Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Talino 10“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talino 10“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.5. Apeliantė nepagrįstai nurodo, neva skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatskleidžia ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, jų visumą, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

19. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis).

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

22. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

23. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio formos pasirinkimas priskirtinas teismo diskrecijai ir atsakovė nepagrindė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nagrinėti apeliantės apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė apeliaciniame skunde aiškiai išdėstė argumentus, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl papildomų įrodymų.

24. Atsakovė UAB „Talino 10“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomą įrodymą – garso įrašą (pokalbį su ieškovės vadove).

25. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

26. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje naujų įrodymų pateikimas yra ribojamas, o atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų, dėl kokių priežasčių šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti pateiktą įrodymą prie bylos.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.

27. Bylos duomenimis, 2024 m. balandžio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Sutartis Nr. 24/00485, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė jas pirkti ir atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad pirkėjas (atsakovė) apmoka pardavėjui (ieškovei) už prekes ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, sumokėdamas visą prekių kainą.

28. Nustatyta, kad Sutarties ir 2025 m. vasario 10 d. išrašytų dviejų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu ieškovė atsakovei pardavė, o atsakovė nupirko prekių iš viso už 2 586 (2 514 + 72) Eur sumą. 2025 m. vasario 28 d. atsakovė ieškovei sumokėjo tik 200 Eur sumą, kurios viena dalis padengė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SSA002434772, o kita dalis padengė dalį PVM sąskaitos faktūros Nr. SSA002436259.

29. Iš ieškovės pateiktų pranešimų nustatyta, kad ieškovė 2025 m. kovo 12 d., 2025 m. kovo 22 d., 2025 m. balandžio 1 d. ir 2025 m. balandžio 11 d. pranešimais informavo atsakovę, jog ši neapmokėjo skolos už išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. SSA002436259 bei ragino atsiskaityti su kreditore.

30. Ieškovei kreipusis dėl skolos ir kitų sumų priteisimo į teismą, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, pažymėdamas, kad byloje esantys duomenys patvirtina tarp šalių susiklosčiusius pirkimo–pardavimo santykius ir atsakovės neatsiskaitymą už ieškovės perduotas prekes.

31. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi ir teisės į gynybą principus, nes neįtraukė į bylą jos prašomų trečiųjų asmenų ir neišreikalavo iš ieškovės papildomų rašytinių įrodymų. Atsakovės teigimu, teismas taip pat nepagrįstai neįvertino argumento, jog UAB „Kesko Senukai Lithuania“ reikalavimo teisė neegzistuoja, kadangi ginčo suma buvo neteisėtai išskaityta iš ieškovės darbuotojos V. S. atlyginimo. Tokiu atveju teismas turėjo tirti ir šios darbuotojos bei ieškovės tarpusavio darbo santykius bei galimus DK normų pažeidimus. Atsakovės vertinimu, šių aplinkybių neatskleidimas patvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra formalus ir neatspindi tikrosios ginčo esmės.

32. Kaip jau nustatyta, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2 386 Eur skolos, 77,55 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų ir 11 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo pagal Sutartį Nr. 24/00485 ir jos pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. SSA002436259. Šių aplinkybių, t. y. šalių siejančio santykio kvalifikavimo, skolos ir palūkanų susidarymo pagrindo ir dydžio, atsakovė apeliaciniu skundu neginčija, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija bei išvadomis šių aplinkybių apimtyje, todėl, atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į gynybą bei rungimosi principą, nes netenkino prašymo į procesą įtraukti trečiuosius asmenis ir išreikalauti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.

34. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

35. Šiuo atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį, be kita ko, suformulavo prašymą dėl V. S. ir Valstybinės darbo inspekcijos įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su prašymo motyvais, šio prašymo netenkino, kaip nesusijusio su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija.

36. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017).

37. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai ir tiksliai suformulavo savo ieškinio reikalavimą – ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovės priteisti skolą, kylančią iš pirkimo–pardavimo santykių. Pagal šalių sudarytą Sutartį atsakovė įsipareigojo iš ieškovės pirkti prekes ir per nustatytą terminą už jas atsiskaityti, o ieškovė įsipareigojo nustatytais atvejais ir tvarka parduoti prekes. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė įvykdė savo prievolę ir perdavė prekes atsakovei, o atsakovė šias prekes priėmė, bet per nustatytą terminą už jas neatsiskaitė, t. y. neįvykdė savo prievolės pagal sudarytą Sutartį bei ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Taigi bylos duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių, t. y. ieškovės ir atsakovės susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovei tinkamai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakovei už perduotas prekes nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaičius, ieškovė turi teisę reikalauti būtent iš atsakovės, kaip prievolę pažeidusios sutarties šalies, civilinės sutartinės atsakomybės taikymo įstatymų nustatytais būdais.

39. Atsakovė, reaguodama į ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus, nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas buvo išskaitytas iš ieškovės darbuotojos darbo užmokesčio, todėl atitinkamai prašė teismo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ieškovės darbuotoją V. S. ir Valstybinę darbo inspekciją.

40. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju vidiniai ieškovės darbo santykiai su jos darbuotoja neturi teisinės reikšmės ir nėra susiję su ieškovės ieškinio reikalavimų (ne)tenkinimu. Kita vertus, atsakovė apskritai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą apie jos tiesioginį teisinį santykį su ieškovės darbuotoja. Nėra aišku, kokiu būdu ir kokiu pagrindu atsakovės skola, kaip teigiama, buvo išskaityta iš darbuotojos atlyginimo, kokie veiksmai buvo atlikti, kas juos atliko ir kaip tai susiję su atsakovės prievolėmis pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai nesudaro pagrindo į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti nei ieškovės darbuotojos, nei Valstybinės darbo inspekcijos. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas (ginčas kyla iš tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių), akivaizdu, kad galutinis teismo sprendimas neturės jokios įtakos asmenų, kuriuos atsakovė prašo įtraukti trečiaisiais asmenimis, teisėms ir pareigoms.

