- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 1-881-416/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17340-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- E. B., R. J.
- Nukentėjusysis
- D. Č.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:
1) 2014-06-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti pradžios neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ar nusenusiais asmenimis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti pradžios neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ar nusenusiais asmenimis;
2) 2014-06-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 val. per metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigoti per du mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 val. per metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigoti per du mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. 2014-08-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos 2014-06-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014-06-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti pradžios neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ar nusenusiais asmenimis bei įpareigoti per du mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 500 Lt turtinę žalą, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:
1) 2021-03-17 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 277 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, uždrausti 4 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, uždrausti 4 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2021-08-13 Marijampolės teismo nutartimi 2021-03-17 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 60 parų arešto bausme. 2021-10-19 paleistas iš pataisos namų atlikus arešto bausmę;
2) 2021-11-03 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 75 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 50 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. ir R. J., veikdami bendrai, mušdami sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui: 2022 m. gegužės 14 d., apie 18.00 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), R. J. tyčia sudavė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam D. Č. į veido sritį, po to E. B., medine lazda sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam D. Č. į galvos, nugaros ir kojų sritis, o numetęs lazdą į šoną, dar sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, po to apsukęs laidą apie D. Č. kaklą jį stūmė ir tokiu būdu jį smaugė, kol jam pradėjo trūkti oro, o R. J. tuo metu dar ne mažiau du kartus sudavė rankomis į veido sritį, dėl ko jam konstatuota kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, krūtinės ląstos, peties, žasto, alkūnės, dilbio, klubo, kelio ir čiurnos sumišimas, o taip pat kraujosruvos kairės ausies kaušelio, kairės akies obuolio, kairio peties, kairio žasto ir kairio dilbio srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu veikdami bendrai sukėlė nukentėjusiajam D. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad su kaltinamuoju R. J. ir nukentėjusiuoju D. Č. yra visi trys pažįstami. Santykiai iki įvykio buvo geri, draugiški. Įvykio išvakarėse – 2022-05-13 visi kartu išgėrinėjo. Išgertuvių metu nukentėjusysis nepagarbiai atsiliepė apie pažįstamą moterį. Tačiau vaišių metu niekas to nesureikšmino. Toliau vartojo alkoholį, o jam pasibaigus, išsiskirstė. Sekančią dieną vėl susitiko su R. J. Truputį išgėrė ir tada prisiminė nukentėjusiojo nepagarbias šnekas. Tada nutarė nuvykti pas D. Č. į namus ir dėl to išsiaiškinti. 2022-05-14 apie 14 val. atvyko pas nukentėjusįjį į namus. Pradėjo su juo aiškintis. D. Č. buvo girtas. Todėl tarp jų visų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris spontaniškai peraugo į muštynes. Kaip jos vyko, jau neprisimena, tačiau pripažįsta atlikęs visus jam kaltinime inkriminuotus veiksmus. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau laiko į per dideliu. Mano, kad adekvati būtų 500 eurų suma. Jiems pareikštą ligonių kasų civilinį ieškinį taip pat pripažino ir dar iki teismo kartu su R. J. pilnai atlygino.
Kaltinamasis R. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad su kaltinamuoju E. B. ir nukentėjusiuoju D. Č. yra pažįstami. Santykiai iki įvykio buvo geri, draugiški. Įvykio išvakarėse – 2022-05-13 visi kartu išgėrinėjo. Išgertuvių metu nukentėjusysis nepagarbiai atsiliepė apie pažįstamą moterį. Tačiau vaišių metu niekas to nesureikšmino. Toliau vartojo alkoholį, o jam pasibaigus, išsiskirstė. Sekantį rytą susitiko su E. B.. Truputį išgėrė ir tada prisiminė nukentėjusiojo nepagarbias šnekas. Tada nutarė nuvykti pas D. Č. į namus ir dėl to išsiaiškinti. 2022-05-14 apie 18 val. atvyko pas nukentėjusįjį į namus. Pradėjo su juo aiškintis. Kadangi D. Č. buvo labai girtas, todėl tarp jų visų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris labai greitai peraugo į muštynes. Jų eigos detaliai neprisimena, tačiau pripažįsta atlikęs visus jam kaltinime nurodytus veiksmus. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau laiko į per dideliu. Mano, kad adekvati būtų 500 eurų suma. Jiems pareikštą ligonių kasų civilinį ieškinį taip pat pripažino ir dar iki teismo kartu su E. B. pilnai atlygino. Prašo atsižvelgti į tai, kad yra dirbantis ir parinkti tokią bausmę, kad galėtų tęsti darbą ir atlyginti priteistą žalą.
Kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, proceso dalyviai sutiko, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusysis D. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d., būdamas vienas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė apie du litrus alaus ir apie 18 val. nuėjo į kambarį miegoti, lauko duris užsirakino. Netrukus pasigirdo stiprus beldimas į duris. Pamanė, kad atėjo šalimais (duomenys neskelbtini), gyvenantis jo senelis A. Č., todėl priėjęs prie durų jas iš karto atrakino, atidarė ir išėjo į terasą. Tuo metu pamatė terasoje stovint iš matymo pažįstamą, tuose pačiuose soduose gyvenantį vyriškį, kurio žino tik vardą R., bei dar vieną vyriškį kurio nepažinojo. Jis buvo apie 35 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, trumpais šviesiais plaukais, apvalaus veido jo kitų išskirtinių bruožų neįsidėmėjo. Jam tik išėjus iš namo, R. su tuo kitu vyriškiu, nieko nesakę, pradėjo jį mušti. R. su rankų kumščiais jam tris kartus sudavė į veido sritį. Veidą užsidengė rankomis, o tuo metu tas kitas vyriškis su rankoje turėtu mediniu strypu jam kelis kartus sudavė į galvą, nugarą bei kojas. Kiek kartų kirto – nepamena. Po to vyriškis lazdą numetė ir su kumščiu kelis kartus kirto jam į įvairias kūno vietas. Smūgių skaičiaus nepamena. Po to tas pats vyriškis kažkur rado laido ir jį užmetęs ant kaklo pradėjo su laidu stumti prie sienos nuo ko pradėjo trūkti oro. Tuo metu R. dar kelis kartus su rankos kumščiu kirto į veidą. Tuo metu vyriškiai pamatė ateinantį jo senelį ir nustojo mušti bei išėjo iš kiemo. Dėl ko jį mušė, nežino, su jais konfliktų nėra turėjęs. Kuris iš vyriškių ir kiek jam sudavė smūgių – tiksliai nepamena, bet mušė abu (1 t., b. l. 24-26).
Liudytojas A. Č. parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d. apie 18 val., savo namų valdoje (duomenys neskelbtini), ėjo pasižvalgyti link tvenkinio. Eidamas išgirdo kažkokius šauksmus ir pastebėjo, kad kitoje gavės pusėje, už 50 metrų, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo anūkas D. Č., prie namo esančioje pavėsinėje stovi du vyriškiai ir abu su kumščiais smūgiuoja sėdinčiam anūkui D. į galvą. Labai išsigando ir pradėjo šaukti. Atėjęs prie anūko, pamatė jį sėdintį kruvinu veidu. Anūkas sėdėjo fotelyje ir nieko nekalbėjo. Šalimais jo sėdėjo iš matymo pažįstamas R., gyvenantis tame pačiame kaime (duomenys neskelbtini). Jo dešinė ranka buvo kruvina. Š. R. atsisėdo antras vyriškis, kurio nepažinojo, nes pirmą kartą matė. Jis buvo apie 25-30 metų amžiaus, apvaliu veidu, stambesnio kūno sudėjimo. Pavėsinėje šalimais D. buvo atremta medinė lazda, ant grindų buvo numestas apie 60 cm ilgio laidas. Vyriškių paklausė už ką sumušė anūką. Su R. buvęs vyriškis pasakė, kad sumušė už tai, kad anūkas eina pas svetimą draugę. R. sėdėjo ir tylėjo. Tada išsiėmė telefoną ir pasakė, kad kviečia policiją. Abu vyriškiai pakilo ir greitai išėjo iš pavėsinės į gatvę. Eidami dar pasakė, kad gerai atkalė. Kaip suprato, jie buvo neblaivūs, eidami svirduliavo. Kaip konfliktas prasidėjo –nematė (1 t., b. l. 60-62).
D. Č. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 14 d., apie 18.00 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė suduodami smūgius rankomis, medine lazda iš matymo pažįstamas vyriškis vardu R. su savo draugu. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 6-7).
Tarnybiniame pranešime dėl nusikaltimų asmeniui nurodyta, kad 2022 m. gegužės 14 d., apie 20.18 val., gautas pranešimas, kad apie 18 val., nurodytu adresu atėjo du vyrai, kurie sumušė pranešėjo 30 metų amžiaus anūką 30 ir išėjo. Vyrai yra anūko pažįstami. Atvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad sumuštas buvo D. Č. Jis paaiškino, kad jam sėdint terasoje atėjo du vyriškiai, kurie jį mušė su lazda bei bandė smaugti su laidu. Sumušimo priežasties negalėjo nurodyti. Abu asmenis žino, vienas iš jų R. J., jį galima rasti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), namo duris atidarė R. motina, kuri pasakė, jog sūnus čia retai būna, bet jį galima rasti pas jo draugę (1 t., b. l. 63).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra sklypas su namu, adresu: (duomenys neskelbtini). Sklypas yra aptvertas medine tvora. Namas yra geltonos bei rudos spalvos, durys pro kurias patenkama į namo vidų nuo gatvės pusės, yra pilkos spalvos. Pro šias duris yra patenkama į virtuvę. Virtuvėje yra matomas medinis stalas prie kurio yra dvi raudonos spalvos kėdės. Kairėje pusėje prie sienos yra matoma spintelė, ant kurios yra padėtas baltos spalvos virdulys bei mėlynos spalvos laidas. Šalia šios spintelės yra spintelė su joje įmontuota kriaukle. Ant sienos virš kriauklės yra pakabinti rankšluostėliai. Įėjus pro lauko duris, žiūrint tiesiai, prie sienos yra padėta medinė lazda, ant kurios yra matoma raudonos spalvos dėmė (galimai kraujas). Virš lazdos, ant sienos yra pakabinta spintelė, kurioje yra sudėti įvairūs daiktai. Virtuvėje esančios grindys yra margos, rudos spalvos. Apžiūra tęsiama apžiūrint už namo esančią terasą. Į terasą vedantys laipteliai bei takelis yra padarytas iš betoninių plytelių. Terasos grindys yra padarytos iš betoninių plytelių, terasos stoginė yra medinė, tamsios spalvos. Terasoje, prie sienos yra matomas pilkos spalvos suoliukas, ant kurio padėtas kibiras. Prie suoliuko, ant žemės, padėti tamsios spalvos guminiai sandalai. Dešinėje terasos pusėje matomas šviesios spalvos stalas, prie kurio yra pristumta šviesios spalvos kėdė. Kairėje terasos pusėje stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Iš įvykio vietos paimta medinė lazda ir mėlynos spalvos laidas (1 t., b. l. 10-19).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. Č. šio procesinio veiksmo metu pagal jam pateiktas keturių asmenų fotonuotraukas atpažįsta asmenį esantį nuotraukoje Nr. 4 (R. J.), apie kurį jis davė parodymus. Tai asmuo, kurį minėjo apklausos metu. Jis 2022 m. gegužės 14 d., apie 18 val., jam sudavė smūgius, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šį asmenį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, plaukus, akis, ausis (1 t., b. l. 50-55).
Specialisto išvadoje Nr. G270/2022 (09) nurodyta, kad D. Č. klinikiniais duomenimis konstatuota kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, krūtinės ląstos, peties, žasto, alkūnės, dilbio, klubo, kelio ir čiurnos sumušimas, o taip pat kraujosruvos kairės ausies kaušelio, kairės akies obuolio, kairio peties, kairio žasto ir kairio dilbio srityse. D. Č. konstatuoti kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. D. Č. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. D. Č. konstatuojami kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-05-14, galimai nurodytomis aplinkybėmis. D. Č. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti penkiais poveikiais. D. Č. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 42-43).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismo vertinimu, E. B. ir R. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Neabejotinai įrodyta, kad E. B. ir R. J., veikdami bendrai, 2022 m. gegužės 14 d., apie 18.00 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), R. J. tyčia sudavė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam D. Č. į veido sritį, po to E. B., medine lazda sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam D. Č. į galvos, nugaros ir kojų sritis, o numetęs lazdą į šoną, dar sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, po to apsukęs laidą apie D. Č. kaklą jį stūmė ir tokiu būdu jį smaugė, kol jam pradėjo trūkti oro, o R. J. tuo metu dar ne mažiau du kartus sudavė rankomis į veido sritį, dėl ko jam konstatuota kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, krūtinės ląstos, peties, žasto, alkūnės, dilbio, klubo, kelio ir čiurnos sumišimas, o taip pat kraujosruvos kairės ausies kaušelio, kairės akies obuolio, kairio peties, kairio žasto ir kairio dilbio srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu veikdami bendrai sukėlė nukentėjusiajam D. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veika padaryta apsvaigus alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis E. B. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus (1 t., b. l. 141-145), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 156), dirbantis (b. l. 158). Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų gydymo įskaitą. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė.
