- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-2369-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01847-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- K. M., D. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, B. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų K. M. ir D. M. patikslintą ieškinį atsakovui S. B. dėl servituto nustatymo ir draudimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, B. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovai K. M. ir D. M. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui S. B. (toliau – ir atsakovas) dėl įpareigojimo atkurti privažiuojamąjį kelią, servituto nustatymo ir draudimo atlikti veiksmus, prašydami: 1) įpareigoti atsakovą pašalinti visas naudojimosi privažiuojamuoju keliu, pagal UAB „Vilniaus geodezijos linija“ 2022 m. liepos 8 d. parengto servituto nustatymo plano duomenis einančiu per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kliūtis, o atsakovui šio įpareigojimo per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, leisti ieškovui K. M. atlikti kliūčių pašalinimo darbus atsakovo lėšomis; 2) nustatyti neterminuotą, neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę viešpataujančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal 2022 m. liepos 8 d. UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtą servituto nustatymo planą, plane pažymėtą atitinkamomis koordinatėmis; 3) uždrausti atsakovui sudaryti bet kokias kitas kliūtis ieškovams ir kitiems asmenims pateikti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), per privažiuojamąjį kelią, einantį per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas K. M. (toliau – ir ieškovas) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą per 3 kalendorines dienas nuo teismo nutarties kopijos įteikimo jam dienos pašalinti visas naudojimosi keliu kliūtis (įskaitant, bet neapsiribojant – nustumti betono blokus, pašalinti smėlį, atlikti žemės išlyginimo darbus) ir leisti bei netrukdyti visoms transporto priemonėms pravažiuoti ir asmenims pėsčiomis praeiti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per kelią, einantį per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 8 d. UAB „Vilniaus geodezijos linija“ plane pažymėtą atitinkamomis koordinatėmis; 2) atsakovui per teismo nutartyje nustatytą laiką neįvykdžius įpareigojimo pašalinti esančias naudojimosi nurodytu keliu kliūtis, leisti ieškovui atlikti esančių ir būsimų kliūčių pašalinimo darbus atsakovo sąskaita, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Grįsdamas šį prašymą, ieškovas nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, o grėsmė teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, nes atsakovas imasi veiksmų, kuriais galimai siekia pasunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas iki kilusio ginčo su atsakovu ginčo keliu naudojosi daugiau nei 10 metų, šis kelias yra vienintelis, kuriuo galima pateikti į ieškovo ir jo šeimos narių žemės sklypą bei gyvenamąjį namą. Atsakovas niekuomet nekėlė pretenzijų ieškovui dėl naudojimosi šiuo keliu, tačiau nuo 2022 m. birželio 11 d. siekia apriboti ieškovo galimybes naudotis keliu – užtvėrė kelią gelžbetoniniais blokais, užblokavo išvažiavimą pas ieškovą atvykusiems svečiams, perkasė bei išrausė dalį kelio, savo automobilio užtvėrė kelią ieškovui, pylė buitines atliekas, smėlį ir kt. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo, tačiau ginčo nagrinėjimo laikotarpiu būtina užtikrinti ieškovo ir jo šeimos narių, prireikus – specialiųjų tarnybų transporto, galimybę privažiuoti prie ieškovams priklausančio gyvenamojo namo. Faktiškai esantis ginčo kelias yra vienintelis, kuriuo galima privažiuoti prie ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, todėl turi būti užtikrinta ieškovų teisė patekti ir tinkamai naudotis namu, iki bus išnagrinėtas ginčas dėl servituto nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7482-494/2022 ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigojo atsakovą per 3 kalendorines dienas nuo teismo nutarties kopijos įteikimo jam dienos pašalinti visas naudojimosi keliu kliūtis (įskaitant, bet neapsiribojant – nustumti betono blokus, pašalinti smėlį, atlikti žemes išlyginimo darbus) ir leisti bei netrukdyti visoms transporto priemonėms pravažiuoti ir asmenims pėsčiomis praeiti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per kelią, einantį per žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 8 d. UAB „Vilniaus geodezijos linija“ plane pažymėtą atitinkamomis koordinatėmis; 2) atsakovui per teismo nutartyje nustatytą laiką neįvykdžius įpareigojimo pašalinti esančias naudojimosi nurodytu keliu kliūtis, leido ieškovui atlikti esančių ir būsimų kliūčių pašalinimo darbus atsakovo sąskaita, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
4. Teismas išaiškino, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio pagrįstumo reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų duomenų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taip pat teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui, siekiant išsaugoti status quo. Prevencinių priemonių taikymas galimas net ir tais atvejais, kai ieškinio reikalavimai sutampa su laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi. Tai teismui ad hoc nekliudo taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę, nes ji padeda įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir yra laikino pobūdžio (taikoma tol, kol byla bus baigta nagrinėti iš esmės), be to, negali turėti jokios įtakos galutiniam teismo sprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad ginčo kelias į ieškovo žemės sklypą per atsakovo žemės sklypą egzistuoja ir yra įrengtas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šis kelias šiai dienai yra vienintelis privažiavimo kelias iki ieškovo sklypo. Ieškovas tik šiuo keliu privažiuodavo prie savo gyvenamojo namo nuo pat žemės sklypo įsigijimo, t. y. nuo 2012 metų. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, kad atsakovas praardė šį, per jo žemės sklypą einantį, kelią, kuriuo ieškovas važiuodavo į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, užtvėrė kelią betoniniais luitais, pila ant jo buitines atliekas, atvežė ir išpylė didelį kiekį smėlio, grasina apsitverti tvora, teismas konstatavo, jog yra pagrindas spręsti, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui toliau atliekant aktyvius veiksmus, nukreiptus į pravažiavimo ginčo keliu sunkinimą, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės ne tik pasunkėtų, bet taptų neįmanomas, kas savo ruožtu padidina sprendimo įvykdymo terminus ir sąnaudas.
6. Teismo vertinimu, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovo bei atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovo teisių ir interesų, nes jas taikant šalys bus grąžintos į tą faktinę situaciją, kuri buvo tarp šalių ilgą laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos. Toks laikinas ginčo situacijos sureguliavimas, t. y. kol byla nagrinėjama teisme, yra laikino pobūdžio, todėl negalėtų įtakoti atsakovo interesų, kai ginčo šalys tokiu būdu būtų grąžintos į status quo situaciją, kuri buvo nuo 2016 metų, kai atsakovas įsigijo žemės sklypą, iki pat 2022 m. birželio 11 d., kuomet atsakovas užtvėrė kelią betoniniais blokais.
7. Teismas padarė išvadą, kad šiai dienai laikinas kilusio ginčo sureguliavimas galimas vieninteliu būdu – leidžiant ieškovui laikinai (bylos nagrinėjimo metu) naudotis per atsakovo žemės sklypą einančiu keliu, kuris yra vienintelis įrengtas privažiuojamasis kelias į ieškovo žemės sklypą. Kaip rodo byloje esantys šalių pateikti įrodymai, nors detaliajame plane yra nurodyta suprojektuota kelio vieta atsakovo žemės sklype, tačiau faktinio kelio šiuo metu ten nėra ir jis toje vietoje niekuomet įrengtas nebuvo. Ten yra miško paklotė, auga pušys ir kita augmenija, todėl laikino kelio ar pravažiavimo įrengimas numatytoje servitutinėje zonoje objektyviai yra neįmanomas, net atsakovui ir išreiškus poziciją byloje, kad pravažiavimas į ieškovo sklypą turi būti per jo žemės sklypą.
8. Įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, šalių pateiktus įrodymus ir atsakovo elgesį viso teisminio proceso metu, teismas konstatavo, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovui neturint jokio kito privažiavimo prie savo gyvenamojo namo, išskyrus faktinį kelią per atsakovo žemės sklypą, ginčo šalių interesų pusiausvyra būtų iš esmės pažeista, suteiktų atsakovui nepagrįstą pranašumą, leistų jam ir toliau sudaryti ieškovui kliūtis patekti į savo žemės sklypą. Byla teisme nagrinėjama jau daugiau kaip vienerius metus ir visą tą laiką ieškovas neturi galimybės privažiuoti prie savo gyvenamojo namo vieninteliu faktiškai egzistuojančiu keliu, o atsakovas nuolat įrenginėja įvairias kliūtis, kad ieškovas negalėtų patekti į savo namus. Toks atsakovo elgesys, teismo vertinimu, tik toliau skatina interesų konfliktą tarp šalių. Būtent prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ieškovas teismo prašo laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, užtikrinti ieškovui realią galimybę privažiuoti prie savo namų bent jau tol, kol byla nagrinėjama teisme, ir užkirsti kelią atsakovo elgesiui, kuris kelią grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir/ar jo vykdymo apsunkinimui, žalos ieškovui ir jo turtui atsiradimą. Teismo vertinimu, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sudarytų sąlygas užtikrinti normalų ginčo teisinių santykių funkcionavimą, kol byloje nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, juo labiau, kad byloje yra duomenys, kad atsakovas ginčo laikotarpiu kliudo ir grasina ateityje trukdyti ieškovui patekti į ieškovo gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas S. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Visi ieškovo reikalavimai formuluojami išimtinai vien tik UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengto servituto nustatymo plano pagrindu. UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtas servituto nustatymo planas iš esmės prieštarauja galiojančiam ir vykdytinam 2013 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-610 patvirtintam detaliajam planui. UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtas servituto nustatymo planas yra netikslus bei neteisėtas, nes nustato 2 kv. m didesnį faktinį kelio plotą nei tą, kuriuo buvo iš draugiškumo ieškovui leista naudotis. Dėl to teismas neturėjo pagrindo remtis nurodytu planu. Be to, atsakovo žemės sklypas niekada nebuvo ir nėra tarnaujantis žemės sklypas ieškovo žemės sklypo atžvilgiu. Atsakovo žemės sklype buvęs dėl draugiškumo ir kaimyniškumo susiformavęs keliukas nepatenka į projektinius ieškovo ir atsakovo žemės sklypų brėžinius, nes šių žemės sklypų projektuose numatyta, kad keliukas turi būti atsakovo žemės sklype esančioje ir detaliajame plane pavaizduotoje servitutų zonoje. Kelio servitutas negali būti nustatytas toje vietoje, kuri nėra nurodyta atsakovo žemės sklypo detaliajame plane, o ieškovas per ilgą laiką įprato naudotis jam dėl draugiškumo laikinai leistu pravažinėti keliuku, kuriuo važiuoti jam patogiau ir ekonomiškai naudingiau. Atsakovas ne kartą siūlė ieškovui pačiam savo sąskaita įsirengti kelią atsakovo žemės sklype detaliajame plane nurodytoje servituto zonoje. Tačiau ieškovas sąmoningai nesiima jokių aktyvių veiksmų tokio kelio įrengimui. Reikalavimams neatitinkant detaliojo plano, ieškinio reikalavimai negali būti laikomi tikėtinai pagrįstais.
9.2. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris yra patenkintas ginčijama nutartimi, turinio (dalyko ir pagrindo) prasme yra iš esmės analogiškas prieš tai ieškovo jau teiktiems iš esmės tapatiems prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, kurie tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų yra išnagrinėti, įvertinti bei jų atžvilgiu jau yra priimti atitinkami teismų sprendimai.
9.3. Ieškovas į savo žemės sklypą gali patekti per trečiojo asmens žemės sklypą. Tą patvirtina: 1) 2022 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; 2) kadastro žemėlapio ištrauka; 3) video medžiaga. Yra ne viena, o dvi realios patekimo į ieškovo sklypą galimybės.
9.4. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra dėstomi deklaratyvūs teiginiai, kurių pagrindu yra priimta ginčijama nutartis, įpareigojanti atsakovą vykdyti neteisėto dokumento sprendinius, t. y. UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengto servituto nustatymo plano sprendinius, ir tai atlikti savo pinigais bei laiko sąskaita. Tokiu būdu ieškovui suteikiamas nepagrįstas pranašumas šioje byloje, iš esmės suvaržant atsakovo nuosavybės teises. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos. Ieškovo reikalaujamas teismo keliu nustatyti kelio servitutas yra buvusio faktinio keliuko vietoje, kuri yra visai šalia atsakovo gyvenamojo namo, kas atitinkamai pažeidžia atsakovo teisę į privatumą.
9.5. Atsakovo žemės sklype kelias nebeegzistuoja, o teismo nutartis neaiški bei neapibrėžta, nes teismas nenurodė, kokius kelio atkūrimo darbus, kokiais terminais, iš kokių medžiagų ir kokiu būdu atsakovas turėtų atlikti; kokios tai turės įtakos atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teisei. Teismo nutartimi nėra formuluojamas konkretus bei aiškus įpareigojimas atsakovui. Be to, faktinio privažiuojamojo kelio per atsakovo žemės sklypą šiai dienai nebėra, jis yra sunaikintas, todėl atsakovas nepagrįstai įpareigotas savo lėšomis įrengti naują kelią ieškovo naudai. Atsižvelgiant į tai, kad kelias neatitinka detaliojo plano sprendinių, ieškinio reikalavimo tenkinimas mažai tikėtinas, o atsakovo įpareigojimas įrengti tokį kelią sukeltų didelių nuostolių atsakovui, pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepimas
10. Ieškovas K. M. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškinys yra prima facie pagrįstas, o dėl besitęsiančių atsakovo veiksmų visumos galima spręsti, kad egzistuoja grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
10.2. Atsakovas atskirajame skunde plačiai aptaria byloje esančius duomenis, servituto nustatymo planus, pateikia įrodymų vertinimą, tačiau nepasisako ir neneigia faktinių aplinkybių, išdėstytų ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo dėstomos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimai, nenagrinėtini sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
10.3. Faktinis egzistuojantis kelias per atsakovo žemės sklypą yra vienintelė reali ieškovo ir jo šeimos narių galimybė privažiuoti į jam priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Iki kilusio ginčo su atsakovu, ieškovas šiuo keliu naudojosi nuo 2012 m. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas į savo žemės sklypą gali patekti per trečiojo asmens žemės sklypą, yra nepagrįsti, nes ten nėra kelio ir jo niekada nebuvo, o vietose, kuriose nėra medžių, yra miško paklotė ir kiti želdiniai. Įregistruotas, bet neįrengtas kelio servitutas per trečiojo asmens žemės sklypą veda į atsakovo žemės sklypą, o ne ieškovo.
10.4. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones nepažeis atsakovo interesų, nes, jas pritaikius, šalys bus grąžintos į tą faktinę situaciją, kuri buvo susiklosčiusi ilgą laikotarpį. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra veiksmingos, nes, teismui priėmus skundžiamą nutartį, buvo pašalintos kliūtys ieškovui naudotis esamu keliu ir šiuo metu ieškovas ir jo šeimos nariai gali patekti į jiems priklausantį gyvenamąjį namą.
11. Trečiasis asmuo B. M. atsiliepimu prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra užfiksuota ieškovo patekimo į savo žemės sklypą galimybė iš trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo, nes jokio faktinio kelio realiai nėra ir niekada nebuvo. Apie tokio patekimo galimybę antstolei nurodė tik pats atsakovas, tačiau faktinių aplinkybių protokole toks kelias nėra fiksuotas. Vienintelis faktiškai egzistuojantis privažiavimo kelias iki ieškovo žemės sklypo yra ginčo kelias per atsakovo žemės sklypą. Aplinkybė, kad ieškovo sutuoktinė iki 2022 m. lapkričio mėn. retkarčiais pastatydavo savo automobilį trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype ir toliau per mišką pėsčiomis nueidavo iki savo žemės sklypo, skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
14. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė papildomus įrodymus – vaizdo įrašus ir duomenis iš Juridinių asmenų dalyvių sistemos. Ieškovas kartu su atsiliepimu pateikė papildomus įrodymus – fotonuotraukas ir vaizdo įrašus.
15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su sprendžiamu klausimu, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo išsprendimui, taip pat į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, t. y. jis papildomų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, įvertinęs aplinkybę, jog dalyvaujantys bylos asmenys turėjo galimybę su teikiamais duomenimis susipažinti, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Taip pat priimtini ieškovo su atsiliepimu teikiami duomenys, atsižvelgiant į tai, jog jie teikiami reaguojant į atskirojo skundo argumentus ir atspindi situaciją, susiklosčiusią po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą pašalinti visas naudojimosi keliu kliūtis (įskaitant, bet neapsiribojant – nustumti betono blokus, pašalinti smėlį, atlikti žemės išlyginimo darbus) ir leisti bei netrukdyti visoms transporto priemonėms pravažiuoti ir asmenims pėsčiomis praeiti į ieškovams priklausantį žemės sklypą keliu, einančiu per atsakovui priklausantį žemės sklypą.
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
19. Sprendžiant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismų praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinus patikslintame ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ir pateiktus teisinius argumentus, galima teigti, kad patikslinto ieškinio reikalavimai preliminariai pagrįsti – patikslintame ieškinyje suformuluoti reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, argumentacija, pateikti patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Patikslinto ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo sprendimas.
21. Šios išvados nepaneigia atskirajame skunde plačiai dėstomi argumentai, kuriais iš esmės pasisakoma dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo, t. y. ginčijamas ieškinys. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas detaliai argumentuoja, kad ieškinio reikalavimai grindžiami UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtu servituto nustatymo planu, kuris prieštarauja patvirtintam detaliajam planui, yra netikslus bei neteisėtas, kad atsakovo žemės sklypas niekada nebuvo ir nėra tarnaujantis žemės sklypas ieškovo žemės sklypo atžvilgiu, kad atsakovo žemės sklype buvęs dėl draugiškumo susiformavęs ginčo kelias nepatena į projektinius ieškovo ir atsakovo žemės sklypų brėžinius, kad kelio servitutas negali būti nustatytas toje vietoje, kuri nėra nurodyta atsakovo žemės sklypo detaliajame plane, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas neproporcingai pažeis atsakovo teises bei teisėtus interesus ir pan. Tokio pobūdžio aplinkybės ir argumentai, susiję su ieškiniu prašomo nustatyti servituto nustatymo plano (ne)tikslumu, (ne)teisėtumu, (ne)pagrįstumu, (ne)proporcingumu bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjant iš esmės, o teismas dėl nurodytų atsakovo argumentų galės pasisakyti tik išklausęs šalių paaiškinimų, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, teismas, kaip minėta, turi vertinti sąlygų tokioms priemonėms taikyti (ne)buvimą, tačiau negali ir neturi išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti aplinkybes, sudarančias bylos nagrinėjimo esmę – esančias ieškinio / atsiliepimo į jį faktiniu bei teisiniu pagrindu. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog atsakovo dėl ieškinio reikalavimo esmės bei (ne)pagrįstumo dėstomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
22. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).
23. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus ir užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010). Spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (ne)buvimo, teismas atsižvelgia į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
24. Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas ieškinys iš esmės dėl kelio servituto nustatymo, o ginčas kilęs dėl tokio kelio servituto vietos. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, argumentuoja, kad vienintelis faktiškai ir realiai egzistuojantis privažiavimas prie ieškovams priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo yra ginčo kelias, o atsakovas sudaro kliūtis šiuo keliu naudotis, dėl ko atimama ieškovų teisė patekti prie jiems priklausančio būsto. Prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – išsaugoti esamą situaciją, kai ieškovas ilgą laiką prie savo gyvenamojo namo ir žemės sklypo privažiuodavo ginčo keliu. Taigi, šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą bei išsaugojimą (status quo).
25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nustatė, kad ginčo kelias į ieškovo žemės sklypą per atsakovo žemės sklypą egzistuoja ir šiuo metu tai yra vienintelis privažiavimo kelias iki ieškovo sklypo, o ieškovas tik šiuo keliu privažiuodavo prie savo gyvenamojo namo nuo 2012 metų. Taip pat teismas nustatė, kad, kilus ginčui dėl šio kelio, ieškovas kreipėsi į teismą kelio servitutui nustatyti, o atsakovas, nesutikdamas su ieškovo prašomu nustatyti kelio servitutu, ėmėsi aktyvių veiksmų – esantį faktinį ir ieškovo nuo 2012 m. naudotą kelią suardė, užtvėrė betoniniais luitais, išpylė didelį kiekį smėlio. Dėl to teismas, esamai padėčiai išlaikyti iki ginčo išnagrinėjimo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, skirtas užtikrinti laikiną ieškovo teisę patekti į jam priklausantį sklypą ginčo keliu.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, užtikrinant ieškovų teisę patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į atsakovo atliekamus veiksmus, nagrinėjamoje situacijoje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas išsaugoti esamą padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Nagrinėjamu atveju taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Todėl, siekiant išvengti konfliktinių situacijų nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti laikiną naudojimosi ginčo keliu ir ieškovų patekimo į jiems priklausantį žemės sklypą tvarką iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad tokia tvarka ir buvo nustatyta, užtikrinant abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ginčijamas laikinąsias apsaugos priemones, teisingai išaiškino, jog šių priemonių taikymas neturi įtakos galimam ginčo išnagrinėjimo iš esmės rezultatui ir po bylos išnagrinėjimo ieškovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą ginčo keliu gali būti atmestas, tačiau iki ginčo baigties būtina užtikrinti esamos situacijos stabilumą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai šios teismo išvados nepaneigia.
27. Pirma, atsakovas atskirajame skunde argumentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, nes ieškovas į savo žemės sklypą gali patekti per trečiojo asmens žemės sklypą, t. y. atsakovo teigimu, yra ne viena, o dvi realios patekimo į ieškovo sklypą galimybės. Tačiau iš bylos medžiagos ir procesinių dokumentų turinio matyti, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovai ilgą laiką į savo sklypą patekdavo ginčo keliu. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu realiai būtų įrengtas ir galimas eksploatuoti kitas galimas privažiavimas prie ieškovams priklausančio sklypo, išskyrus ginčo kelią. Galimybių įrengti tokį kitą privažiavimo kelią (ne)buvimas – tai ginčo nagrinėjimo iš esmės klausimas, susijęs su reikalavimo nustatyti ginčo kelio servitutą pagrįstumo vertinimu. Tuo tarpu iš atsakovo nurodyto 2022 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kitų duomenų matyti, jog šiuo metu realiai ir faktiškai kito galimo eksploatuoti kelio į ieškovų sklypą nėra. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolės įvardintos dvi galimybės patekti į ieškovų sklypą nėra fiksuotos kaip egzistuojančios, o nurodytos kaip į antstolę besikreipusio asmens teiginiai. Iš prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtų nuotraukų matyti, kad realiai antro pravažiavimo kelio nėra – matyti medžiai, miško paklotė bei augmenija. Klausimas dėl galimybės tokį kelią įrengti, kaip minėta, yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas. Bylos nagrinėjimo metu nesant kito įrengto ir naudojamo kelio, laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagrįstai nustatyta atsakovo pareiga netrukdyti ieškovams laikinai naudotis esamu ginčo keliu, kaip, bent kol kas, vieninteliu keliu į ieškovų sklypą.
28. Antra, atsakovas atskirajame skunde argumentuoja, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustačius ieškovų teisę naudotis ginčo keliu, ieškovui suteikiamas nepagrįstas pranašumas šioje byloje, iš esmės suvaržant atsakovo nuosavybės teises; tokios priemonės yra neproporcingos, nes ginčo kelias yra sunaikintas ir pareikalaus atsakovo išlaidų jį atstatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Viena vertus, argumentai dėl ginčo kelio įtakos atsakovo teisėms bei teisėtiems interesams yra bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimo iš esmės klausimas. Kita vertus, nėra pagrindo spręsti, jog ilgą laiką ieškovų naudoto kelio išlaikymas ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpiu neproporcingai pažeistų atsakovo teises – tai yra iš esmės esamos situacijos ,,įšaldymas“ ginčo nagrinėjimo laikotarpiui, o situacija bus išspręsta galutiniu teismo procesiniu sprendimu. Pastebėtina, kad asmenų tarpusavio ginčai sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, jiems kreipiantis dėl teisių bei teisėtų interesų gynimo į kompetentingas institucijas. Šiuo atveju, kilus šalių ginčui, atsakovas savo nuožiūra ėmėsi aktyvių ir destruktyvių veiksmų naikindamas ilgą laiką naudojamą ir vienintelį esamą privažiavimą iki ieškovų sklypo. Tokie veiksmai negali būti laikomi tinkama savo teisių bei teisėtų interesų gynyba, ypač atsižvelgiant į ieškovams sukeliamas pasekmes – užkirstą ilgalaikę galimybę patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį būstą. Klausimas, ar tokią teisę naudotis ginčo keliu ieškovai turi, bus išspręstas nagrinėjant ginčą, o atsakovas, ėmęsis aktyvių veiksmų trukdant naudotis ginčo keliu iki šalių ginčo išnagrinėjimo teisės aktų nustatyta tvarka, turi prisiimti tokių veiksmų nulemtas išlaidas. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios esamos situacijos išsaugojimą iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, būtų neproporcingos.
29. Trečia, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad skundžiama teismo nutartis yra neaiški ar neapibrėžta. Kaip matyti iš teismo nutarties turinio, teismas neįpareigojo atsakovo nei tiesti naujo kelio, nei atlikti kokius nors statybos darbus ar pan. Atsakovas buvo įpareigotas atkurti iki ginčo buvusią ilgalaikę ginčo kelio situaciją ir ją išlaikyti, nekliudant ieškovams iki ginčo išnagrinėjimo laikinai naudotis ginčo keliu, kaip jie tai darė ilgą laiką iki ginčo. Iš ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų nuotraukų matyti, kad teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti įpareigojimai buvo įvykdyti. Taigi, nėra prielaidų manyti, jog teismo nutartis būtų atsakovui nesuprantama.
30. Ketvirta, atmestini kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikia ne pirmą kartą ir tapatus prašymas teismų jau buvo išspręstas. Teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Tokias priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas. Ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad paskutinį kartą laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas buvo spręstas pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimis. Iš pateikto naujo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, jog ieškovas argumentuoja, kad atsakovas 2023 m. balandžio 1 d., 2023 m. liepos 12 d., 2023 m. liepos 20 d. atliko veiksmus, trukdančius ieškovui naudotis ginčo keliu. Taigi, šios aplinkybės atsirado jau po minimų nutarčių priėmimo, dėl ko ieškovas turėjo pagrindą kreiptis su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo naujai atliktais aktyviais veiksmais, sudarė pagrindą teismui vertinti situaciją, kaip reikalaujančią papildomų priemonių esamai padėčiai ,,įšaldyti“ iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-52012), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis nurodytu ir įvertinus tai, kad kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
33. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.