- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-531-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01847-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- K. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu ieškiniu), kuriuo prašė:
1) įpareigoti atsakovą S. B. (toliau – ir atsakovas) pašalinti visas naudojimosi privažiuojamuoju keliu pagal UBA „Vilniaus geodezijos linija“ 2022 m. liepos 8 d. parengto plano duomenis einančiu per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (įskaitant, bet neapsiribojant - nustumti betono blokus, pašalinti augaliją (jeigu tokia buvo pasodinta), atlikti žemės išlyginimo darbus). Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui K. M. suteikti teisę atlikti nurodytus naudojimosi kelio servitutu kliūčių pašalinimo darbus atsakovo lėšomis, išieškant ieškovo patirtas išlaidas iš atsakovo;
2) nustatyti neterminuotą, neatlygintiną 76 m2 ploto kelio servitutą pagal 2022 m. liepos 8 d. UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtą servituto nustatymo planą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę viešpataujančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku;
3) uždrausti atsakovui sudaryti bet kokias kitas kliūtis ieškovui ir kitiems asmenims patekti į ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), per privažiuojamąjį kelią pagal UBA „Vilniaus geodezijos linija“ 2022-07-08 parengto servituto nustatymo plano duomenis, einantį per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
1) įpareigoti atsakovą leisti visoms transporto priemonėmis važiuoti ir asmenims pėsčiomis eiti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ieškovo žemės sklypas), keliu, einančiu per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atsakovo žemės sklypas), UBA „Vilniaus geodezijos linija“ 2022 m. liepos 8 d. plane pažymėtą koordinatėmis: (duomenys neskelbtini).
2) leisti ieškovui atlikti kelio atkūrimo darbus kelyje, UBA „Vilniaus geodezijos linija“ 2022 m. liepos 8 d. plane pažymėtame koordinatėmis: (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad vienintelis realus patekimas į Ieškovui priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą yra tik per kelią, suformuotą Atsakovo žemės sklype.
4. Ieškovas prašo nustatyti ir leisti naudotis keliu būtent ten, kur kelias yra ir kuriuo ieškovas naudojosi nuo 2012 m. gegužės 16 d., kai nusipirko Ieškovo žemės sklypą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma apsaugoti per daugelį metų nusistovėjusią praktiką dėl patekimo į Ieškovo žemės sklypą.
5. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Taigi, tikimybė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti priimtas, nepaneigta.
6. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga priklauso nuo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio. CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas teismo proceso metu siekia laikinai privažiuoti prie Ieškovo žemės sklypo, kur yra jo ir jo šeimos gyvenamoji vieta, teismo proceso metu. Ginčo nėra, kad šiuo metu nėra galimybės privažiuoti prie Ieškovo žemės sklypo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. preliminariai įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Papildomai teismas pažymėjo, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas ir šių reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės;
7.2. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui;
7.3. tai, kad ieškovas negali patekti į Ieškovo žemės sklypą, ieškovas grindžia ieškovo pateiktomis ortofoto nuotraukomis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, papildomais paaiškinimais su video medžiaga, antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. faktinių aplinkybių protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (su fotonuotraukomis), iš kurio matyti, kad nėra kito suformuoto privažiavimo automobiliu Ieškovo žemės sklypą, kaip tik per kelią, suformuotą Atsakovo žemės sklype ir trečiajam asmeniui priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra suformuotas kelias iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) toliau iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), privažiavimas yra neįmanomas dėl įrengtos elektros skydinės, šulinio, medžių bei gausios augmenijos. Patekimas į Ieškovo žemės sklypą per Atsakovės žemės sklypą yra užblokuotas betoniniais blokais, o kelio danga sugadinta (nelygi);
Atsiliepimas
