- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-145-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00090-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., A. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) R. V. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., A. V., R. V. (P.) dėl R. V. pripažinimo ribotai veiksnia ir neveiksnia tam tikrose srityse, išvadą teikianti institucija – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškė pareiškimą dėl R. V. pripažinimo neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros ir kreipimosi į teismą ir/ar viešojo administravimo institucijas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje pareikštus reikalavimas prokuroras palaikė, tačiau, išklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus ir įvertinęs teismo ekspertizės išvadą, tikslino reikalavimus ir prašė R. V. pripažinti ribotai veiksnia šiose asmeninių turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, nurodydamas, jog asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros ir kreipimosi į teismą ir/ar viešojo administravimo institucijas palaiko pareiškimą dėl jos pripažinimo neveiksnia. Paaiškino, jog R. V. diagnozuotas psichikos sutrikimas apriboja jai galimybę būti ekonomiškai savarankiška, pačiai priimti sprendimus, ji negeba tinkamai įvertinti aplinkybių ir nepagrįstais daugkartiniais pareiškimais kreipiasi į įvairias institucijas, dėl ko tenka pareiga atlyginti patirtas išlaidas. Jos atžvilgiu yra vykdoma bylų dėl didelių sumų išieškojimų, ji ima paskolas, negali jų grąžinti, po to patiria didelius nuostolius, negeba tinkamai pasirūpinti turtu, finansais, dėl diagnozuotos ligos jai reikalinga kito asmens pagalba. Prašo tenkinti posėdyje patikslintus reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. V. su prokuroro pareiškimu nesutiko, paaiškino, jog jai buvo atliktas psichologinis tyrimas, jos mąstymas ir atmintis gera - ji iš 10 įsiminė 9 sąvokas, nors jai jau bus 70 metų. Jai buvo atliktas radiologinis tyrimas, pokyčių nėra, jai nebuvo jokios galvos traumos. Nepaisant to, ekspertai rėmėsi tik ankstesniais dokumentais, kad buvo 2004 m. autoįvykio metu galvos trauma, ekspertų išvada suklastota, jie vykdė prokuroro nurodymus, iš ekspertų bus priteista žala, ekspertus žino ir prezidentas, visi ekspertai bus išbraukti iš ekspertų sąrašų. Nepasitiki prokuroru, tai nusikaltėlių vykdytojas, neteisingai kreipėsi dėl jos neveiksnumo, jis turėtų pasirūpinti savo artimaisiais, o ne ja, nes ji psichikos sutrikimų neturi. Bylas ji pradeda, kai yra padarytas nusikaltimas, kai atiminėjamas iš jos turtas. Yra policijos pareigūnų, teisėjų, kurie sąžiningi ir jais pasitiki. Paaiškino, kad ji nekilnojamojo turto neturi, vairuoja automobilį, pasirūpina jo technine apžiūra, draudimu; ji pilnai gali pasirūpinti savimi.
4. Suinteresuotas asmuo A. V. sutiko su savo motinos R. V. pozicija, prašė prokuroro pareiškimą atmesti. Paaiškino, jog motina gali savimi pasirūpinti, jai nereikalinga kito asmens pagalba, ji yra sveika, jeigu reikėtų – motina galėtų pasiimti paskolą, automobiliu pati pasirūpina, o į institucijas ji kreipiasi dėl pažeistų teisių, ji yra ir laimėjusi bylų. Motinos vardu turto nėra, nes turi skolų, antstoliai jį parduotų. Paaiškino, kad yra klastojami dokumentai motinos atžvilgiu, jie nori turtą užvaldyti, nebegalės ji teisme dalyvauti. Ši byla yra prieš motiną, tai akivaizdu, kad ji neserga, yra socialinės darbuotojos išvada, kuri palanki motinai.
5. Gydytoja psichiatrė paaiškino, kad (duomenis neskelbtini) sutrikimas yra toks psichikos sutrikimas, kai žmogų užvaldo liguistos, tikrovės neatitinkančio mintys ir visa veikla nukreipta tų minčių įgyvendinimui, nes tie faktai, kuriuos asmuo pasakoja, neatitinka tikrovės. Tai yra (duomenis neskelbtini) po patirtos traumos. Toks sutrikimas lemia žmogaus elgesį taip, kad jo neapriboja, o išplečia žmogaus veiklą, ją hiperbolizuoja, vyksta bylinėjimosi kliedesys, todėl žmogui reikalinga kito asmens pagalba.
