- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2-265-512/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04056-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- IMPEXAS GmbH
- Atsakovas
- UAB „Inter corpora“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės atstovams P. S., advokatui R. K., atsakovės atstovui advokatui D. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IMPEXAS GmbH ieškinį atsakovei UAB „Inter corpora“ dėl avanso priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės priteisti 30 000 Eur sumokėtą avansą, 6 proc. metinių palūkanų nuo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas, Vokietijoje registruota įmonė, IMPEXAS GmbH ir atsakovė UAB „Inter corpora“ susitarė dėl dviejų pontoninių katamaranų statybos. Atsakovė kaip rangovė pateikė ieškovui kaip užsakovui 2018 m. kovo 21 d. komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Komercinis pasiūlymas). Komerciniame pasiūlyme yra aiškiai nurodyta visa su pontoninio D klasės katamarano „(duomenys neskelbtini)“ gamyba susijusi informacija bei pateiktos kitos užsakymo sąlygos: pateiktas detalus platformos, kajutės ir denio įrangos aprašymas; nurodyta vieneto kaina (30 000 Eur), vienetų kiekis (2), ir galutinė kaina (60 000 Eur); atsakovės patvirtintas laivų pagaminimo terminas - 3 mėnesiai nuo avanso užskaitymo; mokėjimo sąlygos: avanso mokėjimas - pagal susitarimą, galutinis mokėjimas - pagal susitarimą. Ieškovas sutiko su Komerciniame pasiūlyme atsakovės išdėstytomis sąlygomis, jį priėmė. Šalys taip pat susitarė, kad avanso dydis bus 30 000 Eur. Todėl kartu su Komerciniu pasiūlymu atsakovė ieškovui pateikė ir 2018-03-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. IC000095 sutartai 30 000 Eur avanso sumai pagal Komercinį pasiūlymą. Ieškovas avansą sumokėjo 2018-03-23. Tai patvirtina ieškovo banko sąskaitos išrašo kopija. Pagal šalių pasiektą susitarimą, atsakovė privalėjo laivus pastatyti per 3 mėnesius nuo avanso užskaitymo. Avansas užskaitytas 2018-03-23, todėl pagal susitarimą vėliausia darbų atlikimo data - 2018 m. birželio 23 d. Nei iki nurodytos vėliausios darbų atlikimo datos, nei iki šio ieškinio teikimo dienos, t.y. praėjus net daugiau nei 23 mėnesiams, ieškovas nėra gavęs nei vieno iš dviejų laivų, nurodytų Komerciniame pasiūlyme. Iki susitariant ir ieškovui patvirtinant Komercinė pasiūlymą, atsakovė aktyviai komunikavo su ieškovu dėl sąlygų bei avansinio mokėjimo, tačiau ieškovui sumokėjus 30 000 Eur avansą, atsakovė nustojo su ieškovu bendrauti, niekas iš atsakovės darbuotojų neatsiliepia ir į ieškovo telefono skambučius. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė, gavusi iš ieškovo avansą, neatliko visiškai jokių darbų pagal šalių pasiektą susitarimą. Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas nutraukia su atsakove sudarytą susitarimą pagal Komercinį pasiūlymą ir šiuo ieškiniu reikalauja grąžinti ieškovui sumokėtą 30 000 Eur avansą.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo iš ieškovo priteisti 3 720 Eur skolos, 236,04 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už visą priteistą 3 956,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nedelsiant po sutarties sudarymo pagamino pirmojo laivo pagrindinę konstrukcinę dalį, supirko reikiamas medžiagas, liko atlikti tik laivo vidaus įrengimą/apdailą ir apie tai ieškovui yra puikiai žinoma. Tačiau užsakytas laivas yra ne krovininis transportas, jis skirtas rekreacinei, pramoginei, turistinei veiklai, todėl šiuo atveju yra svarbus laivo pritaikymas būtent keleivių patogumui, ypatingai svarbi jo reprezentacinė, estetinė būklė. Tam atsakovei iš ieškovo buvo reikalingi tikslūs nurodymai dėl buitinės įrangos konkrečių funkcinių parametrų, ieškovo sprendinių dėl patalpų išmatavimų, jų apstatymo, apšvietimo, net jų medžiagos ir spalvos. Laukdama ieškovo tolimesnių nurodymų, atsakovė neturėjo pagrindo užbaiginėti laivo įrengimo savo nuožiūra, rizikuojant gauti ieškovo pretenzijas. Šalių sutartis dėl laivų statybos nebuvo nutraukta, ieškovas niekada dėl jos vykdymo terminų ar kitų sąlygų atsakovei pretenzijų nereiškė, o nustatytas terminas buvo praleistas dėl paties ieškovo kaltės (neveikimo) ir jo paties sutikimu tęsiamas. Ieškovo atstovai net po savo ieškinio pateikimo teismui lankėsi pas atsakovę, matė pastatytą laivą ir patvirtino savo ketinimą sutartinius santykius tęsti.
Be to, ieškovas iš atsakovės 2019-06-19 pirko laivo detalių už 3 720 Eur (be PVM) ir už jas nesumokėjo iki šiol. Tik 2020-05-06 ieškovas atsiuntė pretenziją dėl detalių kokybės, nurodydamas tariamus defektus (plastiko įtrūkimas, bloga apdaila ir sulaužytos durys) bei reikalaudamas detales pakeisti. IMPEXAS GmbH savo pretenzijoje nepateikė jokių įrodymų, kad nupirktos ir ieškovo išsivežtos detalės buvo netinkamos kokybės. Ieškovo nurodyti trūkumai nėra paslėpti, o akivaizdūs, todėl, jeigu realiai būtų egzistavę prekių perdavimo - priėmimo momentu, neabejotinai turėtų būti pastebėti. Įstatymas nustato, kad pirkėjas privalo įrodyti, jog trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, taip pat nustato, kad pirkėjo žinojimas apie trūkumus arba trūkumų akivaizdumas, kuris įvertinamas atsižvelgiant, ar bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė. Ieškovas dėl nusipirktų daiktų atsakovei pretenzijas pateikė tik beveik po metų. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Nagrinėjamu atveju, beveik metų termino, turint omenyje ieškovo nurodytų trūkumų akivaizdumą, negalima laikyti protingu. Todėl ieškovas privalo sumokėti kainą 3 720 Eur (be PVM), kadangi prekės ieškovas buvo išvežtos į Vokietiją, dėl ko atsakovei nereikėjo mokėti PVM.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad atsakovė, rengdama Komercinį pasiūlymą pati aiškiai jame nurodė, kad vieno laivo kaina yra 30 000 Eur, o galutinė suma už du laivus, atitinkamai 60 000 Eur. Be to, atsakovė Komerciniame pasiūlyme nurodė, kad „Laivų pagaminimo terminas - 3 mėn. nuo avanso užskaitymo“, o taip pat, į Komercinį pasiūlymą įtraukė ir sąlygą, kad „Kainos yra pagal EXW sąlygas“. Kas reiškia, kad pardavėjas (atsakovė) įsipareigoja savo patalpose ar teritorijoje paruošti prekę perduoti pirkėjo (ieškovo) dispozicijon ir atsakomybėn. Jokių kitų papildomų sąlygų ir prekės (laivo) įrengimo aprašymo atsakovė Komerciniame pasiūlyme nenurodė. Ieškovas patvirtina, kad iš atsakovės buvo užsakęs atskirų laivo detalių, kurios nurodytos atsakovės pateiktoje 2019-06-19 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IC 000142, tačiau šios laivo detalės (prekės) visiškai nesusijusios su atsakovės įsipareigojimu ieškovui dėl laivų statybos pagal Komercinį pasiūlymą bei su ieškovo sumokėtu 30 000 Eur avansu pagal Komercinį pasiūlymą. Netrukus po detalių gavimo, tiksliau 2019-07-01, ieškovo atstovas telefonu per susirašinėjimo programėlę „Viber“ atsiuntė atsakovės atstovui R. K. kelias nuotraukas su užfiksuotomis defektuotomis detalėmis. Akivaizdu, kad atsakovės pateiktos detalės yra su akivaizdžiu gamykliniu broku, o ne transportavimo metu atsiradusiai pažeidimais. Perduodant prekes jos atsakovės buvo supakuotos, todėl ieškovo nurodomi defektai negalėjo būti pastebėti prekių perėmimo metu, nes būtų reikėję atitinkamai sugadinti jų pakuotę. Tačiau, kaip jau ir minėta, defektai buvo pastebėti netrukus po jų pristatymo ir apie tai atsakovės atstovas buvo informuotas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad pagal komercinį pasiūlymą atsakovė laivų nepagamino iki šiol, sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas ženkliai, todėl ieškovas nutraukė sutartį dėl esminių jos sąlygų pažeidimo ir prašo grąžinti sumokėtą avansą. Pretenzijas dėl įsigytų laivų detalių trūkumų ieškovas atsakovei pareiškė iš karto po jų apžiūros, prekės parvežtos į Lietuvą ir atsakovė gali jas pasiimti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė priešieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad laivo (katamarano) korpuso surinkimo darbai yra seniai baigti, ieškovas nevykdo pareigos bendradarbiauti ir nenurodo laivo įrengimo specifikacijų, todėl dėl pačio ieškovo kaltės negalima baigti įvykdyti užsakymo. Pretenzijas dėl parduotų daiktų trūkumo ieškovas pareiškė praleidęs terminus, atsakovės nuomone galimi trūkumai atsirado transportuojant prekes, o ne jų gamybos metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje rašytiniais įrodymais – Komerciniu pasiūlymu, mokėjimo pavedimais, susirašinėjimu tarp šalių, fotonuotraukomis, šalių atstovų, liudytojo parodymais nustatyta, kad pagal 2018 m. kovo 21 d. komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė dėl dviejų pontoninių D klasės katamaranų „(duomenys neskelbtini)“ gamybos. Šalys taip pat susitarė, kad avanso dydis bus 30 000 Eur. Kartu su Komerciniu pasiūlymu atsakovė ieškovui pateikė ir 2018-03-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. IC000095 sutartai 30 000 Eur avanso sumai. Ieškovas avansą sumokėjo 2018-03-23. Laivai turėjo būti pagaminti per tris mėnesius nuo avanso sumokėjimo. Sutartyje (Komerciniame pasiūlyme) nustatytu terminu laivai nebuvo pagaminti ir perduoti užsakovui. Pateikdamas ieškinį teismui ieškovas pranešė, kad nutraukia sudarytą susitarimą su atsakove, prašo priteisti sumokėtą avansą. Be to, ieškovas iš atsakovės 2019-06-19 pirko laivo detalių už 3 720 Eur (be PVM) ir už jas nesumokėjo iki šiol. Atsakovė prašo šią sumą priteisti iš ieškovo, pastarasis ginčija prekių kokybę ir atsisako mokėti.
Byloje kilo ginčas dėl tinkamo rangos sutarties vykdymo ir atsiskaitymo už prekes.
Dėl rangos sutarties vykdymo ir sumokėto avanso grąžinimo
Pagal CK 6.154 straipsnio, įtvirtinančio sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismas nustato tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygas; sutarties dalyką, sutarties šalių teises ir pareigas, kita, ir, esant ginčui, pasisako, dėl kokios sutarties šalys susitarė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys - Vokietijoje registruota įmonė IMPEXAS GmbH ir atsakovė UAB „Inter corpora“ susitarė dėl dviejų pontoninių katamaranų statybos pagal 2018 m. kovo 21 d. komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo susitarimu atsakovė įsipareigojo per tris mėnesius pagaminti du pontoninio D klasės tipo katamaranus „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovas už juos sumokėti 60 000 Eur. Sutartis šalių įvardyta kaip Komercinis pasiūlymas, tačiau ir šalys, ir teismas, įvertinę sutarties sąlygas, pripažįsta, kad šalių sudaryta ginčo sutartis laikytina rangos sutartimi. Šalys tokio sutartinių santykių kvalifikavimo neginčija.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
Minėta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė).
Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje, o rangos sutarties atveju – ir CK 6.665 straipsnio 3 dalyje. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie leidžia įvertinti, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017, 78 punktas).
Kaip minėta, tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo numatytas jos įvykdymo terminas – 3 mėnesiai. Ieškovas teigia, kad atsakovė sutarties neįvykdė labai ilgą laiką, iki ieškinio pateikimo teismui buvo praėję beveik du metai, atsakovė nebaigė pagaminti net vieno laivo, o antro laivo gamyba nėra prasidėjusi, todėl tolimesnis sutarties vykdymas neteko prasmės, ieškovui šie laivai tapo nebereikalingi.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš sutarties sudarymą ir po jo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
Šioje byloje šalių atstovų, liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys dėl laivų statymo bendradarbiauja jau kelis metus. Iki ginčijamos sutarties sudarymo atsakovė ieškovo užsakymu jau buvo pagaminusi du panašaus tipo laivus, ginčų dėl šių laivų statymo tarp šalių nebuvo. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė ieškovui panašų Komercinį pasiūlymą, jame pakankamai detaliai nurodė laivų techninius duomenis, specifikacijas – platformos plotį ir ilgį, pontonų konstrukciją, denio dangą, kajutės matmenis, medžiagas ir įrangą, denio įrangą, pateikė ieškovui laivo vizualizacijas. Šie įrodymai paneigia atsakovės teiginius apie tai, kad jai buvo neaiškūs ieškovo pageidavimai dėl laivo įrangos ir dėl to ji laiku negalėjo įvykdyti sutarties. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų, darytų 2019-07-14, t.y. praėjus daugiau kaip metams laiko nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo matyti, kad atsakovė yra pagaminusi tik vieno laivo platformą su kajutės rėmais, jokia kita denio, kajutės įranga nėra sumontuota. Pačios atsakovės užsakymu 2020-07-08, t. y. praėjus dar metams, antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat patvirtina, kad praėjus daugiau kaip dvejiems metams po sutarties įvykdymo termino pabaigos yra surinktas tik vieno katamarano korpusas, jokia denio, kajutės įranga nesumontuota. Atsakovė taip pat pateikė 2020-09-30 atliktų - likusių darbų sąmatą ir teigia, kad laivo pagaminimo darbai yra iš esmės baigti, bet ieškovas nenurodo kokią įrangą, apdailos detales pageidauja įrengti, todėl atsakovė negali baigti darbų. Su tokia atsakovės pozicija negalima sutikti. Ši pateikta sąmata negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis darbų atlikimą už 25 049,00 Eur. Ji nėra patvirtinta, nebuvo pateikta užsakovui, nepateikti dokumentai, kurie patvirtintų tokių darbų atlikimą (pirktų medžiagų PVM sąskaitos-faktūros, darbų atlikimo aktai ir kt.). Pačios atsakovės pateiktas 2020-07-08 antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia, kad laive yra įrengta vairavimo konsolė, kajutės lubos, laiptai, turėklai ir kita įranga. Taip pat mažai tikėtina, kad likusios sumontuoti laivo įrangos dalis – 15 AG variklis, kuro, nuotekų, techninio vandens bakai, virtuvės ir miegamojo įranga, dujinio šildymo įranga, vairai ir jų mechanizmai, grindys, durys ir kita kainuos tik 4845,00 Eur.
Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011).
Rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012).
Šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų dėjusi pakankamai pastangų laiku įvykdyti sutartį, informavusi ieškovą apie negalėjimą tinkamai sukomplektuoti laivų įrangos, teikusi kitą sutarties vykdymui reikšmingą informaciją ar siekusi perduoti padarytų darbų rezultatą ieškovui.
Teismas sprendžia, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su atsakove sutarties, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir įpareigoti pašalinti netinkamai įvykdytos ginčo sutarties padarinius (CK 6.217 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas, 6.665 straipsnio 3 dalis).
Dėl virš išvardintų aplinkybių laikytina, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį.
Dėl priešieškinio reikalavimo atsiskaityti už prekes
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 21 punktas).
Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovės 2019-06-19 pirko laivo detalių (stiklo pluošto laiptus, galines plokštes, duris, koloną) už 3 720 Eur. Pagal šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus nustatyta, kad šios prekės buvo supakuotos ir perduotos IMPEXAS GmbH. Atsakovės atstovai teigia, kad gavę ir išpakavę prekes, pastebėjo jų defektus – plastikinių detalių įtrūkimus, nelygumus, nuskilusias dalis. Apie tai nedelsiant informavo UAB „Inter Corpora“. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo 2019-07-01 su fotonuotraukomis pasiųsta žinutė atsakovei. Iš fotonuotraukų matyti, kad vienos detalės dalis nuskilusi, kita detalė išlieta nekokybiškai. Laikytina, kad ieškovas (pirkėjas) laiku ir tinkamai informavo atsakovę (pardavėją) apie nekokybiškas prekes. Įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų pasiūliusi prekes pakeisti kokybiškomis ar ištaisyti jų defektus, byloje nėra. Duomenų, kad šie defektai galėjo atsirasti juos transportuojant taip pat nėra. Priešingai, byloje liudytoju apklaustas UAB „Inter corpora“ darbuotojas paaiškino, kad šiuos detalių trūkumus galima pašalinti jas šlifuojant, glaistant, dažant ir pan. Įrodymų apie tai, kad parduodant prekes pirkėjas žinojo, jog be papildomo jų apdirbimo šių daiktų nebus galima naudoti pagal paskirtį, atsakovė nepateikė.
