Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. B., ieškovės atstovui advokatui G. A., institucijos teikiančios išvadą byloje Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. B., institucija teikianti išvadą byloje Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS), dėl santuokos nutraukimo dėl antro sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pas ją V. B. buvo atvažiavęs vieną kartą prieš porą mėnesių. Iki 2017-06-30 mokėsi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje virėjos specialybės, bet darbo negavo. Jos pajamos yra tiktai 134,40 Eur per mėnesį mokama šalpos neįgalumo pensija, nes yra tik 45 proc. darbinga. Šių lėšų pragyventi su dukra neužtenka, o dukters išlaikymui per mėnesį reikia 500,00 Eur. Dukrai gali skirti tiktai po 65,00 Eur per mėnesį. Išlaikymą dukrai turi teikti jos tėvas V. B., kuris yra sveikas ir darbingas, bet nenori vykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Jis nei karto dukters neaplankė, jokių dovanų vaikui neatnešė ir neatsiuntė, išlaikymo neteikia. Kadangi atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2016 m. gruodžio mėn., prašo teismo priteisti išlaikymo jam įsiskolinimą nuo 2017-01-01. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Nurodė, jog bendrauti V. B. su vaiku leidžia ir leis bet kuriuo metu tarpusavyje suderintu laiku, jeigu jis atvyks pas vaiką būdamas blaivus. Pažymėjo, kad santuokos metu iš bendrų lėšų jokio nekilnojamojo ir registruoto turto nėra įgiję. Kilnojamąjį turtą ir namų apyvokos reikmenis yra pasidalinę ir ginčo dėl jo nėra. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Paskolų nėra pasiėmusi ir niekam nėra skolinga.

Atsakovas V. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Nors patikslintas ieškinys su priedais įteiktas V. B. mamai (b.l. 22), jis nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį įteikus taip pat V. B. mamai (b.l. 29), jis į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Šaukimo į teismo posėdį atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko. Todėl atsakovas apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas viešo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu (b.l. 51-53). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Institucija teikianti išvadą byloje, nurodė, jog ieškovės patikslintas ieškinys teisėtas ir pagrįstas. Teismo posėdžio metu VTAS atstovė nurodė, kad ieškovė su dukra nuomojasi dviejų kambarių ir virtuvės su visais patogumais butą privataus namo antrame aukšte. Už nuomą moką 60,00 Eur ir 10,00 Eur sudaro kiti būsto išlaikymo mokesčiai. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui ir žaidimams. L. B. nedirba, darbo biržoje neregistruota, nes augina vaiką iki 3 m., jai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, nuo 2018-01-01 ji gauna 156,00 Eur šalpos neįgalumo išmoką. G. B. nuo 2017-09-01 lanko lopšelio – darželio grupę 10,5 val. režimu, ugdoma pagal ankstyvojo amžiaus 1-3 metų vaikams programą. Nėra nusiskundimų dėl mergaitės aprangos, poilsio, vaiko ugdymui reikalingų priemonių. L. B. domisi dukros ugdymu, dažnai mergaitę atveda ir pasiima močiutė (tėvo V. B. mama). G. B. nepriežiūros atvejų neužfiksuota. L. B. laiku sumoka mokestį ir įsiskolinimų už vaiko išlaikymą ir ugdymo paslaugą ugdymo įstaiga neturi. Tėvas V. B. tik vieną kartą lankėsi ugdymo įstaigoje, jis nuo 2016 m. gruodžio mėnesio su šeima kartu negyvena. V. B. per tą laiką nesikreipė dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Išvadoje (b.l. 34-35) daro išvadą, jog L. B. netrukdo nei tėvui, nei artimiesiems giminaičiams iš tėvo pusės bendrauti su dukra. Nėra duomenų, jog atsakovas prieštarautų dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su mama ir VTAS sutinka su šiuo ieškovės reikalavimu. Pažymėjo, kad vaiko poreikiai, esant galimybei turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

L. B. (b.l. 4) ir V. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 36 (b.l. 3). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. B. (b.l. 7), kurios deklaruota gyvenamoji vieta yra su mama L. B. (b.l. 6,8). L. B. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis nuo 2015-12-09 iki 2018-04-24, ką patvirtina Neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b.l. 9). Pagal VĮ „Regitra“ duomenų išrašą L. B. transporto priemonių neturi (b.l. 10). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad L. B. per paskutiniuosius 5 metus nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (b.l. 12). L. B. nuo 2016-07-01 iki 2017-09-30 gavo 134,40 Eur dydžio šalpos neįgalumo išmoką (b.l. 11,13). Pagal VĮ „Regitra“ duomenų išrašą V. B. santuokos metu įgytų transporto priemonių neturi (b.l. 50). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad V. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l. 46). VSDFV duomenimis, V. B. nuo 2017-09-01 nedirba (b.l. 47-49).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Nagrinėjamoje byloje ieškovė buvo nurodžiusi, jog atsakovas smurtavo prieš ją ir vaiką, o nuo 2016 m. gruodžio mėn. išėjo iš namų, paliko šeimą ir visiškai nesirūpina jos poreikių tenkinimu. Teismas nenustatė žiauraus elgesio su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais fakto. Tačiau, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. atsakovas išėjo iš namų, paliko šeimą ir visiškai nesirūpina jos poreikių tenkinimu, patvirtino teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. G. ir S. K.. Teismas pritaria ieškovės argumentams, jog santuokiniai sutuoktinių ryšiai galutinai nutrūko ir atstatyti jų neįmanoma. Sutuoktiniai jokio bendro ūkio neturi ir netvarko, gyvena atskirai, tarpusavyje nebendrauja. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo V. B. kaltės. Nesant ginčo bei esant ieškovės prašymui, po santuokos nutraukimo jai paliktina ikisantuokinė pavardė – Č., o atsakovui turėta pavardė – B. (CK 3.69 str.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str.). Todėl dėl šiai civilinei bylai aktualių klausimų išsprendimo pasisako žemiau.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 str. 1,2 d.). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios, o vaiko gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaiką, vaiko auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.).

Nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovas V. B. yra nepilnamečio vaiko G. B. tėvai. Nepilnametis vaikas nuo pat gimimo nuolat gyvena su motina L. B.. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Teismo vertinimu, vaikas yra prisirišęs prie mamos, su ieškove jam sudarytos saugios gyvenimo sąlygos, jis gerai prižiūrimas ir auklėjamas. Išvadą byloje teikianti neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, ir nesant atsakovo prieštaravimų, nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove L. B.. Tuo ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 str. 3 d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

VTAS duomenimis V. B. iki išvados byloje pateikimo nesikreipė dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Išvadoje (b.l. 34-35) darė išvadą, jog L. B. netrukdo nei tėvui, nei artimiesiems giminaičiams iš tėvo pusės bendrauti su dukra. Atsižvelgiant šiuos argumentus bei į ieškovės, jos atstovo ir institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimus, nustatytina ieškovės prašoma tokią atsakovo dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukrą G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir bendravimo su ja tvarką: kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. paimant vaiką iš namų ir atvežant jį į namus.

Išaiškintina, jog vaikui paaugus ir tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2017-01-01 iki vaiko pilnametystės. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2017-12-05, patikslintas 2017-12-15, atsižvelgdamas į aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose (CPK 376 str. 3 d.), teismas mano, kad reikalinga tikslinti šį ieškovės reikalavimą. Teismo vertinimu, jog ieškovė prašo priteisti po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą dukrai G. B. nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-12-15) iki vaiko pilnametystės bei už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-14 prašo priteisti 2875,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, ją paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikui, gyvenančiam Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Iš vaiko poreikių paskaičiavimo (b.l. 5), jį pagrindžiančių rašytinių duomenų ir ieškovės bei jos atstovo, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų nustatyta, jog nepilnamečio vaiko G. B. poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 500,00 Eur suma. Ieškovės ir išvadą teikiančios institucijos atstovės parodymais teisme, bylos medžiaga, nustatyta, jog ieškovė neregistruota darbo biržoje, nedirba, šiuo metu ji augina vaiką iki 3 m., ieškovė yra 45 proc. darbinga ir nuo 2018-01-01 gauna 156,00 Eur šalpos neįgalumo išmoką. Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste. Minėtos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovės materialinė padėtis yra pakankamai sudėtinga.

Iš ieškovės paaiškinimo akivaizdu, kad atsakovas yra darbingas, dirba ir neturi sveikatos problemų. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turi santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tai patvirtino ir ieškovė. Tačiau atsakovas nuo 2017 m. sausio 1 d. neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tik du kartus per kitus asmenis atsiuntė 260,00 Eur sumą vaiko išlaikymui.

Teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį vaikų išlaikymui, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant išlaikymo dydį, taip pat į tėvų galimybes teikti vaikui tokio išlaikymo dydį, t. y. šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Atsakovas Lietuvoje nedirba, atsiliepimo nepateikė, todėl nežinoma apie jo gaunamas pajamas. Lietuvoje atsakovo darbo pajamos 2017 m. gegužės mėn. sudarė daugiausiai - 650,00 Eur atskaičius mokesčius (b.l. 49). Tačiau jis yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, todėl tikėtina, kad pragyvena ir gali skirti ieškovės patikslintame ieškinyje prašomos išlaikymo sumos dalį - 150,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Teismas pažymi, jog atsakovas vengia teikti į bylą duomenis apie savo dabartinę turtinę padėtį, galimai taip siekdamas išvengti prievolės išlaikyti savo vaiką ar bent šią prievolę sumažinti.

