- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-06
- Bylos Nr.
- 3K-3-386/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Algis Norkūnas, Česlovas Jokūbauskas (pran.)
- Atsakovas
- Radviliškio krašto žmonių
- Ieškovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- E. B., VĮ Valstybės turto fondui
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungai, dalyvaujant tretiesiems asmenims E. B. ir VĮ Valstybės turto fondui, dėl savavališkai rekonstruoto pastato pertvarkymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių apskrities viršininko administracija prašė įpareigoti atsakovą pertvarkyti savavališkai pastatytą priestato, esančio Radviliškyje, Maironio g. 18A, dalį pagal projekto sprendinius per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovui rekonstrukcijos darbams atlikti 2006 m. vasario 28 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 06-13 pagal UAB „Tūrio forma“ parengtą projektą, tačiau atsakovas, pažeisdamas esminius projekto sprendinius, išplėtė statinį (vietoje 4,20 m x 3,5 m pastatė 7,42 m x 5,70 m ploto priestatą) ir užstatė 16 kv. m plotą kaimyniniame sklype, priklausančiame trečiajam asmeniui E. B. Tai užfiksuota 2007 m. gruodžio 14 d. savavališkos statybos akte. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 14 d. surašytas statybos sustabdymo aktas, kuriuo pareikalauta nedelsiant sustabdyti bet kokius blaivyklos pastato rekonstrukcijos į administracinį pastatą darbus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovą pertvarkyti savavališkai pastatytą priestato dalį pagal 2006 m. vasario 28 d. statybos leidime Nr. 06-13 nurodyto projekto sprendinius per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-904/2003 išspręstas analogiškas klausimas dėl daikto valdymo pažeidimo: teismas uždraudė atsakovui vykdyti statybos darbus trečiojo asmens E. B. žemės sklype ir įpareigojo atsakovą savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Šis teismo sprendimas iš dalies įvykdytas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl pareikšto ieškinio jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsakovas vykdė pastato rekonstrukciją pagal 2006 m. vasario 28 d. išduotą statybos leidimą. Iš geodezinės nuotraukos teismas nustatė, kad vietoje projekte numatyto statyti 4,20 m x 3,50 m ploto pastatytas 7,42 m x 5,70 m ploto priestatas. Teismas konstatavo, kad atsakovas, išplėsdamas priestatą, iš esmės nukrypo nuo projekto ir pažeidė trečiojo asmens teisę valdyti jo turimą žemės sklypą. Teismas taip pat nustatė, kad 2001 m. balandžio 20 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų panaudos sutartimi Nr. 34-15/04-2001 pastatai ir patalpos Radviliškyje, Maironio g. 18A, perduotos atsakovui, kuris yra juridinis asmuo, todėl turėjo visas teises savarankiškai veikti. Konstatavus tebesitęsiantį trečiojo asmens daikto valdymo pažeidimą dėl savavališkai pastatytos priestato dalies, pertvarkymą turi atlikti daikto (priestato dalies), kuriuo užstatyta svetima teritorija, dabartinis teisėtas valdytojas, t. y. atsakovas (CK 4.35 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo rekonstruojamas statinys buvo išplėstas ir iš dalies pastatytas trečiojo asmens žemės sklype, taip pažeidžiant šio asmens teises. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo teiginį, jog po statybos leidimo Nr. 06-13 išdavimo jokie rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami, paneigia UAB „Žėrutis“ pažyma, išduota 2007 m. gruodžio 14 d., iš kurios matyti, kad ši įmonė kaip statybos rangovas rekonstrukcijos darbus pradėjo būtent gavus minėtą leidimą. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu buvo uždrausta atsakovo atliekama statyba trečiojo asmens E. B. žemės sklype, atsakovas įpareigotas savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Išdavus statybos leidimą Nr. 06-13, buvo suteikta teisė statyti priestatą, tačiau tai nesuteikė atsakovui teisės vėl pažeidinėti E. B. teises ir jo sklype pastatyti didesnį nei projekte numatyta priestatą. Teisėjų kolegija nepaneigė, kad rekonstrukcijos darbai buvo atliekami 2003 metais. Pagal tuo metu galiojusias Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, nustačiusios savavališkos statybos faktą, turėjo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimą: jei statinio statyba gali būti vykdoma, leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Atitinkamai iki 2006 m. spalio 31 d. galiojusioje CK 4.103 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad teismas sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, taip pat įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį. Net pasinaudojęs šiomis įstatymo nuostatomis gauti leidimą ir projektą, atsakovas pažeidė juos ir pastatė didesnį nei leista priestatą. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad jis, nebūdamas savininkas, neturėjo teisės rekonstruoti pastato. Teisėjų kolegija nustatė, kad VĮ Valstybės turto fondas leido atsakovui perduotą panaudai pastatą pritaikyti žmonių su negalia reikmėms.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjunga prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismai nepakankamai ištyrė bylos aplinkybes, turinčias reikšmės taikant CK 4.103 straipsnį, dėl to neišsprendė ginčo iš esmės:
1. Statybos leidimas Nr. 06-13, pagal kurį teismai įpareigojo pertvarkyti savavališkai pastatytą priestato dalį, nesusijęs su priestato savavališka statyba, nes ji atlikta anksčiau, nei šis leidimas išduotas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atliekant statybos darbus pagal šį statybos leidimą būtų buvusi atlikta priestato savavališka statyba. Kita vertus, jei teismai pripažįsta, kad gavus statybos leidimą kasatoriui atsirado pareiga pertvarkyti pastatą pagal jame įrašytus statinio techninius rodiklius, tai turėjo būti įvertintas ir leidimo galiojimo laikas – iki 2016 m. vasario 28 d. Tai reiškia, kad pareigas pagal šį leidimą kasatorius turi įvykdyti iki nurodyto termino, o reikalavimas atlikti jas anksčiau pažeidžia kasatoriaus teisėtų lūkesčių principą.
2. Teismai nevertino aplinkybės, kad kasatorius neturi kompetencijos atlikti pastato rekonstrukciją pagal statybos leidimą Nr. 06-13. Kasatorius valdo pastatą pagal panaudos sutartį, sudarytą su VĮ Valstybės turto fondu. Joje nustatyta, kad panaudos gavėjas privalo gauti panaudos davėjo raštišką sutikimą pagerinti ar pertvarkyti turtą, tačiau tokio sutikimo nėra.
3. Teismai netinkamai taikė CK 4.103 straipsnį ir išsamiai nenagrinėjo aplinkybių dėl statybos laiko, nenustatė, kokios teisės normos reglamentavo šalių santykius jų atsiradimo momentu. Kadangi reikalaujamas nugriauti pastatas buvo pastatytas ne po to, kai buvo gautas 2006 m. vasario 28 d. statybos leidimas Nr. 06-13, o iki 2005 m. rugpjūčio 16 d., tai turėjo būti taikomos statybų metu galiojusios CK 4.103 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad po statybos leidimo Nr. 06-13 išdavimo buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai, grindė UAB „Žėrutis“ pažyma, išduota 2007 m. gruodžio 14 d., tačiau joje neįrašyta, kokie darbai buvo atlikti, taigi ji nepatvirtina, kad tuo metu buvo vykdomas pastato išplėtimas. Kadangi UAB „Žėrutis“ pažyma negali būti įrodymas, kad ši įmonė atliko priestato savavališką statybą (nes joje to nenurodyta), tai teismo išvada, kad po statybos leidimo išdavimo buvo pažeistos trečiojo asmens E. B. teisės, jo sklype pastačius didesnį nei numatyta projekte pastatą, vertintina kaip niekuo nepagrįsta.
4. Teismai neišsprendė ginčo iš esmės. Dėl šioje byloje ginčijamos priestato statybos teisėtumo yra priimtas ir įsiteisėjęs Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas (civilinė byla Nr. 2-904/2003), kuriuo Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjunga buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos nugriauti E. B. sklype pastatytus statinius. Priestatas, pastatytas 2003 metais, tebestovi, taigi pirmiau nurodytas teismo sprendimas nebuvo visiškai įvykdytas. Šioje byloje priimtais teismų sprendimu ir nutartimi kasatorius įpareigotas pertvarkyti savavališkai pastatytą pastato dalį, tačiau neatsižvelgta į tai, kad pertvarkius statinį pagal statybos leidimą būtų atlaisvinta tik 16 iš 20 kv. m užimto gretimo žemės sklypo ploto, o dėl likusio 4 kv. m ploto gali kilti naujas ginčas.
