Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-23 · Byla Nr. ATP-968-312/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
ATP-968-312/2014
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00616-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-968/2014Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00616-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 7.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato įgaliotojo asmens (toliau tekste – institucijos atstovas) skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo J. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 str. 1 d., paskirta 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieno mėnesio laikotarpiui, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. birželio 28 d., apie 21.22 val., (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 0,49 promilių girtumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 14 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu institucijos atstovas prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: J. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. paskirti 1000,00 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog žemesnes instancijos teismas nepagrįstai pažeidėjo atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. J. K. padarė vieną grubiausių KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek savo tiek aplinkinių asmenų sveikatai bei gyvybei, nežiūrint į tai, kad pažeidimo metu alkoholio norma nežymiai viršijo leistiną normą. Todėl prieš darydamas pažeidimą, turėjo suprasti būtinybę turėti teisę vairuoti, taigi, turėjo tik stengtis jos neprarasti, o ne padarius pažeidimą, prašyti jos neatimti. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisingas, nes administracinė nuobauda, turėjo būti paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje nustatytose ribose, t. y. J. K. turėjo būti paskirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. K. prašo atmesti institucijos atstovo apeliacinį skundą ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą palikti be pakeitimų. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. pateiktas neišbaigtas lengvinančių atsakomybę aplinkybių sąrašas, todėl teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, turi pasirinkimo laisvę spręsti, kokias aplinkybes be išvardytų, papildomai pripažinti lengvinančiomis. Realiai įvykio metu jokio grėsmės pavojaus kitiems nebuvo kilę, automobilis pažeidimo metu stovėjo užgesintas. Pažeidėjas nurodo, kad nuo pat policijos pareigūnų atvykimo prie jo stovinčio kapinių aikštelėje automobilio momento neneigė galimo pažeidimo, laisvanoriškai sutiko būti patikrintas asmeniškai, ne tik leisdamas patikrinti nejudančią transporto priemonę, visiškai neišpriešino pareigūnų veiksmams, gerbė jų profesionalumą, kadangi pats jau 20 metų dirba Susisiekimo ministerijoje, kuri iš esmės irgi atsakinga už eismo saugumą. Pareigūnams detaliai paaiškino galimus faktus ir su tuo susijusius padarinius, dėl ko alkotesteris parodė viršijančią leistiną normą. Be to, visi elektroniniai prietaisai turi paklaidą, o dėl nežinojimo pažeidėjas nurodo nepaprašęs atlikti kraujo tyrimų, kurie galimai būtų davę visiškai kitokius rezultatus. Per ilgametę savo darbo ir vairavimo praktiką niekuomet neturėjo jokių nuobaudų, niekada nevairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių arba toksinių medžiagų. Beje, sunkinančių aplinkybių išvis nenustatyta, o lengvinančiomis pagrįstai pripažintos ne tik tai, jog pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir tai, jog vienas išlaiko šeimą, slaugo ir rūpinasi pagal rentos sutartį senyva neįgalia močiute, prižiūri savo senyvo amžiaus mamą, dėl ko jam neišvengiamai reikalinga transporto priemonė bei teisė tokią priemonę valdyti. Pažeidėjo tiesioginės darbinės funkcijos betarpiškai susijusios su transporto priemonių vairavimu, ir tai yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nors uždirba ir nedaug, bet šeimą išlaikyti dar gali, gali pasirūpinti ir slaugomais žmonėmis. Jeigu netektų vairavimo teisės ilgesniam terminui, negu nustatė Ukmergės rajono apylinkės teismas, ne tik prarastų darbą, bet ir vienintelį pragyvenimo šaltinį, tuo pačiu prarastų galimybę slaugyti mamą bei močiutę, išlaikyti bedarbę žmoną, susimokėti komunalinius mokesčius ir apskritai - bet kokią viltį sudėtingoje šiandienos ekonominėje situacijoje išgyventi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai Lietuvos Respublikos ATPK 31 ir 32 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi dėl netinkamo savo poelgio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nenustatyta. Administracinio pažeidimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantas šeimoje vienintelis dirba ir išlaiko savo bedarbę sutuoktinę, rentos sutartimi įsipareigojęs slaugyti ir prižiūrėti 88 metų amžiaus ligotą močiutę A. V., taip pat jis prižiūri ir savo ligotą 79 metų motiną, dėl ko jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Be to, apelianto darbas jo ilgametėje darbovietėje yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, todėl šios teisės atėmimas ilgesniam laikotarpiui nei nurodyta skundžiamame nutarime, gali itin neigiamai paveikti nubaustojo padėtį, kadangi jam grėstų atleidimas iš darbo, jis ir jo šeimos nariai netektų pragyvenimo šaltinio. Be to, įvertintina ir tai, kad J. K. yra vyresnio amžiaus, taigi, galimybės jam susirasti naują darbą, ilgą laiką išdirbus vienoje darbovietėje, būtų labai apsunkintos. Be to, nubaustajam pažeidimo padarymo metu nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. 0.49 promilės. Įvertinus galimą alkotesterio parodymų paklaidą – 0,05 promilių, nustatytas pažeidėjo girtumas labai nežymiai viršija leistiną ribą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, kad reali žala pažeidimu nebuvo padaryta, pažeidėjo šeiminę padėtį, pažeidėjo asmenybę, t. y., kad nebaustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas J. K. atžvilgiu ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą, proporcingą padarytam pažeidimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyti pažeidimai nelaikomi mažareikšmiais, priešingai, jie vertinami kaip vieni pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. K. taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, todėl institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato įgaliotojo asmens apeliacinio skundo netenkinti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė