Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei A. P., atsakovui V. P., tretiesiems asmenims – L. P. bei R. P., Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Jurjonienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant L. P., R. P., „Swedbank“, AB, UAB „General Financing“, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžių metu ieškovė A. P. nurodė, palaikanti ieškinį, susitaikyti nenorinti, prašanti neskirti laiko susitaikymui. Bandė taikiai baigti procesą, bet nepavyko. Santuoką prašo nutraukti, kadangi atsakovas šeima nesirūpina, kiekvieną dieną jie pykstasi, nieko bendro tarp jų jau nėra. Teigė, jog vaikai nori gyventi su ja. Ieškovė nesutinka, kad G. gyventų su tėvu. Ji su juo kalbėjosi, tada jis sakė, kad tuo metu jam taip atrodė. Dabar po operacijos jis buvo pas ją, jai reikėję jį prižiūrėti.Ieškovė pageidauja, kad visi vaikai gyventų kartu, nurodo, jog visvien vaikais rūpinasi ji. Bendrauti su tėčiu po santuokos nutraukimo ji netrukdys. Jos gyvenimo sąlygos tinkamos: šiuo metu gyvena nuomojamame name, yra penki kambariai. Vietos jiems kartu su vaikais užtenka. Vaikais rūpinasi ji: ir valgyti daro, ir mokykloje susirinkimuose dalyvauja. Tėtis su vaikais bendrauja, jis jais rūpinasi, padeda išlaikyti – nuperka maisto, rūbų. Vaikams išlaikymo atsakovas neteikia nuo to momento, kai padavė pareiškimą. Su vaikais gyvena iš socialinės pašalpos. Išleidžia vaikų maistui, rūbams, mokyklai, laisvalaikiui. 250 Lt kiekvienam vaikui – pati mažiausia reikalinga suma. Ieškovė sutinka, kad „Swedbank“, AB 10000 Lt paskola liktų V. P. asmeninė prievolė. Ji buvo imta namų remontui, bet paskui nusipirko automobilį, kurį naudojo šeimos poreikiams, dabar naudojasi atsakovas. Iš UAB „General Financing“ paskolą ėmė atsakovas ir nusipirko automobilį, kuris juo naudojosi, šiuo metu jis parduotas. 1000 Lt – jos prievolė. UAB „General Financing“ prievolė tegul lieka solidari, o ji mokės įmokas. Jokių įmokų nemokėjo. V. P. automobilį pardavė, nes reikėjo pinigų, o atsakovas tuo metu buvo Anglijoje. A. P. nurodė jau apie vienuolika metų dėl artrito turinti neįgalumą. Anksčiau dirbo. Nuo pavasario iki rudens dirba ir gauna apie 600 Lt per mėnesį papildomų pajamų. Vasarą uogauja ir pardavus gauna pajamų. Jeigu vieno vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, ieškovė sutinka mokėti 250 Lt.

Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB informavo, kad V. P. prievolė pagal 2010 m. rugsėjo 17 d. vartojimo kredito sutartį yra asmeninė, todėl jis neprieštarauja, kad suteikto 10000 Lt kredito dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo toliau vykdytų V. P.. „Swedbank“, AB 2010 m. spalio 19 d. sudarė kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-055282- RK, remiantis kuria bankas suteikė 1000 Lt kreditą A. P., ir neprieštarauja, jog ji po santuokos nutraukimo vykdytų dalinius grąžinimus. Taigi „Swedbank“, AB neprieštarauja patikslinto ieškinio reikalavimams.

Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog, A. P. teigimu, su atsakovu ji kartu negyvena nuo 2012 m. liepos mėnesio pabaigos. Išvados surašymo metu, t. y. 2012 m. rugpjūčio 17 d., ieškovė gyveno kartu su savo tėvu ir nepilnamečiais vaikais dvibutyje name. Bute yra penki kambariai. Nepilnametės mergaitės turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, spintelė, televizorius. Nepilnamečių berniukų kambaryje yra dvi lovos ir spintelė. Atskirus kambarius turi ieškovė ir jos tėvas. Buitis skurdi, trūksta tvarkos. Moteris nurodė, jog gauna 611,04 Lt netekto darbingumo pensiją ir 977 Lt socialinę išmoką, augina daržoves, turi kiaulių, vištų. Ieškovė teigė, kad vaikams bendrauti su tėčiu ji nedraudžia, jie patys kada nori nuvažiuoja pas tėvą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atsakovas gyvena O. L. V. priklausančiame name, tačiau, jo teigimu, jis šį namą nupirkęs, tik reikia susitvarkyti dokumentus. Buitis skurdi, tačiau namuose tvarkinga. V. P. darbo dienomis 8-16.30 val. dirba UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju. Jo darbo užmokestis yra 1400 Lt. Vyras nurodė, kad su vaikais sutaria gerai ir norintis, jog vaikai patys nuspręstų, su kuo jiems būtų geriau gyventi. Jis teigė, kad vaikai dažnai atvažiuoja pas jį arba pats nuvažiuoja pas juos. Atvykę vaikai pas jį žaidžia, kalbasi. Nepilnamečiui R. yra šešiolika metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini). Mokslai jam sekasi vidutiniškai, labiausiai patinka kūno kultūros pamoka. Berniukas nurodė, kad jam patinka gyventi su mama, tačiau su tėčiu santykiai yra taip pat geri; gerai sutaria su broliu ir seserimis. Iš pradžių R. teigė norintis gyventi pas tėtį, tačiau bendraujant abejojo ir vėliau pasakė, kad nežino, su kuo norėtų gyventi. Nepilnamečiui G. yra penkiolika metų, išvados surašymo metu jis mokėsi (duomenys neskelbtini), o nuo rugsėjo – lankyti Marijampolės profesinio rengimo centrą Būblelių kaime. Mokslai jam sekasi gerai. Jam patinka matematikos, fizikos pamokos. Berniukas nurodė, kad pas tėtį nuvažiuoja, kai jis nedirba. Berniuko santykiai ir su mama, ir su tėčiu normalūs. G. nurodė, kad šiuo metu nežino, su kuo norėtų gyventi. Nepilnametei L. yra septyniolika metų. Išvadoje nurodyta, jog ji nuo rudens turi lankyti Marijampolės profesinio rengimo centrą Būblelių kaime. Mergaitė teigė, kad jai labiausiai patinka tikybos pamoka. Ji lanko dailės būrelį. L. teigė, jog su tėčiu ir mama sutaria gerai, tačiau smagiau yra būti pas tėtį. Ji mieliau gyventų su tėčiu, kadangi su juo daugiau bendrauja negu su mama. Išvados surašymo metu ji nurodė, kad yra pas tėtį ir kartu daro valgyti, tvarkosi. Nepilnametės A. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei pakalbinti nepavyko, kadangi jos nebuvo namuose. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, vaikams augti, vystytis, mokytis sąlygos yra tiek pas motiną, tiek pas tėvą. Vaikų santykiai su abiem tėvais yra artimi, nuoširdūs. Todėl mano, jog būtų tikslinga apklausti nepilnamečius vaikus teismo posėdyje ir atsižvelgiant į jų nuomonę bei interesus nustatyti jų gyvenamąją vietą. Nustačius vaikų gyvenamąsias vietas su vienu iš tėvų, priteistinas išlaikymas nepilnamečiams iki jų pilnametystės.

Išvadą teikianti institucija dar nurodė, jog atsižvelgtina į vaikų norus, kadangi abiejų tėvų atžvilgiu gyvenimo sąlygos vaikams sudarytos minimalios, tačiau tinkamos gyventi, vystytis, mokytis. Atstumas tarp tėvų gyvenamųjų vietų nedidelis, todėl vaikams tai netrukdys bendrauti tarpusavyje. Kaip 2012 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje teigė vaikai, iš abiejų namų atstumas į mokyklą panašus. Visi vaikai nurodė, kad su abiem tėvais sutaria gerai. Ir ieškovė, ir atsakovas nurodė, kad vaikai būna pas juos abu, kada patys vaikai nori, ir nei vienas neprieštarauja dėl vaikų bendravimo su antruoju iš jų. Nepilnametis R. nurodė, kad daugiau laiko praleidžia pas tėtį, todėl gyventi norėtų pas jį. G. teigė, kad šiuo metu gyvena pas mamą ir norėtų ateityje pas ją likti gyventi. Aida nurodė, kad norėtų gyventi pas mamą. Vaiko teisų apsaugos skyrius vertina, kad nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti nustačius R. P. gyvenamąją vietą kartu su tėvu, o G. p. ir A. P. – su motina jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, atitinkamai priteisiant iš tėvų išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 1991 m. birželio 8 d. , gyvenant santuokoje jiems gimė vaikai: R. P. (b.l. 8), G. P. (b.l. 9), A. P. (b.l. 10), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai.

Santuokos metu buvo įsigytas automobilis Peugeto 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13).

A. P. pajamos yra 611,04 Lt netekto darbingumo (b.l. 15-16, 34), ji turi 60 proc. neįgalumą (b.l. 19).

V. P. pajamos yra darbo užmokestis apie 1400 Lt. (b.l. 32), jam priklauso nuosavybės teise žemės sklypas, statiniai (b.l. 41-44).

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Atsakovas ir ieškovė teismo posėdžio metu skirtingai nurodė priežastis, dėl kurių, jų nuomone, santuoka iširo, tačiau tiek ieškovė, teik atsakovas neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės. Nei vienas iš šalių nepateikė objektyvių santuokos nutraukimo priežasčių, todėl atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog abi šalys nebuvo lojalūs vienas kitam, nepakankamai prisidėjo prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, todėl kiekvienas pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.30 str., ir bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą, tai yra nulėmė santuokos pasibaigimą, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų kaltės.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, nori, kad vieno vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri, minėta, ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-357/2005). Nagrinėjamoje byloje buvo išklausyta šalių vaikų, kur A. P. ir G. P. išsakė norą likti gyventi su mama, o R. P. – su tėčiu. Vaikai nurodė, jog jie pasirinko su kuo gyventi atsižvelgiant į tai, kad jie yra labiau prisirišę su tuo iš tėvų, su kuriuo nori likti, taip pat geriau sutaria. R. P. nurodė, kad daugiau laiko praleidžia pas tėtį. Vaikai yra paaugliai - 14, 15 ir 17 metų, todėl teismas sprendžia, jog jie sugeba aiškiai išreikšti savo nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, t. y. jie yra pakankamai brandūs suformuluoti savo norą, atitinkantį jų interesus; Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad į vaikų pasirinkimą turėtų būti atsižvelgiama.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbus ir pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Kasacinis teismas, spręsdamas vienoje iš bylų, ar vaiko norai atitinka jo interesus, yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pa tyra pažymėjęs vaiko teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą (žr., pvz., Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys gyvena netoli vieni kitų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad pas abi šalis yra sudarytos minimalios gyvenimo sąlygos, neatsižvelgiant pas kurį iš tėvų vaikai gyvens – lankys tą pačią mokyklą. Be to, kadangi šalių gyvenamosios vietos yra netoli viena kitos, vaikų tarpusavio bendravimas nenukentės, nes vaikai dažnai lankosi tiek pas mamą, tiek pas tėtį, jų socialinė aplinka nepasikeistų. Abi šalys gauna pajamas, iš kurių išlaiko nepilnamečius vaikus.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir turėdama omenyje tai, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), konstatuoja, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių sūnaus R. P. išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų jo interesams (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgdamas į vaikų išsakytą nuomonę dėl gyvenamosios vietos, konstatuoja, jog A. P. ir G. P. gyvenamąją vietą nustačius su mama, o R. P. – su tėvu, vaikų interesai nenukentės. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise, o šalių santykiuose dominuos tolerancija; tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikui, sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaiku.

Dėl išlaikymo priteisimo

Byloje konstatuota, jog A. P. ir G. P. gyvenamoji vieta nustatytina su mama, o R. P. – su tėvu. Atitinkamai kiekvienas iš tėvų privalo teikti išlaikymą vaikams, gyvenantiems su kitu iš sutuoktinių.

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 250 litų. Atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui tokios sumos skirti neišgali, kadangi nors ir dirba, tačiau pajamos nėra didelės, turto neturi, turi įsipareigojimų.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė pateikė duomenys, jog gauna pajamų apie 611 Lt neįgalumo išmoką bei socialinė išmoka, turi automobilį. Jokio kito registruoto nekilnojamojo turto, ieškovė neturi. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovė rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, yra neįgali, kas sumažina ieškovės galimybes susirasti darbą. Taip pat vertintina aplinkybė, jog ieškovė turi neįgalumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba, jo pajamos yra apie 1400 Lt., turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir statinius, (teismo posėdžio metu nurodė, jog pastatai apleisti ir nenaudojami), yra darbingo amžiaus. Ieškovė nurodė, jog vaikų išlaikymui būtina po 500 Lt kiekvienam vaikui, tačiau teismas įvertindamas tėvų finansinę padėtį, konstatuoja, jog toks išlaikymo dydis neatitinka tėvų finansinių galimybių. Todėl atsižvelgiant į tėvų finansinę padėtį, pripažintina, kad 400 Lt vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, taip pat byloje esančio aplinkybės patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes jis turi didesnes pajamas ir galimybe susirasti papildomo uždarbio. Be to, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško papildomo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Kaip matyti ieškovė yra neįgali, abi šalys turi po tris išlaikytinius, atsakovas yra darbingas, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovo finansinė padėtis ir galimybės ją pagerinti yra geresnės. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį paskirstant po 200 Lt iš atsakovo vaikų A. P. ir G. P. bei iš ieškovės atsakovui po 200 Lt R. P. išlaikymo, ir preziumuojant, jog likusią 200 Lt dalį privalės teikti kita šalis.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos CK 3.59 str., 3.62 str., 3.73 str., 3.77 str. 3 d., santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas privalo išspręsti šalių turto padalijimo klausimą. Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios.

Santuokoje įgytą turtą sudaro automobilis Paugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės. Šalys susitarė, kad automobilis lieka ieškovės A. P. asmeninės nuosavybės teise. Piniginės kompensacijos iš ieškovės nereikalauja.

Dėl kreditorių bei prievolių rūšies

Kreditorius UAB „General Financing“ savo atsiliepime nurodė, jog nesutinka kad kreditorinis įsipareigojimas liktų V. P. asmeniniu įsipareigojimų, nes paskola buvo paimta asmenims esant santuokoje, todėl buvę sutuoktiniai turi likti bendraskoliai. Teismo posėdžio metu ieškovė bei atsakovas nurodė, jog sutinka su kreditoriaus reikalavimais, bei neprieštarauja, jog šis įsipareigojimas liktų solidari prievolė, tačiau A. P. įsipareigoja mokėti kasmėnesines įmokas.

Atitinkamai šalys susitarė dėl kreditorinių įsipareigojimų AB Swedbank, nurodydami, jog pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-071008-GV paskola lieka asmenine V. P. prievole, o pagal kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-055282-RK paskola lieka asmenine A. P. prievole. Toks šalių susitarimas neprieštarauja kreditorių interesams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 144 Lt dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis turi būti mokamas po 72 Lt dydžio žyminis mokestis už kiekvieną vaiką, už turto padalijimą 30 Lt dydžio žyminis mokestis. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (b.l. 4).

Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo buvo patenkintas visiškai, taip pat tenkintinas reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, taigi iš atsakovo priteistina 144 Lt žyminis mokestis dėl santuokos nutraukimo bei 144 Lt dėl išlaikymo priteisimo dviem nepilnamečiams vaikams, tad iš atsakovo priteistinas 288 Lt žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 30,28 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 288 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.). Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.123 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, 1991 m. birželio 8 d., įrašo Nr. 108, tarp V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. P. (U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant pavardes “P.” ir “P.”.

Nepilnamečių vaikų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina A. P..

Nepilnamečio vaiko R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu V. P..

Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki dukros pilnametystės.

Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki sūnaus pilnametystės.

Vaikų A. P. ir G. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti A. P..

Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki sūnaus pilnametystės.

Vaiko R. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju (uzufrukto teise) paskirti V. P..

Priteistas išlaikymo sumas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „General Financing“ pagal 2010-12-13 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra V. P. ir A. P. solidari prievolė, šalys susitarė, kad kasmėnesines įmokas moka asmeniškai A. P..

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2010-09-17 vartojimo kredito sutartį Nr. 10-071008-GV yra V. P. asmeninė prievolė.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2010-10-19 kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-055282-RK yra A. P. asmeninė prievolė.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 30,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Lt (288 Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.