5. Tuo metu, kai trečiajam asmeniui E. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, jame jau stovėjo kasatoriaus pagal panaudos sutartį valdomas kiemo statinys, taigi ši žemės sklypo dalis jau tuo metu buvo užimta E. B. nuosavybės teise nepriklausančio statinio, todėl vietoj šio pastačius kitą, E. B. teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Teismai, spręsdami E. B. nuosavybės teisių pažeidimo klausimą, kompleksiškai nevertino E. B. teisėtų lūkesčių ir delsimo ginti savo interesus, taip pat aplinkybės, kad, nenugriovus pirmiau stovėjusio statinio, situacija būtų buvusi identiška.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.103 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė statybos laiką ir nurodė, kad pagal tuo metu galiojusias Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies bei CK 4.103 straipsnio nuostatas statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, nustačiusios savavališkos statybos faktą, jei statinio statyba gali būti vykdoma, turėjo teisę leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Tačiau kasatorius, net ir pasinaudojęs įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis parengti projektą ir gauti leidimą, pažeidė juos ir pastatė didesnį nei leista priestatą. Teismo sprendimas, leidžiantis kasatoriui įteisinti pastatytą priestatą, būtų neteisėtas ir pažeistų trečiojo asmens E. B. teises, nes liktų užstatyta jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis.
2. Kasacinio skundo argumentai, susiję su trečiojo asmens E. B. teisių pažeidimo nebuvimu, neturi pagrindo. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro pažymų matyti, kad trečiajam asmeniui E. B. žemės sklypas nuosavybės teise priklauso nuo 1998 m. birželio 30 d., tuo tarpu kasatorius greta esančiu žemės sklypu naudojasi panaudos sutarties pagrindu tik nuo 2005 m. spalio 25 d. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad užstačius trečiojo asmens žemės sklypo dalį šio teisės ir teisėti interesai nepažeidžiami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai
Dėl savavališkos statybos (rekonstrukcijos) pasekmių pašalinimo
Kasatorius teigia, kad teismai neišsprendė ginčo iš esmės, nes dėl šioje byloje ginčijamos priestato statybos teisėtumo esąs priimtas ir įsiteisėjęs Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas, o 2006 m. vasario 28 d. statybos leidimas Nr. 06-13, pagal kurį teismai įpareigojo pertvarkyti savavališkai pastatytą priestato dalį, nesusijęs su priestato savavališka statyba, nes ši buvusi atlikta anksčiau nei išduotas leidimas. Šie kasacinio skundo teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir prieštarauja teisės normų nuostatoms.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2003 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu nustatė, kad kasatoriaus vykdomi statybos darbai pažeidžia trečiojo asmens E. B. teises, ir uždraudė kasatoriui toliau tęsti statybą trečiojo asmens E. B. žemės sklype bei įpareigojo nugriauti pastatytus statinius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šis teismo sprendimas buvo įvykdytas tik iš dalies.
Pagal iki 2006 m. spalio 31 d. galiojusios redakcijos CK 4.103 straipsnio 3 dalies nuostatas normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo atveju teismas turėjo teisę sprendimu ne tik įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį arba jį nugriauti (tokios nuostatos yra šiuo metu galiojančioje nurodyto straipsnio redakcijoje), bet ir įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Iki 2006 m. spalio 31 d. galiojusioje Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijoje taip pat buvo įtvirtinta galimybė statytojui, vykdančiam statybą pažeidžiant Statybos įstatymą ir kitus teisės aktus, jei statinio statyba gali būti vykdoma, parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Teismai nustatė, kad kasatorius, pasinaudojęs tuo metu galiojusiuose teisės aktuose nustatytomis galimybėmis, 2006 m. vasario 28 d. gavo statybos leidimą pastato rekonstrukcijos darbams vykdyti, tačiau atlikti statybos darbai iš esmės neatitinka projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių (pastatytas didesnis nei nustatyta projekte priestatas) ir pažeidžia trečiojo asmens E. B. teisę valdyti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (pastato dalis stovi šiam asmeniui priklausančiame žemės sklype). Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja tik teisės klausimus ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos pirmiau nurodytos teismų nustatytos aplinkybės, šioje kasacinėje byloje neanalizuojami.
