Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovams J. K., M. K., M. K., A. K., R. K. (teisių ir pareigų perėmėja – K. P.), Lietuvos Respublikai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – L. A., U. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20.4. Nenuginčijus administracinių aktų, teismas negali pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių bei taikyti restitucijos, nes šios sutartys yra išvestinis teisinis santykis, įgyvendinantis pirmiau nurodytus įsakymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

23. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų panaikinti individualius administracinius aktus nutraukta, teismui konstatavus, kad yra praleistas naikinamasis terminas administraciniams aktams apskųsti, o dalis dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais žemės pirkimo–pardavimo sandorius ir priteisti žalos atlyginimą atmesta, nusprendus, jog tai yra išvestiniai reikalavimai, kurie, nenuginčijus administracinių aktų, negali būti patenkinti. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias individualių administracinių aktų apskundimo terminus ir jų praleidimo teisines pasekmes.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

24. Apeliaciniame skunde apeliantas išdėstė išsamius argumentus dėl būtinybės bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kartu apeliantas nurodė, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas įžvelgtų galimybę pagal byloje pateiktus įrodymus išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, jis prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes skundžiamame sprendime nėra argumentų, išvadų dėl ginčo šalių teismo posėdyje aiškintų aplinkybių.

25. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

26. Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).

27. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 29 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju apeliantas būtinybę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad apskųstame teismo sprendime nėra išvadų dėl teismo posėdyje nagrinėtų aplinkybių. Teisėjų kolegija nurodytų argumentų nepripažįsta kaip pagrindžiančių būtinybę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Apskųsto teismo sprendimo turinio, teismo posėdžio garso įrašo analizė patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo nustatinėjamos ir nagrinėjamos ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, teismo sprendime nurodyta, kokios reikšmingos aplinkybės nustatytos. Nėra pagrindo konstatuoti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neišsamiai ar kad buvo pažeistas betarpiškumo principas (CPK 14 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė motyvus, kodėl plačiau nepasisakė dėl byloje pareikštų reikalavimų esmės.

30. Remdamasi išdėstytais motyvais ir aptarta teismų praktika, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka tinkamai užtikrina apelianto teises.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

31. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. A-1001 dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir pasiūlė šį žemės sklypą išnuomoti arba parduoti R. K., J. K. ir A. V. M. pagal bendraturčių susitarimą (2 t., b. l. 46–47, 48).

32. 2003 m. liepos 28 d. pasirašytas bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), idealiųjų dalių nustatymo, pagal kurį: R. K. teko 120,13 kv. m, J. K. – 452,67 kv. m, R. K. – 201,39 kv. m, Kauno miesto savivaldybės tarybai – 201,39 kv. m (2 t., b. l. 64).

33. Atsakovas J. K. Kauno apskrities viršininkui 2003 m. gruodžio 25 d. pateikė prašymą išsinuomoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (2 t., b. l. 51). Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 02-01-2123 nuspręsta J. K. išnuomoti 33 metams 453 kv. m ginčo žemės sklypo (2 t., b. l. 54). 2004 m. kovo 29 d. su atsakovu J. K. sudaryta valstybinės žemės sklypo dalies (453 kv. m) nuomos sutartis Nr. N19/2004-0053 (2 t., b. l. 52–53).

34. R. K. Kauno apskrities viršininkui 2005 m. sausio 11 d. pateikė prašymą dėl naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 120 kv. m dalies pardavimo (2 t., b. l. 55). Kauno apskrities viršininkas 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 02-01-1563 nusprendė parduoti R. K. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų 120 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 18 d. su atsakove R. K. sudaryta valstybinės žemės dalies (120 kv. m) pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo dalis perduota atsakovei R. K. (2 t., b. l. 57–63).

35. Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje 2005 m. vasario 21 d. gavo atsakovo J. K. prašymą parduoti 453 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 18). Kauno apskrities viršininkas 2006 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 02-01-6307 nusprendė parduoti J. K. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų 453 kv. m nurodyto žemės sklypo (2 t., b. l. 20). 2006 m. birželio 6 d. su atsakovu J. K. buvo sudaryta valstybinės žemės dalies (453 kv. m) pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 22–24). 2006 m. birželio 6 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo dalis perduota atsakovui J. K..

36. Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 02-01-7376 (2 t., b. l. 26) nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 02-01-9480 buvo nusprendęs parduoti J. K. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų 201 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tačiau 2008 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas J. K. pateikė Kauno žemėtvarkos skyriui prašymą išsinuomoti 201 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes tuo metu nebuvo galimybės įsigyti nurodytą žemės sklypo dalį (2 t., b. l. 25). Kauno apskrities viršininkas 2009 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 02-01-7376 nusprendė išnuomoti J. K. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų 201 kv. m nurodyto žemės sklypo. 2009 m. liepos 16 d. su atsakovu J. K. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-75 (2 t., b. l. 26–28).

37. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. rugpjūčio 21 d. gavo atsakovo A. K. prašymą parduoti jam 201 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-706 nusprendė parduoti A. K. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų 201 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 10 d. su atsakovu A. K. sudaryta valstybinės žemės dalies (201 kv. m) pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 10 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo dalis buvo perduota atsakovui A. K. (2 t., b. l. 30–35).

38. Ieškovas (apeliantas) J. R. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui 2022 m. birželio 23 d. pateikė prašymą išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (4 t., b. l. 195–196).

39. Ieškovas, be kitų reikalavimų, 2023 m. gruodžio 19 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti: 1) Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 02-01-1563 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo; 2) Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 02-01-6307 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo; 3) 2 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-706 dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno mieste) pardavimo. Šie individualūs administraciniai aktai buvo pagrindas atsakovams sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kurias apeliantas siekia nuginčyti.

40. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodyti individualūs administraciniai aktai buvo priimti ne ieškovo (apelianto) atžvilgiu, jie į bylą pateikti 2023 m. sausio 10 d. su NŽT atsiliepimu į ieškinį (reg. Nr DOK-904, priedai), kuris priimtas 2023 m. sausio 11 d. elektronine teisėjo rezoliucija, taigi ieškovas apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo 2023 m. sausio 12 d., t. y. kitą darbo dieną po atsakovės NŽT atsiliepimo į ieškinį priėmimo. Patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas papildė ieškinio dalyką, prašydamas panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu ginčo žemės sklypo dalys parduotos atsakovams, teisme pareikštas 2023 m. vasario 10 d. (reg. Nr. DOK-4062), t. y. nepraleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui dėl ginčijamų individualių administracinių aktų paduoti. Kartu teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą naikinamąjį dešimties metų terminą skundui dėl nurodytų individualių administracinių aktų paduoti, todėl jo teisė ginčyti šiuos administracinius aktus pasibaigė.

Dėl ieškovo (apelianto) teisės teisme ginčyti individualius administracinius teisės aktus

41. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad nėra teisinio reguliavimo, pagal kurį per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą negali būti apskųstas daugiau kaip prieš 10 metų priimtas administracinis aktas, todėl nėra jokio pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

42. Ginčai dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų parduoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 23 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 28 punktas).

44. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

45. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

46. Spręsdamas dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas, be kita ko, pripažįsta reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023).

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-375-575/2019; 2023 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

49. Teisės kreiptis į teismą prielaidos tiesiogiai susijusios su procesine teise kreiptis į teismą. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia ir ieškinį padavęs asmuo apskritai nebeturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas).

50. Apeliantas teigia, kad jis, pateikdamas patikslintą ieškinį, nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino individualiems administraciniams aktams apskųsti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti termino atnaujinimo klausimo (apeliantas tokio prašymo nereiškė) ir taikyti ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai nesuderinami su ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu ir jį aiškinančia teismų praktika.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad naikinamojo termino, nustatyto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimas yra siejamas su skundžiamo teisės akto priėmimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019), todėl, nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie šį aktą dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad, atsižvelgiant į tai, jog aptariamas terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas, teismui nustačius, kad asmuo kreipėsi į teismą praleidęs dešimties metų naikinamąjį terminą administraciniams aktams ginčyti, nėra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių šis terminas buvo praleistas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023).

52. Nagrinėjamu atveju apelianto skundžiami administraciniai aktai buvo priimti 2005 m. kovo 4 d., 2006 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. Patikslintas ieškinys, kuriuo apeliantas papildė ieškinio dalyką, prašydamas panaikinti nurodytus aktus, kurie buvo pagrindas parduoti ginčo žemės sklypo dalis atsakovams, pareikštas 2023 m. vasario 10 d.

53. Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, naikinamasis dešimties metų terminas nurodytiems individualiems aktams apskųsti šiuo atveju prasidėjo nuo kiekvieno administracinio akto priėmimo dienos, o ne nuo apelianto sužinojimo apie ginčijamus aktus dienos. Akivaizdu, kad patikslinto ieškinio pateikimo dieną naikinamasis terminas nurodytiems individualiems aktams apskųsti buvo pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas praleido naikinamąjį dešimties metų terminą 2005 m. kovo 4 d., 2006 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. priimtiems individualiems administraciniams aktams apskųsti, todėl jo procesinė teisė kreiptis į teismą dėl nurodytų administracinių aktų panaikinimo išnyko.

54. Apelianto argumentai, kad patikslintą ieškinį, kuriame pareikšti reikalavimus dėl aptariamų aktų nuginčijimo, jis pateikė iš karto po to, kai sužinojo apie ginčijamus administracinius aktus, neturi teisinės reikšmės ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto naikinamojo termino skaičiavimui ir jo pasibaigimo padarinių taikymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas remiasi tik objektyviu momentu, kada jis sužinojo apie ginčijamus individualius administracinius aktus, tačiau nepagrindžia, dėl kokių priežasčių jis, atidžiai rūpindamasis savo teisėmis ir teisėtais interesais, apie nurodytus administracinius aktus negalėjo sužinoti daugiau kaip dešimt metų.

55. Apelianto pozicija, kad jis nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, skaičiuojamo nuo sužinojimo apie skundžiamus individualius administracinius aktus, kurie priimti ne jo atžvilgiu, todėl nurodytiems administraciniams aktams ginčyti netaikytinas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas naikinamasis dešimties metų terminas, atmetama kaip teisiškai nepagrįsta.

56. Jau nurodyta, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis numato, jog šioje teisės normoje nustatytas naikinamasis terminas gali būti atnaujintas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatoma nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių apeliantas neįrodinėjo ir byloje jų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto procesinė teisė teisme ginčyti 2005 m. kovo 4 d., 2006 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. individualius administracinius aktus yra pasibaigusi.

57. Apeliantas teigia, kad, priimant ginčijamus administracinius aktus ir sudarant žemės perleidimo atsakovams sandorius, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, todėl jie pripažintini niekiniais ir negaliojančiais.

58. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reikalavimas pripažinti administracinį aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją iš esmės reiškia niekinio sandorio pasekmių šalinimą pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). Kadangi pasibaigus ABTĮ nustatytam administracinio akto apskundimo terminui (ir jo neatnaujinus) išnyksta ieškovo galimybė pareikšti reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo (pripažinimo negaliojančiu), t. y. tokį ieškovo ieškinio reikalavimą turi būti atsisakyta priimti, teismas neturi kompetencijos spręsti dėl administracinio akto panaikinimo, nepriklausomai nuo to, kokiais pagrindais jį ginčydamas remiasi ieškovas. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų aptartos kasacinio teismo formuojamos praktikos, bet ir, atsižvelgiant į tai, kad pagrindas ginčyti administracinį aktą paprastai yra šio akto neatitiktis teisės normų reikalavimams, lemtų, kad ABTĮ įtvirtintas naikinamasis terminas administraciniam aktui ginčyti iš esmės prarastų savo prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023).

59. Vadovaudamasi pacituota kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinyje išreikšta pozicija, jog, priimant apelianto ginčijamus administracinius aktus ir sudarant žemės perleidimo sandorius, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos.

60. Aplinkybę, kad praleistas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas kreiptis dėl administracinių aktų panaikinimo, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip pagrindą konstatuoti, jog procesas dėl šių aktų panaikinimo yra negalimas, todėl civilinės bylos dalį dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 02-01-1563, Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 02-01-6307 ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-706 panaikinimo nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai procesą inicijavusi šalis praleidžia naikinamąjį terminą kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, teismas turi vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atsisakymo priimti ieškinį pagrindu, aiškindamas jį kaip apimantį ir negalimumą nagrinėti bylą teisme tuo pagrindu, jog yra pasibaigusi asmens procesinė subjektinė teisė, ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo. Vis dėlto praktikoje aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimo dažnai gali paaiškėti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

62. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti individualius administracinius aktus, pripažįsta teisėta ir pagrįsta (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

63. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovo (apelianto) procesinė teisė ginčyti 2005 m. kovo 4 d., 2006 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. priimtus individualius administracinius aktus yra pasibaigusi dėl praleisto dešimties metų naikinamojo termino, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl ginčo žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutarčių ir perdavimo–priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais, nes, nenuginčijus individualių administracinių aktų teisėtumo, nepaneigtas šiais aktais sukurtas valstybinės žemės pardavimo atsakovams teisinis pagrindas. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad vėlesni ginčo žemės sklypo dalių perleidimo sandoriai, sudaryti fizinių asmenų, ginčijami remiantis valstybinės žemės įsigijimo sandorių neteisėtumu, savarankiškų šių sandorių negaliojimo pagrindų ieškovas neįrodinėjo. Dėl to teismas turėjo pagrindą nuspręsti, kad, nepanaikinus individualių administracinių teisės aktų ir jų pagrindu sudarytų valstybinės žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutarčių, nėra pagrindo tenkinti savo esme išvestinių ieškinio reikalavimų dėl ginčo žemės sklypo dalių vėlesnio perleidimo sandorių panaikinimo.

64. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo argumentų dėl ginčijamų individualių administracinių aktų ir sandorių neteisėtumo, neištyrė ginčijamų aktų ir sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

65. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias apelianto procesinę teisę teisme ginčyti individualius administracinius aktus, ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Atsakovė K. P. apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų (12 t., b. l. 137–138). Atsakovas J. K. patyrė 580 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų (12 t., b. l. 154–155).

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

68. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį už atsiliepimo apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas. Maksimalus priteistinas atlygis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą šiuo atveju būtų 2 809,30 Eur (1,3 × 2 161 Eur).

69. Atsakovų prašomos atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, todėl atlygintinos visiškai. Atsakovei K. P. iš ieškovo priteistina 605 Eur, o atsakovui J. K. – 580 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. R. atsakovei K. P. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. R. atsakovui J. K. 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.