Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-27 · Administracinė byla Nr. eI3-15194-1064/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-27
Bylos Nr.
eI3-15194-1064/2024
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00952-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Gediminas Užubalis, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“
Atsakovas
Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-15194-1064/2024Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00952-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant Martai Ribinskienei,

dalyvaujant pareiškėjos Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ atstovui advokatui O. D.,

atsakovės Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. S.-T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo ir pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija „Smiltelė“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. liepos 31 d. sprendimą „Dėl prašymo“ Nr. 2D-17219 (toliau – ir Sprendimas) bei atnaujinti ir pratęsti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231130-00118 ir Nr. PNSSP-30-231130-00119 įvykdymo terminą 7 mėnesiams skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 30 d.

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija 2023 m. lapkričio 29 d. jai surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-231129- 00098 ir Nr. SSA-30-231129-00099, o 2023 m. lapkričio 30 d. – privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231130-00118 (dėl neypatingosios kategorijos inžinerinio statinio – hidrotechninės paskirties įlaidinių polių krantinės, unikalus Nr. 4400-6213-564) ir Nr. PNSSP-30-231130-00119 (dėl neypatingosios kategorijos inžinerinio statinio – hidrotechninės paskirties pontoninės prieplaukos, unikalus Nr.4400-6213-0534) Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., kurių įvykdymo terminas – 2024 m. gegužės 30 d.

2024 m. liepos 3 d. Bendrija kreipėsi į Inspekciją su prašymu atnaujinti terminą ir pratęsti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231130-00118 ir Nr. PNSSP-30-231130-00119 įvykdymo terminą 3 mėnesiams skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija 2024 m. liepos 31 d. sprendimu „Dėl prašymo“ Nr. 2D-17219 (toliau – ir Sprendimas), nusprendė Bendrijos prašymo netenkinti. Nurodė, kad privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-23-1130-00118 ir Nr. PNSSP-30-231130-00119 įvykdymo terminas suėjo 2024 m. gegužės 30 d., Bendrijos prašymas atnaujinti ir pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pateiktas 2024 m liepos 3 d., t. y. praleidus įvykdymo terminą.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštaraujantis proceso teisės normoms. Ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalimi, prašo atnaujinti ir pratęsti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231130-00118 ir Nr. PNSSP-30-231130-00119 įvykdymo terminą 7 mėnesiams skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 30 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinis sprendimas turi būti motyvuotas bei pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar kitomis administraciniam sprendimui įtakos turėjusioms aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju Bendrija Inspekcijos prašė atnaujinti terminą ir pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą 3 mėnesiams, tačiau Inspekcija nesprendė dėl Bendrijos prašymo atnaujinti terminą, o tik deklaratyviai nurodė, jog Bendrijos prašymo netenkins, nes suėjo privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai.

Pareiškėjos vertinimu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 2 dalį, bei į tai, kad tais atvejais, kai santykiai yra nesureguliuoti, taip pat jų nereglamentuoja specialiosios teisės normos, turėtų būti taikoma įstatymo ar teisės analogija, šiuo atveju Inspekcija turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis reglamentuojančiomis terminų nustatymą, atnaujinimą ir (ar) terminų pratęsimą (CPK 78 straipsnis). Tai, kad įstatymų leidėjas Priežiūros įstatyme nenumatė terminų atnaujinimo instituto, neturėtų kliudyti pareiškėjai, t. y. Bendrijai įvykdyti savo pareigas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcija visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Bendrijos nurodytų priežasčių, kodėl privalomieji nurodymai iki šiol neįvykdyti. Pareiškėjos teigimu, Bendrija buvo suklaidinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kad plaukiojantis pontonas nėra statinys, todėl jo įrengimui nėra taikomi Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų reikalavimai, kai tuo tarpu Inspekcija reikalavo jog Bendrija pateiktų statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėja nurodo, kad siekdama įvykdyti privalomuosius nurodymus buvo sudariusi sutartį su specialistas matininkais, kurie padarė klaidų, todėl reikalingas papildomas laikas viską ištaisyti; Bendrija aktyviai veikė ir deda maksimalias pastangas, jog savavališkos statybos padariniai būti įteisinti kaip įmanoma skubiau. Kadangi terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis), prašo atnaujinti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą ir jį pratęsti (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėja, prašydama panaikinti Inspekcijos sprendimą, nenurodo ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų, tačiau teigia, kad Inspekcija pažeidė VAĮ įtvirtintus įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principus. Atsakovės vertinimu, ji šių principų nepažeidė, nes atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino atnaujinimo ir pratęsimo vadovavosi Priežiūros įstatymo nuostatomis, aiškiai ir argumentuotai sprendime nurodė, kodėl atsisako tenkinti pareiškėjos prašymą bei priėmė sprendimą nešališkai ir objektyviai. Inspekcija sprendime nurodė ir pareiškėjai išaiškino, jog Inspekcija asmens rašytiniu prašymu vieną kartą 3 mėnesiams gali pratęsti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jeigu yra svarbių priežasčių ir pažeidimas nėra kartotinis, o dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Inspekcija atsisakymą pratęsti privalomųjų nurodymų terminą argumentavo tuo, kad privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas suėjo 2024 m. gegužės 30 d., o prašymą pareiškėja pateikė 2024 m. liepos 3 d., t. y. praleidus įvykdymo terminą. Inspekcijos vertinimu, iš jos sprendimo turėtų būti aišku, kad pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nebegali būti pratęsiamas, o Priežiūros įstatymas nereglamentuoja tokio termino atnaujinimo.