6. Institucijos atstovė, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad pagal ekspertų išvadą palieka teismui spręsti klausimą dėl R. V. veiksnumo apribojimo ar pripažinimo neveiksnia, nes socialinė darbuotoja buvo pateikusi išvadą, kad R. V. geba pasirūpinti savimi visose nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse, išvada užpildyta pagal klausimyną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: pripažino R. V. ribotai veiksnia šiose asmeninių turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje ir pripažino R. V. neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos (psichinės) priežiūros, kreipimosi į teismą ir/ar į viešojo administravimo institucijas.
8. Teismas nurodė, kad su ekspertų išvada suinteresuoti asmenys nesutiko, o išvada yra suklastota, ekspertai vykdė prokuroro nurodymą, o R. V. yra sveika. R. V. nepripažįsta gydytojų psichiatrų diagnozės, dėl ko teismas sprendė, kad ji yra nekritiška savo psichinės sveikatos atžvilgiu. Teismas vertino gydytojos psichiatrės paaiškinimus, kad dėl R. V. nustatyto (duomenis neskelbtini) sutrikimo, kuris lemia žmogaus elgesį taip, kad jo neapriboja, o išplečia žmogaus veiklą, ją hiperbolizuoja, vyksta bylinėjimosi kliedesys, todėl žmogui reikalinga kito asmens pagalba.
9. Teismas vertino į bylą pateiktus duomenys, jog R. V. baudžiamojoje byloje buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kuri atlikta 2021 m. rugsėjo 22 d. – spalio 22 d. Buvo nustatyta, jog ji dėl psichikos veiklos sutrikimų inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, to ji negali daryti ir šiuo metu (2021 m.). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021-11-29 nutartimi ji buvo pripažinta nepakaltinama. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. V. elgesys teikiant nepagrįstus skundus, žeminant, įžeidinėjant pareigūnus, kitus tam tikras funkcijas ir pareigas atliekančius asmenis susijęs su jai diagnozuotu psichikos sutrikimu. Dėl to prokuroras pradėjo procesą dėl jos neveiksnumo, nes kreipimasis į policiją, prokuratūrą, teismą su nepagrįstais skundais, juose nepagrįstai kaltinant kitus asmenis, pažeidžia kitų asmenų teises, be pagrindo yra menkinami pareigūnai, jie įžeidinėjami.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad R. V. kaltina dokumentų klastojimu ir ekspertus, kurie ekspertizės akte nurodė, jog 2004 m. patirta (duomenys neskelbtini), vėliau nustatyti (duomenys neskelbtini) sistemai – diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ji teigia, jog galvos traumos nebuvo, priešingai nei nurodyta pateiktame VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės traumatologijos skyriaus išraše iš medicininių dokumentų, kuriame matyti, jog po 2004-08-28 autoavarijos jai diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gydymas truko nuo 2004-08-28 iki 2004-10-06. Teismas sprendė, kad tai patvirtina, jog ekspertai vadovavosi byloje esančiais dokumentais, atitinkančiais tikrovę, nes galvos sumušimas buvo nurodytas jau 2004-08-28 išraše.
11. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors teismo posėdyje R. V. tvirtino, jog neturi nekilnojamojo turto, todėl jai nereikia juo rūpintis, tačiau iš VĮ Registrų centro gauti duomenys patvirtina, jog jos vardu yra registruota nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone. Dėl to teismas padarė išvadą, jog jai diagnozuotas psichikos sutrikimas neleidžia suprasti, kad ji nuosavybės teise valdo turtą, kadangi ji tai neigia, tvirtina, jog neturi turto, kuriuo turėtų rūpintis, t. y. neigia tai, ką turi, todėl teismui nekilo abejonių, kad ekspertų nurodytose asmeninių turtinių santykių srityse ji gali būti pripažinta ribotai veiksnia.
12. Teismas įvertinęs tai, kad R. V. yra nekritiška savo psichinės sveikatos atžvilgiu, kad sutinka tik su gydytojų diagnozėmis, kurios nesusijusios su jos psichine sveikata, todėl teismas sprendė, jog būtent sveikatos priežiūros srityje yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia.
13. Teismas vadovavosi ekspertų išvada, kad ir asmeninių neturtinių santykių srityje - kreipimasis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas, kad R. V. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog dėl to jai atsiranda neigiamos teisinės pasekmės, ji patiria bylinėjimosi išlaidas, jai skiriamos administracinės baudos ir pan. Jau po ekspertų išvados pateikimo, kaltindama juos teikiant melagingus dokumentus, neatitinkančius tikrovės, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Teisingumo ministerijos (ieškinio priėmimo klausimas bylos nagrinėjimo dieną nebuvo išspręstas). Ekspertų išvadą patvirtina byloje esantys ir kiti įrodymai: pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, medicininiai dokumentai, pateikti duomenys apie neįprastai didelį bylų skaičių, registrų išrašai apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas.
