Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarimo, kuriuo A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 str. 1 d. ir jam paskirta 289 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 29 d., apie 07.40 val., Sukilėlių gatvėje, Vilniuje vairavo automobilį FORD TRANSIT FT 280, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 ‰ (galima 0,017 ‰ paklaida). Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos, nes dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo niekas nepatyrė žalos, apelianto darbo pobūdis yra susijęs su važinėjimu po Lietuvos Respubliką ir tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Praradus teisę vairuoti, A. S. praras ne tik darbo užmokestį, bet ir trikdys įmonės veiklą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

A. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto pažeidimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta papildoma privaloma administracine nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir šį terminą sutrumpinti arba visai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal ATPK 126 str. 1 d. transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracines teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013).

Taikydamas ATPK 30¹ str. 1 d., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. A. S. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo elgesio pasekmių. Tai, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neatsirado reali žala, nėra pagrindas švelninti A. S. teisinę padėtį.

Skiriant nuobaudą taip pat vertintina ir pažeidėjo asmenybė. Teisės pažeidimo pobūdis, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, savaime parodo neatsakingą A. S. kaip vairuotojo požiūrį. Nors apeliantas administracinio teisės pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, jis praeityje yra keturiolika kartų baustas administracine tvarka (b. l. 12-13), kas parodo, kad A. S. nėra padaręs tinkamų išvadų ir, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, vis tiek pažeidžia įstatymo reikalavimus. Tai, kad apeliantas jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo kontekste. Sumokėdamas baudą, A. S. tiesiog vykdė iš neteisėto elgesio jam kilusią pareigą.

Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas padarius administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdus gailėjimasis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau įvertino, skirdamas A. S. minimalią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju asmeniniai (t. y. darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ str. prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas šias aplinkybes, ir tai, jog už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, yra numatyta griežta administracinė nuobauda, vis tiek transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad apelianto pagal 2014 m. balandžio 7 d. darbo sutartį Nr. 1130 (b. l. 23-24) užimamos metalinių konstrukcijų montuotojo pareigos tiesiogiai nereikalauja teisės vairuoti transporto priemones turėjimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ATPK 20 str. įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė pagrįstą ir administracinės nuobaudos tikslus atitinkančią nuobaudą (ATPK 20 str., 30 str.). Kaip matyti iš pateiktų duomenų visumos, nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui. Pažymėtina, kad, vadovaujantis ATPK 329 str., jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o A. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.