Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1103-104/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-01-30
Bylos Nr.: 2A-1103-104/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-42914-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
Atsakovas: G. Ž., UAB „Jures“
Ieškovas: A. J.

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1103-104/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42914-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 40.2; 45.1;121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5826-599/2014 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams G. Ž., UAB „Jures“ (buvęs UAB „Algos inspekcija“) dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje tretieji asmenys yra Zenonas V. Ž. bei UAB „Rustonas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. J. prašė teismo pripažinti negaliojančia tarp atsakovų G. Ž. ir UAB „Algos inspekcija“ sudarytą 2012-02-28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AI/GŽ/12/02/28 bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 metų gegužės mėnesį į ieškovą, t. y. kaip rangos darbus atliekančios įmonės UAB „Rustonas“ direktorių, kreipėsi atsakovė G. Ž. su tikslu sudaryti rangos sutartį dėl fermos statybos ir įrengimo darbų atlikimo ir derinant būsimos rangos sutarties sąlygas atsakovė G. Ž. ieškovui paaiškino, jog jai ir jos sutuoktiniui Z. V. Ž., kaip ūkininkams, trūksta apyvartinių lėšų pradiniams fermos statybos darbams atlikti, todėl atsakovė G. Ž. kreipėsi į ieškovą dėl paskolos jai suteikimo, kurios grąžinimą žadėjo užtikrinti rangos sutartimi. Nurodė, kad jis, kaip įmonės direktorius, buvo suinteresuotas didelės vertės užsakymo gavimu, todėl 2006 metų gegužės mėnesį paskolino atsakovei G. Ž. 365000,00 Lt sumą, kurią atsakovė G. Ž. turėjo jam grąžinti iki 2006-12-01 d. (imtinai) bei 2006-05-12 d. tarp trečiojo asmens UAB „Rustonas“, atstovaujamo ieškovo, ir Z. V. Ž., atstovaujamo atsakovės G. Ž., buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SS20060512, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Rustonas“, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti ūkininkų Z. V. Ž. bei G. Ž. fermos, esančios adresu Pašilaupio k., Ariogalos sen., Raseinių rajone, statybos darbus už 700000,00 Lt sumą. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė G. Ž. iki 2006-06-13 d. (imtinai) grąžino ieškovui 70000,00 Lt sumai paskolos dalį, todėl atsakovės prašymu 2006-06-13 ieškovas surašė pakvitavimą, kad iš atsakovės G. Ž. 70000,00 Lt sumą gavo ir jį, kaip dalinio paskolos grąžinimo pakvitavimą, atidavė atsakovei, be to, atsakovė G. Ž. iki 2006-12-13 d. (imtinai) grąžino ieškovui 290000,00 Lt sumai paskolos dalį, todėl atsakovės prašymu 2006-12-13 ieškovas taip pat surašė pakvitavimą, jog iš atsakovės G. Ž. gavo 290000,00 Lt sumą ir jį, kaip dalinio paskolos grąžinimo patvirtinimą, atidavė taip pat atsakovei. Dar po mėnesio atsakovė G. Ž. grąžino ieškovui likusią 5000,00 Lt sumai paskolą. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2006-11-15 d. tarp trečiojo asmens UAB „Rustonas“, atstovaujamo ieškovo, ir Z. V. Ž., atstovaujamo atsakovės G. Ž., buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SS20061115 dėl fermos stogo montavimo darbų už 170000,00 Lt sumą atlikimo, be to, 2008-06-02 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SS20080104 dėl pieno bloko fermoje už 180000,00 Lt sumą įrengimo, be to, trečiasis asmuo UAB „Rustonas“ vykdė minėtose sutartyse numatytus statybos darbus, tačiau ūkininkai atsakovė G. Ž. ir jos sutuoktinis Z. V. Ž. atsisakė pasirašyti dalį atliktų darbų aktų ir už juos neapmokėjo. Ieškovas nurodė, jog 2007-10-09 2008-08-08 bei 2011-06-15 ieškovas pretenzijomis ragino atsakovę G. Ž. ir trečiąjį asmenį Z. V. Ž. padegti esamą įsiskolinimą už atliktus statybos rangos darbus, tačiau skola padengta nebuvo, todėl ieškovo vadovaujama įmonė UAB „Rustonas“ buvo priversta savo reikalavimus atsakovams G. Ž. ir Z. V. Ž. dėl daugiau nei pusę milijono litų skolos išieškojimo ginti teismine tvarka. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2012-02-28 gavo atsakovės G. Ž. pranešimą „Dėl perleisto reikalavimo ir reikalavimo įvykdymo“, kuriame buvo nurodyta, kad 2012-02-28 atsakovė G. Ž. su atsakovu UAB „Algos inspekcija“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. AI/GŽ/12/02/28 pagrindu perleido atsakovui UAB „Algos inspekcija“ visas reikalavimo teises į ieškovą, kylančias iš 2006-12-13 bei 2006-06-13 skolos raštelių, t. y. buvo perleistas neegzistuojantis reikalavimas į ieškovą tariamų skolos raštelių pagrindu, be to, taip atsakovė G. Ž. nesąžiningai pasinaudojo ieškovo išduotais 2006-12-13 bei 2006-06-13 pakvitavimais dėl atsakovės G. Ž. paskolos ieškovui grąžinimo su tikslu išvengti atsiskaitymo pagal minėtas rangos sutartis, nes tarp ieškovo ir atsakovės G. Ž. niekada nebuvo sudaryta jokių paskolos sutarčių, kurių pagrindu ieškovas būtų pasiskolinęs iš atsakovės G. Ž. 360000,00 Lt sumą.

Atsiliepimas

Atsakovė G. Ž. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2006 metais ieškovui pasakius, kad jis turi finansinių sunkumų atsakovė jam, kaip fiziniam asmeniui, dalimis paskolino 360000,00 Lt sumą ir pinigų perdavimo faktą patvirtina 2006-06-13 raštelis 70000,00 Lt sumai bei 2006-12-13 raštelis 290000,00 Lt sumai. Pirmą kartą atsakovė paskolino pinigus kartu su sūnumi ir atsakovė G. Ž. juos nuvežė į ieškovo įmonę ir ieškovas pasirašė skolos raštelį, patvirtinantį 70000,00 Lt sumos gavimą, be to, šie pinigai buvo paskolinti iš atsakovės G. Ž. ir trečiojo asmens Z. V. Ž. gautos paskolos iš Kredito unijos, be to, po kurio laiko iš savo lėšų, kurias atsakovė G. Ž. skolino iš Kredito unijos, ieškovui dar paskolino 90000,00 Lt sumą, o kitą paskolos dalį 200000,00 Lt sumai atsakovė G. Ž. pasiskolino iš D. Č., be to, puse šios sumos, t. y. 100000,00 Lt sumą, D. Č. perdavė NORD Banke ir pinigai buvo paskolinti ieškovui bei kitą sumos dalį, t. y. 10000,00 Lt sumą, D. Č. su savo žentu E. P. atvežė pas atsakovę G. Ž. į namus, kur atvyko ieškovas ir pasirašė paskolos raštelį, jog iš viso gavo 290000,00 Lt sumą, tačiau iki šios dienos atsakovė G. Ž. pinigų nėra atgavusi, be to, perduoti pinigai ieškovui nebuvo mokėjimas už darbus, nes už darbus pagal statybos rangos sutartis sumokėjo 157000,00 Lt sumą, be to, pats ieškovas neneigia tos aplinkybės, kad už atliktus darbus buvo atsiskaityta. Atsakovė taip pat nurodė, jog yra paduotas prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl apgaule įgyto didelės vertės turto ir sukčiavimo bei aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo ir šios baudžiamosios bylos baigtis turės esminės įtakos šių civilinių bylų išnagrinėjimui.

Atsakovas UAB „Jures“ (buvęs UAB „Algos inspekcija“) atsiliepimu su ieškiniu reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės, kadangi 2006 metais ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, atsakovė G. Ž. dalimis paskolino 360000,00 Lt sumą ir šį pinigų perdavimo faktą patvirtina 2006-06-13 raštelis 70000,00 Lt sumai bei 2006-12-13 raštelis 290000,00 Lt sumai. Iki šios dienos atsakovė G. Ž. pinigų nėra atgavusi iš ieškovo, be to, perduoti pinigai ieškovui nebuvo mokėjimas už atliktus darbus, nes už darbus pagal statybos rangos sutartis buvo sumokėta 157000,00 Lt suma, be to, pats ieškovas neneigia tos aplinkybės, jog už darbus buvo atsiskaityta su ieškovu. Atsakovas taip pat nurodė, jog atsakovė G. Ž. perleido reikalavimo teisę į šią skolą atsakovui UAB „Algos inspekcija“ ir teisminiame procese 2012-03-16 nutartimi ši bendrovė buvo pakeista ieškovu, be to, Šiaulių apygardos teismas 2013-01-09 sprendimu ieškovo UAB „Algos inspekcija“ ieškinį patenkino visiškai, t. y. iš atsakovo išieškojo 360000,00 Lt sumą, 5 % dydžio metinių procesinių palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau 2014-01-16 Lietuvos apeliacinis teismas atsakovo A. J. apeliacinį skundą patenkino ir Šiaulių apygardos teismo 2013-01-09 sprendimą panaikino, tačiau teismas tiesiogiai nenurodė, jog paskolos santykių nebuvo, o akcentavo tą aplinkybę, kad rašteliai, kuriuose ieškovas nurodo apie pinigų gavimą iš atsakovės G. Ž., labiau patvirtina pinigines prievolės įvykdymą, nei paskolos suteikimo faktą, be to, priėmus sprendimą pripažinti negaliojančia 2012-02-28 reikalavimo perleidimo sutartį, būtų nepagrįstai suvaržytos šalių teisės.

Trečiasis asmuo UAB „Rustonas“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškinyje, kuriame nurodyta, jog trečiasis asmuo UAB „Rustonas“ ūkininkams G. Ž. ir Z. V. Ž. atliko fermos, esančios adresu Pašilaupio k., Ariogalos sen., Raseinių rajone, statybos ir įrengimo darbus pagal 2006-05-12, 2006-11-15 bei 2008-06-02 Statybos rangos sutartis, be to, ragino ūkininkus atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau jie neatsiskaitė ir liko skolingi apie 600000,00 Lt sumą, ką įrodo neapmokėtos PVM sąskaitos - faktūros. Taip pat nurodė, jog trečiojo asmens UAB „Rustonas“ direktorius ieškovas A. J. niekada nesiskolino iš atsakovės G. Ž. 360000,00 Lt sumos trečiojo asmens veiklai vykdyti, kadangi visada dirbo pelningai ir skolintis apyvartinių lėšų jam nereikėjo, priešingai, 360000,00 Lt suma buvo paskolinta atsakovei G. Ž., kad ji galėtų atlikti būtinus pradinius fermos statybos darbus, o ją galutinai įrengti rangos sutartimis įsipareigojo trečiasis asmuo, tikėdamasis gauti pelną, kadangi statybos darbų kaina siekė 700000,00 Lt sumą ir tai garantavo trečiajam asmeniui pelną, tačiau ūkininkai G. Ž. bei Z. V. Ž. savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. neatsiskaitė už atliktus statybos rangos darbus su trečiuoju asmeniu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia tarp atsakovų G. Ž. ir UAB „Algos inspekcija“ (dabar – UAB „Jures“) 2012-02-28 sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AI/GŽ/12/02/28; lygiomis dalimis iš atsakovų G. Ž. ir UAB „Algos inspekcija“ (dabar – UAB „Jures“) ieškovo A. J. naudai priteisė 144,00 Lt žyminį mokestį bei 3 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006 metais gegužės mėnesį į ieškovą, kaip rangos darbus atliekančios įmonės UAB „Rustonas“ direktorių, kreipėsi atsakovė G. Ž., su tikslu sudaryti rangos sutartį dėl fermos statybos ir įrengimo darbų atlikimo, be to, derinant būsimos rangos sutarties sąlygas, atsakovė G. Ž. ieškovui paaiškino, jog jai ir jos sutuoktiniui trečiajam asmeniui Z. V. Ž., kaip ūkininkams, trūksta apyvartinių lėšų pradiniams fermos statybos darbams atlikti, todėl atsakovė G. Ž. kreipėsi į ieškovą dėl paskolos jai suteikimo, kurios grąžinimą žadėjo užtikrinti rangos sutartimi. Ieškovas, kaip trečiojo asmens direktorius, buvo suinteresuotas didelės vertės užsakymo gavimu, todėl 2006 metais gegužės mėnesį atsakovei G. Ž. paskolino 365000,00 Lt dydžio paskolą, kurią atsakovė G. Ž. turėjo grąžinti iki 2006-12-01. 2006-05-12 tarp trečiojo asmens UAB „Rustonas“, atstovaujamo ieškovo, ir trečiojo asmens Z. V. Ž., atstovaujamo jo sutuoktinės atsakovės G. Ž., buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SS20060512, pagal kurią trečiasis asmuo, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti ūkininkų Z. V. Ž. bei G. Ž. fermos, esančios adresu Pašilaupio k., Ariogalos sen., Raseinių rajone, statybos darbus už 700000,00 Lt sumą. Iš 2006-06-13 pakvitavimo turinio nustatė, kad ieškovas A. J. gavo 70000,00 Lt sumą iš atsakovės G. Ž., be to, iš 2006-12-13 pakvitavimo turinio nustatyta, jog ieškovas A. J. gavo 290000,00 Lt sumą iš atsakovės G. Ž., be to, dar po mėnesio atsakovė G. Ž. grąžino ieškovui A. J. likusią 5000,00 Lt sumą (t. I, b.l. 1-8). Taip pat nustatė, jog 2006-11-15 tarp trečiojo asmens UAB „Rustonas“, atstovaujamo ieškovo, bei trečiojo asmens Z. V. Ž., atstovaujamo sutuoktinės atsakovės G. Ž., buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SS20061115 dėl fermos stogo montavimo darbų už 170000,00 Lt sumą atlikimo, be to, 2008-06-02 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SS20080104 dėl pieno bloko fermoje už 180000,00 Lt sumą įrengimo, pagal kurias trečiasis asmuo UAB „Rustonas“ vykdė minėtose statybos rangos sutartyse numatytus statybos darbus, tačiau ūkininkai G. Ž. bei Z. V. Ž. atsisakė pasirašyti dalį atliktų darbų aktų ir už juos neapmokėjo, ko pasėkoje 2007-10-09, 2008-08-08 bei 2011-06-15 pretenzijomis minėti skolininkai buvo raginti padegti esamą įsiskolinimą už atliktus statybos rangos darbus. Atsakovė G. Ž. 2012-02-28 su atsakovu UAB „Algos inspekcija“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. AI/GŽ/12/02/28 pagrindu perleido atsakovui UAB „Algos inspekcija“ visas reikalavimo teises į ieškovą A. J., kylančias iš 2006-12-13 bei 2006-06-13 skolos raštelių. Iš 2012-02-28 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. AI/GŽ/12/02/28 1.4 p. nuostatų nustatyta, jog atsakovui UAB „Algos inspekcija“ šį reikalavimą atsakovė G. Ž. perleido neatlygintinai. Iš Šiaulių apygardos teismo 2013-01-09 sprendimo turinio nustatyta, kad ieškovo UAB „Algos inspekcija“ ieškinys dėl 360000,00 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo A. J. buvo patenkintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 sprendimu atsakovo A. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-01-09 buvo patenkintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovo UAB „Algos inspekcija“ ieškinys atsakovui A. J. atmestas, be to, buvo konstatuota, jog rašytinių įrodymų apie šalių paskolos sutarties sudarymą nebuvimas, leidžia spęsti, kad rašteliai, kuriuose A. J. nurodo apie pinigų gavimą iš G. Ž., labiau patvirtina G. Ž. piniginės prievolės A. J. įvykdymą, nei paskolos suteikimo A. J. faktą (t. I, b.l. 125-133). Todėl pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nereikia įrodinėti. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas padaro išvadą, kad šioje civilinėje byloje iš naujo nereikia įrodinėti tų pačių aplinkybių, kurios buvo nustatytos, konstatuotos bei įrodytos kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Ištyręs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei ieškovo paaiškinimus, teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, o ieškovo įrodinėjamas aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 sprendimas, kuriame buvo konstatuotos visos šioje civilinėje byloje nurodomos ir įrodinėjamos faktinės aplinkybės, t. y. minėtas teismas ištyręs šalių paskolinius santykius konstatavo tai, jog rašytinių įrodymų apie A. J. ir G. Ž. rašytinės paskolos sutarties sudarymą nebuvimas, leidžia spręsti, kad 2006-12-13 bei 2006-06-13 rašteliai, kuriuose A. J. nurodo apie pinigų gavimą iš G. Ž., labiau patvirtina piniginės prievolės atsakovui įvykdymą, nei paskolos suteikimo faktą. Be to, teismas visiškai sutiko ir su ieškovo argumentais apie tai, kad likus galioti ginčijamai reikalavimo perleidimo sutarčiai, iš esmės būtų grubiai pažeistos ieškovo, t. y. kaip G. Ž. bei Z. V. Ž. kreditoriaus teisės, numatytos CK 6.130 str. nuostatose, kadangi ieškovas netektų teisės pasinaudoti įskaitymu, be to, ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Rustonas“ šiuo atveju patirtų ženklių ir nepagrįstų turtinių nuostolių, kadangi atsakovui UAB „Algos inspekcija“, nesant ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Rustonas“ skolininku, ieškovas netektų teisės atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, dėl ko atsakovės G. Ž. bei trečiojo asmens Z. V. Ž. skola pagal rangos sutartis būtų žymiai didesnė, o jos išieškojimo galimybės menkos dėl G. Ž. bei Z. V. Ž. nemokumo, be to, atsakovei G. Ž. perleidus ginčijamą reikalavimą, ieškovo prievolė tapo labiau suvaržyta CK 6.101 str. 1 d. nuostatų prasme, nes yra suvaržytos ieškovo teises pasinaudoti teisės normų nustatytomis priešpriešinių reikalavimų įskaitymo galimybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovė G. Ž. veikė nesąžiningai bei negalėjo sudaryti ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties, kadangi ji žinojo, kad ieškovas neturėjo ir neturi jokių skolinių įsipareigojimų jai. Toks realiai neegzistuojančio reikalavimo perleidimas teisine prasme yra niekinis ir negaliojantis (CK 6.107 str. 3 d., 6.871 str. 3 d.). Atsakovės G. Ž. ir atsakovo UAB „Algos inspekcija“ sudaryta 2012-02-28 Reikalavimo perleidimo sutartis iš esmės prieštarauja ir imperatyviosioms įstatymo normų nuostatoms, todėl ši ginčo sutartis yra niekinė ir negaliojanti ab initio.

Šalies argumentai

Atsakovė G. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo elgesys yra nesąžiningas, kadangi jis siekia sudaryti tokią situaciją, kad tas pats ginčas tuo pat metu būtų nagrinėjamas skirtingose bylose ir skirtingose teismuose. A. J. nesąžiningas elgesys ir galimas piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis pažeidžia kitų asmenų, t.y. G. Ž., UAB „Jures", teises, kadangi priimtas teismo sprendimas sukelia materialinių nuostolių bei apsunkina jų finansinę padėtį, nes prašoma nustatyti tai, kas jau ir taip yra aišku bei pasisakyta aukštesnės instancijos teisme. Pasisakydama dėl nustatytų prejudicinių faktų reikšmės, nurodo, kad ieškovas savo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose pabrėžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 sprendime nustatyti prejudiciniai faktai įrodo šioje byloje pareikšto ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą dėl ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo CK 6.101 str. 1 d., 6.102 str. 1 d. pagrindais. Tačiau ieškovo įrodinėjami faktai bei argumentai, kuriais remiamasi, vieni kitiems prieštarauja. Pastarieji aktyviai akcentuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 priimto sprendimo prejudicinę galią, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių jie inicijavo kitą teismo procesą, kuris tiesiogiai susijęs su jau priimtu sprendimu ir dar kartą prašo nustatyti vėl tuos pačius faktus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydama dėl reikalavimo perleidimo sutarties, nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 sprendime nustatyti faktai įrodo Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo CK 6.101 str. 1 d., 6.102 str. 1 d. pagrindus, tačiau nesuprantama kokių paskatų vedamas A. J. tęsia bylinėjimąsi Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame nagrinėjamas klausimas būtent dėl Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. AI/GŽ/12/02/28 negaliojimo. A. J. savo nesąžiningu elgesiu bei piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, pažeidžia ne tik bendruosius teisės principus, bet taip pat sukelia neigiamų finansinių padarinių kitoms bylos šalims.

Atsiliepimas

Ieškovas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantės išdėstyti argumentai nepatvirtina jokių CPK 329-330 str. numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimu buvo užbaigta civilinė byla dėl skolos iš A. J. priteisimo, joje buvo sprendžiama dėl A. J. skolos priteisimo, kadangi jis su ja nesutiko, tačiau joje nebuvo nagrinėti reikalavimai dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šis ginčas yra išnagrinėtas skundžiamu teismo sprendimu. Todėl priešingai nei teigia apeliantė, šios bylos nėra tapačios, ieškinių dalykai yra skirtingi. Vien tai, kad

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006 metais gegužės mėnesį į ieškovą, kaip rangos darbus atliekančios įmonės UAB „Rustonas“ direktorių, kreipėsi atsakovė G. Ž., su tikslu sudaryti rangos sutartį dėl fermos statybos ir įrengimo darbų atlikimo, be to, derinant būsimos rangos sutarties sąlygas, atsakovė G. Ž. ieškovui paaiškino, jog jai ir jos sutuoktiniui trečiajam asmeniui Z. V. Ž., kaip ūkininkams, trūksta apyvartinių lėšų pradiniams fermos statybos darbams atlikti, todėl atsakovė G. Ž. kreipėsi į ieškovą dėl paskolos jai suteikimo, kurios grąžinimą žadėjo užtikrinti rangos sutartimi. Ieškovas, kaip trečiojo asmens direktorius, buvo suinteresuotas didelės vertės užsakymo gavimu, todėl 2006 metais gegužės mėnesį atsakovei G. Ž. paskolino 365000,00 Lt dydžio paskolą, kurią atsakovė G. Ž. turėjo grąžinti iki 2006-12-01. 2006-05-12 tarp trečiojo asmens UAB „Rustonas“, atstovaujamo ieškovo, ir trečiojo asmens Z. V. Ž., atstovaujamo jo sutuoktinės atsakovės G. Ž., buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SS20060512, pagal kurią trečiasis asmuo, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti ūkininkų Z. V. Ž. bei G. Ž. fermos, esančios adresu Pašilaupio k., Ariogalos sen., Raseinių rajone, statybos darbus už 700000,00 Lt sumą. Iš 2006-06-13 pakvitavimo turinio nustatė, kad ieškovas A. J. gavo 70000,00 Lt sumą iš atsakovės G. Ž., be to, iš 2006-12-13 pakvitavimo turinio nustatyta, jog ieškovas A. J. gavo 290000,00 Lt sumą iš atsakovės G. Ž., be to, dar po mėnesio atsakovė G. Ž. grąžino ieškovui A. J. likusią 5000,00 Lt sumą (t. I, b.l. 1-8). Taip pat nustatė, jog 2006-11-15 tarp trečiojo asmens UAB „Rustonas“, atstovaujamo ieškovo, bei trečiojo asmens Z. V. Ž., atstovaujamo sutuoktinės atsakovės G. Ž., buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SS20061115 dėl fermos stogo montavimo darbų už 170000,00 Lt sumą atlikimo, be to, 2008-06-02 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SS20080104 dėl pieno bloko fermoje už 180000,00 Lt sumą įrengimo, pagal kurias trečiasis asmuo UAB „Rustonas“ vykdė minėtose statybos rangos sutartyse numatytus statybos darbus, tačiau ūkininkai G. Ž. bei Z. V. Ž. atsisakė pasirašyti dalį atliktų darbų aktų ir už juos neapmokėjo, ko pasėkoje 2007-10-09, 2008-08-08 bei 2011-06-15 pretenzijomis minėti skolininkai buvo raginti padegti esamą įsiskolinimą už atliktus statybos rangos darbus.

Atsakovė G. Ž. 2012-02-28 su atsakovu UAB „Algos inspekcija“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. AI/GŽ/12/02/28 pagrindu perleido atsakovui UAB „Algos inspekcija“ visas reikalavimo teises į ieškovą A. J., kylančias iš 2006-12-13 bei 2006-06-13 skolos raštelių. Iš 2012-02-28 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. AI/GŽ/12/02/28 1.4 p. nuostatų nustatyta, jog atsakovui UAB „Algos inspekcija“ šį reikalavimą atsakovė G. Ž. perleido neatlygintinai. Iš Šiaulių apygardos teismo 2013-01-09 sprendimo turinio nustatyta, kad ieškovo UAB „Algos inspekcija“ ieškinys dėl 360000,00 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo A. J. buvo patenkintas, tačiau šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 sprendimu buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovo UAB „Algos inspekcija“ ieškinys atsakovui A. J. buvo atmestas, kaip neįrodytas, byloje buvo konstatuota, jog rašytinių įrodymų apie šalių paskolos sutarties sudarymą nebuvimas, leidžia spęsti, kad rašteliai, kuriuose A. J. nurodo apie pinigų gavimą iš G. Ž., labiau patvirtina G. Ž. piniginės prievolės A. J. įvykdymą, nei paskolos suteikimo A. J. faktą (t. I, b.l. 125-133).

Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, jog ieškovo elgesys yra nesąžiningas, kadangi jis siekia sudaryti tokią situaciją, kad tas pats ginčas tuo pat metu būtų nagrinėjamas skirtingose bylose ir skirtingose teismuose. Anot apeliantės, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 sprendime nustatyti faktai įrodo Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo pagrindus, todėl ieškovo tolesnis bylinėjimasis dėl Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. AI/GŽ/12/02/28 negaliojimo negalimas.

Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliacinio skundo argumentais, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-328/2014 buvo nagrinėjama pagal ieškovo UAB „Algos inspekcija“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, minėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl paskolos santykių tarp šalių buvimo ar nebuvimo, o ne Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Todėl priešingai nei teigia apeliantė, šios ir minėtos bylos nagrinėjimo dalykas yra skirtingas. Nors Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje padarė išvadą, kad rašteliai, kuriuose atsakovas nurodo apie pinigų gavimą iš G. Ž., labiau patvirtina G. Ž. piniginės prievolės atsakovui įvykdymą (CK 6.65 str. 1 d.), nei paskolos suteikimo atsakovui faktą, tačiau G. Ž. ir UAB „Algos inspekcija“ sudarytos 2012-02-28 Reikalavimo perleidimo sutarties nepripažino negaliojančia , nes tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta (CPK 265 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.). CPK 182 straipsnio 2 punkte, išreiškiančiame pozityvųjį res judicata poveikį, nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti, t. y. teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitoje civilinėje byloje konstatuotomis aplinkybėmis ir sprendė, kad nesant reikalavimo, negali likti galioti ir to reikalavimo perleidimo sutartis. Tuo labiau nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl minėtos Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi tokio reikalavimo anksčiau jis nebuvo pareiškęs.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas motyvais, kuriuos išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o šie argumentai nepatvirtina jokių CPK 329-330 straipsniuose numatytų pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasRūta Veniulytė-Jankūnienė