14. Teismas, vertino įrodymų visumą, atsižvelgė į psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, dėl ko teismui nekylo abejonių, kad yra pagrindas dėl veiksnumo ribojimo, bei į tai, kad R. V. dėl psichikos sutrikimo tik iš dalies sugeba pasirūpinti savo poreikiais, ar atlikti juridinius veiksmus, ar pasirūpinti turtu, bet nesupranta savo veiksmų reikšmės kreipiantis į teismą ir/ar į viešojo administravimo institucijas ir dėl savo psichinės sveikatos būklės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliaciniu skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) R. V. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jos atžvilgiu. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) teismo ekspertų: V. D. ir E. Z. yra neteisingai įvertinta. Ekspertai neteisėtai įvertino, kad dėl 2004 metų įvykusios avarijos, ji buvo patyrusi galvos smegenų traumą, vėliau įšsivystė (duomenis neskelbtini) galvos smegenyse. Dėl to teismui pateikia įrodančius dokumentus, kuriuose yra darbingumo lygio vertinimas, ir pažymi, jog jokių psichikos ir elgesio sutrikimų nebuvo;
15.2. Apeliantė nurodo, kad iš byloje esančių ir teismo posėdyje pateikto 2005-01-04 VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininės pažymos apie traumą išrašo, matyti diagnozė: (duomenys neskelbtini), tai patvirtina jog ekspertai pateikė tikrovės neatitinkančius faktus;
15.3. Apeliantė paaiškina, kad žino, kur ir kokį nekilnojamą turtą turi, bet vengia savo turtą išviešinti, jog nebūtų į tą turtą kėsinimąsi. Taip pat, ji pateikia teismui ekspertų: M. J. ir A. S. pokalbio, darant ekspertizę garso įrašą, iš kurio akivaizdu, kad ekspertizės aktas yra suklastotas. Teismas net nevertino garso įrašo, todėl darytina išvada, kad teismas suinteresuotas pripažinti ją neveiksnia;
15.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada remtis teismo psichiatrų ekspertize, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pateiktą (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro išvadą, iš kurios matyti, kad apeliantė visapusiškai teisingai orientuota aplinkoje, laike ir situacijoje. Iš pateiktos išvados matyti, kad ji supranta savo veiksmus, sugeba juos valdyti. Darant skundų analizę matyti, kad ji nenori taikytis su melu, nori apginti savo teises ir teisėtus interesus, pasirinko savo kelią „kariaujant“ su nusikalstamumu (duomenys neskelbtini) rajone, nuo kurio ji nekartą nukentėjo, todėl, jos manymu, pareigūnai netinkamai nagrinėja bylas ir daro klaidingas išvadas. Teismas atmetė šią jos minėtą išvadą;
15.5. Apeliantės įsitikinimu, teismo posėdžio metu buvo išklausyta gydytoja psichiatrė, kuri nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, bet paprašyta pakomentuoti, visa tai paneigė ir atsiprašė viešai jos R. V. Paaiškina, kad ji puikiai orientuota ir išsakė tai, apie ką jai susiformavo objektyvios išvados, žinant realias aplinkybes apie korupciją, nusikalstamas grupuotes, veikiančias (duomenys neskelbtini) rajone, apie konkrečius nusikaltėlius, pateikdavo įrodymus ir matydama, kad „teisėsauga juos gina“, visada išsako savo nuomonę, už ką ir buvo ne kartą baudžiama. Pripažinimas jos pačios neveiksnia ir yra pagrindas užkirsti jai galimybę pateikti pareiškimus, o teisėsaugai netikrinti jos pareiškimų;
15.6. Apeliantė teismui pateikia: 2020-09-03 psichiatro išvadą, 2021-09-17 psichologo išvadą, 2023- 02-23 psichologinę išvadą, 2023-09-19-10-18 ekspertizės akte Nr. 78TPK-182/2023 psichologės V. J. atlikta psichologinio tyrimo išvadą. Iš kurių matyti, kad jokių psichinių sutrikimų nėra, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini);
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Pareiškėjas nesutinka su suinteresuoto asmens R. V. pateiktu apeliaciniu skundu, mano, kad skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Ginčijamas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimas yra teisėtas - priimtas tinkamai, pritaikius materialiosios bei procesinės teisės normas, bei pagrįstas - padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;
16.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis suinteresuoto asmens interesų apsaugos tikslais, siekiant apsaugoti tiek jos pačios, tiek kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes iš 2023 m. rugsėjo 19 d. - spalio 18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK- 182/2023 matyti, kad R. V. nustatytas psichikos sutrikimas - (duomenis neskelbtini), dėl kurio ji iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti skundžiamame sprendime nurodytose srityse;