Atsakovė pažymi, kad viešojo administravimo subjektams taikomas administracinės teisės principas „leidžiama tai, kas tiesiogiai nustatyta įstatymuose; visa kita draudžiama“, todėl teisės aktuose nesant numatyto privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo Inspekcija neturi kompetencijos tokį terminą atnaujinti.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos išvardintos privalomojo nurodymo įvykdymo termino praleidimo priežastys nevertintinos, nes jos neturi jokios reikšmės.

Atsakovė nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatyto termino taikymo, yra konstatavęs, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (dabar – privalomam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į Inspekciją ar teismą, tačiau minėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja į Inspekciją ar teismą dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo ar sustabdymo, kol šis terminas dar galiojo, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė, tai pareiškėja padarė tik pasibaigus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (ABTĮ 66 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 31 d. sprendimo „Dėl prašymo“ Nr. 2D-17219 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231130-00118 ir Nr. PNSSP-30-231130-00119 įvykdymo termino atnaujinimo ir pratęsimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Inspekcija 2023 m. lapkričio 29 d. Bendrovei surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-231129-00098 ir Nr. SSA-30-231129-00099, o 2023 m. lapkričio 30 d. – privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231130-00118 (dėl neypatingosios kategorijos inžinerinio statinio – hidrotechninės paskirties įlaidinių polių krantinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. PNSSP-30-231130-00119 (dėl neypatingosios kategorijos inžinerinio statinio – hidrotechninės paskirties pontoninės prieplaukos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., kurių įvykdymo terminas – 2024 m. gegužės 30 d.

2024 m. liepos 3 d. Bendrija kreipėsi į Inspekciją su prašymu atnaujinti terminą ir pratęsti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231130-00118 ir Nr. PNSSP-30-231130-00119 įvykdymo terminą 3 mėnesiams skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 30 d.

Inspekcija 2024 m. liepos 31 d. sprendimu „Dėl prašymo“ Nr. 2D-17219 (toliau – ir Sprendimas), nusprendė Bendrijos prašymo netenkinti. Nurodė, kad privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-23-1130-00118 ir Nr. PNSSP-30-231130-00119 įvykdymo terminas suėjo 2024 m. gegužės 30 d., Bendrijos prašymas atnaujinti ir pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pateiktas 2024 m liepos 3 d., t. y. praleidus įvykdymo terminą.

Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybę, kai asmuo kreipiasi į teismą jau pasibaigus terminui, yra nurodęs, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2022 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-541-815/2022; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.).

Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Bendrijai surašytuose savavališkos statybos aktuose įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2024 m. gegužės 30 d., o Bendrija į Inspekciją su prašymu atnaujinti terminą ir pratęsti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą kreipėsi 2024 m. liepos 3 d.

Nors Inspekcija Sprendime atskirai nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą, o tik apibendrintai nurodė, kad prašymas atnaujinti ir pratęsti privalomųjų nurodymų terminą yra pateiktas 2024 m. liepos 3 d., t. y. praleidus įvykdymo terminą, todėl jo tenkinti negalima, vien tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą.

Kaip teisingai nurodyta Inspekcijos atsiliepime, viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis principu: „draudžiama viskas, kas nėra leidžiama“, todėl, Priežiūros įstatyme nesant nustatytos galimybės atnaujinti praleistą terminą, atsakovė to padaryti negalėjo. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodoma CPK norma, kurią pareiškėja siūlo taikyti kaip analogiją, yra skirta reglamentuoti procesinius civilinių bylų nagrinėjimo teisme klausimus, todėl ji nelaikytina reglamentuojančia analogiškus santykius ir netaikytina sprendžiant klausimus Inspekcijoje.

Kaip jau buvo nurodyta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato galimybės nei Inspekcijai, nei teismui atnaujinti privalomojo nurodymo įvykdymo termino, todėl Sprendimo panaikinimas nepakeistų pareiškėjos teisių apimties ir nesuponuotų jos interesų patenkinimo, nes teismas prašymo atnaujinti terminą taip pat negalėtų tenkinti.

Nors pareiškėja tiek prašyme Inspekcijai, tiek skunde teismui nurodė argumentus, kodėl ji laiku neįvykdė privalomųjų nurodymų, tačiau šie pareiškėjos argumentai, jai praleidus terminą kreiptis į Inspekciją nebetenka reikšmės, nes pareiškėjai nesilaikant teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, o įstatymų leidėjui nenustačius šio termino atnaujinimo galimybės, teismas ne(be)turi teisės spręsti dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatytos privalomojo nurodymo termino pratęsimo tvarkos; terminas yra pasibaigęs, o jo atnaujinimo galimybė įstatyme nenustatyta, todėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas.

Teismui nustačius, kad pareiškėja į Inspekciją kreipėsi pasibaigus teismo pratęstam terminui, kad šis terminas nebegali būti nei atnaujintas, nei pratęstas, Inspekcijos Sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą laikytinas iš esmės teisingu.

Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentai, dėl kokių priežasčių ji nespėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių iki nustatyto termino pabaigos, galėtų būti aktualūs nagrinėjant bylą dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo, jei pareiškėja būtų tokį prašymą pateikusi laiku, bet jie nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į Inspekciją praleidimo.

Apibendrinusi, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSigita FomičiovaGediminas Užubalis