Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Procesinių sprendimų kategorijos: 16.11.1; 16.11.2; 16.11.9; 21.10.4

2026 m. sausio 19 d.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus atstovui Vaidui Giršvildui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės Ingos Mirijauskienės 2025 m. spalio 27 d. nutarimų Nr. 0239-ANR_N-213604-2025 (ROIK: 25274026373) ir Nr. 0239-ANR_N-213626-2025 (ROIK: 25278663254).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, V. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.

V. K.

Motyvuojamoji dalis

pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, V. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Teismo išvados

V. K. skundai tenkinami iš dalies.

Visų pirma, pasisakytina, kad, nors pareiškėjas skunduose, be kita ko, prašo panaikinti skundžiamus nutarimus, kita vertus, iš skundų turinio matyti, kad jis neginčija padarytų administracinių nusižengimų aplinkybių. Skunduose V. K. akcentuoja teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą ir prašo sumažinti paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – dydžius ir neskirti arba sutrumpinti administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat pripažino padaręs skundžiamuose nutarimuose nurodytus administracinius nusižengimus, neginčijo jų padarymo aplinkybių. Teismo posėdžio metu V. K. pripažino, kad anksčiau jis klaidingai manė, jog turint ilgą vairavimo stažą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Lietuvos Respublikoje teisės vairuoti transporto priemones įgijimas arba vairuotojo pažymėjimo pakeitimas yra tik formalus dalykas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamais nutarimais, t. y. Nr. 0239-ANR_N-213604-2025 (ROIK: 25274026373) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, o Nr. 0239-ANR_N-213626-2025 (ROIK: 25278663254) – pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį.

ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 416 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų. Šio straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Nagrinėjamu atveju V. K. Institucijos vyresniosios specialistės I. Mirijauskienės 2025 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-213604-2025 (ROIK: 25274026373) už padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirti ANK straipsnių sankcijose nustatytų baudų vidurkiai, išskyrus už ANK 415 straipsnio 1 dalies administracinį nusižengimą paskirta didesnė už vidurkį administracinė nuobauda – bauda (galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur). Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą V. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, t. y. šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino vidurkis.

V. K. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnes administracinio poveikio priemones, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, taip pat sumažinti paskirtas administracines nuobaudas (baudas). Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliau pasisako dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui.