Kadangi atsakovas yra pilnametis, sąmoningas žmogus, todėl, teismo vertinimu, geba įvertinti savo galimybes ir pasirengimą išlaikyti vaiką. Teismas konstatuoja, jog teismo nustatytas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui įvertinus ir vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini)) bei jo poreikius. Ieškovė vaiko poreikius yra nepagrįstai padidinusi. Būstas (mokesčiai, nuoma, kuras) sudaro 60,00 Eur + 10,00 Eur, t. y. 70,00 Eur. Išlaidos vaiko maistui per mėnesį 200,00 Eur, teismo vertinimu yra taip pat neproporcingos ir nepagrįstai padidintos. Įvertinus aukščiau išdėstytą, nes vaiko poreikių suma per mėnesį teismo vertinimu sudaro apie 300,00 Eur, iš atsakovo V. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui G. B. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Kaip sprendė teismas, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2875,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-14 (po 250,00 Eur kas mėnesį už laikotarpį per 11 mėn., pusė 250,00 Eur sumos – 125,00 Eur už vieną (12 mėn.) mėn. Tačiau teismui nustačius išlaikymo periodinėmis išmokomis 150,00 Eur sumą per mėnesį vaiko išlaikymui, perskaičiuotina ir išlaikymo įsiskolinimo suma, kuri sudaro 1725,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-14 (po 150,00 Eur kas mėnesį už laikotarpį per 11 mėn., pusė 150,00 Eur sumos – 75,00 Eur už vieną (12 mėn.) mėn.

Iš šios sumos teismo vertinimu reikalinga atimti atsakovo perduotą 260,00 Eur sumą dukros išlaikymui). CK 3.200 str. numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-233/2011). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad prašomu išlaikymo įsiskolinimą priteisti laikotarpiu atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė. Atsakovas neįrodinėjo, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė kokį nors išlaikymą vaikui. Atsižvelgus į minėtą, teismas priteisia iš atsakovo V. B. nepilnamečiui vaikui G. B. 2615,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-14. Tuo ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai L. B. (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str.).

Tenkinus ieškinį iš dalies (iš esmės 75 proc. visų ieškovės reikalavimų) iš atsakovo valstybei priteistinos 12,48 Eur (75 proc. nuo 16,64 Eur ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur sumą (CPK 96 str. 1,6 d. ). Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei santuokos nutraukimo dalyje – 100,00 Eur; vaiko gyvenamosios vietos nustatymo dalyje - 100,00 Eur; bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant dalyje – 100,00 Eur; išlaikymo dalyje – 54,00 Eur (150 Eur x 12 x 3%), išlaikymo įsiskolinimo dalyje - 52,00 Eur (1725,00 Eur x 3%), t. y. iš viso 406,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 80 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). 2017-04-10 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu L. B. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba (b.l. 14), todėl remiantis 2018-02-06 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 43), iš atsakovo priteistinos 266,16 Eur išlaidos (75 proc. nuo 354,88 Eur sumos) už advokato teisines paslaugas ieškovei (CPK 93, 96, 99 str.).

Tesimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono sav. administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl V. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. B. palikti ikisantuokinę pavardę – Č., o V. B. pavardę – B..

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukrą G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir bendravimo su ja tvarką: kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. paimant vaiką iš namų ir atvežant jį į namus.

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 1725,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-14.

Nepilnamečiam vaikui G. B., gim. (duomenys neskelbtini),a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise motinai L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 406,00 Eur (keturis šimtus šešis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 12,48 Eur (dvylikos eurų keturiasdešimt aštuonių euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 266,16 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų šešiolikos euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovui V. B. teismo sprendimą išsiųsti ieškinyje nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei specialiame interneto tinklapyje teismo sprendimo paskelbimo dieną paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teisme 2018 m. kovo 30 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1394-1004/2018 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09483-2017-6) pagal ieškovės L. B., gim. (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui V. B., gim. (duomenys neskelbtini) institucija teikianti išvadą byloje Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl antro sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Atsakovo V. B. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas V. B. informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas šį sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali apskųsti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose ((duomenys neskelbtini) g. 77, Šiauliai). Informacijos teirautis tel. (8 41) 524768.“

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privaloma šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.