7.4. kaip matyti iš detaliojo plano, privažiavimas prie Ieškovo žemės sklypo buvo numatytas būtent per dabartinį Atsakovo žemės sklypą. Tačiau teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į prašymą nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovo pateiktas UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtas 2022 m. liepos 8 d. servituto nustatymo planas ne tik iš esmės prieštarauja detaliojo plano sprendiniams ir yra netikslus, bet dar ir akivaizdžiai parodo ieškovo siekį padalinti atsakovo žemės sklypą į dvi atskiras dalis po atitinkamai 2420 kv. m ir 552 kv. m ploto sklypelius (2022 m. liepos 19 d. situacijos schema), atskirtus net 74 kv. m ploto nauju, iki tol net neegzistavusiu, servitutiniu keliu, nepatenkančiu į detaliajame plane nurodytą servitutų zoną, kad toks Atsakovo žemės sklypo de facto padalinimas į dvi atskiras dalis iš esmės pažeistų atsakovo nuosavybės teisę bei teisėtą lūkestį turėti įsigijus tokį žemės sklypą, koks jis buvo numatytas įsigijimo dokumentuose ir atspindėtas detaliajame plane;
7.5. kaip matyti iš atsakovo pateikto antstolės Astos Stanišauskaitės 2022 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (su fotonuotraukomis), tiek į Ieškovo žemės sklypą, tiek ir į Atsakovo žemės sklypą galima patekti dviem būdais: į Ieškovo žemės sklypą galima patekti nuo pagrindinio kelio tiesiogiai per tarnaujantį žemės sklypą ir netiesiogiai per Atsakovo žemės sklypą, papildomai dar kertant miško žemės sklypą; o į Atsakovo žemės sklypą nuo pagrindinio kelio galima patekti tiesiogiai per miško žemės sklypą arba tiesiogiai per tarnaujantį žemės trečiojo asmens sklypą. Teismo nuomone, šiame faktinių aplinkybių protokole konstatuotos faktinės aplinkybės nepaneigia galimybės ieškovui patekti į Ieškovo žemės sklypą ir per trečiajam asmeniui priklausantį sklypą;
Šalies argumentai
7.6. ieškovas pripažįsta, kad Atsakovo žemės sklype ieškovo nurodytas kelias šiuo metu neegzistuoja ir prašo leisti jį atkurti, tačiau ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokius kelio atkūrimo darbus, kokiais terminais, iš kokių medžiagų ir kokiu būdu vykdytų, nenurodė jokių argumentų, kaip tai įtakotų atsakovo nuosavybės teises;
7.7. ieškovo reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo preliminariai vertinant galimai yra pagrįstas, tačiau nėra pagrindo šioje proceso stadijoje sutikti su ieškovo nuomone, kad turi būti nustatytas neatlygintinas servitutas. Vadinasi, nėra pagrindo preliminariai konstatuoti, kad ieškinys gali būti tenkintas visa apimtimi. Sprendžiant, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto sąlyga – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas, būtina atsižvelgti į ginčo dalyką. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašo suteikti jam galimybę neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančia nuosavybe. Tačiau ieškovas niekaip neargumentuoja, kuo remiantis yra pagrįsta manyti, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje galimai palankus ieškovui sprendimas nebūtų įvykdytas. Taigi, ieškovas neįrodė apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo, nes nepateikė įrodymų, keliančių grėsmę teismo procesinio sprendimo, kuris būtų galimai palankus ieškovui, įvykdymui ar jo apsunkinimui, t. y. ieškovas niekaip nepagrindė, kodėl nebūtų galima įvykdyti teismo sprendimą nustatyti servitutą Atsakovo žemės sklype, jei nebūtų taikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, kuo vadovaujantis teismas sprendė, jog ieškovo ieškinys preliminariai vertinant negali būti patenkintas visa apimtimi, nes juk tik tenkinus pagrindinį reikalavimą – nustatyti kelio servitutą, būtų sprendžiamas šio servituto atlygintinumo /neatlygintinumo klausimas;
8.2. teismas, priimdamas nutartį, taip pat prieštaringai konstatavo ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. vienais rašytiniais įrodymais vadovavosi nustatydamas faktą, jog Ieškovo žemės sklypui nėra nustatytų jokių servitutų, o nustatytieji suteikia teisę tik sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei naudotis kelio servitutu (viešpataujantis žemės sklypas), tačiau tuo pat metu sprendė, kad neva ieškovas turi teisę naudotis žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytu servitutu, einančiu per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jeigu teismas nutartyje konstatuoja faktą, jog Ieškovo žemės sklypui kaip viešpataujančiam žemės sklypui nėra nustatytų servitutų, tai kokiu tuomet būdu teismas darė priešingą išvadą ir sprendė, kad ieškovas į Ieškovo žemės sklypą gali patekti dvejais būdais, t. y. per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir miško žemės sklypą bei kertant Atsakovo žemės sklypą;
8.3. teismas priimdamas nutartį taip pat prieštaringai konstatavo ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. vienais rašytiniais įrodymais vadovavosi nustatydamas faktą, jog ieškovo sklypui nėra nustatytų jokių servitutų NŽT Sprendimu, o nustatytieji suteikia teisę tik sklypui (duomenys neskelbtini), tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei naudotis kelio servitutu (viešpataujantis žemės sklypas), tačiau tuo pat metu sprendė, kad neva ieškovas turi teisę naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypui nustatytu servitutu einančiu per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tad kyla pagrįstas klausimas jeigu teismas nutartyje konstatuoja faktą, jog ieškovo žemės sklypui kaip viešpataujančiam žemės sklypui nėra nustatytų NTR įregistruotų servitutų, tai kokiu tuomet būdu teismas darė priešingą išvadą ir sprendė, kad ieškovui į jam priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gali patekti dvejais būdais, t. y. per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir Miško žemės sklypą bei kertant Atsakovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini);
8.4. tiek atsakovas į Atsakovo žemės sklypą. tiek ir trečiasis asmuo į jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , gali patekti nevaržomai nuo pagrindinio kelio. Tačiau ieškovas į Ieškovo žemės sklypą šiuo metu išviso nebegali patekti dėl atsakovo aktyvių veiksmų ir specialiai daromų kliūčių, statomų užkardų ir pan., kadangi į Ieškovo žemės sklypą yra tik vienas kelias, kuris visuomet buvo ir juo ieškovas visuomet naudojosi, t. y. per lygiai taip pat kaip ir atsakovui kertant miško sklypą per servitutinį kelią bei per Atsakovo žemės sklypą. Jokio kito kelio nėra. Per trečiojo asmens žemės sklypą joks kelias neina, nes jo paprasčiausia nėra ir niekuomet nebuvo. Nors servitutas kadaise ir buvo nustatytas, tačiau faktiškai kelias niekuomet nebuvo įrengtas;
8.5. byloje pateiktų duomenų visuma nuosekliai patvirtina, kad nėra įmanoma įrengti kito privažiavimo į Ieškovo žemės sklypą. Todėl, ieškovui siekiant patekti į Ieškovo žemės sklypą, būtina šį kelią atkurti, kad ieškovas laikinai, iki kol bus priimtas sprendimas byloje, galėtų naudotis Ieškovo žemės sklypu;
8.6. teismas nepagrįstai sprendė, kad neva ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokius kelio atkūrimo darbus, kokiais terminais, iš kokių medžiagų ir kokiu būdu vykdytų, neva ieškovas nenurodė jokių argumentų, kaip tai įtakotų atsakovo nuosavybės teises. Ieškovas 2022 m. lapkričio 15 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė teismui sąmatą, kiek kainuotų atkurti privažiavimo kelią;
8.7. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra mažiausiai ribojančios atsakovo teises, nes būtų atkurtas iki ginčo buvęs šalių status quo, o atsakovas nepatirtų jokių išlaidų ar nepatogumų dėl laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
9.1. joks servitutinis kelias niekada nebuvo ir iki šiol net nėra miško žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatytas bei įregistruotas Ieškovo žemės sklypo naudai, kuriuo ieškovas turėtų teisę naudotis, juo labiau, kad Ieškovo žemės sklypas net nesiriboja su miško žemės sklypu;
9.2. ieškovas visiškai teisiškai nepagrįstai mini, jog jis neva turi teisę naudotis miško žemės sklypu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išaiškinimo pagrindu. Šiame išaiškinime net nėra aiškiai nurodyta, jog ieškovui suteikiama teisė naudotis miško žemės sklypu, nėra nurodyta, jog miško žemės sklype yra nustatytas bei įregistruotas kelio servitutas Ieškovo žemės sklypo naudai. Be to, tokie Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išaiškinimai neturi jokios teisinės galios servitutų nustatymo srityje, nes tokie išaiškinimai nepatenka į servitutų nustatymo teisinių pagrindų sąrašą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje;
9.3. nuo pat Atsakovo žemės sklypo suformavimo momento iki šios dienos nebuvo priimtas nei vienas įstatymas, teismo sprendimas ar administracinis aktas, taip pat nebuvo sudaryta jokia sutartis, kurie būtų įtvirtinę Atsakovo žemės sklype „tarnaujantį“ kelio servitutą, be to, šiuo laikotarpiu nebuvo ir nėra įregistruotas nei vienas „tarnaujantis“ kelio servitutas Atsakovo žemės sklype, todėl Atsakovo žemės sklypas niekada nebuvo ir iki šiol nėra „tarnaujantis“ žemės sklypas Ieškovo žemės sklypo atžvilgiu. Todėl ieškovo atskirajame skunde, ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodyti teiginiai, jog ieškovas neva daugiau negu 10 metų neva „galvojo“ ar „manė“, jog Atsakovo žemės sklype buvo įregistruotas kelio servitutas, kaip tarnaujantis servitutas Ieškovo žemės sklypo naudai, yra akivaizdžiai teismą klaidinantys ir melagingi. Atsakovo žemės sklypas niekada nebuvo ir nėra tarnaujantis nei Ieškovo žemės sklypui, nei jokiam kitam žemės sklypui;
9.4. kaip matyti iš bylos medžiagos, yra ne viena, o net dvi faktinės patekimo į Ieškovo žemės sklypą galimybės (šį faktą taip pat patvirtina prie 2014 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pridėtas miško žemės sklypo planas): 1) tiesiogiai tik per žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2) per du žemės sklypus, t. y. per miško žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) ir per Atsakovo žemės sklypą. Atsakovo žemės sklypas neužtikrina tiesioginio patekimo į Ieškovo žemės sklypą galimybės, kadangi būtina kirsti miško žemės sklypą;
9.5. ieškovo pateiktame 2022 m. birželio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog Atsakovo žemės sklype esantis ieškovo patogumo dėlei leistas pravažinėti keliukas tik paties ieškovo teigimu yra servitutinis ir vienintelis patekimo būdas į Ieškovo žemės sklypą. Taigi antstolis nekonstatavo fakto, jog tai vienintelis patekimo kelias į Ieškovo žemės sklypą, juo labiau nekonstatavo, kad tai servitutinis kelias, o tik konstatavo, jog tokia yra ieškovo nuomonė;
9.6. atskirajame skunde minima lokalinė sąmata nėra ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalis, nėra jokia forma ir apimtimi jame paminėta, taigi nėra šio prašymo dalykas, jis net nebuvo vertintas pirmosios instancijos teismo. Atskirajame skunde minima lokalinė sąmata nėra ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalis, nėra jokia forma ir apimtimi jame paminėta, taigi nėra šio prašymo dalykas, jis nebuvo vertintas nei pirmosios instancijos teismo, nei atsakovo;
9.7. atsakovas inicijavo dar vieno nešališko antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugų suteikimą. 2022 m. rugsėjo 6 d. antstolė Asta Stanišauskaitė, atvykusi į Atsakovo žemės sklypą, užfiksavo faktinę būklę fotonuotraukomis, kuriose aiškiai pavaizduota, jog tiek į Ieškovo žemės sklypą, tiek ir į Atsakovo žemės sklypą galima patekti dviem būdais: 1) į Ieškovo žemės sklypą galima patekti nuo pagrindinio kelio tiesiogiai per tarnaujantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir netiesiogiai per Atsakovo žemės sklypą, papildomai dar kertant miško žemės sklypą; o (2) į Atsakovo žemės sklypą nuo pagrindinio kelio galima patekti tiesiogiai per miško žemės sklypą arba tiesiogiai per tarnaujantį žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
11. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai nustatomos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, tai yra jeigu asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai (prima facie) pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
14. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą pašalinti visas naudojimosi privažiuojamuoju keliu kliūtis; nustatyti neterminuotą, neatlygintiną kelio servitutą; uždrausti atsakovui sudaryti bet kokias kitas kliūtis ieškovui ir kitiems asmenims patekti į Ieškovo žemės sklypą. Pagal ieškovo ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra įrodyta.
15. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Iš esmės ieškovas prašo nustatyti laikiną servitutą Atsakovo žemės sklype iki kol byla pagal ieškovo ieškinį bus išnagrinėta teisme.
17. Iš atsakovo pateikto 2022 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolė Asta Stanišauskaitė konstatavo, kad į Ieškovo žemės sklypą galima patekti dviem būdais: nuo pagrindinio kelio važiuojant per Atsakovo žemės sklypą ir nuo pagrindinio kelio važiuojant per trečiojo asmens žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
18. Taigi, ieškovas gali patekti į Ieškovo žemės sklypą ne tik per Atsakovo žemės sklypą, bet per trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
19. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo nurodytus motyvus, daro išvadą, kad ieškovas antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neįrodė. Servituto nustatymas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, bet nepatvirtina kilsiančios grėsmės teismo sprendimo vykdytinumui. Byloje nėra duomenų, kad, ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimas, nenustačius servituto kaip laikinosios apsaugos priemonės, negalės būti įvykdytas.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.