Kasatoriaus argumentas, kad statybos darbai buvo atlikti anksčiau nei išduotas statybos leidimas ir kad jis turi teisę pertvarkyti statinį pagal projektą iki statybos leidimo galiojimo pabaigos (2016 m. vasario 28 d.), priešingu atveju būtų pažeisti jo teisėti lūkesčiai, atmestinas kaip nepagrįstas. Statybos leidimo gavimas nereiškia, kad iki tol atlikta savavališka statyba savaime įteisinama iki statybos leidime nurodytos statybos darbų atlikimo datos. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad statybos leidimas tik suteikia asmeniui teisę statyti (šiuo atveju – rekonstruoti) pastatą pagal projekto, kurio pagrindu išduotas leidimas, sprendinius, o leidime nurodyta data reiškia terminą, iki kurio statybos darbai turi būti užbaigti. Kasacinio skundo teiginys, kad statybos leidime nurodyta jo galiojimo data reiškia terminą, iki kurio teisės aktų reikalavimų neatitinkantis statinys turi būti reikiamai pertvarkytas (t. y. terminą, kurio metu negalima būtų pripažinti statybos savavališka, taip faktiškai ją įteisinant), neturi teisinio pagrindo. Priešingai, savavališkos statybos padariniai bet kuriuo atveju privalo būti kuo operatyviau likviduojami.
Kasacinio skundo argumentą, kad teismai nenustatė statybos darbų atlikimo laiko ir netaikė tuo metu galiojusių įstatymų nuostatų, paneigia apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvacija. Teismas nepaneigė, kad statybos darbai galėjo būti atlikti iki 2003 metų, ir vadovavosi CK 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki 2006 m. spalio 31 d.
Kasatorius nurodo, kad teismai nevertino aplinkybės, jog kasatorius neturi kompetencijos atlikti pastato rekonstrukciją. Šis kasatoriaus teiginys pripažintinas klaidingu. Teismai tikrino aplinkybes, susijusias su kasatoriaus teisių apimtimi, ir nustatė, kad VĮ Valstybės turto fondas leido kasatoriui panaudos teisėmis perduotą pastatą pritaikyti žmonių su negalia reikmėms. Be to, aptariamas argumentas nepaneigia fakto, kurį pripažįsta ir kasatorius, kad savavališką statybą atliko jis, o ne pastato savininkas. Kasatoriaus vadovo pasikeitimas taip pat nepanaikina kasatoriui tenkančių pareigų šalinant savavališkos statybos pasekmes.
Teigdamas, kad savavališkai pastatyta priestato dalis užima ne 16 kv. m, kaip nustatė teismai, o 20 kv. m ploto trečiojo asmens žemės sklypo dalį, kasatorius kelia ne teisės, bet fakto klausimą. Tuo tarpu fakto klausimai, minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, šis kasatoriaus argumentas pripažintinas nesąžiningu, nes juo mėginama paneigti teismų nustatytas kasatoriui nenaudingas aplinkybes teigiant, jog iš tikrųjų jos buvo dar nepalankesnės. Nesąžiningu ir nenagrinėtinu kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta ir penktąjį kasacinio skundo argumentą, kuriuo kasatorius siekia įrodyti, kad trečiojo asmens E. B. teisės pastatant statinio dalį jo žemės sklype nebuvo pažeistos, nes jau pirmiau jo žemės sklype stovėjo kitas jam nepriklausantis pastatas.
Nenustačius pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekami nepakeisti.
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 49,80 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti valstybei iš atsakovo Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos (kodas 193198812) 49,80 Lt (keturiasdešimt devynis litus 80 centų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.