Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1022-343/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-29
Bylos Nr.: e2A-1022-343/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03182-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė (pirm.), Edvardas Paliokas, Edita Šliumpienė
Atsakovas: L. M.
Trečiasis asmuo: G. M., Būsto valda, Kauno vandenys, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių bankas, Kauno energija
Ieškovas: A. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1022-343/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03182-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.1.3.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. ir trečiojo asmens G. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, pagal atsakovės L. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. M. savarankišką ieškinį dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. (toliau – ieškovas) patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) ieškovo ir atsakovės L. M. (toliau – atsakovė) santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „M.“, o atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę; 3) padalyti santuokos metu įgytas transporto priemones: jam asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus kreditoriams – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kauno vandenys“, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Kauno energija“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Būsto valda“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir antstoliui R. B., pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolėmis; 5) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jis su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure. Iš pradžių jų šeimyninis gyvenimas buvo sklandus, tačiau vėliau išsiskyrė požiūriai į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Atsakovė nustojo jam jausti meilę, pagarbą, norėjo jį tik apgauti. Toks atsakovės elgesys ieškovui nepriimtinas nei moraliniu, nei teisiniu požiūriu. Anot ieškovo, santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės. Ieškovas nori pasilikti savo pavardę, o atsakovei pavardė gali būti palikta pagal jos pageidavimą. Nepilnamečių vaikų neturi. Išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove sudarė povedybinę sutartį, kurioje aptarė turtinius klausimus ir turto rėžimą, atsakovės asmeniškai įsigyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinį rėžimą, kreditorinių įsipareigojimų AB „Šiaulių bankas“ vykdymo sąlygas ir kt. Atsižvelgiant į tai, turi būti padalytos tik po sudarytos povedybinės sutarties įgytos transporto priemonės – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priteistinas jam) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priteistinas atsakovei). Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis įsigijo iš pinigų, kuriuos jam padovanojo brolis, todėl šis automobilis nutraukiant santuoką nedalytinas. Kreditorių neturi. Skoliniai įsipareigojimai kreditoriams – UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“, UAB „Būsto valda“, VMI ir antstoliui R. B., turi būti pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolėmis.

3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame teismo prašė: 1) atsakovės ir ieškovo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „M.“, o ieškovui – „M.“; 3) padalyti santuokos metu įgytas transporto priemones: atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti žemės sklypą su statiniais (gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir garažu), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine šalių nuosavybe; 5) padalyti žemės sklypą su statiniais (gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir garažu), esančius (duomenys neskelbtini) – ieškovui priteisti ½ dalį minėto nekilnojamojo turto, atsakovei priteisti ½ dalį minėto nekilnojamojo turto arba (alternatyvus reikalavimas) priteisti 82 795 Eur piniginę kompensaciją; 6) priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure. Atsakovė viena nuolat rūpinosi šeima, dukra, plėtojo verslą, dirbo. Tuo tarpu ieškovas jos atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, ilgą laiką nedirbo, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Ieškovas tinkamai nevykdė santuokinių pareigų, todėl santuoka turi būti nutraukta išimtinai dėl jo kaltės. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jai santuokinę pavardę „M.“. Išlaikymo sau iš ieškovo nereikalauja. Dėl transporto priemonių – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstymo ieškovo nurodytu būdu neprieštarauja. Pretenzijų į atsakovo vardu įgytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturi. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė povedybinę sutartį, kurioje aptarė turtinius klausimus ir turto teisinį rėžimą, jos asmeniškai įsigyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinį rėžimą, kreditorinių įsipareigojimų AB „Šiaulių bankas“ vykdymo sąlygas ir kt. Jokių pretenzijų dėl to nėra, tačiau pasirašant minėtą povedybinę sutartį, nebuvo aptartas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir garažu), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo minėtą žemės sklypą su statiniais pripažinti bendrąja jungtine jos ir ieškovo nuosavybe. Nutraukiant santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė turi būti padalinta – jai asmeninės nuosavybės teise turi būti priteista ½ dalis minėto nekilnojamojo turto arba ieškovui turint finansines galimybes, jai turi būti priteista 82 795 Eur piniginė kompensacija.

5. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais G. M. savarankiškame ieškinyje teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovės 11 000 Eur skolą, 1 259,73 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 6 d. atsakovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 11 000 Eur sumai. Nurodytu vekseliu atsakovė įsipareigojo minėtą sumą sumokėti iki 2019 m. gegužės 30 d. Atsakovės prašymu, 11 000 Eur sumą ji galėjo mokėti dalimis, pagal nustatytą grafiką, tačiau nei vienas mokėjimas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį atliktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, skola, priskaičiuotos palūkanos (1 259,73 Eur), taip pat procesinės palūkanos, turi būti priteistos teismo tvarka.

Atsiliepimas

7. Ieškovas atsiliepime į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais savarankišką ieškinį nurodė, kad jokios aplinkybės, susijusios su 2019 m. balandžio 6 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymu, jam nėra žinomos.

8. Atsakovė atsiliepimo į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais savarankišką ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „M.“, o atsakovei „M.“; padalino santuokos metu įgytas transporto priemones: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); skolinius įsipareigojimus kreditoriams – UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“, UAB „Būsto valda“, VMI ir antstoliui R. B., pripažino asmeninėmis atsakovės prievolėmis; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais savarankišką ieškinį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovės 828 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 1 317 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalį; priteisė valstybės naudai iš atsakovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – po 10,20 Eur.

10. Teismas, spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nesivadovavo ieškovo ir atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais, kadangi juos laikė nepatikimais. Nurodė, kad ieškovo iniciatyva pakviesti liudytojai yra jo draugai ir kaimynai, o atsakovės iniciatyva pakviesti liudytojai yra jai artimiausi giminaičiai – motina ir brolis.

11. Teismas, nesant byloje jokių įrodymų, patvirtinančių vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, laikė, kad nėra sąlygų ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Nurodė, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, sutuoktiniai nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, lygiaverčiai neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, dėl ko jų tarpusavio santykiai nutrūko. Sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ją nutraukė CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu.

12. Teismas ieškovui po santuokos nutraukimo paliko pavardę „M.“, o atsakovei „M.“, kadangi dėl pavardės ginčo ir prieštaravimų nekilo.

13. Teismas po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ginčo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų automobilių nebuvo.

14. Teismas po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus kreditoriams – UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“, UAB „Būsto valda“, VMI ir antstoliui R. B., pripažino asmeninėmis atsakovės prievolėmis, kadangi ginčo dėl šio reikalavimo taip pat nekilo.

15. Sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo žemės sklypą su statiniais (gyvenamuoju namu ir garažu), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Tokios pozicijos teismas laikėsi, nes atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir garažas) buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš atsakovės ir jos tėvų piniginių lėšų. Atsakovė neįrodinėjo kada ir kokia apimtimi pagerino gyvenamąją namą, ūkinį pastatą ar garažą, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kokie konkrečiai nurodytų nekilnojamojo turto objektų pagerinimai buvo atlikti. Svarbia aplinkybe teismas laikė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties 1.1 punktas numatė, jog visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei kitas turtas įgytas iki šios sutarties sudarymo turi tokį teisinį režimą, koks priklauso pagal įgijimo metu galiojusius teisės aktus. Tos pačios povedybinės sutarties 2.4 punktas nustatė, kad nutraukus santuoką arba šalims pradėjus gyventi teismo nustatytoje separacijoje, kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas lieka jo asmenine nuosavybe. Teismas vertino, kad, jeigu atsakovė žinojo, jog ji iš savo (ar savo artimų giminaičių) asmeninių lėšų pagerino sutuoktiniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tai ji privalėjo atsisakyti pasirašyti povedybinę sutartį, kurioje buvo įtrauktas 2.4 punktas. Darė išvadą, kad pačios atsakovės veiksmai (povedybinės sutarties pasirašymas) liudija, kad ji nelaikė, jog turi / turės kokių nors pretenzijų į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

16. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2018 m. balandžio 6 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį pasirašė atsakovė. Taip pat byloje nebuvo ginčo dėl to, kad minėtas paprastasis neprotestuotinas vekselis nustatytu terminu (2019 m. gegužės 30 d.) nebuvo apmokėtas. Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo parodė, kad pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Švaros etalonas” pramoninę skalbimo mašiną, kurios akcininkė ir vadovė buvo atsakovė. Kadangi UAB „Švaros etalonas” laiku neatsiskaitė, teisme buvo užvesta civilinė byla. Joje su UAB „Švaros etalonas” trečiasis asmuo pasirašė taikos sutartį, padarydamas 11 000 Eur nuolaidą. Tai padarė, nes atsakovė nurodytai sumai 2018 m. balandžio 6 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Jo manymu, tokiu būdu atsakovė garantavo, kad grąžins 11 000 Eur sumą vietoje UAB „Švaros etalonas“.

17. Teismas paties trečiojo asmens paaiškinimais nustatė, kad pagal ginčo vekselį jokia pinigų suma realiai atsakovei perduota nebuvo. Pažymėjo, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui.

18. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis civilinėje byloje Nr. 2-2028-1052/2018, susipažinęs su taikos sutarties turiniu, nenustatė, kad joje kokia nors dalis UAB „Švaros etalonas“ skolos būtų perkelta L. M.. Iš to darė išvadą, kad trečiajam asmeniui pagal 2018 m. balandžio 6 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį realiai neperdavus atsakovei 11 000 Eur sumos, jai pareiga tokią sumą grąžinti nekilo.

19. Pažymėjo, kad nors G. M. teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovė, pasirašydama 2018 m. balandžio 6 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tokiu būdu garantavo, kad grąžins 11 000 Eur sumą vietoje UAB „Švaros etalonas“, tačiau šioje situacijoje, teismo vertinimu, paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymas negalėjo būti prilyginamas garantijai. Akcentavo, kad G. M. su UAB „Švaros etalonas“ sudarius taikos sutartį tarp jų susiformavę prievoliniai teisiniai santykiai dėl pramoninės skalbimo mašinos pirkimo–pardavimo pasibaigė. Sprendė, kad garantija negalėjo būti užtikrintas jau pasibaigusios prievolės įvykdymas. Darė išvadą, jog trečiasis asmuo neįrodė, kad jį ir atsakovę sieja garantijos elementų turintys prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei kiltų pareiga grąžinti realiai negautą 11 000 Eur sumą, todėl savarankišką ieškinį atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

20. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą dalyje ir tenkinti jos reikalavimus: 1) šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu– gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė; 3) nutraukiant santuoką priteisti atsakovei ½ sklypo su statiniais (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 4) nutraukiant santuoką priteisti ieškovui ½ sklypo su statiniais (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), arba priteisti ieškovui sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo priteisti 82 795 Eur kompensaciją už jam tenkantį turtą asmeninės nuosavybės teise; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės teigimu, ieškovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti atsakovei jos sutuoktinio padaryti sužalojimai. Taip pat byloje surinktų įrodymų pakanka pagrįsti atsakovės teiginius, jog ieškovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą ir grasino jai šaunamuoju ginklu. Šie atsakovės argumentai pagrįsti ir įrodyti jos pačios paaiškinimais, liudytojų parodymais, taip pat aplinkybėmis, jog pas ieškovą kratos metu buvo rastas šaunamasis ginklas. Anot atsakovės, teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai liudytojais apklaustų Z. V. Š. ir D. Š. paaiškinimus vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo.

20.2. Teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė kaip yra sprendžiami turtiniai atsakovės reikalavimai, neaiškūs ir teismo sprendimo motyvai. Atsakovės nuomone, teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos.

20.3. Teismas netinkamai taikė CK 3.90 straipsnį ir visiškai nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo. Įstatyme ir nuoseklioje teismų praktikoje nėra numatyta pareiga vienam iš sutuoktinių įrodyti, kad turtas yra pagerintas, šiuo atveju, sukurtas asmeninėmis atsakovės ar jos tėvų lėšomis. CK 3.90 straipsnis numato, kad turtas, priklausantis vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jei turtas santuokos metu yra iš esmės pagerinamas vieno iš sutuoktinio lėšomis ir darbu arba bendromis sutuoktinių lėšomis. Aplinkybę, kad turtas buvo pagerintas – atlikta namo rekonstrukcija ir remontas, patvirtina kadastrinės bylos kopija ir nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma žyma – 2015 m. gruodžio 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Tuo tarpu reikalavimas teikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus yra nepagrįstas ir perteklinis, kadangi atliktų darbų mastas yra konstatuotas pateiktuose dokumentuose. Be to, statybos įstatymo prasme šiuo atveju santuokoje buvo atlikta rekonstrukcija ir tokiu būdu sukurtas daiktas, kuris turi būti dalijamas nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką. Atsakovės vertinimu, egzistuoja visi pagrindai tenkinti jos reikalavimą ir pripažinti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

21. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo savarankiškas ieškinys ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad vekselis atitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytus formalius reikalavimus. Nors dėl praleisto termino vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus galios, tačiau jis vis tiek yra laikomas pakankamu pagrindu pripažinti atsakovės prievolę kreditoriui, t. y. būtent atsakovė privalėjo įrodyti, kad prievolė yra pasibaigusi arba negalioja. Nagrinėjamu atveju atsakovė vekselio neginčijo.