41. Atskirai pažymėtina ir tai, jog sutarties uždarumo principas suteikia teisę pagal sudarytą sutartį reikalauti prievolių vykdymo tik sutarties šalims (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-172-790/2025). Šalys sutartyje negali nustatyti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.190–6.191 straipsniai).

42. Byloje pateikta Sutartis aiškiai patvirtina, kad pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai susiklostė išimtinai tarp ieškovės ir atsakovės. Nėra jokių duomenų, jog ieškovės darbuotoja būtų dalyvavusi kaip savarankiška Sutarties šalis ar būtų prisiėmusi kokias nors teises ar pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo šią darbuotoją laikyti asmeniu, kurio teisėms ar pareigoms galutinis teismo sprendimas galėtų turėti įtakos, todėl jos įtraukimas į civilinį procesą šiuo atveju būtų nepagrįstas.

43. Be kita ko, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020).

44. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo iš esmės turi tik tie asmenys, kurių subjektinės teisės ar teisėti interesai yra pažeisti. Tik įstatymo numatytais išimtiniais atvejais į teismą gali kreiptis kitas asmuo, t. y. pažeistų teisių turėtojo įstatyminis atstovas, veikiantis jo vardu ir interesais (pavyzdžiui, globėjas ar rūpintojas), taip pat asmenys, įstatymo įgalioti ginti viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju, net jeigu būtų laikoma, kad buvo pažeisti ieškovės darbuotojos teisėti interesai, atsakovė neturi teisės reikalauti ginti šio asmens tariamai pažeistų teisių, nes pati darbuotoja, manydama, jog jos teisės buvo pažeistos, turi savarankiškai kreiptis į teismą dėl jų gynimo. Be to, ginčams, kylantiems iš darbo santykių, taikoma privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Todėl ir šiuo pagrindu atsakovės argumentai dėl darbuotojos pažeistų teisių bei jos įtraukimo į civilinį procesą atmestini kaip nepagrįsti.

45. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, įvertino bylos nagrinėjimo ribas ir pagrįstai nusprendė neįtraukti ieškovės darbuotojos V. S. bei Valstybinės darbo inspekcijos į bylą kaip trečiųjų asmenų.

46. Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, atsisakydamas išreikalauti atsakovės prašomų įrodymų iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

47. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės skolą ir palūkanas, pagrindė faktą apie atsakovei perduotas prekes bei įsiskolinimo dydį – byloje pateikti ieškovės paaiškinimai, tarp šalių sudaryta Sutartis, PVM sąskaitos faktūros. Be to, kaip jau minėta, pati atsakovė neginčija skolos atsiradimo pagrindo ir dydžio. Taigi šiuo atveju ieškovė įgyvendino jai tenkančią pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo ieškinio reikalavimą. Tuo tarpu atsakovė, ginčydama ieškovės ieškinio reikalavimus, nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jos teiginius, esą ieškovė neturi reikalavimo teisės arba kad 2 386 Eur skola už tariamai neapmokėtas prekes buvo išskaityta iš ieškovės darbuotojos darbo užmokesčio. Atsakovė apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, nepateikdama nei šiuos teiginius patvirtinančių duomenų, nei aiškaus ir nuoseklaus situacijos paaiškinimo.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantė apeliaciniame skunde, nagrinėjama byla yra tokio pobūdžio, kurioje įstatymas nenumato teismui pareigos būti aktyviam renkant įrodymus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovė pati turėjo nuspręsti, kokiais įrodymais pagrįs savo atsikirtimus į ieškovės pareikštą ieškinį.

50. Papildomai akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi suteikė šalims papildomą terminą iki 2025 m. liepos 1 d. raštu pateikti savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus, taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, tačiau bylos duomenimis, atsakovė šia galimybe nepasinaudojo. Atitinkamai, atsakovės teiginiai, esą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė rungimosi principą, atmestini kaip nepagrįsti.

51. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog skundžiamas sprendimas surašytas formaliai, neatskleidžiant ginčo esmės. Su šiais atsakovės argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

52. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Sprendimo turinys turi atitikti CPK 270 straipsnio reikalavimus (CPK 268 straipsnio 4 dalis). Todėl jame, be kita ko, privalo būti motyvuojamoji dalis (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

53. Motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje teismas įvertina nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus ir taiko teisę. Šioje dalyje nurodyti argumentai privalo būti logiškai susiję su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotu sprendimu (bylos rezultatu) (CPK 270 straipsnio 5 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors teismai neturi pateikti motyvų atmesdami kiekvieną šalies argumentą, jie turi pareigą tinkamai įvertinti ir atsakyti į pagrindinius argumentus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Donadzé prieš Gruziją, peticijos Nr. 74644/01).

54. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jis atitinka jam keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė esmines bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pateikė argumentus dėl kiekvieno ieškinyje pareikšto reikalavimo tenkinimo bei dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų atmetimo. Todėl atsakovės teiginiai, esą sprendimas surašytas tik formaliai ir neatskleidžiant bylos esmės, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog vien atsakovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis savaime nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ar formalus.

Dėl procesinės baigties.

21. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

22. Tai, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Talino 10“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.