinėjami – jie galės būti išdėstyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
n utaria:
Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.