Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligamis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligamis“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovei išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-161130-00660 statyti naują prekybos paskirties statinį adresu Medeinos g. 12, Vilnius.

15. 2020 m. lapkričio 3 d. ieškovė pateikė prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Kartu su prašymu ieškovė pateikė ,,Prekybos paskirties pastato (parduotuvės), Medeinos g. 12, Vilnius, statybos projekto“ ,,A“ laidą, kurioje pakeistas pastato vidaus patalpų išplanavimas.

16. 2020 m. lapkričio 4 d. atsakovė išdavė pažymą Nr. ACUB-20-201104-03736 apie statinio statybą vykdomą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

17. 2020 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registre 2021 m. lapkričio 4 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu įregistruotas pastatas – parduotuvė, adresu Medeinos g. 12, Vilnius, paskirtis – prekybos, 6 proc. baigtumo.

18. 2021 m. sausio 27 d. parengta ,,Prekybos paskirties pastato (parduotuvė), Medeinos g. 12, Vilniuje, statybos projekto“ „B“ laida, kurioje, išlaikant projekto ,,A“ laidoje numatytą pastato vidaus patalpų išplanavimą, suformuoti du skirtingų paskirčių turtiniai vienetai – patalpos: ritualinių paslaugų patalpa (paskirtis – paslaugų) ir parduotuvė (paskirtis – prekybos).

19. 2021 m. vasario 10 d. atsakovė išdavė pažymą Nr. ACUB-20-210210-00448 apie statinio statybą vykdomą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

20. 2021 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registre 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. vasario 10 d. pažymų apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu įregistruota Negyvenamoji patalpa – ritualinių paslaugų patalpa; patalpos, plane pažymėtos 1-1 ir 1-2 (toliau – ir ginčo patalpa), adresu Medeinos g. 12-101, Vilnius; 67 proc. baigtumo, paskirtis – paslaugų.

21. 2021 m. liepos 27 d. parengta deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-20-210727-03123 apie užbaigtą prekybos paskirties pastato statybą. Atsakovė šią deklaraciją patvirtino.

22. 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą patikrinti, ar patvirtinant pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir deklaraciją apie statybos užbaigimą nebuvo padaryta pažeidimų dėl atskirų turtinių vienetų suformavimo nebaigtos statybos pastate, dėl pastato patalpos paskirties keitimo nebaigtos statybos pastate.

23. 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovė surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktą Nr. UTA-85, kuriame konstatavo, kad 2021 m. liepos 27 d. deklaracija Nr. ACCR-20-210727-03123 apie statybos užbaigimą patvirtinta nesilaikant statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 48 punkto nuostatų, t. y. neteisėtai, nes, be kitko, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, numatytus Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte – pakeista dalies pastato patalpų paskirtis, negautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

25. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą panaikinti atsakovės išduotą 2021 m. vasario 10 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Prašymas grindžiamas nurodant, kad buvo panaikinta projekto ,,B“ laida.

26. 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovė atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2021 m. lapkričio 18 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. BIPA-00-211118-00035. Nustatė, kad žemės sklype, esančiame Medeinos g. 12, Vilniuje, vykdant pastato – parduotuvės, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, statybos darbus, neturtint statybą leidžiančio dokumento dėl esminių statinio projekto sprendinių, apibūdinančių statinio dalies paskirtį, įrengta bei atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu suformuota patalpa – ritualinių paslaugų patalpa, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų.

27. 2021 m. lapkričio 22 d. potvarkiu Nr. P3-134 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos direktorius panaikino 2021 m. vasario 10 d. pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių galiojimą.

28. 2021 m. lapkričio 22 d. atsakovė surašė ieškovei savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-211122-00133 (toliau – savavališkos statybos aktas, ginčo aktas). Akte nurodyta, kad žemės sklype, adresu Medeinos g. 12, Vilniuje, vykdant pastato – parduotuvės, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, statybos darbus, neturint statybą leidžiančio dokumento dėl esminių statinio projekto sprendinių, apibūdinančių statinio dalies paskirtį, įrengta bei atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu suformuota patalpa – ritualinių paslaugų patalpa (patalpos, plane pažymėtos 1-1 ir 1-2), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų.

29. Pagal 2022 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, negyvenamoji patalpa – ritualinių paslaugų patalpa (plane pažymėta 1-1 ir 1-2), esanti Medeinos g. 12-101, Vilnius, yra įregistruota nuo 2021 m. kovo 5 d., pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų. Pagal 2022 m. sausio 25 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklype, esančiame Medeinos g. 12, Vilniuje, įregistruotas pastatas – parduotuvė, paskirtis – prekybos; ritualinių paslaugų patalpa iš registro kaip nekilnojamojo turto objektas išregistruota.

30. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2021 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos akto panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Dėl šio teismo sprendimo ieškovė padavė nagrinėjamą apeliacinį skundą, kuriame kelia klausimus dėl savavališkos statybos akto surašymo (ne)pagrįstumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams. Šie klausimai apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320 straipsnis).

Dėl savavališkos statybos akto surašymo (ne)pagrįstumo

31. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusio statybos leidimo išdavimo ieškovei metu, 2 straipsnio 71 dalyje buvo įtvirtinta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Ši apibrėžtis atitinka ir ginčo savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką, kurioje apibrėžta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Tais atvejais, kai asmuo statybą vykdo, turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, savavališkos statybos faktas gali būti konstatuojamas, jei nustatomi esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017).

32. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovė statybos darbus adresu Medeinos g. 12, Vilniuje, vykdė turėdama statybos leidimą, kuris buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 30 d. Nei atsakovė, surašydama ginčo savavališkos statybos aktą, nei pirmosios instancijos teismas priešingai nenustatė. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl statybų vykdymo turint statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju savavališkos statybos aktas buvo surašytas ne dėl to, kad ieškovė apskritai nebūtų turėjusi statybą leidžiančio dokumento, o dėl to, kad buvo nustatyta, jog ieškovė statybas vykdė turėdama statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeisdama esminius statinio projekto sprendinius.

33. Pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį, esminiai statinio projekto sprendiniai – tai statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir (ar) specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Ginčo savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Taigi, įstatyme įtvirtinta ir nekito tai, kad vienu iš esminių statinio projekto sprendinių yra statinio ar jo dalių paskirtis.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 30 d. statybos leidimas išduotas statyti naują prekybos paskirties statinį, adresu Medeinos g. 12, Vilnius. 2020 m. lapkričio 3 d. ieškovė pateikė projekto ,,A“ laidą, kurioje pakeistas pastato pirmojo aukšto patalpų išplanavimas, tačiau pakeitimų dėl statinio ar jo patalpų paskirties nebuvo padaryta. Iš 2021 m. lapkričio 18 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto Nr. BIPA-00-211118-00035 matyti, kad atsakovė, 2021 m. lapkričio 16 d. patikrinusi faktinius duomenis vietoje, nustatė, jog žemės sklype, esančiame Medeinos g. 12, Vilniuje, vykdant pastato – parduotuvės, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, statybos darbus, neturtint statybą leidžiančio dokumento dėl esminių statinio projekto sprendinių, apibūdinančių statinio dalies paskirtį, įrengta bei atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu suformuota patalpa – ritualinių paslaugų patalpa, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų. Taigi, buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė, turėdama statybos leidimą prekybos paskirties pastatui statyti, pastatė statinį, kuriame įrengta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota paslaugų paskirties ginčo patalpa. Ieškovė šios faktinės situacijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Tokia faktinė situacija atitinka Statybos įstatyme apibrėžtą savavališkos statybos sąvoką – kai statyba vykdoma turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, šiuo atveju – pastatant kitokios paskirties patalpas.

35. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą.

36. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovei savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-211122-00133 surašytas pagrįstai ir teisėtai, atsakovei nustačius teisės aktuose apibrėžtą savavališkos statybos faktą, t. y., nustačius, jog žemės sklype, adresu Medeinos g. 12, Vilniuje, statytoja (ieškovė), vykdydama pastato – parduotuvės, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, statybos darbus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento dėl esminių statinio projekto sprendinių, apibūdinančių statinio dalies paskirtį, įrengė bei atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu suformavo ritualinių paslaugų patalpą (patalpos plane pažymėtos 1-1 ir 1-2), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų.

37. Šios išvados nepaneigia ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su projekto ,,B“ laidos patvirtinimu ir vėlesniu panaikinimu. Ieškovė pagrįstai tvirtina, kad, panaikinus projekto ,,B“ laidą, statybos darbai turėjo būti vertinami atsižvelgiant į projekto ,,A“ laidą, tačiau pagal pastarąją statinio paskirtis – prekybos. Dėl to paslaugų paskirties patalpos pagrįstai pripažintos nukrypimu nuo esminių statinio projekto ,,A“ laidos sprendinių, sudarančiu pagrindą konstatuoti savavališkos statybos faktą. Statybos leidimas suteikia asmeniui teisę statyti pastatą tik pagal projekto, kurio pagrindu išduotas leidimas, sprendinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2009).

38. Nurodytos išvados ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo nepaneigia ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad, ieškovės teigimu, savavališkos statybos aktas turėtų būti panaikintas dėl to, jog savavališkos statybos faktas yra išnykęs, t. y. savavališkos statybos akto surašymo metu situacija buvo pasikeitusi. Vertinant savavališkos statybos akto teisėtumą bei pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į jo surašymo metu nustatytą faktinę situaciją, o jos pasikeitimai po akto surašymo objektyviai negali lemti akto neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad tai, jog kitu laikotarpiu savavališkos statybos faktas išnyko, buvo pašalintas ar nebeegzistavo, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo patalpa buvo išregistruota, nesudaro pagrindo savavališkos statybos aktą laikyti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti, nes šis aktas yra skirtas konstatuoti savavališkos statybos faktą jame nurodytu metu. Nagrinėjamu atveju 2021 m. lapkričio 16 d. patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad tuo metu, t. y. 2021 m. lapkričio 16 d., buvo nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, t. y. buvo suformuota paslaugų paskirties ginčo patalpa, nors pagal statybų leidimą ir projekto ,,A“ laidą turėjo būti prekybos paskirties patalpos. Pagal 2022 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo ritualinių paslaugų patalpa yra įregistruota kaip paslaugų pagrindinės naudojimo paskirties, o ne prekybos, kaip nurodyta 2016 m. lapkričio 30 d. išduotame statybos leidime ir projekto ,,A“ laidoje. Ginčo savavališkos statybos akto surašymo metu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas savarankiškas nekilnojamojo turto objektas – ritualinės patalpos, kurių paskirtis – paslaugų. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, savavališkos statybos akto surašymo metu nustačius paslaugų paskirties patalpų buvimo faktą, buvo pagrindas surašyti savavališkos statybos aktą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo patalpos buvo iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotos, gali reikšti, kad ieškovė pašalino savavališkos statybos fakto nustatymą lėmusius nukrypimus nuo esminių projekto sprendinių, tačiau tai nepaneigia, jog savavališkos statybos aktas jo surašymo metu surašytas pagrįstai ir teisėtai, todėl nesudaro pagrindo tokį aktą naikinti.

39. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ginčo patalpos įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nereiškia tokios patalpos suformavimo ir atsakovė nepagrįstai rėmėsi šiais duomenimis konstatuodama savavališkos statybos faktą. Tokie teiginiai neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo, kad visi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ginčo patalpos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktas yra svarbus ir įrodo, jog toks objektas buvo suformuotas ir apie tai buvo išviešinta. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, todėl šia informacija pagrįstai buvo vadovaujamasi surašant ginčijamą savavališkos statybos aktą. Atsižvelgiant į šį reguliavimą, atsakovė neturėjo pagrindo ir prielaidų abejoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis apie ginčo patalpos, kuriai įregistruota paslaugų paskirtis, suformavimą bei egzistavimą, o rizika dėl ieškovės nurodomo tokių duomenų galimo netikslumo tenka ieškovei, kaip objekto statytojai / savininkei.

Dėl savavališkos statybos akto atitikties nustatytiems reikalavimams

40. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo savavališkos statybos aktas atitinka tokiam aktui keliamus reikalavimus.

41. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad administracinis aktas turi būti motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis bei faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Įvertinus ginčo savavališkos statybos akto turinį nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo aktas nurodytų reikalavimų neatitiktų. Kaip matyti, akte yra nurodytos faktinės aplinkybės ir pažeidimo esmė: žemės sklype, adresu Medeinos g. 12, Vilniuje, vykdant pastato – parduotuvės, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, statybos darbus, neturint statybą leidžiančio dokumento dėl esminių statinio projekto sprendinių, apibūdinančių statinio dalies paskirtį, įrengta bei atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu suformuota patalpa – ritualinių paslaugų patalpa (patalpos, plane pažymėtos 1-1 ir 1-2), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų; nurodytas pažeistas teisės aktas ir jo nuostatos – išvardintos Statybos įstatymo nuostatos, pažeidimo padarymo laikas, sprendimas dėl atsakomybės ir akto apskundimo tvarka. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijamas savavališkos statybos aktas savo turiniu atitinka tokiam aktui keliamus reikalavimus – jame aiškiai išdėstytos nustatytos aplinkybės, nurodyta pažeidimo esmė, nurodyti pažeisti teisės aktai, taikytina įstatymo redakcija.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo naikinti / keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ar perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nesudaro. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiui aktualias materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, ištyrė reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino jas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

44. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

45. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

46. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligamis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3737-960/2022 palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.