Atsiliepimas

22. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia smurtavimo bei kitas nelojalumo versijas. Su tokiu kaltinimu ieškovas nesutinka ir mano, kad šios versijos pateiktos su tikslu laimėti geresnes turtines pozicijas byloje. Ieškovas psichologinio ir fizinio smurto atsakovės atžvilgiu nenaudojo, santuokos metu buvo ištikimas.

22.2. Atsakovės reikalavimas padalinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią valdą, tuo pačiu nenorint į dalintino turto sąrašą įtraukti ir savo asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, laikytinas nei teisinio, nei faktinio pagrindo neturinčiu gudravimu. Teigia, kad garažas buvo pastatytas 2000 m. Po vedybinės sutarties buvo statomas šildymo katilas ir kiti smulkūs remonto darbai, kuriuos apmokėjo ir atliko ieškovas. Be to, kaip matyti iš povedybinės sutarties, šalys jau iki (duomenys neskelbtini) siekė visiško turto atskirumo.

23. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais prašo teismo savo nuožiūra spręsti su ieškovu ir atsakove susijusius klausimus dėl santuokos nutraukimo ir turto pasidalinimo. Trečiasis asmuo prašo tenkinti jo pateiktą apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

26. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas patikslintas ieškinys ir priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais savarankiškas ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas ne visas teismo sprendimas, o atitinkamos jo dalys, t. y. atsakovė skundžia sprendimą dalyse dėl kaltės, kurios pagrindu buvo nutraukta šalių santuoka, bei dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimas skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo savarankiškas ieškinys dėl skolos priteisimo. Toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys dėl kiekvieno apeliacinio skundo atskirai.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

28. Dėl sutuoktinių kaltės. Nustatyta, kad ieškovas patikslintame ieškinyje teismo prašė šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, o atsakovė priešieškinyje suformulavo reikalavimą santuoką nutraukti išimtinai dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šalių sudarytą santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokios pozicijos laikėsi, nes nenustatė, kad byloje būtų pateikti duomenys išimtinai įrodantys kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Sprendė, kad nėra sąlygų ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukti CK 3.60 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, todėl ją nutraukė pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį.

29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jos teigimu, ieškovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti atsakovei jos sutuoktinio padaryti sužalojimai. Taip pat byloje surinktų įrodymų pakanka pagrįsti atsakovės teiginius, jog ieškovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą ir grasino jai šaunamuoju ginklu. Anot atsakovės, teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai liudytojais apklaustų Z. V. Š. ir D. Š. paaiškinimus vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 04 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 09 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

31. Pažymėtina, kad sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

32. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nenustatyta, kad pasitvirtintų atsakovės nurodyti argumentai, jog ieškovas prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Tokie duomenys į bylą nepateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu būtų egzistavusi reali grėsmė atsakovei (prieš ją sutuoktinis būtų smurtavęs), akivaizdu, kad ji būtų pasikreipusi į atitinkamas institucijas prašydama pagalbos. Atsakovės teiginiai dėl ieškovo smurtavimo jos atžvilgiu yra nepagrįsti ir laikytini kaip gynybinė jos pozicija. Teisėjų kolegija vertina neigiamai atsakovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė liudytojais apklaustų Z. V. Š. ir D. Š. paaiškinimus, laikė juos nepatikimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovaudamas minėtų liudytojų parodymais pasielgė pagrįstai, atsakovės teisių nepažeidė, kadangi lygiai taip pat teismas nesivadovavo ir ieškovo liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad atsakovės kviesti liudytojai buvo jos motina ir brolis, todėl teismas pagrįstai šiuos parodymus, kaip ir ieškovo kviestų liudytojų, parodymus vertino neobjektyviais, nepatikimais.

33. Apibendrindama šią dalį teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad šeima iširo būtent dėl ieškovo kaltės. Aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

34. Dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo arba kompensacijos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės reikalavimą pripažinti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir garažas) buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš atsakovės ir jos tėvų piniginių lėšų. Apylinkės teismas nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) buvo sudariusios povedybinę sutartį, kurios 1.1 punktas numatė, jog visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei kitas turtas įgytas iki šios sutarties sudarymo turi tokį teisinį režimą, koks priklauso pagal įgijimo metu galiojusius teisės aktus. Tos pačios povedybinės sutarties 2.4 punktas nustatė, kad nutraukus santuoką, kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas lieka jo asmenine nuosavybe. Darė išvadą, kad pačios atsakovės veiksmai (povedybinės sutarties pasirašymas) liudija, kad ji nelaikė, jog turi / turės kokių nors pretenzijų į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

35. Atsakovė su nurodytomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė kaip yra sprendžiami jos turtiniai reikalavimai, neaiškūs teismo sprendimo motyvai, teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias įstatymo normas, netinkamai taikė CK 3.90 straipsnį ir visiškai nepagrįstai netenkino jos reikalavimo. Anot apeliantės, priešingai nei nurodo teismas, aplinkybę, kad turtas buvo pagerintas – atlikta namo rekonstrukcija ir remontas, patvirtina kadastrinės bylos kopija ir nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma žyma – 2015 m. gruodžio 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Tuo tarpu reikalavimas teikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus yra perteklinis, kadangi atliktų darbų mastas yra konstatuotas pateiktuose dokumentuose. Be to, statybos įstatymo prasme šiuo atveju santuokoje buvo atlikta rekonstrukcija ir tokiu būdu sukurtas daiktas, kuris turi būti dalijamas nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką. Atsakovės vertinimu, egzistuoja visi pagrindai tenkinti jos reikalavimą ir pripažinti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

36. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas 2001 m. gruodžio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype yra registruotas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir garažas. Gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu ieškovas įgijo 1995 m. rugsėjo 18 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Garažo egzistavimo faktą patvirtina VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad garažas buvo pradėtas statyti 1996 m., o užbaigtas – 2000 m., teisinė registracija atlikta 2012 m. rugsėjo 14 d. Iš nustatyto seka išvada, kad minėti pastatai buvo įgyti ieškovo vardu tiek iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)), tiek iki povedybinės sutarties sudarymo ((duomenys neskelbtini)). Minimoje (duomenys neskelbtini) povedybinėje sutartyje šalys nustatė viso turto teisinį rėžimą, jo valdymo, naudojimosi ir disponavimo sąlygas. Sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, įgytas iki šios sutarties sudarymo turi tokį teisinį rėžimą, koks priklauso pagal įgijimo metu galiojusius teisės aktus.

37. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38. Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti šiame straipsnyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 16 punktą).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, daro išvadą, kad nors byloje esanti kadastrinės bylos kopija ir nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma žyma – 2015 m. gruodžio 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, patvirtina, kad turtas buvo pagerintas, tačiau to nepakanka atsakovės nuosavybės teisės pripažinimui į minėtą turtą konstatuoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė nenurodė, kokie ir kada konkrečiai ginčo dalyku tapusio nekilnojamojo turto objektų pagerinimai buvo atlikti, ar tie pagerinimai yra esminiai, iš kokių konkrečiai lėšų jie buvo atlikti, ar atsakovė prie pagerinimų atlikimo prisidėjo savo lėšomis (jos giminaičių lėšomis), kaip pasikeitė turto vertė dėl atliktų turto pagerinimų. Be to, šiuo atveju svarbiu įrodymu laikytina ir tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) povedybinė sutartis, kuria sutuoktiniai aptarė turimo turto teisinį rėžimą. Minėtos sutarties 1.1 punkte buvo numatyta, kad visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, t. y. piniginiai indėliai, lėšos banko sąskaitose, lėšos mokėjimo kortelėse, išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir pareigos ir kitas turtas įgytas iki šios sutarties sudarymo turi tokį teisinį režimą, koks priklauso pagal įgijimo metu galiojusius teisės aktus. Sutarties 2.4 punktas numatė, kad nutraukus santuoką arba šalims pradėjus gyventi teismo nustatytoje separacijoje, kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas lieka jo asmenine nuosavybe. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad povedybinė sutartis atsakovės būtų sudaryta ne laisva valia, todėl spręstina, kad ją sudarydama ji suprato sutarties sąlygas ir turi prisiimti iš jos kylančius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo. Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo vertinimui, kad jeigu atsakovė iš savo asmeninių lėšų pagerino ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, tai ji privalėjo atsisakyti pasirašyti povedybinę sutartį, kurioje buvo įtrauktas 2.4 punktas. Tuo tarpu atsakovė pasirašiusi minėtą sutartį, iš esmės pripažino, kad neturi ir neturės pretenzijų į ieškovui nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą. Sutartis galiojanti, nenuginčyta.

41. Teisėjų kolegija neigiamai vertina ir apeliantės argumentą, kuriame teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neaiškiai išdėstė skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, joje nenurodė kaip sprendžiami atsakovės priešieškinio reikalavimai. Priešingai apeliantės argumentams, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta aiškiai, joje nurodyta, kad patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, nurodyta, kokie konkrečiai reikalavimai patenkinti. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje papildomai neišskyrė atsakovės priešieškinyje suformuluoto reikalavimo dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo, kuris buvo netenkintas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški.

42. Apibendrindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo, todėl apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais apeliacinio skundo argumentų

43. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais savarankišku ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 11 000 Eur skolą, 1 259,73 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimus kildino iš 2018 m. balandžio 6 d. atsakovės pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio. Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens savarankišką ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad realiai jokia pinigų suma pagal ginčo vekselį atsakovei nebuvo perduota. Teismas laikė, jog trečiasis asmuo neįrodė, kad jį ir atsakovę sieja garantijos elementų turintys prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei kiltų pareiga grąžinti realiai negautą 11 000 Eur sumą.

44. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad vekselis atitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytus formalius reikalavimus. Apelianto teigimu, nors dėl praleisto termino vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus galios, tačiau jis vis tiek yra laikomas pakankamu pagrindu pripažinti atsakovės prievolę kreditoriui, t. y. būtent atsakovė privalėjo įrodyti, kad prievolė yra pasibaigusi arba negalioja. Teisėjų kolegija laikosi priešingos pozicijos nei apeliantas.

45. Apylinkės teismas nagrinėdamas trečiojo asmens savarankišką reikalavimą jo paties bei atsakovės paaiškinimais neginčijamai nustatė, kad pasirašant ginčo vekselį realiai atsakovei jokia pinigų suma perduota nebuvo. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad su UAB „Švaros etalonas” (atsakovė buvo šios įmonės vadovė) jis pasirašė taikos sutartį, padarydamas 11 000 Eur nuolaidą. Tai padarė, nes L. M. (atsakovė) nurodytai sumai pasirašė ginčo vekselį. Trečiasis asmuo laikė, kad tokiu būdu atsakovė garantavo, kad grąžins 11 000 Eur sumą vietoje UAB „Švaros etalonas“. Taipogi apylinkės teismas LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-2028-1052/2018 pagal ieškovo G. M. (trečiojo asmens šioje byloje) ieškinį atsakovei UAB „Švaros etalonas“ dėl įpareigojimo grąžinti daiktą ir sutartinių netesybų priteisimo. Minėtoje civilinėje byloje 2018 m. balandžio 9 d. buvo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis. Taikos sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad atsakovės UAB „Švaros etalonas“ skola ieškovui G. M. pagal 2014 m. lapkričio 3 d. išperkamosios nuomos sutartį yra 4 000 Eur. Taikos sutartyje nėra jokių duomenų, kad kokia nors dalis UAB „Švaros etalonas“ skolos būtų perkelta atsakovei L. M.. Be to, minėtoje byloje taikos sutartimi ieškovas atsisakė visų savo ieškinio reikalavimų atsakovės UAB „Švaros etalonas“ atžvilgiu. Sudarius taikos sutartį tarp minėtų šalių atsiradę prievoliniai teisiniai santykiai pasibaigė. Įvertinusi šias faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiasis asmuo neįrodė, kad jį ir atsakovę sieja garantijos elementų turintys prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei kiltų pareiga grąžinti realiai negautą 11 000 Eur sumą. Konstatuotina, kad ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame teismo sprendime.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

47. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantų apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Dėl žyminio mokesčio. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi atidėjo atsakovei 1 461 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, paduodant apeliacinį skundą, iki apeliacinės instancijos teismas priims procesinį sprendimą šioje byloje. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad civilinė byla apeliacinėje instancijoje išnagrinėta – atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, iš jos valstybei priteistinas atidėtas 1 461 Eur dydžio žyminis mokestis.

49. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespendžiamas.

50. Kauno apygardos teisme 2022 m. rugpjūčio 16 d. gautas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 800 Eur išlaidas, pateikė jų dydį pagrindžiantį įrodymą – 2022 m. gegužės 26 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 833193, iš kurio matyti, kad buvo patirta nurodyta išlaidų suma. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad ieškovas apeliacinėje instancijoje atsiliepimą pateikė tik dėl atsakovės apeliacinio skundo, ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui A. M., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. M., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės L. M., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 461 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasRūta PalubinskaitėEdita Šliumpienė