- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-08
- Bylos Nr.
- ATP-32-626/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15962-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo M. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį subendrinta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nubausta už tai, kad ji 2015 m. spalio 20 d., apie 5.10 val., Vilniuje, Gerovės g., vairavo automobilį „Hyundai“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas, 1,48 promilių, girtumo laipsnis, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais M. K. pripažinta pažeidusi Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.) 14 punkto reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei 16 punkto, numatančio, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, reikalavimus.
M. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams; už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, paskirta 5 eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu M. K. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta M. K. pateikė apeliacinį skundą (pavadintas Prašymu), kuriame prašo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį.
Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebausta už vairavimą esant neblaiviai, nėra registruota priklausomybės ligų įskaitoje, padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. K. neginčija padarytų administracinių teisės pažeidimų fakto ir kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą už pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantę kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, negalėjo neskirti šios nuobaudos.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, mažinti apeliantei paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Priešingai nei nurodo apeliantė, skiriant nuobaudą jau įvertinta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl dar kartą šių aplinkybių vertinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantei buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas, kuris nors ir pripažįstamas lengvu, tačiau yra artimas vidutiniam (nuo 1,51 promilių) girtumo laipsniui.
Nnuobauda skiriama atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuobaudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² straipsnis). Taigi, teismas nustatęs vieną pažeidėjos atsakomybę lengvinančią ir nenustatęs sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę, paskyrė tik minimalias sankcijose numatytas nuobaudas, kurias subendrino apėmimo būdu, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidėjai paskyrė per griežtą nuobaudą nėra jokio pagrindo. Pažymima ir tai, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji nėra anksčiau bausta už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviai bei, kad ji nėra įrašyta į priklausomybės ligų įskaitą, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Apeliaciniame skunde M. K. nurodo, kad ji niekam neigiamų pasekmių nesukėlė. Tai tik rodo, kad apeliantė nesuvokia savo padaryto teisės pažeidimo sunkumo ir keliamos grėsmės kitiems eismo dalyviams, asmenims ar kitų asmenų turtui. Minėta, kad M. K. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo neblaivi, tokiu elgesiu sukeldama didelę grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams ir vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu. Pabrėžiama, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Taigi, M. K. skunde nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. M. K. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jos padarytiems teisės pažeidimams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.