16.3. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantei baudžiamojoje byloje buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kuri atlikta 2021 m. rugsėjo 22 d. - spalio 22 d. Buvo nustatyta, jog ji dėl psichikos veiklos sutrikimų inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, to ji negali daryti ir šiuo metu, dėl to (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021-11-29 nutartimi ji buvo pripažinta nepakaltinama. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad yra pagrindas apeliantę pripažinti ribotai veiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse ir neveiksnia tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse;
16.4. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino ir išsamiai aptarė visus pateiktus įrodymus dėl neveiksnumo ir riboto veiksnumo tam tikrose srityse nustatymo, įvertino visus duomenis apie apeliantės patirtas traumas praeityje ir jai nustatytus psichikos sutrikimus, dėl ko ji ir buvo tam tikrose srityse pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia. Apeliantės teiginiai, kad teismo ekspertai pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, įvertino ne visus medicininius dokumentus, ar vertino pasirinktinai, yra nepagrįsti;
16.5. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantė nepagrįstai remiasi (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos parengta išvada apie apeliantės gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Pažymi, kad pagal įstatymą teismo ekspertų išvados (ekspertizės aktai) turi didesnę įrodomąją galią nei kiti byloje esantys įrodymai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų įrodymų visumą, atsižvelgė į psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ir priėmė pagrįstą sprendimą pripažinti apeliantę ribotai veiksnia asmeninių turtinių santykių srityse ir neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse;
16.6. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime išsamiai ištirtų įrodymų visumos pagrindu motyvavo būtinumą konkrečių sričių, kuriose apeliantė pripažintina neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, t. y. asmeninių turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, ji pripažinta ribotai veiksnia, o asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos (psichinės) priežiūros, kreipimosi į teismą ir/ar į viešojo administravimo institucijas apeliantė pripažinta neveiksnia. Sprendime pagrįstai pažymėta, kad apeliantei nustatytas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), lemia atitinkamą jos elgesį dėl kurio ji nepripažįsta gydytojų psichiatrų diagnozės, kas rodo jog ji yra nekritiška savo psichinės sveikatos atžvilgiu. Apeliantės elgesys teikiant nepagrįstus skundus, žeminant, įžeidinėjant pareigūnus, kitus tam tikras funkcijas ir pareigas atliekančius asmenis taip pat susijęs su jai diagnozuotu psichikos sutrikimu;
16.7. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantės gyvenimo būdą įtakoja jos turimas psichikos sutrikimas, ekspertai tai tinkamai identifikavo, o pirmosios instancijos teismas nustatė minimalias būtinas sritis, kuriose asmeniui reikalinga pagalba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo A. V. teikė pareiškimą, kuriuo nurodė, kad prisideda prie suinteresuoto asmens R. V. apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti 2023 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
19. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
20. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus apie savo sveikatos būklę ir nustatytą darbingumo lygį ( 9 priedus – 5 b.t., 19-27 b.l.): 2009-11-30 R. V. darbingumo lygio pažymą Nr. 0438783, 2012-01-18 R. V. darbingumo lygio pažymą Nr. 0640240, 2005-01-04 Pažymą Lietuvos draudimui apie traumą, 2021-12-19 Radiologinio tyrimo vertinimą, 2024-01-05 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Galvos kompiuterinės tomografijos tyrimą, Baltijos - Amerikos Klinikos 2020-09-03 psichiatro apžiūros ir konsultacijos išrašą, 2021-09-17 medicinos psichologės E. B. išvadą, 2023-02-23 Psichologinio konsultavimo studijos psichologinę išvadą ir psichologinio tyrimo duomenis. Apeliantė R. V. nurodo, kad šie duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas apie jos neveiksnumą (ribotą veiksnumą) ir pagrindžia aplinkybes, jog jokių psichinių sutrikimų nėra konstatuota, jos bendravimas adekvatus, mąstymas be patologijos, emocijos adekvačios, stabilios.
