Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-454-273/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-21
Bylos Nr.: e2A-454-273/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00920-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas: A. A.
Atsakovas: I. A.
Trečiasis asmuo: V. M., G. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles

Civilinė byla Nr. e2A-454-273/2022(Proceso Nr. 2-19-3-00920-2020-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginjos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovui A. A. , jo atstovei advokatei S. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-207-714/2021 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovės I. A. priešieškinį ieškovui A. A. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys V. M., G. M., institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. A. ieškinyje prašė: 1) panaikinti ieškovo ir atsakovės I. A. santuokos įrašą, sudarytą 2018 m. liepos 10 d., dėl atsakovės kaltės; 2) po įrašo panaikinimo palikti ieškovui A. pavardę; 3) nepilnametės dukters U. A. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai U. A. po 170 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti atsakovę, šias lėšas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi U. A. ; 6) padalinti šalių santuokoje įgytą ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą, priteisiant atsakovei žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei kilnojamuosius daiktus, o iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 48 242 Eur kompensaciją, įpareigojant atsakovę kompensaciją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) įpareigoti ieškovą išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), per 2 mėnesius nuo kompensacijos gavimo dienos, įpareigoti ieškovą mokėti ½ dalį visų mokesčių už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą iki tol, kol gyvens šiame name; 8) atsakovei nesutinkant su tokiu turto padalijimu, priteisti ieškovui žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais esančius (duomenys neskelbtini) bei kilnojamuosius daiktus, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žaidimų kompiuterį ir moterišką dviratį, iš ieškovo priteisti atsakovei 48 182 Eur kompensaciją, įpareigojant ieškovą šią kompensaciją sumokėti atsakovei per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 9) įpareigoti atsakovę išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), per 2 mėnesius nuo kompensacijos gavimo dienos, įpareigoti atsakovę mokėti ½ dalį visų mokesčių už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą iki tol, kol gyvens šiame name; 10) priteisti ieškovui 5 750 Eur kompensaciją iš atsakovės už santuokoje įgyto turto sumažintą (automobilio Skoda Octavia perleidimą be ieškovo sutikimo ir žinios); 11) priteisti ieškovui iš atsakovės 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 12) nustatyti, kad iki santuokos sudarymo įgytas automobilis Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu ir negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu, santuokinėmis lėšomis nėra pagerinti ir yra asmeninė ieškovo nuosavybė; 13) pripažinti, kad neišmokėta skolos dalis už automobilį Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo prievolė; 14) jeigu būtų pripažinta, kad atsakovė turi skolos kreditoriams G. M. ir V. M. ar kitiems, nustatyti, kad tai yra asmeninė atsakovės skola, kurią ji privalo grąžinti iš savo asmeninių lėšų; 15) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad santykiai su atsakove pasikeitė po to, kai ieškovas dėl akies uždegimo neteko akies, neteko darbo tolimųjų reisų vairuotoju ir darbo užmokesčio. Atsakovė ėmė priekaištauti, kad toks vyras jai apskritai nereikalingas, prasidėjo nesutarimai ir įtampa namuose. Atsakovė ieškovą apkaltino fizinio smurto jos atžvilgiu naudojimu, ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė. Šeimos iširimą sąlygojo atsakovės psichologinis šantažas dėl jo mažo darbo užmokesčio, beprasmių konfliktų kėlimas ir jos nelojalumas, atsakovės ieškovo žeminimas ir tyčiojamasis, dėl ko ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovo nuomone, turi būti nustatyta tokia jo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka, kad kuo daugiau galėtų bendrauti su dukterimi. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. liepos 11 d., kai su atsakove faktiškai nustojo kartu gyventi. Šalių nekilnojamas turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį, arba turtas turi būti parduotas ir gautos lėšos šalims padalintos po lygiai, arba nekilnojamas ir kilnojamas turtas atitenka atsakovei, o ji sumoka ieškovui kompensaciją. Atsakovė iki skyrybų proceso, dar gyvenant kartu, iš bendrų santuokinių lėšų 2020 m. gegužės 12 d. savo vardu nusipirko automobilį Skoda Octavia už 11 500 Eur, kurį be ieškovo žinios perrašė savo motinos V. M. vardu. Nurodė, kad ieškovas neturi jokios skolos V. M. ir G. M. , nes pasiskolintus 7 500 Eur grąžino. Iki santuokos sudarymo 2018 m. balandžio 21 d. įsigytas automobilis Hyundai Tucson yra ieškovo asmeninė nuosavybė. 2013 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo įsigyta negyvenama patalpa-garažas, esanti (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė.