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam E. B. skirtina bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui paskyrus artimą vidurkio laikotarpiui laisvės apribojimo bausmės trukmę (laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų). Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis R. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus (1 t., b. l. 101-105), teistumai neišnykę, nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 111), dirbantis (b. l. 114). Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų gydymo įskaitą. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam anksčiau yra taikytos laisvės apribojimo ir arešto bausmės. Akivaizdu, kad kaltinamasis jokių pozityvių išvadų nepadarė ir visiškai nepasimokė, nes ir vėl nusikalto. Kaltinamajam taikytos nurodytos bausmių rūšys nepasiekė savo tikslų, nepakeitė jo elgesio teigiama linkme, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai ir neteisėtai, kadangi 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už pusės metų (2022 m. gegužės 14 d.) vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytą aplinkybių visumą, kaltinamajam turi būti skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant artimą sankcijos vidurkiui (laisvės atėmimo bausmė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 1 metų). Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.). Teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamojo R. J. atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Č. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamųjų solidariai jo naudai priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos ir 150 Eur turtinės žalos advokato išlaidoms apmokėti (b. l. 31-34). Dėl neturtinės žalos nurodo, kad nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, patirtas skausmas bei psichinės ir dvasinės gerovės praradimas būtų kompensuotas iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai priteisiant 2 000 Eur. Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nurudo, kad nukentėjusiojo patirtos 150 Eur išlaidos teisinei pagalbai, susijusios su civilinio ieškinio surašymu. Prideda pinigų priėmimo kvitą (b. l. 36).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.
Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes. Iš byloje esačių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis R. J. tyčia sudavė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam D. Č. į veido sritį, po to E. B., medine lazda sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam į galvos, nugaros ir kojų sritis, o numetęs lazdą į šoną, dar sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, po to apsukęs laidą apie D. Č. kaklą jį stūmė ir tokiu būdu jį smaugė, kol jam pradėjo trūkti oro, o R. J. tuo metu dar ne mažiau du kartus sudavė rankomis į veido sritį, dėl ko jam konstatuota kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, krūtinės ląstos, peties, žasto, alkūnės, dilbio, klubo, kelio ir čiurnos sumišimas, o taip pat kraujosruvos kairės ausies kaušelio, kairės akies obuolio, kairio peties, kairio žasto ir kairio dilbio srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Pažymėtina tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015, Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-393-489/2017 ir kt., Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-193-175/2018, 1A-54-593/2018 ir kt.). 1 000 ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo liekamieji reiškiniai išlieka ilgą laikotarpį.
Teismas neabejoja, kad dėl nurodytų kaltinamųjų veiksmų bei patirtų sužalojimų nukentėjusysis be fizinio skausmo patyrė fizinį skausmas bei buvo neigiamai paveikta jo psichinė ir dvasinė gerovė. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų būtų iš esmės sutrikusi kokia nors svarbi nukentėjusiojo kūno funkcija, esmingai trukdanti jo darbingumui ir pilnaverčiam gyvenimui ateityje. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad advokato padėjėjas V. R. nukentėjusiajam rengė civilinį ieškinį, už kurį nukentėjusysis sumokėjo 150 Eur (b. l. 35-36). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių, atitinka darbo ir laiko sąnaudas bei protingumo ir teisingumo kriterijus.
Pažymim, kad nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės proceso išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) priteisti iš kaltinamųjų (atsakovų) solidariai. BPK 105 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadinasi, turi būti nustatoma konkreti iš kiekvieno kaltinamojo priteistina proceso išlaidų dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakių) bylinėjmosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis, o ne solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kalinamųjų E. B. ir R. J. priteistina lygiomis dalimis po 75,00 Eur D. Č. naudai teisinių paslaugų išlaidų (BPK 105 straipsnio 3 dalis, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinė ieškovė Kauno teritorinė liginių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį kaltinamiesiems dėl 171,12 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 76-81). Kauno teritorinė liginių kasa pateikė pareiškimą dėl minėto ieškinio atsisakymo, kadangi kaltinamieji atlygino ieškiniu prašytą priteisti 171,12 Eur sumą. Sutinkamai su nurodytomis aplinkybėmis, priimtinas civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio kaltinamiesiems ir procesas dėl jo nutrauktinas.
Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės (rašytinius pasižadėjimus neišvykti), paliktinos galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lazda bei laidas, saugomi Marijampolės AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visu bausmės laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visu bausmės laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
D. Č. civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Iš E. B. ir R. J. solidariai D. Č. naudai priteisti 500,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Iš E. B. ir R. J. priteisti po 75,00 Eur iš kiekvieno D. Č. naudai teisinių paslaugų išlaidų.
Priimti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio kaltinamiesiems ir procesą dėl jo nutraukti.
Kaltinamiesiems skirtas kardomąsias priemones (rašytinius pasižadėjimus neišvykti), palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lazdą bei laidą, saugomus Marijampolės AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.