22. Apeliacinės instancijos teismui vertinant pateiktų dokumentų priėmimą, pastebėta, kad dalis apeliantės nurodytų medicininių duomenų yra pertekliniai, jie jau buvo pateikti kaip priedai su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimu teismui: t. y. Baltijos - Amerikos Klinikos 2020-09-03 išrašas iš psichiatro apžiūros ir konsultacijos ( 1 b. t., 57 b. l.), 2021-09-17 medicinos psichologės E. B. išvada ( 1 b.t., 58 b.l.), 2005-01-04 Pažyma Lietuvos draudimui apie traumą ( 1 b.t., 61 b.l.). Be to byloje pateiktoje IĮ J. J. Šeimos gydytojų centro ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (pridėta voke istorijos kortelė Nr.K-37323 - 3 b.t.,91 b.l.) yra 2021-12-19 Radiologinio tyrimo aprašymas (istorijos kortelės 12 lapas), taip pat VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro R. V. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (pridėta voke istorijos kortelė Nr.5454 - 3 b.t.,91 b.l.) yra duomenys apie 2009-11-30 R. V. darbingumo lygio nustatymą ir pažymos išdavimą (istorijos kortelės 78-79, 80-82 lapai), be to yra ir 2012-01-18 R. V. darbingumo lygio pažymos Nr. 0640240 kopija (tos pačios kortelės 113 lapas). Konstatuotina, kad visi šie nurodyti apeliantės rašytiniai duomenys pirmos instancijos teismo kartu su civilinės bylos medžiaga, įskaitant išreikalautas medicinines korteles, buvo pateikta teismo ekspertizės atlikimui ir ekspertų vertinimui (4 b. l., 89 b. l.).
23. Be to pažymėtina, kad dalis tų pačių medicininių duomenų buvo priimta apeliantės R. V. teiktu prašymu ir bylą nagrinėjant iš esmės 2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje, t. y. 2021-12-19 Radiologinio tyrimo vertinimas, 2005-01-04 Pažyma Lietuvos draudimui apie traumą ( 4 t., 176-177 lapai). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl dalies R. V. teiktų naujų įrodymų - 2023-02-23 Psichologinio konsultavimo studijos psichologinės išvados ir psichologinio tyrimo duomenų - priėmimo, daro išvadą, kad jie galėjo būti savalaikiai pateikti pirmos instancijos teismui kartu su suinteresuoto asmens ar jo atstovo advokato prašymais nagrinėjant bylą iš esmės 2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje, o apeliaciniame skunde nėra nurodytos jokios aplinkybės, dėl kurių šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės pridėto 2023-02-23 Psichologinio konsultavimo studijos psichologinės išvados ir psichologinio tyrimo duomenų kopijos nėra kokybiškos (vietomis neįskaitomo turinio), be to kopijos nėra patvirtintos CPK 114 straipsnio l dalies nustatyta tvarka. Matyti, kad dar vieno dokumento - 2024-01-05 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo duomenų kopija taip pat nėra nustatyta tvarka patvirtinta, be to iš šio dokumento turinio galima spręsti, kad jis iš esmės susijęs su naujais apeliantės fizinės sveikatos tyrimais ir neturi sąsajumo su ginčijamu 2023 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimu bei teismo padarytomis išvadomis pagal byloje esamus medicininius duomenis apie apeliantei konstatuotus psichinės sveikatos sutrikimus, įtakojančius asmens gebėjimą priimti kasdienius sprendimus tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
24. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus kaip naujus įrodymus visus apeliacinio skundo priedus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
25. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjo pareiškimas pripažinti asmenį ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
27. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi, neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
28. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje. Atitinkamai, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, CK 2.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu toje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti rūpybą šioje srityje.
29. Taikant asmens civilinio veiksnumo apribojimo institutą kiekvienu atveju yra svarbu turėti omenyje šio instituto taikymo tikslą. Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.239 straipsnio 1 dalis).
30. Sprendžiant dėl asmens (ne)pripažinimo ribotai veiksniu, mutatis mutandis taikytini kasacinio teismo išaiškinimai dėl asmens pripažinimo neveiksniu CK 2.10 straipsnio 1 dalies pagrindu.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra ultima ratio priemonė, taikytina išskirtiniais atvejais laikantis griežtai nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 23 punktas, 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-701/2022, 34 punktas, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 26 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 33 punktas, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo neveiksniu, yra konstatavęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 27 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės veiksnumo, iš gydymo įstaigų išreikalavo medicininius duomenis apie jos sveikatos būklę bei paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę (CPK 470, 471 straipsniai). 2023 m. rugsėjo 19 – spalio 18 d. teismo ekspertizės akte Nr. 78TPK-182/2023 nurodyta, kad R. V. 2004 m. patyrė (duomenys neskelbtini), vėliau 2005-2006 metais nustatyti (duomenys neskelbtini) sistemai – diagnozuota (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 m. nurodomos teisinės tiriamosios R. V. problemos dėl šmeižimo, vėliau 2011 m. dėl valstybės tarnautojo įžeidimo, 2012 m. dėl kaltinimų nužudžius jos vyrą, 2013 m. dėl dokumentų klastojimo buvo bausta administracine tvarka. 2021 m. tiriamajai buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė baudžiamojoje byloje dėl nepagarbos teismui. Ekspertizės metu tiriamajai nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kriterijai. Tiriamąją pripažinus padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būnant nepakaltinamai, skirta priverčiamojo pobūdžio medicininė priemonė – ambulatorinis stebėjimas. Lankantis psichiatro konsultacijoms, įrašuose nurodoma išliekanti (duomenys neskelbtini). Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu tiriamosios psichikos būklėje stebėta (duomenys neskelbtini), apimanti jos santykius su valstybinėmis institucijomis, taip pat (duomenys neskelbtini), neleidžiantys jai pakankamai adekvačiai savarankiškai vertinti ir organizuoti savo visų turtinių sferų, dėl ko kyla reali grėsmė pačios tiriamosios interesams, tiriamoji visiškai nekritiška savo sveikatos būklės atžvilgiu. Psichologinio įvertinimo metu reikšmingų tiriamosios pažintinių funkcijų sutrikimų nenustatyta. Apibendrinus pateiktų duomenų visumą, R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti nurodytose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; R. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos (psichinės) priežiūros srityje; kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas.
35. Apeliantė savo apeliaciniame skunde teikia argumentus, kad tiek 2021 metų rugsėjo 22 d. - spalio 22 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr.87TPK-83/2021 baudžiamojoje byloje, tiek 2023 m. rugsėjo 19 d. - spalio 18 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 78TPK-182/2023 civilinėje byloje yra neteisėti (suklastoti), nes teismo ekspertai neteisingai įvertino, kad dėl 2004 metų įvykusios avarijos ji ( R. V.) patyrė ir galvos traumą, dėl kurios vėliau išsivystė (duomenys neskelbtini) galvos smegenyse. Apeliantės teigimu, iš byloje esančių ir teismo posėdyje pateikto 2005-01-04 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymos apie traumą išrašo, iš nustatyto nuo 2009-10-30 iki 2015-06-30 darbingumo lygio pažymų, iš 2021 m. gruodžio 19 d. radiologinio tyrimo vertinimo matyti, kad jokių galvos traumų jai nefiksuota, nenustatyta psichikos ligų ir elgesio sutrikimų.
36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais, kurie paremti selektyviai pasirinktais sveikatos būklę pagrindžiančiais dokumentais bei subjektyvia apeliantės nuomone apie teismo ekspertizių išvadų neteisėtumą, ekspertinio tyrimo neišsamumą ir neatitikimą faktiniams medicininiams duomenims.
37. Aplinkybę, kad 2004 metų įvykusios avarijos metu apeliantė R. V. be kitų sužalojimų patyrė ir (duomenys neskelbtini) įrodo ne tik medikų atliktos pirminės apžiūros, nukentėjusiąją skubiai hospitalizavus, bet ir vėlesni detalesni diagnostiniai tyrimai, taikytas reabilitacinis gydymas bei medikų fiksuoti liekamieji reiškiniai po patirtos traumos. Iš pačios apeliantės 2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje teiktos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės traumatologinio skyriaus išrašo iš ligos istorijos Nr.21692/04 kopijos bei iš VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinės asmens sveikatos istorijos 32 lapo (pridėta voke kortelė Nr.5454 - 3 b.t., 91 b.l.) matyti, kad 2004-10-19 gautas ir registruotas kaip dokumentas Nr.959 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės traumatologinio skyriaus išrašas iš ligos istorijos Nr.21692/04, kuriame fiksuota, jog R. V. nuo 2004-08-28 iki 2004-10-06 gydėsi skyriuje, diagnozė: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); nurodyta, kad ligonė atvežta iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, 2004-08-28 apie 18 val. patyrusi traumą autoavarijos metu, važiuojanti kaip keleivė; taikytas funkcinis gydymas, (duomenys neskelbtini) padėtis, (duomenys neskelbtini), nuskausminantys; sumažėjus skausmui ir susinormalizavus bendrai būklei, skirtas I-asis reabilitacijos etapas, masažas, GFK. Tos pačios ligos istorijos 29 lape gydytojos A. D. esantis įrašas liudija, kad 2005-10-13 apsilankiusi ligonė (R. V.) be kitų nusiskundimų nurodė, kad jai svaigsta galva, nėra atminties, sunku miegoti, gydytoja pasiuntė ligonę neurologo konsultacijai, be kitų ligų nurodžiusi diagnozę - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). O istorijos 32 lape esantis išrašas iš medicininių dokumentų liudija, kad 2005-10-13 reabilitacijos gydytojas A. S. fiksavo tokius R. V. sveikatos sutrikimus: 2004-08-28 (duomenys neskelbtini). Be to tos pačios istorijos 31 lape esantis gydytojos A. D. 2005-10-14 įrašas dėl nukreipimo į nedarbingumo nustatymo tarnybą patvirtina, kad be kitų ligų R. V. diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o istorijos 47 lape esantis gydytojos A. D. 2006-11-22 įrašas liudija nustatytą ligonei diagnozę – (duomenys neskelbtini), 2006-11-24 nukreipime į nedarbingumo nustatymo tarnybą nurodoma diagnozė – (duomenys neskelbtini). Ši diagnozė nurodoma ir 2007-11-29 reabilitacijos gydytojo A. S. įraše ( istorijos 52 lapas).
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent baudžiamojoje byloje dėl nepagarbos teismui suabejota kaltinamosios R. V. psichinės sveikatos būkle, dėl ko buvo skirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri atlikta 2021 m. rugsėjo 22 d. – spalio 22 d. Teismas atliktos ekspertizės pagrindu vertino, jog R. V. dėl psichikos sutrikimų inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, to ji negali daryti ir bylos nagrinėjimo metu (2021 m.). Tuo pagrindu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021-11-29 nutartimi baudžiamojoje byloje R. V. buvo pripažinta nepakaltinama, jai skirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kurios taikymas kelis kartus teismo buvo pratęstas, galiojo ir 2023 m. gruodžio 20 d. teismui priimant sprendimą šioje civilinėje byloje (2 t., 6-201 b. l., 4 t., 165-171 b.l.).
39. Sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad būtent teismo ekspertų išvados (teismo ekspertizės aktai) turi didesnę įrodomąją galią nei kiti byloje esantys įrodymai, nes teismo ekspertizės aktuose nurodyti duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro teiktą pareiškimą, privalėjo iš esmės remtis ne teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, bet kitais duomenimis, kurie pagrindžia R. V. normalią psichinės sveikatos būklę, tame tarpe tokiais įrodymais, kaip 2020-09-04 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, 2021-09-17 psichologės E. B. išvada, 2022-03-03 socialinio darbuotojo pateikta išvada byloje.
40. Matyti, kad 2021-09-17 psichologės E. B. išvada yra pateikta asmens individualaus apsilankymo metu, iš paties dokumento turinio nėra aišku, kokiais medicininiais duomenimis remdamasi ir kokią metodologiją taikydama psichologė priėjo išvados, jog R. V. kognityvinės funkcijos normos ribose, emocijos stabilios; be to tokia lakoniška psichologo išvada nesietina su detaliu apeliantės psichinės sveikatos būklės įvertinimu. Atitinkamai ir 2020-09-04 sveikatos patikrinimo medicininė pažyma dėl automobilio vairavimo vienareikšmiškai negali pagrįsti R. V. psichinės sveikatos būklės vėliau atliktų teismo psichiatrijos ekspertizių metu.
41. 2022-03-03 (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro išvadoje Nr. 3 nurodoma, jog apeliantė geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, konkrečiai - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo, nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros, savitvarkos įgūdžių, šeimos santykių, darbo teisinių santykių, asmens dokumentų tvarkymo, gebėjimo kreiptis į teismą ir administravimo institucijas, teisę dalyvauti rinkimuose.
42. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad ji geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai, kaip nurodyta 2022-03-03 (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro išvadoje Nr. 3. Negalima sutikti su tokia apeliantės pozicija, nes kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teikta pirminė socialinio darbuotojo išvada buvo įvertinta. Pažymėtina, jog 2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje dalyvaujanti išvadą teikianti institucija iš esmės nurodė, kad ši išvada teikta socialinės darbuotojos, kuri bendravimo su R. V. metu užpildė nustatytos formos klausimyną dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, pagal savo kompetenciją socialinė darbuotoja negali vertinti asmens psichinės sveikatos būklės. Klausimą dėl R. V. pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikrose srityse išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė paliekanti spręsti teismui savo nuožiūra.
