- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- ATP-1052-562/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11251-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pažeidėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo G. K. pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. pagal ATPK 126 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2015-08-08, apie 6.20 val., Vilniuje, Tūkstantmečio g., vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, panaikinant nutarimo dalį, kuria G. K. atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams arba šį terminą sumažinti, kita nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad yra sąžiningas, paprastas AB „F“ (duomenys pakeisti) aviacijos mechanikas ir šeimos žmogus - niekada nebaustas ir neteistas už tokius ar panašius teisės pažeidimus, todėl pilnai supranta, kad įstatymu nustatytos atsakomybės priemonių taikymas yra viena iš auklėjamųjų - prevencinių nuobaudos funkcijų. Apeliantas savo gyvenime ir darbe niekada nevengė tiesioginės atsakomybės net ir labai nemaloniose situacijose, todėl 2015 m. rugpjūčio 8 d. padarytą KET 14 punkto pažeidimą pripažino ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Be to, apeliantas yra pareigingas, kruopštus bei iniciatyvus Lietuvos Respublikos pilietis - niekada neturėjo pastabų dėl atliekamų darbų ar elgesio buityje ir visuomenėje, o nuo 2014 m. lapkričio 13 d. dirba bendrovėje „F“ (duomenys pakeisti) autorizuotu aviacijos mechaniku. Darbe ir visuomenėje apeliantas yra užsirekomendavęs kaip nekonfliktiškas, pareigingas, kruopštus bei iniciatyvus darbuotojas, siekiantis gerų darbo rezultatų, laisvai bendraujantis su aplinkiniais, sugebantis operatyviai ir geranoriškai atlikti pavestas darbines užduotis. Akcinės bendrovės „F“ (duomenys pakeisti) vadovai ir darbuotojai patenkinti G. K. atliekamu darbu (apeliantas pridėjo 2015-08-17 darbdavio charakteristiką - tarpininkavimą neatimti teisės vairuoti transporto priemones). Apeliantas pažymi, kad nuomoja butą Vilniuje, o praktiškai gyvena Elektrėnuose, nes kasdieną rūpinasi nusenusiais ir ligotais ten gyvenančiais tėvais: motina A. K., kuri yra po galvos smegenų insulto, ir tėvu E. K.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vykdydamas darbines pareigas ir visokeriopai besirūpindamas šeimos reikalais, jis nuolat naudoja (vairuoja) automobilį. Nuo darbo iki namų (į vieną pusę) susidaro apie 60 kilometrų (tiesioginio susisiekimo nuo namų iki darbo vietos vykti visuomeniniu transportu galimybių nėra).
Apeliantas nurodo, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo patikros kabinete - jo patikros momentu – apeliantas jautėsi gerai (rūbai tvarkingi, tiesi eisena, judesiai tikslūs, oda ir gleivinės švarios, etc.), tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorija - specialisto išvada Nr. T-A 6265115(01) - nustatė, kad G. K. kraujyje (kraujas paimtas 2015-08-08 07.25 valandą) rastos 0,49 promilės etilo alkoholio. Pasak apelianto, akivaizdu, kad jau po vienos valandos (po atliktos patikros) jo kraujyje likęs galimas alkoholio kiekis (0,25-0,34 promilės), jau nebūtų užtraukęs atsakomybės, numatytos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas mano, kad jam 2015-08-08 06.20 - 07.25 valandomis buvo nustatytas formalus (ribinis) medicininis neblaivumas.
Apeliantas pažymi, kad ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia G. K. skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, nes administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį jam gali būti švelninama nustačius aplinkybes, rodančias, kad ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos pilnas taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams bei apelianto motinos A. K. (būsena po galvos smegenų insulto) ir dėl to pasiligojusio tėvo, E. K., interesams. Pasak apelianto, šioje administracinėje byloje jo pateiktos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams, nes 2015-08-08 G. K. padarytas KBT 14 punkto pažeidimas buvo atsitiktinis, be to, apeliantas jau sumokėjo skundžiamu nutarimu paskirtą 289 eurų baudą. Apeliantas nurodo, kad 2015-08-08, vairuodamas savo automobilį papuolė į nepavydėtiną padėtį, nuo kurios objektyvaus ir teisingo išsprendimo praktiškai priklauso jo dabartinis darbas ir tolimesnis prisidėjimas prie pasiligojusių tėvų visokeriopo aprūpinimo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. K. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 126 str. 1 d., apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudą jau įvertinta G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į darbą ir prižiūrėti ligotus tėvus kitame mieste, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Tai, kad praėjus vienai valandai po Vilniaus priklausomybės ligų centre atliktos patikros (dviem valandoms po užfiksuoto teisės pažeidimo) jo kraujyje likęs galimas alkoholio kiekis (0,25-0,34 promilės), jau nebūtų užtraukęs atsakomybės, numatytos ATPK 126 str. 1 d., nepateisina padaryto administracinio teisės pažeidimo. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
G. K. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, kas, savo ruožtu, sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu (nuvykti į darbą, prižiūrėti ligotus tėvus kitame mieste ir kt.), be to, jis, turėdamas didelį vairavimo stažą (b. l. 9), privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. G. K. padarytas pažeidimas ir be jo pripažinimo pilnai įrodytas kitais objektyviais įrodymais.
Be to, G. K. ateityje turės teisę pasinaudoti ATPK 329 straipsnio nuostatomis, t. y., jei teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys teisės pažeidimo, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, turės procesinę galimybę prašyti nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tuo metu ir bus atsižvelgiama į tai, kad G. K. sumokėjo pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtą baudą (b. l. 37), išklausė ir yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 18).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. G. K. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimą nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.