- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- 1-2319-1072/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45062-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- I. F.
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Anželika Meškaitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teistas 2012 m. liepos 5 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, teistumas išnykęs.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. B. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 08 d. iki 2021 m. vasario 27 d. siekdamas nukentėjusiajai I. F. sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją I. F.:
2020 m. lapkričio 8 d. apie 16.55 val. jis iš mobiliojo ryšio telefono Nr. + (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajai I. F., pagrasino nužudyti ir sudeginti ją ir jos šeimos narius - mamą A. F., jos dukras K. ir E. V., sūnų M. B. bei seserį J. B.;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 16 d. 19.22 val. nukentėjusiajai I. F. atsiuntė grasinančio pobūdžio SMS pranešimą: „... As visada lauksiu tuo momento kaip pasmaugti tave ir tavo motina...“;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 22 d. 13.21 val. nukentėjusiajai I. F. atsiuntė grasinančio pobūdžio SMS pranešimą: ,,Aš lieku tik stebėtojas, bet jei bus blogai aš tau smogsiu, tuo momentu kada tu nelauksi!!!“ su I. F. automobilio nuotrauka;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 26 d. 21.36 val. nukentėjusiajai I. F. atsiuntė grasinančio pobūdžio SMS pranešimą: „Sunaikinsiu tave! Prizadu! Prižadu sunaikinsiu!!!!!“;
Žemesnės instancijos teismas
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. gruodžio 6 d. 18.07 val. nukentėjusiajai I. F. atsiuntė grasinančio pobūdžio SMS pranešimą: „Žinuok zeme valgysi nepadiesiu! turiu ta zinute kad padviesciau, linkiu ne tik tau, tavo seimaimai tuo pacio, o mes Jums padesym!!!!!“;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. gruodžio 12 d. 19.22 val. nukentėjusiajai I. F. atsiuntė grasinančio pobūdžio SMS pranešimą: „sunaikinsiu visa šeima F. ir B. Prizadu!teisiškai“;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. gruodžio 14 d. 21.20 val. nukentėjusiajai I. F. atsiuntė grasinančio pobūdžio SMS pranešimą: „O galas bus tikrai tavo tarnybai, tavo pareiškimai, ir ginybos štabo pareigunam tai yra suteikta, tikrai nenorejau karooo, bet nieko nelieka“;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. gruodžio 20 d. 10.45 val. nukentėjusiajai I. F. atsiuntė grasinančio pobūdžio SMS pranešimą: “Visada sakiiau, tegul dega!!! Žiurke esi!“;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. gruodžio 29 d. 14.23 val. nukentėjusiajai I. F. atsiuntė grasinančio pobūdžio SMS pranešimą: ,,Saugok savo karjera, prizadu tikrai viskas apsisuks po pirmo teismo!!!", 15.48 val. - „Tu paemiai M. kaliedom! Naujom mietom lauk karo...Sunaikinsiu tavo šeima!“, „Tu begiiuosiu, kad sunu matyti!!! sunaikinsiu viska, asššsss tai prižadu“;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 5 d. 15.17 val. nukentėjusiajai I. F. atsiuntė grasinančio pobūdžio SMS pranešimą: „Nu blet esi I.!!!! Ja tebia pasl raz prosil pokazat sina!!!!!Ja kliwnus vsio bus goret!!!“,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. vasario 9 d. 21.27 val. nukentėjusiajai I. F. atsiuntė SMS pranešimą: „Man užteko 20 min apziurieti vaika, jo drabužes, tu gailiesys, tavo laikas šiandien atvikymo namo 17.57 val, su dovana:) su juodu balohonu! bet tai nera pagrindas, tuos žymes ant vaiko rankos, stuburo!!!??? taigi kentiesi su triguba jega!“ ir jos automobilio nuotraukomis;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. vasario 27 d. 10.44 val. nukentėjusiajai I. F. atsiuntė SMS pranešimą: „Žinouk atkeršysiu, kad vaikas neramus, išbalansuotas“, ,,Aš tikrai busiu su zurnalistais pirmadieni poliknykoje!“.
Dėl to nukentėjusioji I. F. patyrė didelį nesaugumo jausmą, kuris sukėlė jai pagrindą manyti, jog jos gyvybei, sveikatai ir turtui gali grėsti realus pavojus, tokiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis J. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad suprato, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, jog siuntė tokias žinutes iš pykčio, I. F. įbauginti, sukelti nesaugumo jausmą, elgėsi kaip mažvaikis. Viskas vyksta dėl pasimatymų su vaiku. Yra teisme civilinė byla dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pritaikytos laikinos apsaugos priemonės. Santykių su sugyventine nutrūkimo priežastis nebuvo alkoholio vartojimas. Negali pasakyti, ar buvo išgėręs tuo metu, kai rašė žinutes. Atsiprašė nukentėjusiosios, jos giminaičių, teigė manęs, jog dėl mažo vaiko jų santykiai pagerės ir pradės normaliai bendrauti, pažada daugiau taip nedaryti, atsiprašo nukentėjusiosios. Jis siūlė I. F. taikytis, tačiau ji nesutiko. Sutinka atlyginti 1000 Eur civilinio ieškinio.
