Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-47-460/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-16
Bylos Nr.
e2S-47-460/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-47-460/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06666-2024-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija „Smiltelė“ (toliau – ir Bendrija) 2024 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. lapkričio 29 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-231129-00098 ir Nr. SSA-30-231129-00099; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. lapkričio 30 d. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231130-00118 ir Nr. PNSSP-30-231130-00119.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo. Teismas nutarė grąžinti ieškovei Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijai „Smiltelė“ 220 Eur žyminį mokestį. Pagrindiniai teismo argumentai:

2.1. Atsižvelgdamas į tai, nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklė, kai kreipimosi į teismą terminas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju netaikoma.

2.2. Teismas konstatavo, kad ieškovė pati pasirinko tokį elgesio modelį, jog turimų duomenų nepanaudojo ir kitų duomenų, susijusių su galimu jos teisių pažeidimu, nerinko per įstatyme nustatytą administracinių aktų apskundimo terminą. Taigi termino savavališkos statybos aktams bei privalomiesiems nurodymams ginčyti praleidimą nulėmė subjektyvios nuo ieškovės valios priklausiusios priežastys.

2.3. Teismo vertinimu, termino atnaujinimas negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

3.1. Apeliantė nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-248-1092/2021 15 punkte taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartyje nenurodė, kad savavališkos statybos aktas yra individualus administracinis aktas.

3.2. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnio 3 dalyje, galiojusioje ieškovės kreipimosi į teismą metu ir galiojančioje šiuo metu.

3.3. Nurodo, kad 9 mėnesių terminas negali būti laikomas naikinamuoju terminu, draudžiančiu ieškovei, turinčiai teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

3.4. Pažymi, kad Bendrija nėra specialistė / profesionalė, todėl klaidingi specialistų / profesionalų, t. y. trečiųjų asmenų veiksmai, kurie visiškai nepriklausė nuo Bendrijos valios, negali būti laikomi nuo ieškovės valios priklausančiomis priežastimis.

3.5. Nors teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad tai, jog ieškovė yra inicijavusi administracinę bylą Nr. eI3-15194-1064/2024, leidžia daryti išvadą kad ieškovė ketino šalinti neteisėtos statybos padarinius, taigi neketino ginčyti jos atžvilgiu priimtų aptariamų savavališkos statybos aktų bei privalomųjų nurodymų, tačiau Bendrija su tokia išvada nesutinka, kurią laiko teismo hipoteze, ką (ne)ketino daryti ieškovė.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta ieškovės ieškinį atsisakyti priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

8. Bylos duomenimis nustatyta:

8.1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2023 m. lapkričio 29 d. Bendrijai surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-231129-00098 ir Nr. SSA-30-231129-00099.

8.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2023 m. lapkričio 30 d. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231130-00118 (dėl neypatingosios kategorijos inžinerinio statinio – hidrotechninės paskirties įlaidinių polių krantinės) ir Nr. PNSSP-30-231130-00119 (dėl neypatingosios kategorijos inžinerinio statinio – hidrotechninės paskirties pontoninės prieplaukos) Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., kurių įvykdymo terminas – 2024 m. gegužės 30 d.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

9. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus privalėjo ginčyti teisme per procesinį vieno mėnesio terminą nuo jų įteikimo ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė ženkliai praleido terminą ieškinio dalyku esantiems savavališkos statybos aktams bei privalomiesiems nurodymams ginčyti ir nėra pagrindo šio termino atnaujinti.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje, galiojusioje ieškovės kreipimosi į teismą metu ir galiojančioje šiuo metu. Apeliantės nuomone, Bendrija, nebūdama specialiste/ profesionale, negalėjo žinoti, jog priimtais administraciniais aktais yra pažeistos jos teisės ir interesai, ir tik gavus UAB „Derina“ išvadą, Bendrija apie tai sužinojo ir nedelsiant kreipėsi į teismą tam, kad būtų apginta jos pažeista teisė ir įstatymų saugomas interesas. Pažymi, kad Bendrija aktyviai veikė ir dėjo maksimalias pastangas. Ginčo specifika (statybos (remonto) darbai), matininko / projektuotojo darbai, atliktų remonto darbų vertinimas lėmė tai, kad Bendrija apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2024 m. rugsėjo mėn.

11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio teismingumo klausimą, atkreipia dėmesį į teismų praktiką.

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nors savavališkos statybos aktas nėra individualus teisės aktas, kuris galėtų būti ginčijamas administracine tvarka, vis dėlto reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą gali būti savarankišku civilinės bylos dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022).

13. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, t. y. asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-494-662/2018). Savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors yra priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme nustatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, tačiau pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, sukelia civilines teisines pasekmes (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo klausimams spręsti 2014 m. birželio 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-81-2014) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022).

14. Taigi, administracinių teismų ir specialiosios teisėjų kolegijos bylų rūšinio teismingumo klausimams spręsti praktika suponuoja, kad administraciniams teismams nepriskirti ginčai dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo, kai statyba yra pradėta ir (arba) baigta, o tokie ginčai priskirti bendrosios kompetencijos teismams.

15. Kitas aspektas tas, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

16. Sprendžiant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, pripažintina reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 15 punktas).

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad naikinamojo termino, nustatyto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimas yra siejamas su skundžiamo teisės akto priėmimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019), todėl, nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie šį aktą dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad, atsižvelgiant į tai, jog aptariamas terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas, teismui nustačius, kad asmuo kreipėsi į teismą praleidęs dešimties metų naikinamąjį terminą administraciniams aktams ginčyti, nėra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių šis terminas buvo praleistas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-499-910/2024).

18. Akcentuotina, kad vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, naikinamasis dešimties metų terminas teisės aktams apskųsti šiuo atveju prasidėjo nuo kiekvieno administracinio akto priėmimo dienos (atitinkamai nuo 2023 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2023 m. lapkričio 30 d.), o ne nuo apeliantės sužinojimo apie ginčijamus aktus dienos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškinio pateikimo dieną naikinamasis terminas nurodytiems teisės aktams apskųsti nėra pasibaigęs. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįsta teismo išvada, kad procesinio termino pasibaigimas šiuo atveju lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. kad ieškovės procesinė subjektinė teisė pasibaigė iš viso.

19. Trečias aspektas tas, kad jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Vis dėlto praktikoje aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimo dažnai gali paaiškėti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinis reglamentavimas, teismų praktiką suteikia galimybę spręsti, kad nors pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškinio priėmimo klausimą nepažeisdamas teismingumo taisyklių, tačiau dėl ieškovės termino ginti savo galbūt pažeistas teises, ne iki galo atidžiai atsižvelgė į teismų praktiką.

21. Konstatavus, kad ieškovė nepraleido naikinamojo dešimties metų termino ieškiniui pareikšti, termino atnaujinimo klausimas ieškiniui pareikšti galėjo / turėjo būti svarstomas bei nagrinėjamos ieškovės nurodomos aplinkybės (jų svarba) dėl termino praleidimo priežasčių. Termini atnaujinimo klausimo teismas nesvarstė iš viso. Akcentuotina, kad jeigu ieškinio priėmimo metu aplinkybes dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti būtų sunku įvertinti, teismas turi teisę jas įvertinti bylą išnagrinėjus iš esmės (pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5826-862/2020; su ja susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023; 45 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, skundžiamos nutarties motyvus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką ginčui aktualiais aspektais, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui atsisakyti priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, dėl to atskirasis skundas tenkinamas ir ieškinio priėmimo klausimas pagal įstatymų leidėjo deleguotą kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Maškevičienė