Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo J. Z. nubausta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. nubausta už tai, kad ji 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 03.50 val., Vilniuje, Pamėnkalnio g. 3, vairavo automobilį Toyota (v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,44 (po paklaidos) promilių girtumas.

Už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, J. Z. paskirta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė du reikalavimus: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimą ir paskirti jai kuo švelnesnę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. Z. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, apeliantė kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantę kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, negalėjo neskirti šios nuobaudos.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, mažinti apeliantei paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Priešingai nei nurodo apeliantė, skiriant nuobaudą jau įvertinta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad ji bedarbė, išsiskyrusi ir augina vieną vaiką, todėl dar kartą šių aplinkybių vertinti nėra pagrindo. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o būtent, kad ji pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį (už greičio viršijimą) 2015 m. liepos 28 d. jai paskirta nuobauda. Pažymėtina tai, kad nuobauda skiriama atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuobaudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² straipsnis). Taigi, teismas nustatęs po vieną pažeidėjos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę, paskyrė tik minimalias sankcijoje numatytas nuobaudas, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidėjai paskyrė per griežtą nuobaudą nėra jokio pagrindo. Pažymima ir tai, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvežti 9 metų vaiką į ugdymo įstaigas, susirasti darbą ir pan., o atėmus teisę vairuoti transporto priemones, ji negaus darbo, o vaiko nebus kam vežioti, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Be to, pažeidėja gyvena Vilniaus mieste, kur važiuoja visuomeninis transportas, todėl argumentai, kad vaikas neturės galimybės pasiekti ugdymo įstaigas, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde J. Z. nurodo, kad ji niekam grėsmės nesukėlė, nes vairavo naktį. Tai tik rodo, kad apeliantė nesuvokia savo padaryto teisės pažeidimo sunkumo ir keliamos grėsmės kitiems eismo dalyviams, asmenims ar kitų asmenų turtui. Minėta, kad J. Z. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo neblaivi, tokiu elgesiu sukeldama didelę grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams ir vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu. Pabrėžiama, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kartu pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. J. Z. žinojo, kad transporto priemonė jai reikalinga tiek darbui susirasti, tiek rūpinantis šeima, tačiau tai jos nuo KET pažeidimo nesulaikė.

Taigi, J. Z. skunde nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Be to, apeliantė ateityje turės teisę pasinaudoti ATPK 329 straipsnio nuostatomis, t. y., jei teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys teisės pažeidimo, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, turės procesinę galimybę prašyti nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. J. Z. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jos padarytam teisės pažeidimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimą nepakeistą ir J. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.