Kaltinamasis J. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. F. yra buvusi jo sugyventinė. Su ja jie turi bendrą vaiką - M. B.. Nuo 2019 metų gruodžio mėnesio vidurio jis negyvena su I. F., jie su ja išsiskyrė. Šiuo metu tarp jo ir I. F. teisme vyksta procesas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, alimentų priteisimo. Nori pasakyti, kad tarp jo ir I. F. santykiai yra blogi. Jis yra parašęs pareiškimą policijai dėl sūnaus sumušimo ir dėl įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra tęsiamas. Kai jis susitinka su vaiku, mato ant vaiko kūno mėlynes, vaikas skundžiasi, kad yra mušamas. 2020 m. lapkričio 8 d. apie 16.55 val. jis galėjo skambinti I. F. ir bendrauti su ja dėl jų bendro vaiko M. B.. Ar jis I. F. grasino, neprisimena, galimai buvo supykęs ir apimtas emocijų, gal ir galėjo kažką pasakyti, bet ką tiksliai jis pasakė, neprisimena. Ar jis siuntė I. F. grasinančias žinutes, jis neprisimena, galėjo taip būti, bet ką tiksliai jis rašė, jis neprisimena. Galėjo būti, kad jis po susitikimo su vaiku pamatęs ant vaiko kūno mėlynes, buvo apimtas emocijų ir kažką telefonu parašė I. F.. Bet ką tiksliai parašė jis neprisimena. I. F. neleidžia jam matytis su vaiku M. B., jis dėl to labai pergyvena. Jam labai svarbus yra jo sūnus M. B. (t. 1, b. l. 143-144).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis J. B. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimo apie įtarimo esmę suprato, iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Nori pasakyti, kad tarp jo ir jo buvusios draugės I. F. vyksta teisminis ginčas dėl jų bendro vaiko M. B. bendravimo tvarkos nustatymo, nes dėl to nuolat kyla konfliktai. Jis su I. F. nesutaria dėl vaiko lankymosi pas jį per visą naktį. Yra priimta laikina 2021 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl bendravimo su M. B., kurioje nurodyta, kad vaikas gali pas jį būti tik dieną. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. sausio, jis darbo dienomis, maždaug tris kartus per savaitę paimdavo savo vaiką M. B. iš darželio, po ko jie vykdavo į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), kur vaikas nakvodavo. Ryte jis nuvesdavo sūnų į darželį. Maždaug nuo 2020 m. lapkričio mėnesio I. F. pradėjo jam drausti vaikui nakvoti jo namuose. Ji pradėjo reikalauti, kad jis M. B. parvestų į jos namus adresu (duomenys neskelbtini). Parvedęs į namus sūnų, jis susitikdavo su I. F., jai pareikšdavo pastabas dėl nesirūpinimo vaiku, tarp jų kildavo konfliktai dėl vaiko. Nori pasakyti, kad jis nepersekioja ir neseka I. F. prie jos namų adresu (duomenys neskelbtini). Jis dažnai lankydavosi pas savo draugą R. K. žūklės parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje jis lankydavosi per savaitę apie tris kartus. Būna, kad parduotuvėje jis lankosi su savo sūnumi M. B., kai jį paima iš darželio, būna, kad jis ateina į parduotuvę vienas. Ar skambino I. F. telefonu 2020 m. lapkričio 8 d., 16.55 val. jis neprisimena, ar jis grasino I. F. ir jos šeimos nariams susidoroti, nužudyti ir sudeginti, neprisimena. Tikrai negalėjo grasinti, kad jis nužudys savo vaiką. Nori pasakyti, kad jis siuntė I. F. SMS pranešimus įtarime nurodytu laiku. I. F. siuntė SMS pranešimus, nes jam nebuvo leidžiama matytis su vaiku, jis buvo apimtas įsiūčio. Tarp jo ir I. F. pastoviai vykdavo susirašinėjimai ir konfliktai dėl vaiko globos ir susitikimų. Nori pasakyti, kad jis tikrai nenorėjo ir neturėjo ketinimų sudeginti, sunaikinti, nužudyti I. F. ir jos šeimos, jei taip parašė, tai buvo apimtas emocijų ir įsiūčio. Jis niekaip negali susitarti su I. F. dėl vaiko priežiūros ir globos dėl vaiko buvimo pas jį per naktį. Šiuo metu jis taip pat paima savo vaiką iš darželio ir šį atveda iki I. F. namų adresu (duomenys neskelbtini), bet su I. F. nebendrauja ir su ja nesusitinka. Taip pat jis nori pasakyti, kad 2021 m. sausio 27 d. apie 20.00 val. jis buvo su savo sūnumi M. B. jo namuose ir į jo namus atvyko policijos pareigūnai, Vaiko teisių specialistai, I. F., kurie rado pas jį sūnų M. B. ir jam policijos pareigūnai ir Vaiko teisių specialistai jokių priekaištų neturėjo, M. B. liko su juo per naktį, nes taip norėjo vaikas ir jis pats pasakė policijos pareigūnams ir Vaikų teisių specialistams. Išvykus policijos pareigūnams ir Vaikų teisių specialistams jis bendravo su I. F. dėl vaiko globos ir matymosi su juo. Jie su I. F. normaliai pabendravo, jokių konfliktų nebuvo, sutarė dėl vaiko matymosi ir buvimo pas jį per naktį, todėl mano, kad ji jo nebijojo po jo jai rašytų žinučių, nes jį gerai pažįsta ir žino, kad jis nėra agresyvus. Nepaisant jų susitarimo dėl vaiko, praėjus kelioms savaitėms I. F. kreipėsi į antstolius, kad jis netinkamai vykdo 2021 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nori pasakyti, kad visi konfliktai tarp jo ir I. F. vyko dėl jų bendro vaiko. Dėl parašytų SMS pranešimų I. F. jis labai gailisi. Mano, kad, kai teismas išspręs bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, visi konfliktai tarp jo ir I. F. pasibaigs (t. 1, b. l. 154-155).
Kaltinamasis J. B. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tarp jo ir jo buvusios draugės I. F. vyksta teisminis ginčas dėl jų bendro vaiko M. B. bendravimo tvarkos nustatymo, nes dėl to nuolat kyla konfliktai. Jis su I. F. nesutaria dėl vaiko lankymosi pas jį. Yra priimta laikina 2021 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl bendravimo su M. B., kurioje nurodyta, kad vaikas gali pas jį būti tik dieną. Kai su I. F. nepavykdavo susitarti dėl susitikimo su vaiku, jis, apimtas emocijų, rašydavo savo telefonu SMS pranešimus I. F. į jos mobilaus ryšio telefoną. Rašydavo SMS pranešimus įtarime nurodytu laiku. Nori pasakyti, kad rašė SMS pranešimus nenorėdamas pakenkti I. F.. Jis nenorėjo pakenkti ar sužaloti I. F. ir jos šeimos narių. Šiuo metu jis su vaiku M. B. matosi tik darželyje. Į I. F. namus jis nuvyksta tik M. B. parvesti namo, bet su I. F. susitinka retai, paskutinį kartą matėsi prieš dvi savaites. Nori pasakyti, kad jis nepersekioja ir neseka I. F. prie jos namų adresu (duomenys neskelbtini). Jis lankosi netoli jos namų esančioje žūklės reikmenų parduotuvėje, kur dirba jo draugas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi. SMS pranešimus I. F. jis rašė tik apimtas emocijų. Labai gailisi, kad buvo apimtas emocijų ir rašė I. F. SMS pranešimus (t. 1, b. l. 162-164).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji I. F. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie su J. B. yra išsiskyrę nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Palaikė su juo ryšius tik dėl jų sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Iki 2020 m. sausio mėnesio jų santykiai dar buvo normalūs, tačiau vasario mėnesį jis atvyko lankyti sūnaus neblaivus ir, atėjęs į jos butą (duomenys neskelbtini), išsitraukė medžioklinį peilį, ir jos akivaizdoje pradėjo jį demonstruoti ir juo mosikuoti. Vėliau J. B. teigė, kad peilis visuomet yra su juo. Nuo vasario mėnesio jos ir J. B. santykiai tapo įtempti ir ji pradėjo jo neblaivaus nebeįsileisti į butą. Jie su J. B. nėra nusistatę bendravimo su vaiku tvarkos, todėl J. B. atvyksta paimti vaiko kada nori. Taip pat nepranešęs pasiima vaiką iš darželio. Dažnai jis atvyksta prie jos buto durų neblaivus. Ji dėl jo veiksmų yra kvietusi policiją ne mažiau nei dešimt kartų. 2020 m. lapkričio 8 d. apie 16.55 val. J. B. jai paskambino neblaivus, ji tai suprato iš jo balso ir intonacijos. Bendraujant, jis buvo neadekvatus, neatsakinėjo į jos klausimus. Be jokios priežasties jis pradėjo grasinti susidoroti su ja ir jos šeimos nariais, nužudyti jos mamą A. F., jos dukras K. ir E. V., jų bendrą sūnų M. B., jos seserį J. V., susidoroti su jais, sudeginti juos. J. B. grasinimus ji priima rimtai, nes asmuo dažnai vartoja alkoholį, o kai būna neblaivus, elgiasi agresyviai, neadekvačiai, yra demonstravęs peilį. Kiek jai žinoma, J. B. atžvilgiu jo bendradarbis taip pat yra rašęs pareiškimą dėl jo naudojamo psichologinio smurto. J. B. yra ne kartą nustatytas girtumas viešoje vietoje. 2020 m. lapkričio 8 d. apie 23.35 val. J. B. atvažiavo pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Ji jo į butą neįleido, jos dukra K. V. ėjo į tualetą ir išgirdo stiprų trenksmą į duris. Ji tuomet iškart kvietė policijos pareigūnus, atvykę pareigūnai jam nustatė 2,52 prom. girtumą. Iki policijos atvykimo buvo girdėti, kad J. B. koridoriuje garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, juokėsi, stipriai trankė duris. J. B. grasinimus nužudyti, pasmaugti ar sudeginti ji vertina, kaip realius, nes jis atvyksta prie jos buto durų vėlyvu metu, būna agresyvus, neblaivus. Ji bijo dėl savo ir savo šeimos narių gyvybių, jaučia nuolatinį stresą ir baimę, todėl prašo užkirsti kelią šiems J. B. neteisėtiems veiksmams (t. 1, b. l. 28-30).