43. Spręsdamas dėl apeliantės riboto veiksnumo turtinių santykių srityje ir neveiksnumo asmeninių neturtinių santykių srityje nustatymo, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje surinktus duomenis, medicininius dokumentus, proceso dalyvių teiktus paaiškinimus, teismo ekspertų išvadą bei kitus nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus, tinkamai taikė tiek medicininį, tiek teisinį kriterijus ir pagrįstai sprendė, kad prokuroro pareiškimą tikslinga tenkinti iš dalies, kad R. V. konstatuotas psichikos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) lemia poreikį riboti jos veiksnumą atitinkamose turtinių ir neturtinių santykių srityse tam, kad būtų apsaugotos tiek jos, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo atmesti tokių pirmos instancijos teismo argumentų.
44. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadas, jog apeliantė pripažintina ribotai veiksnia keturiose turtinių santykių srityse (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje) ir neveiksnia dvejose asmeninių neturtinių santykių srityse (sveikatos priežiūros, kreipimosi į teismą ir/ar į viešojo administravimo institucijas), padarė remdamasis ne tik teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, bet ir teismo posėdyje dalyvavusių suinteresuotų asmenų bei jų atstovų paaiškinimais, tame tarpe betarpiškai išklausyta ir gydytojos psichiatrės, gydančios R. V., argumentacija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas surinktų įrodymų visumą, atsižvelgė ir į R. V. teiktus nenuoseklius paaiškinimus teismo posėdyje, kuriais ji nepripažino turinti psichikos sutrikimų, ignoravo nagrinėtos baudžiamosios bylos reikšmę ir priverčiamojo gydymo taikymą jos atžvilgiu, neigė turinti nekilnojamojo turto, neigė susidurianti su kokiomis nors problemomis, tvarkant ūkinius - finansinius reikalus, kai kiti bylos duomenys pagrindžia esant priešingas aplinkybes.
45. Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmos teismo sprendimo nepagrįstumo, vertinant apeliantės gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2022-03-09 prokuroro pareiškimas apylinkės teismui yra grindžiamas aplinkybėmis, jog pagal teismų informacinės LITEKO duomenis nuo 2015 metų registruota 263 bylos, kuriose R. V. yra proceso dalyvis, tame tarpe nagrinėtos 176 civilinės bylos, susijusios su R. V. teiktais ieškiniais; pagal teiktą (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato informaciją laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. buvo gautas 71 R. V. pareiškimas (skundas), kuriuose prašoma kitų asmenų atžvilgiu pradėti ikiteisminius tyrimus ar kitaip juos nubausti; pagal antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenis, R. V. atžvilgiu pradėtos 107 vykdomosios bylos (viso 986 988,54 Eur sumoje); pagal (duomenys neskelbtini) duomenis R. V. turi nepadengtų skolų už 38 656,04 Eur sumą. Iš tokių byloje esančių duomenų visumos pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė inicijuodama vis naujas bylas patiria iš esmės neigiamas teisines pasekmes (jai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, teismo skiriamos baudos ir pan.).
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą padaryti išvadą, kad dabartinė psichinės sveikatos būklė nesuponuoja apeliantei galimybės be kitų pagalbos pasirūpinti savimi ir savarankiškai priimti kasdienius sprendimus nė vienoje iš pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sričių. Pritartina prokuroro teiktiems argumentams į apeliantės skundą, kad teismas nustatė minimalias būtinas sritis, kuriose asmeniui reikalinga pagalba, kad teismo sprendime pagrįstai pažymėta, jog apeliantei nustatytas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), lemia atitinkamą jos elgesį, dėl kurio ji nepripažįsta gydytojų psichiatrų diagnozės ir gydymo reikalingumo, kas rodo jog ji yra nekritiška savo psichinės sveikatos atžvilgiu. Apeliantės elgesys kreipiantis vis su naujais ieškiniais, pareiškimais į teismus, teikiant nepagrįstus skundus, įžeidinėjant pareigūnus, kitus tam tikras funkcijas ir pareigas atliekančius asmenis valstybės viešojo administravimo srityse taip pat susijęs su jai diagnozuotu psichikos sutrikimu.
47. Dėl kitų skundo argumentų (apeliantės auklėjimo, gyvenimiškosios patirties ir pan.) apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl bylos procesinės baigties
48. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Netenkinus suinteresuoto asmens apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.