- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- ATP-562-1020/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03674-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- S. R.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo S. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 310 (trijų šimtų dešimties) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. nubaustas už tai, kad 2016 m. kovo 11 d. apie 01.00 val., Karaliaučiaus g. 3, Vilniuje, vairavo automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 1,30 prom. girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimą pakeisti ir pritaikyti S. R. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jam didesnę piniginę baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliantas skunde nurodo, kad su paskirta pinigine nuobauda sutinka, tačiau negali sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Skunde nurodoma, kad teismas pakankamai neįvertino kitos reikšmingos S. R. asmenį charakterizuojančios medžiagos, todėl bausmė yra neindividualizuota, t. y. per griežta. Apeliantas nurodo, kad už jo padarytą pažeidimą įstatyme nustatyta labai griežta sankcija. Net teismui pritaikius sankcijoje nustatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, šios nuobaudos pasekmės yra per didelės, aiškiai per griežtos, atsižvelgiant į S. R. darbą, šeiminę padėtį, turimus skolinius įsipareigojimus. Skunde nurodoma, kad apelianto pareigos UAB „T“ (montuotojas) yra neatsiejamos nuo automobilio vairavimo, tai įrodoma pateiktais važtaraščiais. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, asmuo negali atlikti pagrindinių darbo funkcijų, dėl ko praras pragyvenimo šaltinį, o dėl to nukentės ne tik jo asmeniniai interesai, bet ir šeima. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, asmuo negalės išlaikyti mažamečio vaiko bei įvykdyti kreditorinių įsipareigojimų. Apeliantas nurodo, kad suvokia padaryto pažeidimo lengvabūdiškumą, neapgalvotumą, elgesio neatsakingumą, jam gėda prieš aplinkinius, iš klaidos pasimokė, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Apeliantas pabrėžia, kad savo kaltę pripažino, gailisi, padarė išvadas, darbe yra charakterizuojamas teigiamai, išklausė mokymus apie alkoholio žalą ir mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu sutinka. Tačiau apeliantas ginčija administracinės nuobaudos pagal nurodytą ATPK straipsnį paskyrimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama šiose apeliacinio skundo ribose.
Iš teismui pateiktos medžiagos darytina išvada, kad S. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Administracinis teisės pažeidimas konstatuotas ir įrodytas pagal administracinio teisės pažeidimo medžiagą.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.
Apeliaciniu skundu apygardos teismo prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas teismų praktikoje vertinamas kaip šiurkštus teisės pažeidimas, o transporto priemonės vairavimas neblaiviam – savaime parodančiu neatsakingą asmens, kaip vairuotojo, požiūrį bei didelį asmens pavojingumą (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015). Vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam sukeliama grėsmė kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui. Kiekvieno vairuotojo pareiga – išmanyti Kelių eismo taisykles ir sąžiningai jų laikytis, įvertinant tiek savo, tiek kitų asmenų saugumą. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. S. R., net ir esant lengvam neblaivumui, vairuodamas automobilį, privalėjo įvertinti, galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri gali sukelti jam nepatogumus. Apeliaciniame skunde pats S. R. nurodo, kad suprato besielgiantis lengvabūdiškai ir neapgalvotai, kad jo elgesys yra neatsakingas. Tai patvirtina ir pažeidimo motyvas – draugo prašymas grąžinti automobilį. Suvokdamas tai ir vis tiek pasirinkdamas vairuoti išgėręs, asmuo prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių.
Šiame kontekste apygardos teismas įvertina ir tai, kad pažeidėjas žinojo, kad transporto priemonė reikalinga jo darbui ir šeimai, tačiau, to nepaisydamas, ignoravo privalomas saugumo taisykles, sukėlė realų pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad transporto priemonė jam yra būtina, nesuteikia pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą. Pabrėžtina, kad asmeniniai, šiuo atveju – darbiniai, interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ straipsnio prasme. Vilniaus apygardos teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su asmens darbu, pajamomis, ATPK 126 straipsnio ir 30¹ straipsnio kontekste yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1190-626/2015; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-440-1020/2016). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutarime pakankamai įvertino S. R. darbo interesus ir paskyrė minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino padaryto pažeidimo pavojingumą konkrečiomis aplinkybėmis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. R. vairavo naktį, kai eismo sąlygos yra natūraliai sudėtingesnės dėl prasto matomumo. Taigi, pasirinkdamas vairuoti išgėręs, apeliantas parodė itin didelį nustatytų saugaus eismo taisyklių nepaisymą. Pažymėtina, kad nors padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, tačiau vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu. Nei aplinkybė, jog dėl administracinio teisės pažeidimo neatsirado reali žala, nei apelianto nurodomos jo darbo ir šeimos aplinkybės, šioje byloje nesudaro pagrindo peržengti paskirtos minimalios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ribos ar apskritai šios priemonės netaikyti ir dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį.
Pažymėtina, kad S. R. praeityje yra ne kartą baustas administracine tvarka būtent už KET pažeidimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios aplinkybės yra reikšmingos charakterizuojant asmenį, į jas atsižvelgiama ne kaip į galiojantį baustumą administracine tvarka, tačiau kaip į objektyvius duomenis, rodančius, jog asmuo nepaiso savo neleistino elgesio sukeliamų padarinių, nedaro teigiamų išvadų ir toliau dalyvauja transporto priemonių eisme, pažeisdamas visuotinas saugumo taisykles. Be to, administracinį teisės pažeidimą S. R. padarė per metus laiko, kai buvo baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudą tinkamai įvertinta S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į ją atsižvelgta skiriant minimalų teisės vairuoti transporto priemones terminą, todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą ir ji negali turėti lemiamos reikšmės skiriant nuobaudą. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje, tais atvejais, kai nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti griežtą nuobaudą, kai nubaustieji prisipažįsta ir gailisi, nėra sunkinančių aplinkybių, įprastai skiriama 1 (vienerių) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tad pirmosios instancijos teismo nutarimas ir šia prasme teisingas ir nuoseklus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-32-626/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1052-562/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-968-312/2014).
Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta nuobauda nėra per griežta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti apelianto S. R. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.