Nukentėjusioji I. F. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos buvęs draugas J. B. pastoviai jai rašinėja SMS pranešimus, kad susidoros su ja, jos mama A. F., jos seserimi J. B., jis pastoviai terorizuoja ją, jo elgesys yra neadekvatus. J. B. jai 2020 m. gruodžio 12 d. 19.22 val., parašė SMS pranešimą: ,,sunaikinsiu visa šeima F. ir B.! Prizadu!teisiškai“, taip pat 2020 m. gruodžio 20 d., 10.45 val. J. B. parašė jai SMS pranešimą: ,,Visada sakiiau, tegul dega!!!“, 2021 m. sausio 5 d., 15.17 val. parašė jai SMS pranešimą: ,,Ja kliwnus vsiū bus goret!!!“, 2020 m. gruodžio 29 d., 15.48 val. jai parašė SMS pranešimą: ,,Sunaikins tavo šeima!“, taip pat J. B. rašinėja pranešimus į jos darbovietę (duomenys neskelbtini), kad ji smurtauja prieš jų bendrą vaiką M. B., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai. Taip pat J. B. ją įžeidinėja, jai rašinėja, kad ji yra ,,Žiurkė“, kad jis su ja susidoros teisiškai. J. B. jai atsiunčia jos automobilio nuotraukas, su laiku kada ji grįžo namo, kad ji žinotų, jog yra sekama. Taip pat J. B. kreipėsi į jos mamos A. F. darbovietę - (duomenys neskelbtini), kad mama neva grobia daiktus, klastoja dokumentus. J. B. jai ir jos mamai A. F. kerštauja, kad dėl jos ir mamos veiksmų jis prarado darbą. Šiuo metu tarp jos ir J. B. vyksta teisinis ginčas dėl jos ir J. B. sūnaus M. B. gyvenamosios vietos. Nuo 2021 m. sausio 7 d. yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su M. B.. J. B. leidžiama bendrauti su jų bendru vaiku, jis vaiką pasiima iš darželio, parveda jį namo, kur ji gyvena (duomenys neskelbtini), ir ten jos laukia. J. B. savo veiksmais nori su ja susidoroti, jis jai rašinėja SMS pranešimus, kad ji smurtauja prieš vaiką, vaiko neprižiūri ir tais veiksmais prisidengdamas jai grasina, kad su ja susidoros teisiškai arba gindamas vaiką. J. B. grasinimus sudeginti ji vertina kaip realius. Ji bijo dėl savo ir savo šeimos narių gyvybių, jaučia nuolatinį stresą ir baimę, nesaugumo jausmą. Prie apklausos protokolo ji prideda J. B. jai siųstus SMS pranešimus (t. 1, b. l. 31-33).
Nukentėjusioji I. F. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metais vasario mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, J. B. atvyko neblaivus lankyti savo sūnaus M. B. į jos butą adresu (duomenys neskelbtini). Prieš užeinant į butą J. B. patraukė striukę ir jai parodė, kad jis turi prie kelnių diržo prisitvirtinęs peilį su dėklu. Ji J. B. pasakė, kad jis į butą su peiliu neužeis ir peilį jai atiduotų. J. B. nusiėmė ant diržo užsidėtą dėklą su peiliu ir jį atidavė jai, kurį ji padėjo virtuvėje. J. B. užėjo į butą. Būnant namie, J. B. bendravo su vaiku M. B.. Pabuvęs pas ją namie, J. B. atsisveikino su vaiku, kuris su jos mama A. F. nuėjo į vonią maudytis. Prieš išeinant iš buto, J. B. paprašė jam grąžinti peilį, ji šį jam atnešė, jis peilį prisitvirtino prie diržo ir paprašė jos atsigerti. Ji nuėjo į virtuvę įpilti vandens į puoduką. Būnant jai virtuvėje, J. B. atėjo į virtuvę, atsigėrė vandens ir iš dėklo išsitraukė peilį, su juo pradėjo mosikuoti priešais ją, bet peilis nebuvo nukreiptas į ją. Mosikuojant su peiliu, J. B. jai nieko nesakė. Jis nuo jos buvo nutolęs maždaug 0,5 metro atstumu. Vėliau J. B. įsidėjo peilį į dėklą, jo neužsegė, po kelių sekundžių jis vėl išsitraukė peilį, nieko nesakė, bet peilį jau buvo nukreipęs į ją. Ji labai išsigando ir pasakė J. B. ,,jeigu nori tai durk“, ką atsakė J. B. ji neprisimena. Tada J. B. įsidėjo peilį į dėklą ir išėjo iš buto. Ką jie šnekėjo, kai J. B. išėjo iš buto, ji neprisimena. Taip pat nori pasakyti, kad 2021 m. vasario 13 d. J. B. parašė į jos darbovietę - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) internetinį puslapį, kad ji muša jų vaiką, kad ji lankėsi naktiniame klube. Ji parašė paklausimą į savo darbovietę dėl jos šmeižimo, bet gavo atsakymą, kad (duomenys neskelbtini) apie tai informacijos neturi. Taip pat 2021 m. vasario 26 d. J. B. kreipėsi telefonu į jos mamos darbovietę - (duomenys neskelbtini), prisistatė ir pasakė, kad A. F. grobia švirkštus ir padirbinėja pažymas. J. B. paliko savo telefono numerį ir pasakė, kad laboratorijos vedėja gali jam paskambinti. Apie tai, kad kreipėsi į jos ir jos mamos darbovietes J. B. jai parašė SMS žinutes (t. 1, b. l. 55-57).
Nukentėjusioji I. F. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mažamečiu sūnumi M. B., dukromis E. V. bei K. V. ir mama A. F.. Sūnaus tėvas yra J. B.. Su sūnaus tėvu jos santykiai yra konfliktiški, šis jos nepalieka ramybėje, ją persekioja ir terorizuoja. J. B. ją pradėjo reguliariai persekioti nuo 2021 metų vasario 9 d. ir tai tęsiasi iki šiol. J. B. pastoviai atsiranda prie jos namų, kai ji grįžinėja iš darbo. Jis, būdamas prie jos namų, nufotografuoja jos automobilį ir po to tas nuotraukas atsiunčia jai, tikslu jai pranešti, jog ji žinotų, kad yra sekama ir taip bando ją įbauginti. Jis ją sekė, tai yra buvo prie jos namų 2021 m. vasario 9 d. apie 17.30 val., 2021 m. vasario 18 d. apie 17.30 val. bei 2021 m. vasario 19 d. apie 17.00 val. Paskutinę minėtą datą, tai yra 2021 m. vasario 19 d. jis ją sutiko kieme, prie jos namų išlindęs iš už namo kampo ir be jos sutikimo pradėjo filmuoti ją bei eiti jai iš paskos. Be to ir anksčiau yra patyrusi jo persekiojimą, tai yra 2020 m. vasario 14 d. kai buvo nufilmuota jai važiuojant vakariniu aplinkkeliu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) o 2020 m. vasario 15 d. 10.26 ji iš jo gavo žinutę per „Viber“ programėlę, kur jis jai atsiuntė nuotraukas ir video jos minėtos kelionės ir jos kelionės pasiekto tikslo bei grasinančio pobūdžio žinutę, tačiau dėl to jau yra anksčiau rašiusi pareiškimus. Taip pat nori paminėti, kad J. B. jos žiniomis kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) namo iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, klausinėjo apie jos privatų gyvenimą, tai yra klausė ar ji turi kitą vyrą ir ar pas ją kas nors ateina. Kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto ji jokių duomenų nežino, o kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto yra vardu O.. Ji jaučia realų pavojų savo ir jos dukrų sveikatai ir gyvybei. Dėl 2021 vasario 9, 18 ir 19 dienų jo persekiojimo, įrodymus ji pateikusi prie savo rašyto pareiškimo (t. 1, b. l. 132-134).
Liudytoja E. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su jaunesne seserimi K. V., broliu M. B., mama I. F. bei močiute A. F. gyvena bute - (duomenys neskelbtini). Mano, kad yra draugiška šeima, vieni kitiems padeda. Mamos buvęs sugyventinis J. B. mamos gyvenime atsirado maždaug prieš 4-5 metus. Gali nurodyti, jog iš pradžių su juo viskas buvo normaliai, atrodė, jog jis neturi jokių blogų ketinimų, buvo draugiškas tiek su mama, tiek su jomis, kai dar nebuvo net M. B.. J. B. nuolat su jomis negyveno, jis gyveno savo bute (duomenys neskelbtini) prospekte, tikslesnio adreso nežino, o į jų namus kartais atvykdavo po darbo ir likdavo nakvoti arba būdavo laisvomis dienomis. Kai gimė M. B., iš mamos pasakojimų žino, kad J. B. buvo žadėjęs daugiau laiko ir dėmesio skirti M. B. auginimui ir visokeriopai padėti mamai, dažniau būti su mama ir jų sūnumi, bet J. B. darbo pobūdis buvo dirbti naktimis, dienomis jis turėdavo pailsėti, pamiegoti, kažkiek laiko dienos metu skirdavo broliui, bet labai minimaliai, kartais po darbų iš viso parvykdavo į savo namus, o ne pas mamą su broliu. Visas rūpestis tekdavo mamai. Galiausiai mama ėmė pykti ant jo, nes jis nesilaikė pažado padėti mamai, ji pavargdavo ir turėdavo pailsėti. Būdavo, kad mama paskambinusi jam vakare, išgirsdavo, jog jis yra neblaivus. Vėliau išaiškėdavo, jog jis daug dalykų mamai yra melavęs, po ko mama galiausiai nesprendė su juo skirtis ir neturėti jokių santykių. Mano, kad nuo tada ir prasidėjo J. B. karas tiek su mama, tiek su visa jų šeima. Nors žinojo, jog mama su juo jokių santykių daugiau nenori turėti, bet leisdavo jam užeiti į butą bei būti su M. B. ir jį pasiimti, kai jis to norėdavo. Vėliau pasitaikydavo, jog pas M. B. jis atvažiuodavo akivaizdžiai neblaivus, todėl mama jo nenorėdavo įsileisti, nenorėdavo, jog M. B. jį tokį matytų. Iš pradžių mama gražiuoju jo prašydavo neblaiviam neatvažiuoti, bet vėliau jai tekdavo kalbėtis su J. B. piktuoju, nes šis mamos prašymų neišgirsdavo, vis tiek atvykdavo neblaivus, daužydavo į duris, rėkdavo per visą laiptinę. Dėl tokio netinkamo jo elgesio, mama daug kartų kvietė policiją, kuri atvykusi J. B. nuramindavo. Būdavo, kad jis mamai rašinėdavo trumpąsias žinutes, kuriose grasindavo jai, kad kreipsis į vaikų teises. Vėliau jis mamai taip pat ir skambindavo neblaivus, grasindavo, kad sudegins, sugriaus. Ar dėl tokių grasinimų mama kreipėsi į policiją, ji nežino. Žino, kad J. B. yra parašęs pareiškimus tiek vaikų teisėms, tiek į policiją, kad neva mama muša M. B.. Gali nurodyti, kad niekada nematė, kad mama muštų brolį M. B.. Į klausimą, ar žino, kokiomis aplinkybėmis broliui M. B. 2020 m. spalio 15 d. ant žando atsirado mėlynė, gali nurodyti, jog minėta mėlynė broliui atsirado darželyje, bet kokiomis tiksliau aplinkybėmis ji ten jam atsirado, ji nežino. Yra tikra, kad melagingai pranešdamas apie nebūtą smurtą brolio atžvilgiu, J. B. tokiu būdu nori pakenkti mamai dėl išsiskyrimo bei pakenkti jų visai šeimai. Gali nurodyti, jog ir jas mama augino be smurto, ji daugiau moralizuojanti, aiškinanti, bet jokių būdu nesmurtaujanti. J. B. iki šiol, kai ateina pasiimti M. B., vis bando rasti jame nesamų sužalojimų, kad apkaltintų mamą smurtu, visada nuteikinėja brolį prieš jas visas, dėl to, kai brolis J. B. parvedamas į namus, tam tikrą laiką visos deda pastangas, kad brolis vėl grįžtų į savo normalias vėžes ir elgtųsi įprastai, nekreipė dėmesio į brolio amžiui nebūdingus pasakomus žodžius, kuriuos, mano, jį išmoko J. B., tokius kaip pvz. duos tau „pendelį“. Tokio žodžio jų šeimos žodyne nėra. Gali nurodyti, jog M. B. yra labai energingas, kartais per daug, mėgsta įvairius žaidimus, yra aktyvus tiek namie, tiek darželyje, pasitaiko ant jo kūno mėlynių, bet jos atsiranda tada, kai M. B. kažkur užsigauna pats, o ne dėl mamos smurto jo atžvilgiu (t. 1, b. l. 119-120).
Liudytoja A. F. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su dukra I. F. ir jos trimis vaikais: M. B., E. ir K. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš maždaug penkis metus dukros I. F. gyvenime atsirado širdies draugas J. B.. Jis jų bute nuolat negyvendavo, tik kartais būdavo, likdavo nakvoti. Kol nebuvo gimęs M. B., J. B. tiek su dukra, tiek su anūkėmis elgdavosi draugiškai, o po to, kai gimė M. B., dukra norėdavo, kad ne tik ji viena rūpintųsi sūnumi, bet ir J. B. prisidėtų, tačiau J. B. naktimis dirbdavo, dalį dienos miegodavo, sūnui mažai skirdavo laiko, gyveno savo gyvenimą. Dukrai yra sakęs, kad jam šeimoje per sunku gyventi. Dukra supratusi, kad su tokiu žmogumi nenori daugiau turėti santykių, tuo metu buvusius santykius su J. B., nutraukė. Ji dar bandė su J. B. kalbėtis, sakė jam, kad gal pakeistų darbą, būtų daugiau laiko namuose, padėtų dukrai su vaiku, tačiau J. B. jos negirdėdavo ir santykiai nutrūko. Nors ir buvo nutrūkę santykiai, jos J. B. įsileisdavo į namus, kuriuose gyveno jo ir dukros sūnus M. B.. Pati dukra draugiškai leisdavo jam ateiti ir būti su vaiku iki tol, kol jis ėmė ateidinėti visiškai neblaivus. J. dukrai prieš ateidamas rašydavo įžeidžiančio pobūdžio žinutes, taip pat nurodydavo, jog tuoj atvažiuos susitikti su sūnumi. Toks neblaivus jis atvykdavo gan vėlai, tarp 22 val. ir 23 val., būdamas girtas daužydavosi ilgai iki pusvalandžio į duris, rėkaudavo, reikalaudavo įsileisti, todėl dukra būdavo privesta kviesti policiją, kad ši jį nuramintų ir lieptų palikti ramybėje, išeiti. Vieno tokio policijos iškvietimo metu, pareigūnams išvykus, o J. B. likus kieme, šis nuėjo iki jos automobilio ir tyčia nulaužė veidrodėlį, po ko parašius pareiškimą, J. B. atlygino padarytą turtinį nuostolį, tačiau jo elgesys nepasikeitė. Policija dėl jo elgesio į jos namus buvo kviesta apie 11 kartų. Taip pat gali nurodyti, jog jai žinoma, jog vieno iš iškvietimų metu, J. B. buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas, tokiame stovyje jis atėjo pamatyti sūnaus. Kenkdamas dukrai, J. B. ėmė rašyti pareiškimus vaikų teisėms, pareiškimuose nurodydavo, jog dukra muša M. B.. Vaikų teisių darbuotojai, jos manymu, į jos namus buvo atvykę du kartus, tikrino vaiko auginimo sąlygas, bendravo tiek su ja, tiek su dukra bei jos dukromis, nustatė, jog vaikui augti su jos dukra visiškai saugu ir jokio pavojaus nei jo sveikatai, nei gyvybei nėra. Tačiau J. B. ir toliau nuolat ant M. B. kūno ieško mėlynių, toliau rašinėja pareiškimus, kaltina jos dukrą smurtu prie vaiką, nors tai yra netiesa. Į klausimą, kokiomis aplinkybėmis pas M. B. 2020 m. spalio 15 d. ant kairio žando atsirado mėlynė, gali nurodyti, kad M. B. iš tiesų tokiu laikotarpiu ant minėto žando buvo nedidelė, apvali mėlynė, kuri atsirado po kurio laiko M. B. parsivedus iš darželio. Gali nurodyti, jog, kai M. B. parsivedė iš darželio, toje vietoje iš pradžių buvo nedidelis įdrėskimas, o vėliau atsirado minėta mėlynė. Pamena, kad buvo atvejis, kai M. B. darželyje vaikiškai susimušė su mergaite, bet ar tai buvo tas atvejis, po ko ir atsirado įdrėskimas, kuris vėliau virto mėlyne, ar ne, negali nurodyti. M. B. yra labai aktyvus vaikas tiek namuose, tiek darželyje, pasitaiko atvejų, kad jis užsigauna ir po to atsiranda nedidelės mėlynės. O J. B. radęs ant vaiko kūno mėlynę, prisigalvoja nebūtų dalykų, kaltina dėl jų atsiradimo jos dukrą, visais būdais kenkia dukrai, įgyvendina savo išsakytus grasinimus dukrą sužlugdyti. Jos dukra yra atsakinga moteris, perdėtai rūpestinga sūnaus M. B. atžvilgiu, nėra niekada mačiusi, kad ji smurtautų nei sūnaus, nei dukrų atžvilgiu. O J. B. jau nuo mažų dienų moko sūnų netinkamo elgesio, nes parvestas į namus berniukas spirdamas su koja jos pusėn, jai pasakė, kad gaus „pendelį“, po ko pasakė, kad jo tėtis ateis ir jums visoms duos „pendelį“. Toliu būdu jis nustatinėja vaiką prieš jas visas, kurios juo rūpinasi (t. 1, b. l. 117-118).
Liudytoja K. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena su mama, sese, broliu ir močiute. Mama I. F., močiutė A. F., sesuo E. V., brolis M. B.. Su mama sutaria gerai, geriausiai sutaria su seserimi, yra geriausios draugės. Santykiai šeimoje geri, gyvena gerai, būna ginčai, bet tik maži, o didelių konfliktų nebūna. Didžiausia šiuo metu problema yra jos brolio M. tėtis J. B.. Viskas prasidėjo nuo 2019 metų rudens, mamos ir J. B. santykiai prieš tai buvo geri, bet tą rudenį mamos ir jo santykiai iširo. Kai jis susirinko savo daiktus ir tada, kai buvo tik su seserimi ir broliu, jis labai negražiai išvažiavo iš jų namų, jai palinkėjo dusti, sesei irgi negražiai palinkėjo, nors anksčiau jie gerai sutarė. J. B. niekada pas jas negyveno, tik atvažiuodavo pernakvoti. Galvojo, kad tai bus viskas, bet po to jis apie 22 val. - 23 val. atvažiuodavo girtas prie buto durų ir garsiai rėkdavo, trankydavo į duris, daiktus, liepdavo parodyti M. B., kas jas labai gąsdindavo. Būdavo daug kartų, kad atvažiuodavo neblaivus. Jis ne tik atvažiuodavo neblaivus, bet ir buvo sulaužęs prie lauko durų buvusią spintelę, nulaužęs močiutės automobilio veidrodėlį. Dėl J. B. elgesio mama daug kartų yra kvietusi policiją. Tai yra pagrindinė problema. J. B. labai gerai moka parašyti žinutes, kurios yra gniuždančios, įžeidžiančios, jose vartoja necenzūrinius žodžius. Kai jos tėtis mirė 2020 m. sausio 5 d., jai rašydavo, kad jos mama kalta dėl tėčio mirties, ji minėtas žinutes turi, jeigu reikės, galės pateikti. Jis nuolat teigdavo, kad M. B. yra mušamas. Iš mamos žino, kad J. B. rašė daug pareiškimų į policiją, kad M. B. yra mušamas. Mama niekada nėra mušusi M. B., ji nei prieš vieną iš savo vaikų nėra naudojusi smurto, ji moka su vaikais bendrauti, visada išklauso. Gali nurodyti, jog J. B. elgiasi neadekvačiai, bijo sutikti jį prie savo namų, žino jį, bijo, kad galėtų ką nors padaryti. Jis yra atsiuntęs žinučių, kuriose grasino sudeginti jų namus. Kai M. B. pabūna su tėčiu, jis būna nusistatęs prieš jas visas. Buvo minėjęs žodžius „šūdas“ ir „pendelis“, grįžęs iš tėčio, juos naudoja. Jos dėl tokių M. B. žodžių buvo nustebę, nes jos tokių žodžių nenaudoja. M. B. po grįžimo iš tėčio, jų kažkurį laiką nepripažįsta. Mano, kad J. B. M. nuteikinėja prieš jas. Dar mano, kad J. B. M. B. manipuliuoja, nes perka jam mašinėles ir tuo jį paperka. Maždaug prieš savaitę mama grįžo į namus persigandus. Nurodė, kad jai einant prie namų, kai M. B. buvo be pirštinyčių, kurias buvo palikęs mašinoje, J. B. buvo prie laiptinės ir filmavo ją su M. B.. Nors tą dieną nebuvo jo lankymo diena. Dėl to mama kreipėsi į policiją, nes jaučiasi persekiojama. M. B. šiuo metu rodo savo ožiukus, su juo šiuo metu truputį sunkiau susitvarkyti. Jis yra mažas, labai lengvai paveikiamas. Vakar ji parsivedė M. B. iš darželio, kelionės metu jis nurodė, kad gyvena pas tėtį, kas neatitinka tikrovės. Mano, kad jo tėvas daro įtaką M. B. ir taip jį primokė kalbėti. J. B. M. B. mato retai, todėl jai nesuprantama, kodėl jis sako, kad labai myli tėtį, nes mama jam tikrai daugiau duoda. Ji šiuo metu patiria stresą, nes gaila mamos, nes ją nuolat J. B. terorizuoja, taip pat neteko tėčio, dėl ko jaučia didelį stresą, o kadangi bijo ir J. B. dėl jo elgesio ir siųstų grasinančių žinučių, tai šiuo metu lankosi pas psichologą (t. 1, b. l. 123-124).
Protokole – pareiškime, kurį pateikė I. F., nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 8 d. apie 16.55 val. jos vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino ir telefonu pagrasino nužudyti ją, jos mamą A. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jos dukras K. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., jų bendrą sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., jos seserį J. V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), susidoroti su jais, sudeginti juos. J. B. grasinimus priima rimtai, nes jis dažnai vartoja alkoholį, išgėręs būna neadekvatus, negirdi, kas jam kalbama, yra agresyvus. Taip pat 2019 metais konflikto metu yra ją pastūmęs, 2020 metais J. B., atvažiavęs lankyti sūnaus, išsitraukė peilį ir pradėjo demonstruoti jos akivaizdoje. Dėl jo elgesio yra rašiusi virš dešimties pareiškimų. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, nes asmuo gali įgyvendinti savo grasinimus (t. 1, b. l. 23-24).
Nukentėjusiosios I. F. pranešimas policijai, kuriame nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 10 d. J. B. paskambinęs grasino visus nužudyti, sudeginti. Aprašytas kitas jo elgesys, kuris kelia I. F. baimę. Tą pačią dieną 23.35 val. J. B. buvo atvykęs, triukšmavo, buvo iškviesta policija. Prašo įvertinti tokius J. B. veiksmus, prideda filmuotą medžiagą (t. 1, b. l. 25).
I. F. ikiteisminio tyrimo metu pateikti papildomi paaiškinimai dėl J. B. veiksmų, jo rašytos grasinančios SMS žinutės (t. 1, b. l. 34-54, 58-60, 74-84, 98-107, 126-129).
Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros objektas yra I. F. 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. elektroniniu paštu, prie 2021 m. kovo 30 d. liudytojos papildomos apklausos ir 2021 m. vasario 25 d. pareiškimo pateikti SMS pranešimai gauti iš J. B., mobilaus ryšio telefonu Nr. + (duomenys neskelbtini).
2020 m. lapkričio 17 d., 14.43 val., I. F. elektroniniu paštu atsiuntė iš J. B., mobiliojo ryšio telefonu Nr. + (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 16 d. 19.22 val. gautą SMS pranešimą su tekstu: „...As visada lauksiu tuo momento kaip pasmaugti tave ir tavo motina..“ SMS pranešimo viršuje matyti užrašas ,,J.“, data ,,11-16“ ir laikas ,,19:22“.
2020 m. lapkričio 27 d., 10.06 val., I. F. elektroniniu paštu atsiuntė iš J. B., mobiliojo ryšio telefonu Nr. + (duomenys neskelbtini), gautą SMS pranešimą su tekstu: „Sunaikinsiu tave! Prizadu! Prižadu sunaikinsiu!!!!!“. SMS pranešimo viršuje yra užrašas ,,J.“ ir nurodytas laikas ,,10:04“.
I. F. prie 2021 m. kovo 30 d. liudytojos papildomos apklausos pateikė iš J. B., mobiliojo ryšio telefonu Nr. + (duomenys neskelbtini), atsiųstus SMS pranešimus: 2020 m. lapkričio 22 d., 13.21 val. gautą SMS pranešimą: ,,Aš lieku tik stebėtojas, bet jei bus blogai aš tau smogsiu, tuo momentu kada tu nelauksi!!!“ su I. F. automobilio nuotrauka. SMS pranešimo viršuje yra užrašas ,,J.“, nurodyta data ,,11-22“ ir laikas ,,13:21“. 2020 m. gruodžio 6 d., 18.07 val. gautą SMS pranešimą su tekstu „Žinuok zeme valgysi nepadiesiu! turiu ta zinute kad padviesciau, linkiu ne tik tau, tavo seimaimai tuo pacio, o mes Jums padesym!!!!!“ SMS pranešimo viršuje yra užrašas ,,J.“, o apačioje nurodyta data ,,12-06“ ir laikas ,,18:07“. 2020 m. gruodžio 12 d., 19.22 val. gautą SMS pranešimą su tekstu „sunaikinsiu visa šeima F. ir B. Prizadu!teisiškai“. SMS pranešimo viršuje yra užrašas ,,J.“, data ,,12-12“ ir laikas ,,19:22“. 2020 m. gruodžio 14 d., 21.20 val. gautą SMS pranešimą su tekstu „O galas bus tikrai tavo tarnybai, tavo pareiškimai, ir ginybos štabo pareigunam tai yra suteikta, tikrai nenorejau karooo, bet nieko nelieka“. SMS pranešimo viršuje yra užrašas ,,J.“, viršuje nurodyta data ,,12-14“ ir laikas ,,21:20“. 2020 m. gruodžio 20 d., 10.45 val. gautą SMS pranešimą su tekstu ,,Visada sakiiau, tegul dega!!! Žiurke esi!“. SMS pranešimo viršuje yra užrašas ,,J.“, viduryje nurodyta data ,,12-20“ ir laikas ,,10:45“. 2020 m. gruodžio 29 d., 14.23 val. gautą SMS pranešimą su tekstu ,,Saugok savo karjera, prizadu tikrai viskas apsisuks po pirmo teismo!!!“, 15.48 val. - „Tu paemiai M. kaliedom! Naujom mietom lauk karo...Sunaikinsiu tavo šeima!“, „Tu begiiuosiu, kad sunu matyti!!! sunaikinsiu viska, asššsss tai prižadu“, SMS pranešimų viršuje yra užrašas ,,J.“, nurodyta data ,,12-29“ ir laikas ,,15:48“. 2021 m. sausio 5 d., 15.17 val. gautą SMS pranešimą su tekstu „Nu blet esi I.!!!! Ja tebia pasl raz prosil pokazat sina!!!!!Ja kliwnus vsio bus goret!!!“. SMS pranešimo viršuje yra užrašas ,,J.“, nurodyta data ,,01-05“ ir laikas ,,15:17“. 2021 m. vasario 27 d., 10.44 val. gautą SMS pranešimą su tekstu „Žinouk atkeršysiu, kad vaikas neramus, išbalansuotas", ,,Aš tikrai busiu su zurnalistais pirmadieni poliknykoje!“. SMS pranešimo viršuje yra užrašas ,,J.“, apačioje nurodyta data ,,02-27“ ir laikas ,,10:44“.
I. F. 2021 m. vasario 25 d. prie pareiškimo ir prie 2021 m. kovo 30 d. apklausos pridėjo iš J. B., mobiliojo ryšio telefonu Nr. + (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 9 d., 21.27 val. gautą SMS pranešimą su tekstu: „Man užteko 20 min apziurieti vaika, jo drabužes, tu gailiesys, tavo laikas šiandien atvikymo namo 17.57 val, su dovana:) su juodu balohonu! bet tai nera pagrindas, tuos žymes ant vaiko rankos, stuburo!!!??? taigi kentiesi su triguba jega!“ ir atsiųstomis automobilio nuotraukomis. SMS pranešimo viršuje matyti užrašas ,,J.“, data ,,02-09“ ir laikas ,,21:27“ (t. 2, b. l. 1-4).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1662-842/2021 matyti, kad nustatyta laikina J. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. B. tvarka (t. 1., b. l. 85-89).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.).
Pažymėtina, kad tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, jog nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Objektyviai sistemiškumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018).
Pats kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, jog vykstant teisminiams ginčams su I. F. dėl bendravimo su jų nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tokias žinutes siuntė iš pykčio, siekiant galėjo įbauginti nukentėjusiąją, sukelti nesaugumo jausmą, nors ir neketino imtis realių veiksmų. Tokius jo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, kuriuose ji nurodo, jog visą laiką jautė stresą ir baimę, jautėsi nesaugiai dėl savo šeimos. Ji ilgą laiką, sistemingai gaudavo grasinančio pobūdžio žinutes, kuriose jis grasina susidoroti, sudeginti ir manė, jog grasinimai realūs, ir jis gali savo grasinimus įgyvendinti. J. B. kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenų – liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios pateiktos SMS žinutės, siųstos J. B., jų apžiūros protokolai, ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir kuriais nustatyta, jog keturių mėnesių laikotarpyje gauta 12 bauginančio pobūdžio pranešimų skambučiais ir žinutėmis, kas rodo kaltinamojo elgesio kryptingumą ir siekį įbauginti nukentėjusiąją.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog J. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ji kvalifikuota teisingai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis I. F. buvo persekiojama J. B.. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime, todėl J. B. iš kaltinimo šalintina aplinkybė „persekiodamas“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, ir tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymas numato vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Skirdamas bausmę J. B. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, veika baigta). Kaltinamasis kaltę pripažino ir davė išsamius parodymus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, teisme atsiprašė nukentėjusiosios, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia jos atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant J. B. asmenybę nustatyta, jog jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 2., b. l. 31-33), teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 174-175), penkerių metų laikotarpyje kelis kartus baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 171-173), kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas byloje duomenų nėra.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam J. B. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę, laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už bausmės vidurkį. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai numato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą yra numatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė, kas rodo, jog įstatymų leidėjas minimą nusikalstamą veiką laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus sveikatai o, esant grasinimui ar terorizavimui, ir gyvybei. Pagrindų skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatytą įstatymo, teismas neįžvelgia teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. B. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti J. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad J. B. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. B. turi išnykusį teistumą, aštuonis metus jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, minėtu laikotarpiu dirbo arba registravosi Užimtumo tarnyboje, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, kaltinamasis neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės gali turėti didesnį motyvuojamą poveikį keisti gyvenimo būdą, nei realus laisvės bausmės atėmimas, galintis dar labiau stumtelėti nusikaltusį asmenį už visuomenės ribų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, J. B. taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, kaip ne pirmą kartą teisiamam asmeniui, nustatant ne minimalų laikotarpį. Nukentėjusioji prašė teismo atidėti bausmės vykdymą maksimaliam laikotarpiui, kad ji būtų maksimaliai apsaugota, netiki, kad J. B. laikysis teismo civilinėje byloje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Pastebėtina, jog teisinių argumentų atidėti bausmę maksimaliam laikotarpiui be vien nukentėjusiosios subjektyvaus noro ir nepasitikėjimo kaltinamuoju, byloje nėra. Baudžiamoji teisė nėra priemonė užtikrinti sprendimų civilinėse bylose vykdymą, nėra ginklas, siekiant tikslų civiliniuose ginčuose.
Kartu su bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam J. B. BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktų, 6 dalies pagrindu skirtini įpareigojimai – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ilgiau nei septynioms dienoms neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atlyginti žalą nukentėjusiajai.
Prokuroras prašė skirti kaltinamajam įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose. Kadangi J. B. teismo posėdžio metu atsiprašė I. F. ir jos šeimos, taip pat nėra jokių duomenų, kad nusikalstama veika būtų padaryta esant neblaivumo būsenos ir tai turėjo įtakos jos padarymui, šie du įpareigojimai neskirtini.
Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji turi bendrą mažametį vaiką, ir bendrą pareigą auginti ir rūpintis juo, BK 72¹ straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė J. B. neskirtina.
V. Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. F. pateikė 3000 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 64). Jame nurodoma, jog dėl J. B. veiksmų patyrė emocinę ir psichinę žalą. Civilinį ieškinį nukentėjusioji pilna apimtimi palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, jog nesutinka tartis dėl ieškinio dydžio, nesutinka jo mažinti. Civilinio ieškinio dydį motyvavo tuo, kad J. B. turi pajusti savo elgesio pasekmes, jo dydį sudaro tai, ką ji išgyveno, išgyvena ir išgyvens, nes netiki, kad J. B. laikysis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, jaučiasi nesaugiai, sekama, gyvena baimėje, buvo sugadinta jos, jos motinos reputacija, nes J. B. skambino į darbovietes, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, J. B. apšmeižė ją ir Vaiko teisų apsaugos tarnyboje neva nesirūpinanti vaikais, buvo tikrinama, skambinama į dukros mokyklą, sūnaus darželį, dėl ko ir dukra, ir ji patyrė nepatogumus, gėdos jausmą.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutiktų atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, tačiau ją vertina 1000 eurų.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, paminėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).
Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala nukentėjusiajai yra padaryta dėl tyčinių nusikalstamų J. B. veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą abejonių teismui nekyla. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis intensyviai baugino nukentėjusiąją (keturis mėnesius arba skambino, arba rašė sms). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. F. paaiškino, kad kaltinamojo bijojo, patyrė stresą. Teismas sutinka, jog kaltinamojo J. B. veiksmai sukėlė nukentėjusiajai I. F. neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, tačiau pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, tarkim medicininių dokumentų, pažymų, kad nukentėjusiajai būtų konstatuota depresija, sutrikęs miegas, būtų tekę gerti vaistus, lankytis pas psichologą ar pan., todėl prašomos priteisti žalos dydis nėra proporcingas konstatuotiems neigiamiems padariniams.
Analizuojant teismų praktiką analogiško bei panašaus pobūdžio bylose, matyti, kad nukentėjusiesiems yra priteisiami gerokai mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei nagrinėjamu atveju prašo nukentėjusioji. Pavyzdžiui, už tai, kad V. J. naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino V. D., ją persekiojo, priteista nukentėjusiajai 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-493/2020); bylos aplinkybėmis, G. B. nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. spalio 3 d. tyčia, naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino (išsakydamas bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio frazes bei atlikdamas bauginančio pobūdžio veiksmus), nukentėjusiajam R. B. priteista 1 000 Eur, nukentėjusiajai I. P. 600 Eur, nukentėjusiajam A. P. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-519/2019); už tai, kad A. B., laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. birželio 10 d., siekdamas sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, į televiziją dėdamas skelbimus su ją žeminančiomis žinutėmis, persekiodamas nukentėjusiąją automobiliu, nuolat jai skambinėdamas, o paskambinęs tylėdamas, sistemingai ją baugino, nukentėjusiajai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-91-316/2018); už tai, kad V. K. sistemingai baugino savo žmoną R. K., naudodamas psichinę prievartą, ją vadino necenzūriniais žodžiais, nuolat skambindamas jai į mobiliojo ryšio telefoną ir sekdamas ją automobiliu bei pėsčiomis, laukdamas prie namų, tuo siekdamas besąlygiško jos paklusimo, taip sukeldamas nuolatinę baimę ir įtampą, nukentėjusiajai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-360/2020); bylos aplinkybėmis, kaltinamasis O.O. prievartavo turtą, terorizavo ir sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą, sugadino svetimą turtą, nukentėjusiosios naudai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-468/2020); E. B. terorizuodamas ir grasindamas padaryti pavojingą gyvybei bei sveikatai veiką, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino, grasino nužudyti, sugadino ir sunaikino svetimą turtą, I. S., G. S. ir T. S naudai priteista po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-898/2020).
Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.
Kaip minėta, nukentėjusiajai nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, objektyvių duomenų, patvirtinančių nusikaltimo pasekmes, nukentėjusioji nepateikė, todėl atsižvelgus į teismų praktiką, nukentėjusiajai priteistina 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos kitoje dalyje atmestinas. Teismo vertinimu, tokia suma proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, yra pakankama suteikti nukentėjusiajai piniginę satisfakciją, be to, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Tuo pačiu akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimas neatlieka nei baudimo, nei auklėjamosios prevencinės funkcijos, ko nurodė siekianti nukentėjusioji, o priešingai - jo dydis yra nustatomas, įvertinus nukentėjusiosios patirtus nepatogumus dėl kaltinamajam inkriminuotų veikų konkrečioje byloje, be to, tai nėra ir žalos atlyginimas už bet kokius kitus kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio ar su kitais šeimos nariais santykiuose kilusius nesklandumus.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam J. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė –rašytinis apsižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 146-147, 165-166). Kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus tikslinga daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, kuris prijungtas prie baudžiamosios bylos, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais,
nusprendžia:
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. B. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktų, 6 dalies pagrindu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. B. skirti įpareigojimus:
- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- ilgiau nei septynioms dienoms neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- atlyginti žalą nukentėjusiajai I. F..
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią J. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – J. B. skirtą ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
I. F. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. B. 1 000,00 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašais, kuris prijungtas prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.