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinių nusižengimų bylų medžiagą, administracinių nusižengimų padarymų aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti V. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam trumpesnius administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminus, nei ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatytas minimalus arba iš viso neskirti šių administracinio poveikio priemonių. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės bei argumentai. V. K. skunduose, taip pat teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės – administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės, jo poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (vairavimas būtinas nuvažiavimui į darbą ir grįžimas iš jo, tinkamas darbo funkcijų atlikimas, vaikų vežimas į ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigas ir pan.), teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kita vertus, teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti skundžiamus nutarimus: Institucijos vyresniosios specialistės I. Mirijauskienės 2025 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-213604-2025 (ROIK: 25274026373) – už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą nustatyti ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą (7 mėnesiams), o Institucijos vyresniosios specialistės I. Mirijauskienės 2025 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-213626-2025 (ROIK: 25278663254) – už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą nustatyti mažesnį už vidurkį ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą (8 mėnesiams).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K., skundžiamuose nutarimuose nurodytais laikais ir vietose vairavo automobilį Mercedes-Benz ML 350 4Matic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes. V. K. padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nes, tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 6 mėnesių terminui, jis neįgijo teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo veiksmai yra mažesnio pavojingumo nei asmens, kuris apskritai niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, veiksmai. Kita vertus, administracinius nusižengimus jis padarė vieną po kito, t. y. nepraėjus nė 2 mėnesiams. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis abiem atvejais privalėjo vairuoti automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis žinojo, jog, tapus nuolatiniu Lietuvos respublikos gyventoju ir praėjus 6 mėnesiams, reikia įgyti teisę vairuoti transporto priemones šioje valstybėje, tačiau to ilgą laiką nepadarė. Pateisinamų priežasčių, kodėl jis neįgijo tokios teisės Lietuvos Respublikoje, teismas nenustatė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavo 2023 m. balandžio 27 d., taigi jis, norėdamas vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, teisę įgyti vairuoti transporto priemones turėjo jau nuo 2023 m. spalio 27 d. Nors pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. K. visgi atliko dalį SEAKĮ nurodytų veiksmų, siekdamas įgyti teisę vairuoti transporto priemones, kita vertus, jis šiuos veiksmus atliko jau gerokai vėliau po administracinių nusižengimų padarymo, t. y. 2025 m. spalio mėn. V. K. teismo posėdžio metu akcentavo, kad ilgą laiką manė, kad turimos teisės vairuoti transporto priemones, įgytos (duomenys neskelbtini) Respublikoje, pasikeitimas į Lietuvos Respublikos teisę yra tik formalus dalykas. Jis taip pat akcentavo, kad turi ilgą vairavimo stažą, kadangi vairavo (duomenys neskelbtini) Respublikoje, todėl jis vairuodamas jokio pavojaus niekam nesukėlė. Teismas pažymi, kad pareiškėjas minėtais argumentais siekia sumažinti savo kaltę ir padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Be to, V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jau nuo 2022 metų pasibaigė jo (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Taigi, vairuodamas automobilį, jis jau neturėjo jokios valstybės išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kuris suteiktų teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad šių administracinių nusižengimų sudėtis yra formali, todėl administraciniam nusižengimui padaryti asmeniui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi šiuo atveju V. K. veiksmai laikytini pavojingais ir jam administracinė atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar jis kitoje valstybėje turėjo teisę vairuoti transporto priemones, ar ne, kadangi nagrinėjamu atveju pavojingas yra pats transporto priemonės vairavimas neturint teisės jas vairuoti. Reikšminga ir tai, kad, jei V. K. būtų sukėlęs kokius nors neigiamus padarinius, jis būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal kitus ANK straipsnius ar netgi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Skundžiamuose nutarimuose nenustatyta V. K. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas skunduose pripažįsta kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų, jis teisme taip pat laikėsi tokios pozicijos, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už itin šiurkščių KET pažeidimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, o administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jis padarė pirmą kartą, tačiau vieną po kito, t. y. juos skiria mažiau kaip du mėnesiai. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas paskutinių penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka daugiau kaip 10 kartų už KET pažeidimus. Visi administraciniai nusižengimai padaryti per 2025 metus, taigi jis turi daug galiojančių administracinių nuobaudų. Pažymėtina, kad V. K. administracinius pažeidimus darė ir po to, kai pareiškėjui 2025 m. rugpjūčio 25 d. buvo surašyti ir 2025 m. rugpjūčio 26 d. išsiųsti administracinių nusižengimų protokolai Nr. 0239-ANR_P-142968-2025 ir Nr. 0239-ANR_P-142972-2025, t. y. 2025 m. spalio 3 d. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje (ROIK: 25287718594), 2025 m. rugsėjo 22 d. ir 2025 m. rugsėjo 14 d. padaryti administraciniai nusižengimai, nustatyti ANK 417 straipsnio 2 dalyje (ROIK: 25287613472, 25288473439). Šiuos administracinius nusižengimus pareiškėjas darė, kai jam jau turėjo būti žinoma apie nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymą. Taigi negalima daryti išvados, kad V. K. laikosi KET reikalavimų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Pareiškėjas, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. darbo funkcijoms atlikti ir šeimos poreikių užtikrinimui. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad V. K. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas ir šeimos interesų užtikrinimui, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes, žinodamas, kad, turint leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, būtina įgyti teisę vairuoti transporto priemones šioje valstybėje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (arba susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Pareiškėjas skunduose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba bendrovės produktų departamento vadovo pavaduotoju, jo darbo funkcijos yra reguliariai susitikti su bendrovės klientais, partneriais Lietuvoje ir užsienyje; vykti į Latvijos Respublikoje esančią dukterinę bendrovę, kur vykdoma dalis bendrovės gaminamų produktų kūrimo ir gamybos procesų; vykti į naujų produktų kūrimo ir komercinės veiklos koordinavimą tarp bendrovės padalinių ir grupės bendrovių užsienyje. Pasak pareiškėjo, jo darbe būtinas pastovus mobilumas ir galimybė operatyviai reaguoti į gamybos ir produktų vystymo procesus. Taigi šių funkcijų tinkamas vykdymas tiesiogiai priklauso nuo galimybės savarankiškai naudotis transporto priemone. Visų pirma, teismas pažymi, kad iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad ši sutartis sudaryta 2025 m. spalio 22 d., t. y. jau po to, kai V. K. buvo žinoma apie padarytus administracinius nusižengimus ir dėl jų kilsiančias pasekmes. Kitaip sakant, pats pareiškėjas, suvokdamas, kad jam gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones, pats sąmoningai pasirinko darbą, kurio funkcijoms atlikti reikalinga tokia specialioji teisė. Nors pareiškėjas skunduose nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemonių atėmimas sukels neigiamus padarinius bendrovės veiklos procesui, kita vertus, V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis, prieš įsidarbindamas, informavo darbdavį, kad šis šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones. Vadinasi, darbdavys suprato, kad dėl nagrinėjamo atveju V. K. kurį laiką sudėtingiau ir ne taip efektyviai atliks jam priskirtas darbo funkcijas (darbdavys pats prisiėmė riziką dėl pareiškėjo įdarbinimo). Antra, teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad į Latvijos Respublikoje esančią bendrovės dukterinę įmonę jį darbo automobiliu veža kiti asmenys. Taigi pareiškėjas su darbdaviu rado alternatyvų būdą, kaip V. K. gali vykdyti dalį savo darbo funkcijų, kol jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad į kitus susitikimus, vykstančius Lietuvoje, V. K. taip pat gali vežti kiti asmenys. Pažymėtina, kad dalį susitikimų V. K. su klientais gali organizuoti nuotoliniu būdu. Kaip minėta, V. K. skunduose nurodė, kad jam tenka vykti į komandiruotes, kurios vyksta užsienyje, tačiau be Latvijos Respublikos kitų šalių jis neįvardijo. Teismas pažymi, kad, jei komandiruotės vyksta užsienio šalyse, kurios gana greitai nėra pasiekiamos automobiliu, vadinasi, kelionės vyktų kitomis transporto priemonės, pavyzdžiui, lėktuvu. Tokiu atveju V. K. teisė vairuoti transporto priemones nėra būtina. Pareiškėjas skunduose taip pat nurodo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, o darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone (9,8 km), todėl, netekus teisės vairuoti transporto priemones, kelionė į darbą vietoj 20 min gali trukti iki valandos ar net ilgiau. Kaip minėta, pareiškėjas darbinosi į bendrovę jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl atvykimo į darbą ir grįžimo namo aplinkybes turėjo apsvarstyti iš anksto. Be to, jis gyvena ir dirba Vilniaus mieste, kuriame gerai išvystytas viešasis transportas. Todėl V. K. gali į darbą vykti viešuoju transportu. Tokios išvados nepaneigia, kad viešuoju transportu kelionė trunka ilgiau nei važiuojant automobiliu. Teismas pažymi, kad skubiais atvejais pareiškėjas gali į darbą ar iš jo vykti pasinaudodamas pavėžėjimo paslaugomis.

Pareiškėjo skunduose taip pat nurodoma, kad V. K. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad jis galėtų pasirūpinti savo vaikais – nuvežti ir parvežti juos į ugdymo įstaigas, taip pat vykti į sveikatos priežiūros įstaigas, nes jo žmona Lietuvos Respublikoje dar neturi teisės vairuoti transporto priemones. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nepilnamečiams vaikams yra (duomenys neskelbtini) metų, kurie šiuo metu naudojasi viešuoju transportu. V. K. šeimos interesų apsauga taip pat nesudaro pagrindo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sutrumpinti aptariamos administracinio poveikio priemonės terminą arba jos netaikyti. Pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jis turi vaikų, kuriais privalo rūpintis, vežti į mokyklą ir pan. Kita vertus, tai nepadarė įtakos V. K. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinių nusižengimų. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir šeimos padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu V. K. rado alternatyvų būdą, kaip vaikai gali važiuoti į ugdymo įstaigą ir iš jos grįžti namo (viešuoju transportu). Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo vaikai pakankamai dideli, kad savarankiškai galėtų naudotis viešuoju transportu, o nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jo žmona negalėjo ir iki šiol negali įgyti teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, kad pasirūpintų vaikais. Nors pareiškėjas teigia, kad vaikus reikia vežti į sveikatos priežiūros įstaigas, jis nepateikė duomenų, kad kuris nors iš jų ar abu vaikai turėtų sveikatos problemų, dėl kurių reikėtų dažnai juos ar vieną iš jų ten vežti. Teismas atkreipia dėmesį, kad, esant skubiam sveikatos pablogėjimui, galima pasinaudoti greitosios medicinos teikiama pagalba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad, V. K. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jo šeimos ar jo pačio interesai.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties V. K. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, nagrinėjamu atveju artimas vidurkiui įstatyme nustatytam terminui, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

V. K. skunduose nurodytos kitos aplinkybės ((duomenys neskelbtini) Respublikoje turi ilgą vairavimo stažą, jis anksčiau niekada nėra baustas už tokio ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, iš pirmo karto išlaikė vairavimo mokyklos praktikos egzaminą ir kt.), pridėta vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, privalomoji mokymo pažyma, praėjus privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, AB „Regitra“ pažyma apie išlaikytą teorijos egzaminą, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skunduose pateikiama įvairi teismų praktika, kur administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviems, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta administracinio poveikio priemonė buvo panaikinta arba sutrumpinta, taip pat cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje byloje. Pažymėtina tai, kad administracinės nuobaudos individualizavimas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai. Vien deklaratyvaus teismų praktikos išvardijimo nepakanka teigti, kad šioje byloje V. K. yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak V. K., jo padaryti administraciniai nusižengimai yra mažesnio pavojingumo už asmenis, kurie transporto priemones variavo būdami neblaivūs.

Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti V. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliems ar trumpesniems, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus, terminams arba apskritai neskirti tokios administracinio poveikio priemonės. Todėl V. K. skundų prašymai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atmetamai. Vien pareiškėjo priešingas manymas savaime nesudaro pagrindo taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę.

Kita vertus, teismas, visapusiškai įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, reikšmingas administracinio poveikio priemonių skyrimui, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai ir paskirtis bus pasiekti Institucijos vyresniosios specialistės I. Mirijauskienės 2025 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-213604-2025 (ROIK: 25274026373) V. K. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus artimą minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminui (7 mėnesius) ir Institucijos vyresniosios specialistės I. Mirijauskienės 2025 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-213626-2025 (ROIK: 25278663254) už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus artimą vidurkiui ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminui (8 mėnesius).

Pirma, V. K. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Antra, nors skundžiamuose nutarimuose nurodyta, kad nenustatyta V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kita vertus, jis tiek skunduose, tiek teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinius nusižengimus, o tai teismas vertina teigiamai. Trečia, atsižvelgtina į anksčiau aptartas pareiškėjo administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes. Ketvirta, V. K. jau ėmėsi tam tikrų priemonių, kad jis įgytų teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje ir daugiau ateityje nebedarytų administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Ketvirta, teismas taip pat įvertina minėtą V. K. asmenybę, susijusią su darbine veikla ir jo šeimine padėtimi. Būtent minėtų dydžių administracinio poveikio priemonių (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminai atitiks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir bus proporcingi padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo laipsniui. Tokios išvados nepaneigia, kad V. K. paskutinių penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka daugiau kaip 10 kartų už KET pažeidimus; visi administraciniai nusižengimai padaryti per 2025 metus, taigi jis turi daug galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Institucijos vyresniosios specialistės I. Mirijauskienės 2025 m. spalio 27 d. nutarimai Nr. 0239-ANR_N-213604-2025 (ROIK: 25274026373) ir Nr. 0239-ANR_N-213626-2025 (ROIK: 25278663254) atitinkamai keičiami.

Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė skirti kitą administracinio poveikio priemonę. Teismas pažymi, kad, pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip minėta, ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, įstatymų leidėjas nenustatė galimybės skirti kitos administracinio poveikio priemonės, nei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjimu atveju nėra galimybės V. K. skirti kitos administracinio poveikio priemonės.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, V. K. skunduose prašo neskirti arba sumažinti jam skundžiamais nutarimais paskirtas baudas (galutines 375 Eur dydžio baudas). V. K. skunduose nurodė, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, todėl jų skyrimas, įvertinus skunduose nurodytas aplinkybes, būtų per griežta valstybės reakcija į jo padarytus administracinius nusižengimus. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gali sumokėti paskirtas administracines nuobaudas (baudas), tačiau tiesiog prašo jas sumažinti.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju V. K. padarė šešis administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, skundžiamuose nutarimuose pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas anksčiau nemažai kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. V. K. dirba, yra vedęs, turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai.

Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, susijusias su administracinės nuobaudos skyrimu, konstatuoja, kad V. K. skundžiamais nutarimais už padarytus administracinius nusižengimus paskirti ANK straipsnių sankcijose nustatytų baudų vidurkiai arba paskirtos vidurkiams artimos baudos (galutinės administracinės nuobaudos – 375 Eur baudos) nėra aiškiai per griežtos. Skirti jam minimalias sankcijose nustatytas baudas ar, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti baudas, mažesnes nei ANK 415 straipsnio 1 dalies, 416 straipsnio 2 ir 3 dalies ir 424 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytos minimalios, arba jų apskirtai neskirti nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad V. K. yra darbingo amžiaus, dirba ir gauna didelį darbo užmokestį (apie 4 000 Eur „į rankas“). Taip pat nenustatyta, kad jis turi kokių nors didelių finansinių įsipareigojimų ar skolų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki. Kaip minėta, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskirtas baudas jis gali sumokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad V. K. paskirtos galutinės 375 Eur dydžio baudos yra aiškiai neproporcingos, neatitinka teisingumo principo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

V. K. skundus tenkinti iš dalies.

1) pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Ingos Mirijauskienės 2025 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-213604-2025 (ROIK: 25274026373):

pakeisti nutarimo dalį, kuria V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams – ir V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams;

taip pat pakeisti nutarimo dalį, kuria V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams – ir V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirti galutinę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams

2) pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Ingos Mirijauskienės 2025 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-213626-2025 (ROIK: 25278663254):

pakeisti nutarimo dalį, kuria V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams – ir V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

taip pat pakeisti nutarimo dalį, kuria V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams – ir V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirti galutinę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams

Kitas nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.