Atsakydama į 2020-05-06 ieškovo pretenziją dėl nekokybiškų detalių pakeitimo, atsakovė savo 2020-05-15 laiške nurodė, kad visos prekės yra UAB „Inter Corpora“ žinioje ir jos yra bendrovės nuosavybė. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas grąžino, o atsakovė nekokybiškas prekes priėmė, todėl iš esmės išnyko pagrindas už jas atsiskaityti.
Pagal byloje esančius įrodymus laikytina, kad pardavėjas neperdavė pirkėjui tokios kokybės daikto, dėl kokio ginčo šalys tarėsi, ar kad atskleidė pirkėjo nurodytam tikslui naudoti esančius trūkumus, ar kad jie buvo akivaizdūs (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).Teismo vertinimu, iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstai galima daryti išvadą, kad paaiškėję parduoto daikto trūkumai – nuskilusios, papildomo apdirbimo reikalaujančios detalės – nulėmė tai, kad ieškovas (pirkėjas) negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktai) bei nutraukti sutartį vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
Todėl priešieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis).
Byloje yra įrodymai apie sumokėtą 713 Eur žyminį mokestį (675 Eur už ieškinį + 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones), ieškovė patyrė 13,90 Eur papildomas išlaidas (už juridinių asmenų išrašą). Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. 2020 m. spalio 1 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovė nurodo, jog patyrė 3 923,34 Eur išlaidas už teisines paslaugas, tačiau tokio išlaidų dydžio pilnai nepagrindė. Prie prašymo pridėtas 2020 m. rugsėjo 30 d. paslaugų suteikimo aktas, 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ADV-2020/879 ir apmokėjimo išrašas 678,33 Eur sumai; 2020 m. gegužės 26 d. išankstinė sąskaita Nr. ADV-APM2020/025 ir sąskaitos išrašas 2 000 Eur sumai. Taip pat prie prašymo pridėta 2020 m. birželio 3 d. PVM sąskaita-faktūra IŠL-ADV 2020/090 713 Eur sumai su paslaugų suteikimo aktu ir 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra ADV 2020/753 1 310,84 Eur sumai su paslaugų suteikimo aktu, tačiau įrodymų, jog šios sąskaitos būtų papildomai apmokėtos nėra ir labiau tikėtina, kad tai yra po išankstinės sąskaitos vėliau sekusios tikrosios sąskaitos-faktūros; kitų įrodymų apie realiai patirtas išlaidas už advokato paslaugas prie prašymo nepateikta. 2021 m. vasario 2 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovė nurodo, jog papildomai patyrė 852,50 Eur išlaidas už teisines paslaugas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog išrašyta PVM sąskaita-faktūra nereiškia, kad ši sąskaita faktūra yra apmokėta, todėl nesant išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, sąskaitoje faktūroje įrašyta suma negali būti pripažinta bylinėjimosi išlaidomis bei priteista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-408/2010, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014). Be to, byloje turi būti pateikti duomenys, iš kurių būtų aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
Kadangi ieškovė iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos, pateikė tik dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą duomenų, todėl iš atsakovės priteistinos išlaidos, kurių sumokėjimą ieškovė tinkamai pagrindė, t.y. 3 530,83 Eur (2 000+678,33+852,50). Priteisiant bylinėjimosi išlaidas taip pat įvertinama tai, kad 713 Eur žyminį mokestį sumokėjo ne ieškovė, o AVERUS advokatų kontora ir šios išlaidos advokatų kontorai yra padengtos iš ieškovės apmokėtos išankstinės sąskaitos. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 3 544,73 Eur (3 530,83 + 13,90) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Inter Corpora“ 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) sumokėtą avansą, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui IMPEXAS GmbH.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Inter Corpora“ 3 544,73 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 73 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui IMPEXAS GmbH.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.