3. Atsakovė I. A. priešieškinyje prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, palikti atsakovei A. pavardę; 2) U. A. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 3) iš ieškovo U. A. priteisti išlaikymą po 159 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės ir išlaikymą turtu - 1/5 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su U. A. ; 5) nustatyti, kad nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 92 200 Eur, iš kurių 74 839 Eur dalis yra santuokoje įgytas turtas, o 17 361 Eur dalis yra asmeninės atsakovės piniginės lėšos; 6) priteisti atsakovei 4/5 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisti 18 979 Eur piniginę kompensaciją; 7) priteisti iš ieškovo piniginę kompensaciją už santuokos metu įsigytą automobilį Hyundai Tucson; 8) priteisti ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją už santuokos metu panaudotus 2 970 Eur automobilio Škoda Octavia pirkimui; 9) priteisti iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 10) padalinti kilnojamuosius daiktus ieškovui ir atsakovei priteisti iš ieškovo 222,50 Eur pinginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; 11) padalinti 18 000 Eur kreditorinį įsiskolinimą tretiesiems asmenis V. M. ir G. M. lygiomis dalimis, priteisiant jiems 9 000 Eur iš ieškovo ir 9 000 Eur iš atsakovės; 12) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad šeimos iširimą sąlygojo ieškovo psichologinė prievarta jos kaip moters atžvilgiu, ieškovo fizinis smurtas, kaltinimai bei grasinimai, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės ir iš ieškovo jai priteista padaryta neturtinė žala, kurią vertina 2 000 Eur. Ieškovas vaiko išlaikymui turėtų skirti po 287 Eur mėnesiui. Kadangi ieškovas turi kitų finansinių įsipareigojimų, ir nėra garantijų kad jis galės teikti materialinį išlaikymą, todėl dalis išlaikymo turi būti priteista turtu. Ieškovas turi sumokėti išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ir dukters santykiai yra nutrūkę, reikalingas pereinamasis periodas, kad dukra priprastų prie tėvo. Ieškovas su dukra gali bendrauti kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 15 val. iki 17 val. Įsigydamas automobilį Škoda Octavia, ieškovas panaudojo 2 971 Eur bendrų santuokinių lėšų, iš kurių 1 485 Eur priklauso ieškovui. Atsakovės tėvas namo statybai paskolino 3 000 Eur, kurie buvo grąžinti, o atsakovės motina paskolino 22 000 Eur, iš kurių buvo grąžinta dalis, o likusi negrąžinta dalis sudaro 18 000 Eur. Dar iki santuokos sudarymo atsakovė už savo asmenines pinigines lėšas įsigijo daiktus, kurie yra asmeninė atsakovės nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino bažnytinės santuokos, sudarytos 2018 m. liepos 7 d. Girdžių bažnyčioje tarp ieškovo ir atsakovės apskaitos įrašą Nr. 59, sudarytą 2018 m. liepos 10 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje;

2) šalims paliko iki santuokos turėtas pavardes;

3) nepilnametės U. A. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove;

4) priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei U. A. periodinėmis išmokomis po 230 Eur kiekvieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos 2021 m. gruodžio 15 d. iki jai sueis pilnametystė;

5) nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete U. A. tvarką:

1. Kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir parvežant nepilnametę dukterį įjos gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

2. Pusė vasaros atostogų, kol duktė lankys vaikų darželį, ir pusė visų vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų, kai duktė lankys mokyklą, nustatant, kad pirmą atostogų pusę bendrauja su dukterimi ieškovas, o antrą atostogų pusę duktė gyvena su atsakove. Konkretesnis atostogų praleidimo su dukterimi grafikas tarp šalių turi būti derinamas kiekvienu konkrečiu atveju.

3. Romos KB Šv. Kalėdų švenčių metu - neporiniais metais, pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną 9.00 val. ir parvežant dukterį į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną 19.00 val.

4. Romos KB Šv. Velykų švenčių metu - poriniais metais, pasiimant dukterį išjos gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir parvežant dukterį į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val.

5. Kiekvienų metų birželio mėnesio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną) ir kiekvienų metų gegužės 8 d. (sekančią dieną po dukters gimtadienio), pasiimant dukterį iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parvežant dukterį į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Jeigu gegužės 8 d. darbo diena, duktė pasiimama iš vaikų darželio, o pradėjus lankyti mokyklą- iš mokyklos po pamokų ir parvežama iki 20.00 val. įjos gyvenamąją vietą.

6. Ieškovas netrukdomai bendrauja su dukterimi visomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

7. Esant dukters pageidavimui ir tėvo galimybėms, tėvas gali bendrauti ir kitu šioje sutartyje nenumatytu laiku.

8. Įpareigoti atsakovę, kad jeigu pasikeis jos, o kartu ir nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, jų telefono numeriai arba kitų elektroninių priemonių adresai, atsakovė informuoja ieškovą apie šiuos pasikeitimus nedelsdama, bet ne vėliau, kaip trys paros iki tokių duomenų pasikeitimo.

9. Įpareigoti atsakovę nedelsiant pranešti ieškovui apie dukters ligą ir sudaryti sąlygas sergančią dukterį aplankyti gyvenamojoje vietoje.

6) turtą, įgytą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir santuokos metu įgytą turtą atidalijo ir padalijo taip:

a) pripažino, kad 0,0630 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ kiekvienam;

b) iš bendrų lėšų pastatytą ir jau gyvenant santuokoje įregistruotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su nebaigta statyti tvora ir kiemo trinkelių pagrindo aikštele bei kitais kiemo statiniais, po santuokos nutraukimo padalino taip:

pripažino, kad ieškovui priklauso ir priteisė jam ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kartu su nebaigta statyti tvora ir kiemo trinkelių pagrindo aikštele bei kitais kiemo statiniais, nuosavybės teise;

c) pripažino, kad atsakovei priklauso ir priteisė jai ½ dalį įregistruotą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kartu su nebaigta statyti tvora ir kiemo trinkelių pagrindo aikštele bei kitais kiemo statiniais, nuosavybės teise;

d) nekilnojamojo turto, kuris yra a) - c) punktuose padalijamas lygomis dalimis, rinkos vertė 2021 m. kovo 6 d. duomenimis 92 200 Eur;

7) kilnojamuosius daiktus (baldus, buities prietaisus, namų apyvokos reikmenis) padalino taip:

a) ieškovui priteisė TV staliuką su 3 stalčiais - 100 Eur vertės, lentyną virš TV - 15 Eur vertės, odinę sofą - 500 Eur vertės, televizorių su DVD grotuvu - 100 Eur vertės, sekciją - 150 Eur vertės, miegamąjį kampą sofą - 100 Eur vertės, rašomąjį stalą - 50 Eur vertės, žoliapjovę - 100 Eur vertės, virtuvinį stalą su 4 virtuvinėmis kėdėmis - 80 Eur vertės, 2 biuro kėdes - 40 Eur vertės, katilinėje esančią spintelę 3 durų - 25 Eur vertės, spintelę WC - 25 Eur vertės, statybinį dulkių siurblį - 25 Eur vertės, pelenų siurblį - 25 Eur vertės, žoliapjovės akumuliatorių ir pakrovėją - 100 Eur vertės, aukšto slėgio plovyklą - 150 Eur vertės, prieškambario baldus - 50 Eur vertės; viso už 1 635 Eur;

b) atsakovei priteisė dvigulę lovą su čiužiniu - 350 Eur vertės, dviejų stalčių komodą - 40 Eur vertės, komodą 3 durų ir 3 stalčių - 130 Eur vertės, televizorius su TV PLAY įranga - 300 Eur vertės, žurnalinį staliuką - 50 Eur vertės, daugiafunkcinį puodą - 50 Eur vertės, sulčiaspaudę - 50 Eur vertės, šašlykinę - 100 Eur vertės, žaidimų kompiuterį - 70 Eur vertės, moterišką miesto dviratį - 50 Eur vertės; viso už 1 190 Eur;

c) priteisė iš ieškovo atsakovei 222,50 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

8) nustatė, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka ieškovui;

9) priteisė iš ieškovo atsakovei 3 835,08 Eur kompensaciją už automobilio pirkimo lizingu mokėtas įmokas;

10) pripažino neišmokėtą skolos dalį už transporto priemonę „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui asmenine ieškovo prievole;

11) pripažino atsakovės įsipareigojimus kreditoriams V. M. ir G. M. pagal paskolos sutartis jos asmenine prievole;

kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė;

priteisė iš atsakovės ieškovui 1 579 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti;

priteisė iš ieškovo atsakovei 637,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2018 m. liepos 7 d., 2018 m. liepos 10 d. santuoka buvo apskaityta Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 59. Tačiau šalys faktiškai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį dar iki santuokos. Nuo 2020 m. liepos mėnesio šalys kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio. Šalių nesutarimai ir konfliktai kilo dėl lojalumo vienas kitam ir tarpusavio pasitikėjimo stokos, pernelyg didelę reikšmę teikiant materialinėms vertybėms. Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas sukelia tas pačias pasekmes kaip ir santuokos nutraukimas bendru sutarimu, todėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Teismas atmetė abiejų šalių reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo.

7. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas šalių dukros U. A. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą nustatė su atsakove. Teismas nustatė, kad iš esmės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tarp šalių nėra, tam pritarė ir institucija teikianti išvadą byloje. Vaiko laikina gyvenamoji vieta taip pat buvo nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas vaikui, kurį ieškovas moka. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovo bendravimas su vaiku kenktų nepilnamečio vaiko interesams, tačiau nustatė, kad vaikui kenkia šalių nesutarimai. Nurodė, kad vaikas privalo turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas ir vaiko auklėjime turi dalyvauti abu tėvai. Teismas sprendė, kad ieškovui turi būti sudarytos maksimalios sąlygos, lygiomis teisėmis su atsakove, bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, žinoti apie svarbiausius dukters gyvenimo įvykius, sveikatos būklę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo santykiai su vaiku nebuvo nutrūkę, pereinamasis laikotarpis nereikalingas.

8. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas nustatė, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti realiai yra reikalinga 450 Eur suma per mėnesį. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, sprendė, kad iš ieškovo turi būti priteistas 230 Eur išlaikymas per mėnesį periodinėmis išmokomis. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti išlaikymą turtu. Nurodė, kad išlaikymo priteisimas turtu nagrinėjamu atveju nėra naudingas vaikui. Ieškovo pajamos jam leidžia teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės yra daugiau nei dešimt metų, per tą laiką nekilnojamojo turto vertė gali ne tik kilti, bet ir kristi, nėra duomenų, kad atsakovė būtų pajėgi gyvenamąjį namą išlaikyti ir prižiūrėti, nėra duomenų, iš kokių lėšų atsakovė galėtų išlaikyti dukterį tuo atveju, jei ieškovas teiktų mažesnį išlaikymą, kaip turėtų būti skaičiuojama turto vertė ir vaiko išlaikymo kaštai, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą teismas priteisė nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas teikė laikiną išlaikymą, mokėdamas po 170 Eur kas mėnesį.

9. Dėl turto padalijimo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nustatė, kad šalys žemės sklypą įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis ir jų nuosavybės teisės įregistruotos viešame registre. Gyvenamąjį namą šalys pradėjo statyti iki santuokos sudarymo. Namo statybos ir užbaigimo aplinkybes jos aiškina skirtingai, tačiau teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad namo statyba ir įsikūrimas jame buvo abiejų šalių bendras projektas, įgyvendinamas lygiomis dalimis pagal situaciją ir galimybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad namo statybos pabaiga įregistruota jau šalims susituokus. Teismas pripažino, kad gyvenamasis namas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, preziumuojant lygias sutuoktinių dalis. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai ir be jokių abejonių daryti išvadą, kad statant namą buvo panaudotos išimtinai jos ar didžiąja dalimi jos lėšos. Teismo vertinimu, šalys neįgalios spręsti ginčo taikiai, susitarti dėl bet kokių jų asmenis liečiančių dalykų, todėl bendras turto valdymas, bendras gyvenimas ginčo name neįmanomas, šalių nuolatiniai ginčai tik dar labiau kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Be to, namas yra vieno buto, nepritaikytas gyventi dviem šeimoms, todėl turi būti sprendžiamas klausimas atidalyti ir padalyti turtą, vienam iš sutuoktinių priteisiant turtą natūra, kitam priteisiant piniginę kompensaciją. Teismas nurodė, kad atsakovė, likusi gyventi su dukra, šiuo metu gyvena pas savo tėvus, namu nesinaudoja, tačiau jai ir dukrai gyvenamasis būstas yra reikalingas. Net ir gavusi po kažkiek laiko priteistą pinigų sumą, ji turėtų ieškoti, kur įsigyti naują būstą. Atsakovė lėšų sumokėti kompensaciją ieškovui neturi, arba net mažesnę kompensaciją galėtų sumokėti tik per keturis metus. Teismas nustatė, kad ieškovui dėl sumažėjusio darbo užmokesčio bei dėl prievolės išlaikyti vaiką taip pat būtų sunku sumokėti kompensaciją atsakovei. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad per tuos šešis mėnesius galėtų surinkti reikiamą sumą kompensacijai išmokėti. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad turtas tarp šalių turėtų būti padalytas natūra. Tokiu būdu nenukentėtų bendraturčių turtiniai interesai, o atsirandančius nepatogumus valdant, naudojant ir disponuojant bendru turtu, jie turės spręsti tarpusavyje, prisiimdami atsakomybę sau. Teismas nustatė, kad šalys pripažino, jog garažo boksas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Transporto priemonė „Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta 2018 m. balandžio 25 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 709387/00 pagrindu. Formaliai automobilis įsigytas iki santuokos sudarymo, likus mažiau nei trims mėnesiams, buvo naudojamas santuokos metu, santuokos metu buvo mokamos ir išperkamosios nuomos įmokos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas pripažino transporto priemonę šalių santuokos metu įgytu bendru turtu. Kadangi ginčo, kad po santuokos nutraukimo automobilis liktų ieškovo nuosavybe, tarp šalių nekilo, teismas sprendė, kad atsakovei turi būti priteista ½ dalis automobilio pirkimo įmokos dalis - 3 835,08 Eur, o likusi neišmokėta skolos dalis už automobilį turi būti pripažinta asmenine ieškovo prievole. Teismas nepripažino piniginės prievolės V. M. ir G. M. bendra šalių prievolė, kadangi atsakovė neįrodė, jog pinigai buvo tikrai panaudoti gyvenamojo namo statybai. Nėra įrodymų, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas vien tik iš paskolintų lėšų, be to, dalis skolų yra grąžinta. Paskolos sutartys sudarytos iki santuokos sudarymo. Teismas sprendė, kad paskolos sutarčių pagrindu susiformavę civiliniai teisiniai santykiai liečia tik pačiose sutartyse nurodytus asmenis. Kadangi transporto priemonė „Skoda Oktavia“ yra registruota V. M. vardu, teismas nepriteisė iš atsakovės piniginės kompensacijos už šią transporto priemonę ieškovui.

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, teismas priteisė šalims po ½ dalį jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti: nepilnametei U. A. priteistą išlaikymą po 230 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis sumažinti iki 190 Eur per mėnesį; iki santuokos sudarymo ir santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti tokia tvarka: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0630 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kartu su nebaigta statyti tvora ir kiemo trinkelių pagrindo aikštele bei kitais kiemo statiniais, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 92 200 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteisti 46 100 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitekusį nekilnojamąjį turtą, įpareigojant kompensaciją atsakovei sumokėti per šešis mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl 3 835 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovo atsakovei už jos automobilio lizingui mokėtas įmokas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - šį atsakovės reikalavimą atmesti; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas dėl 5 750 Eur kompensacijos už santuokoje įgyto turto balanso sumažinimą priteisimo iš atsakovės ir šį ieškovo reikalavimą patenkinti – priteisti ieškovui iš atsakovės 5 750 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto balanso sumažinimą, kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti už apeliacinio skundo parengimą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

11.1. Dėl materialinio išlaikymo sumažinimo. Teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020), iš vaiko išlaikymui reikalingos 450 Eur per mėnesį sumos neatėmęs 70 Eur išmokos vaikui. Suma, kurią turi teikti tėvai, yra 380 Eur. Be to, vaikas pagal nustatytą bendravimo tvarką, nemažai laiko praleis su ieškovu, todėl iš ieškovo priteistas išlaikymas turi būti sumažintas iki 190 Eur per mėnesį;

11.2. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Teismui nenustačius naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, šalys negali realiai nekilnojamuoju turtu naudotis. Atidalinti ginčo namo nėra techninės galimybės, todėl nekilnojamasis turtas turi būti priteistas vienam iš bendraturčių, o antrasis turi sumokėti kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją. Ieškovas gali sumokėti atsakovei ½ dalį nekilnojamojo turto vertės per 6 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nekilnojamajam turtui atitekus ieškovui, jis sieks iš banko gauti paskolą ir laiku atsiskaityti su atsakove. Paskola gali būti suteikta įkeitus bankui nekilnojamąjį turtą. Ieškovo darbo užmokestis yra pakankamas paskolai gauti. Be to, ieškovas susirado fizinių asmenų, kurie gali paskolinti pinigų ieškovui per šešis mėnesius visiškai atsiskaityti su atsakove.

11.3. Dėl kompensacijos už sumokėtas automobilio lizingo įmokas priteisimo. Teismo sprendimo dalis dėl 3 835 Eur kompensacijos priteisimo atsakovei yra nepagrįsta. Teismas neįvertino, kad automobilis „Hyundai Tucson“ įgytas lizingo būdu ir šiuo metu yra SIA „UniCredit Lessing“ nuosavybė, o ieškovas yra tik šio automobilio valdytojas, bet ne savininkas. Be to, teismas nenustatė automobilio vertės. Automobilio vertė sprendimo priėmimo metu yra ženkliai mažesnė negu 17 685,94 Eur. Automobiliu daugiausia naudojosi atsakovė bendriems šeimos ir savo asmeninių reikalų tvarkymui, nes ieškovas dėl savo darbo tolimųjų reisų vairuotoju ir namuose nebūdavo du tris mėnesius. Automobiliui nusidėvėjus ir sumažėjus jo vertei, jis paliktinas ieškovui, paliekant ieškovui prievolę sumokėti likusią lizingo dalį kreditorei. Tačiau iš bendrų santuokinių lėšų sumokėtos lizingui įmokos tarp bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojų negali būti dalijamos ir reikalaujama iš ieškovo sumokėti atsakovei kompensaciją, kadangi automobilis buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, ir jį naudojant dėl automobilio nusidėvėjimo iš esmės sumažėjo jo vertė.

11.4. Dėl santuokoje įgyto turto sumažinimo ir kompensacijos priteisimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis Skoda Octavia buvo įsigytas 2020 m. gegužės 12 d. iš bendrų santuokinių lėšų. Šeimoje kilus konfliktams, atsakovė, siekdama nuslėpti santuokoje įgytą turtą, automobilį Skoda Octavia perleido savo motinai V. M. be ieškovo žinios ir sutikimo, ir tokiu būdu sumažino santuokoje įgyto turto apimtį 11 500 Eur suma. Todėl nutraukiant santuoką ir dalijant santuokoje įgytą turtą, iš atsakovės priteistina 5 750 Eur kompensacija už santuokoje įgyto turto balanso sumažinimą.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

12.1. Dėl išlaikymo dydžio. Vaiko išlaikymui reikalinga ne mažiau kaip 500 Eur, todėl iš šios sumos atėmus 70 Eur, tėvai turi prisidėti ne mažiau nei 430 Eur. Ieškovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, nes jo darbo užmokestis yra didesnis, ir išlaikymui turėtų skirti ne mažiau kaip 230 Eur. Tėvui, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, šiuo atveju atsakovei, neišvengiamai tampa didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

12.2. Dėl reikalavimo priteisti šeimos būstą ieškovui. Užvedus bylą, ieškovas nurodė, kad jam gyvenamasis namas nereikalingas, o reikalinga piniginė kompensacija, todėl staiga atsiradusi ieškovo galimybė sumokėti piniginę kompensaciją yra abejotina. Būstas taip pat reikalingas atsakovei ir nepilnametei dukrai. Ieškovas vedamas savo egoistinių interesų nori gauti šeimos būstą ir dukrą palikti gatvėje. Šioje dalyje teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Nedraudžiama ateityje pačioms šalims derybų būdu išspręsti visus klausimus.

12.3. Dėl įmokų pagal lizingo sutartį priteisimo. Ieškovo nurodyti motyvai nesuprantami ir nieko bendro neturi su tuo, kieno vardu registruotas automobilis Hyundai Tucson. Svarbu tai, kad santuokos metu iš bendrų lėšų buvo sumokėta pinigų suma ir naudą gavo ieškovas, kuris vienašališkai pasiėmė automobilį, todėl atsakovei turi būti priteista piniginė kompensacija, už įmokas sumokėtas už automobilio lizingą nuo santuokos įregistravimo, t. y. nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2020 m. liepos 11 d., t. y. ½ dalis sumokėtų įmokų – 3 835,08 Eur.

12.4. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Automobilis Škoda Octavia yra registruotas trečiojo asmens vardu, t. y. nepriklauso nei vienam iš sutuoktinių, todėl ieškovui negali būti priteista kompensacija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas bei priteistos piniginės kompensacijos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio

15. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu nepilnametės U. A. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove L. A., iš ieškovo A. A. priteistas išlaikymas nepilnametei U. A. periodinėmis išmokomis po 230 Eur kiekvieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos 2021 m. gruodžio 15 d. iki jai sueis pilnametystė.

16. Apeliantas A. A. priteistą išlaikymą prašo sumažinti mokamomis periodinėmis išmokomis iki 190 Eur per mėnesį, nes teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos ir iš vaiko išlaikymui reikalingos 450 Eur per mėnesį sumos neatėmė 70 Eur valstybės mokamos išmokos vaikui. Nurodo, kad išlaikymo suma, kurią turi teikti abu tėvai turi būti 380 Eur.

17. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

18. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

19. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-495-1075/2020).

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikia 450 Eur per mėnesį. Kadangi apeliantas su šia išvada sutinka, todėl nustatant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis.

22. Teismas nustatė, kad ieškovas yra dirbantis, jo mėnesinės pajamos yra apie 1000 – 1100 eurų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teikė dukrai išlaikymą po 170 eurų per mėnesį, kitų išlaikytinių ieškovas neturi. Iš byloje esančių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi galimybę teikti priteistą išlaikymą po 230 erų per mėnesį, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmetami.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu pripažino, kad 0,0630 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso A. A. ir I. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po vieną antrąją dalį kiekvienam, kaip ir buvo sutarta sklypo įsigijimo metu. Iš bendrų lėšų pastatytą ir jau gyvenant santuokoje įregistruotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kartu su nebaigta statyti tvora ir kiemo trinkelių pagrindo aikštele bei kitais kiemo statiniais po santuokos nutraukimo padalino lygiomis dalimis, t.y. priteisė kiekvienam po vieną antrąją dalį šio turto. Teismas nustatė, kad bendra padalinto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2021 m. kovo 6 d. duomenimis yra 92 200 eurų.

24. Apeliantas A. A. , nesutikdamas su nekilnojamojo turto padalijimo būdu, prašo šią skundžiamo teismo sprendimo dalį pakeisti ir iki santuokos sudarymo ir santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti tokia tvarka: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0630 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kartu su nebaigta statyti tvora ir kiemo trinkelių pagrindo aikštele bei kitais kiemo statiniais, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 92 200 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteisti 46 100 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitekusį nekilnojamąjį turtą, įpareigojant kompensaciją atsakovei sumokėti per šešis mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apelianto nuomone, teismui nenustačius naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, šalys negali realiai nekilnojamuoju turtu naudotis. Atidalinti ginčo namo nėra techninės galimybės, todėl nekilnojamasis turtas turi būti priteistas vienam iš bendraturčių, nurodo, kad ieškovas gali sumokėti atsakovei ½ dalį nekilnojamojo turto vertės per 6 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.

25. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

26. Turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

27. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei, kuri šiuo metu su nepilnamete dukra gyvena pas savo tėvus, gyvenamasis būstas reikalingas. Atsakovė byloje nurodžiusi, kad jai priteisus nekilnojamąjį turtą, lėšų sumokėti piniginę kompensaciją neturi, arba net mažesnę kompensaciją galėtų sumokėti tik per keturis metus. Nors ieškovas prašo jam priteisti nekilnojamąjį turtą ir sutinka išmokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį per šešis mėnesius, tačiau teismas nustatė, kad jo pajamos dėl sveikatos būklės yra sumažėjusios, gaunamas darbo užmokestis tik nežymiai viršija 1000 eurų per mėnesį, jis turi prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką, be to teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog per šešis mėnesius turėtų reikiamą pinigų sumą kompensacijai išmokėti. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekilnojamąjį turtą padalino tarp šalių lygiomis dalimis natūra. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti nekilnojamojo turto padalijimo būdą netenkinamas.

Dėl kompensacijos už sumokėtas įmokas pagal lizingo sutartį ir prievolės kreditoriui

29. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo įsigyta 2018 m. balandžio 25 d. finansinio lizingo sutarties 709387/00 pagrindu, išmokų mokėjimo pabaiga 2025 m. balandžio 25 d. Nors transporto priemonė yra įgyta likus mažiau nei trims mėnesiams iki santuokos sudarymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė buvo naudojama santuokos metu bei mokamos išperkamosios nuomos įmokos iš santuokinių lėšų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad transporto priemonė priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

30. Skundžiamu teismo sprendimu teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka ieškovui ir priteisė iš ieškovo atsakovei 3 835,08 Eur kompensaciją už santuokos metu mokėtas įmokas pagal lizingo sutartį; teismas pripažino neišmokėtą skolos dalį už transporto priemonę „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui asmenine ieškovo prievole.

31. Apelianto nuomone, teismo sprendimo dalis dėl 3 835 Eur kompensacijos priteisimo atsakovei yra nepagrįsta ir prašo ją panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino, jog automobilis „Hyundai Tucson“ įgytas lizingo būdu ir šiuo metu yra SIA „UniCredit Lessing“ nuosavybė, o ieškovas yra tik šio automobilio valdytojas, bet ne savininkas. Ieškovo nuomone, iš bendrų santuokinių lėšų sumokėtos lizingui įmokos tarp bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojų negali būti dalijamos, kadangi automobilis buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui ir jį naudojant dėl automobilio nusidėvėjimo iš esmės sumažėjo jo vertė.

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. E. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007).

33. Kadangi automobilis „Hyundai Tucson“ įgytas finansinio lizingo sutarties pagrindu, todėl per visą lizingo sutarties galiojimo laiką lizingo gavėjas, kol nesumoka visos turto kainos, turtu naudojasi nuomininko teisėmis, o įmokos pagal lizingo sutartį yra asmens išlaidos, skirtos turtui įsigyti ateityje. Tik visiškai įvykdžius sutarties sąlygas, turtas perduodamas lizingo gavėjo nuosavybėn. Kadangi iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo visos įmokos pagal lizingo sutartį nebuvo sumokėtos, todėl automobilis negalėjo būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas. Tačiau po teismo sprendimo priėmimo apeliantas A. A. 2022-02-28 (DOK-5425) pateikė į bylą Pabaigos aktą prie Finansinio lizingo sutarties Nr. 709387/00, kuriame nurodyta, kad jis Lizingo davėjui tinkamai sumokėjo visus mokėjimus pagal Finansinio lizingo sutartį ir Lizingo davėjas laiko su Lizingo gavėju sudarytą sutartį pasibaigusia. Be to, šiuo aktu Lizingo davėjas perleido ieškovui nuosavybės teisę į automobilį „Hyundai Tucson“. Kadangi nuosavybės teisė ieškovui į automobilį pripažinta Pabaigos aktu prie Finansinio lizingo sutarties, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl automobilio nuosavybės teisių pripažinimo ieškovui naikintina.

34. Byloje nėra ginčo dėl santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų lizingo bendrovei sumokėtų įmokų dydžio, t.y. nuo 2018-07-10 iki 2020-07-11 ½ dalis įmokų sudaro 3835,08 eurų. Nors apeliantas neginčija įmokų dydžio, tačiau, jo nuomone, atsakovei nepagrįstai priteista ½ įmokų dalis.

35. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje vartoja bendrąją sąvoką „turtas“. Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuosavybės teisės į automobilį pripažintos ieškovui, o jo išpirkimui nuo 2018-07-10 iki 2020-07-11 buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos, todėl nagrinėjamuoju atveju, kuomet turtinės teisės pagal lizingo sutartį atiteko vienam iš sutuoktinių, jis turi pareigą kitam sutuoktiniui kompensuoti dalį turto išsipirkimui panaudotų bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog neišmokėta skolos dalis už transporto priemonę „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui yra asmeninė ieškovo prievolė. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas 2022 m. sausio 18 d. kreditoriui SIA „Citadele Leasing“ iš savo asmeninės Luminor Bank, As sąskaitos yra sumokėjęs galutinę 11 562,63 Eur sumą pagal lizingo sutartį Nr. 709387/00 (2022-05-02 DOK-11524), todėl yra pagrindas sprendimo dalį, kuria prievolė kreditoriui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui pripažinta asmenine ieškovo prievole panaikinti.

Dėl santuokoje įgyto turto sumažinimo ir kompensacijos priteisimo

37. Ieškovas A. A. ieškinio pareiškime nurodė, kad gyvenant su atsakove iš bendrų santuokinių lėšų 2020 m. gegužės 12 d. atsakovė savo vardu iš UAB „Gelgotos transportas“ nusipirko automobilį Skoda Octavia už 11 500 Eur (2020 m. lapkričio 19 d. DOK-40297), kuris buvo bendroji jungtinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė. Iš VĮ „Regitra“ pažymos tapo žinoma, kad automobilis Skoda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 4 d. buvo perleistas ir registruotas atsakovės I. A. motinos V. M. vardu (2020-12-04 DOK-42463). Kadangi atsakovė be ieškovo sutikimo automobilį Skoda Octavia perrašė kitam asmeniui, tokiu būdu ji sumažino santuokoje įgyto turto apimtį 11 500 Eur sumai. Ieškovas prašė šią pinigų sumą įtraukti į dalintino turto balansą ir ½ dalį šios sumos, t.y. 5750 Eur priteisti iš atsakovės ieškovui.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad transporto priemonė Skoda Octavia registruota V. M. vardu, todėl teismas neturi pagrindo priteisti iš atsakovės piniginės kompensacijos už šią transporto priemonę ieškovui.

39. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas dėl sekančių motyvų. CK 3.88 straipsnio1 dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

40. Kaip matyti, ginčo automobilis Skoda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas atsakovės vardu po santuokos sudarymo, todėl preziumuojama, kad automobilis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė priešieškinio pareiškime bei jo patikslinime nurodo, kad dar iki santuokos sudarymo (iki 2018-07-10) turėjo savo asmeninių lėšų, todėl automobilio įsigijimui panaudojo savo asmeninių santaupų 8529 Eur, ką įrodinėja bankų sąskaitų išrašais apie pinigų likutį 2018 m. liepos 6 dienai ir nurodo, kad likusi suma - 2971 Eur, reikalinga automobilio įsigijimui, buvo panaudota iš bendrų santuokinių lėšų (2021-01-18 DOK-2069, 2021-05-21 DOK-18981). Tačiau atsakovei nepateikus duomenų, kad šiuos pinigus ji turėjo ir iki 2020 m. gegužės 12 d. ir kad šiais pinigais buvo atsiskaitinėjama už ginčo automobilio pirkimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir dalijant santuokinį turtą turėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Kadangi atsakovė be ieškovo sutikimo santuokinį turtą perleido trečiajam asmeniui, t.y. savo motinai V. M. ir tokiu būdu sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti ½ dalį automobilio vertės – 5750 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nustatymą bei jos padalijimą bei proceso teisės normas reglamentuojančias, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl yra pagrindas panaikinti šias skundžiamo teismo sprendimo dalis: 1) dėl piniginės kompensacijos priteisimo už santuokoje įgyto turto sumažinimą; 2) dėl prievolės pobūdžio kreditoriui SIA „UniCredit Leasing“; 3) dėl transporto priemonės „Huyndai Tucson“ padalijimo ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

43. Skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovui priteista 1 579 Eur, iš ieškovo atsakovei priteista 637,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kiekviena iš šalių turi atlyginti vieną antrąją dalį visų kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, pirmosios instancijos teisme atitinkamai ieškovas patyrė 3 158 Eur (1579x2), o atsakovė 1 275 Eur (637,50x2) bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde ieškovas sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neskundė.

44. Sprendimu kiekvienai iš šalių priteista turto, kurio vertė yra 51 347,58 Eur, todėl bendra dalintino turto vertė sudarė 102 695,16 Eur (51347,58x2) Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė perleisdama be ieškovo sutikimo automobilį Skoda Octavia 11 500 Eur vertės savo motinai, sumažino santuokoje įgyto turto apimtį 11 500 Eur sumai, todėl 11 500 Eur vertės automobilį Skoda Octavia įtraukus į dalintiną turtą, šalių dalintino turto vertė padidėjo iki 114 195,16 Eur (102695,16+11500). Pakeitus skundžiamą sprendimą, ieškovui iš atsakovės priteista 5 750 Eur kompensacija, o ginčo automobilis atiteko atsakovei, todėl ieškovui priteistino turto vertė padidėjo iki 57 097,58 Eur (51347,58+5750), o atsakovei atitekusio turto padidėjo iki 57 097,58 Eur (51347,58+11500-5750). Skundžiamo sprendimo pakeitimas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pirmosios instancijos teisme įtakos neturi, kadangi ir po pakeitimo šalims atitekusio turto vertė išlieka vienoda.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 921,46 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir 321,46 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46. Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 57 % (5750/(480+3835+5750)x100), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 525,23 Eur (921,46x0,57) išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo A. A. reikalavimas priteisti iš atsakovės I. A. 5750 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto balanso sumažinimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės I. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5750 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog neišmokėta skolos dalis už transporto priemonę „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui yra asmeninė ieškovo prievolė ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė „Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka A. A. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 525,23 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 23 centus) išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė