Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė, Vokietijoje registruota įmonė, IMPEXAS GmbH ir atsakovė UAB „Inter corpora“ susitarė dėl dviejų pontoninių katamaranų statybos. Atsakovė kaip rangovė pateikė ieškovei kaip užsakovei 2018 m. kovo 21 d. komercinį pasiūlymą Nr. 21/03/2018 001 (toliau – ir Komercinis pasiūlymas). Komerciniame pasiūlyme yra aiškiai nurodyta visa su pontoninio D klasės katamarano „Berlynas II“ gamyba susijusi informacija bei pateiktos kitos užsakymo sąlygos: pateiktas detalus platformos, kajutės ir denio įrangos aprašymas; nurodyta vieneto kaina (30 000 Eur), vienetų kiekis (2) ir galutinė kaina (60 000 Eur); atsakovės patvirtintas laivų pagaminimo terminas – 3 mėnesiai nuo avanso užskaitymo; mokėjimo sąlygos: avanso mokėjimas – pagal susitarimą, galutinis mokėjimas – pagal susitarimą. Ieškovė sutiko su Komerciniame pasiūlyme atsakovės išdėstytomis sąlygomis, jį priėmė. Šalys taip pat susitarė, kad avanso dydis bus 30 000 Eur. Todėl kartu su Komerciniu pasiūlymu atsakovė ieškovei pateikė ir 2018 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IC000095 sutartai 30 000 Eur avanso sumai pagal Komercinį pasiūlymą. Ieškovė avansą sumokėjo 2018 m. kovo 23 d. Tai patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašo kopija. Pagal šalių pasiektą susitarimą atsakovė privalėjo laivus pastatyti per 3 mėnesius nuo avanso užskaitymo. Avansas užskaitytas 2018 m. kovo 23 d., todėl pagal susitarimą vėliausia darbų atlikimo data – 2018 m. birželio 23 d. Nei iki nurodytos vėliausios darbų atlikimo datos, nei iki šio ieškinio teikimo dienos, t. y. praėjus net daugiau nei 23 mėnesiams, ieškovė nėra gavusi nė vieno iš dviejų laivų, nurodytų Komerciniame pasiūlyme. Iki susitariant ir ieškovei patvirtinant Komercinį pasiūlymą, atsakovė aktyviai komunikavo su ieškove dėl sąlygų bei avansinio mokėjimo, tačiau ieškovei sumokėjus 30 000 Eur avansą, atsakovė nustojo su ieškove bendrauti, niekas iš atsakovės darbuotojų neatsiliepia ir į ieškovės telefono skambučius. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės avansą, neatliko visiškai jokių darbų pagal šalių pasiektą susitarimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovė nutraukia su atsakove sudarytą susitarimą pagal Komercinį pasiūlymą ir šiuo ieškiniu reikalauja grąžinti ieškovei sumokėtą 30 000 Eur avansą.

4. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovė nedelsiant po sutarties sudarymo pagamino pirmojo laivo pagrindinę konstrukcinę dalį, supirko reikiamas medžiagas, liko atlikti tik laivo vidaus įrengimą / apdailą ir apie tai ieškovei yra puikiai žinoma. Tačiau užsakytas laivas yra ne krovininis transportas, jis skirtas rekreacinei, pramoginei, turistinei veiklai, todėl šiuo atveju yra svarbus laivo pritaikymas būtent keleivių patogumui, ypač svarbi jo reprezentacinė, estetinė būklė. Tam atsakovei iš ieškovės buvo reikalingi tikslūs nurodymai dėl buitinės įrangos konkrečių funkcinių parametrų, ieškovės sprendinių dėl patalpų matmenų, jų apstatymo, apšvietimo, net jų medžiagos ir spalvos. Laukdama ieškovės tolimesnių nurodymų, atsakovė neturėjo pagrindo užbaiginėti laivo įrengimo savo nuožiūra, rizikuojant gauti ieškovės pretenzijas. Šalių sutartis dėl laivų statybos nebuvo nutraukta, ieškovė niekada dėl jos vykdymo terminų ar kitų sąlygų atsakovei pretenzijų nereiškė, o nustatytas terminas buvo praleistas dėl pačios ieškovės kaltės (neveikimo) ir jos paties sutikimu tęsiamas. Ieškovės atstovai net po savo ieškinio pateikimo teismui lankėsi pas atsakovę, matė pastatytą laivą ir patvirtino savo ketinimą sutartinius santykius tęsti. Be to, ieškovė iš atsakovės 2019 m. birželio 19 d. pirko laivo detalių už 3 720 Eur (be PVM) ir už jas nesumokėjo iki šiol. Tik 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė atsiuntė pretenziją dėl detalių kokybės, nurodydama tariamus defektus (plastiko įtrūkimas, bloga apdaila ir sulaužytos durys) bei reikalaudama detales pakeisti. IMPEXAS GmbH savo pretenzijoje nepateikė jokių įrodymų, kad nupirktos ir ieškovės išsivežtos detalės buvo netinkamos kokybės. Ieškovės nurodyti trūkumai nėra paslėpti, o akivaizdūs, todėl, jeigu realiai būtų egzistavę prekių perdavimo–priėmimo momentu, neabejotinai turėtų būti pastebėti. Įstatymas nustato, kad pirkėjas privalo įrodyti, jog trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, taip pat nustato, kad pirkėjo žinojimas apie trūkumus arba trūkumų akivaizdumas, kuris įvertinamas atsižvelgiant, ar bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė. Ieškovė dėl nusipirktų daiktų atsakovei pretenzijas pateikė tik beveik po metų. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Nagrinėjamu atveju, beveik metų termino, turint omenyje ieškovės nurodytų trūkumų akivaizdumą, negalima laikyti protingu. Todėl ieškovė privalo sumokėti 3 720 Eur (be PVM), kadangi prekės ieškovės buvo išvežtos į Vokietiją, dėl to atsakovei nereikėjo mokėti PVM.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. kovo 21 d. sutarties pasirašymo metu atsakovė tuo pat metu dar vykdė šalių 2017 m. gruodžio 17 d. sutartį dėl dviejų laivų pagaminimo už bendrą 110 000 Eur kainą per 5 mėnesius. Pagal šią sutartį vienas laivas buvo perduotas ieškovei 2018 m. rugpjūčio 2 d. aktu už 66 000 Eur, antras laivas ieškovės pageidavimu buvo perduotas ieškovei kaip nebaigtas statyti, t. y. kaip trimarano konstrukcija, už 44 000 Eur, nes įrengimo kaina išaugo ir ieškovė nutarė laivą užbaigti įsirengti pati. Pagal 2017 m. gruodžio 17 d. sutartį ieškovei išrašytos sąskaitos buvo ieškovės apmokėtos, paskutinis mokėjimas atliktas 2019 m. gegužės 6 d. Šie įrodymai buvo atsakovės atstovo teismui pateikti 2020 m. gruodžio 9 d. lydraščiu. Šie įrodymai aiškiai patvirtina, kad ieškovė savo ieškinį grindė melagingomis aplinkybėmis dėl atsakovės „dingimo“, t. y. iš tiesų šalys nuolat bendravo, derino laivų statybos klausimus pagal 2017 m. gruodžio 17 d. sutartį, laikotarpiu tiek iki ieškinio pagrindu nurodytos 2018 m. kovo 21 d. sutarties sudarymo, tiek po to. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovei termino klausimas nebuvo tiek aktualus, kad dėl jo kiltų pagrindas nutraukti sutartį, t. y. abi sutarties šalys sutiko su terminais ir nepaisant jų formalios pabaigos sutartis toliau vykdė.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas esminį sutarties pažeidimą ir atitinkamai ieškovės teisę vienašališkai nutraukti sutartį pagrindė vieninteliu punktu, t. y. ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Tai parodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normą, kadangi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti ne savarankiški vienašalio sutarties nutraukimo besąlyginiai pagrindai, o kriterijų visuma, į kuriuos visus privaloma atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl pažeidimo pobūdžio ir teisės nutraukti vienašališkai nutraukti sutartį egzistavimo. Teismas neanalizavo, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Tokiu būdu teismas, netinkamai aiškinęs ir taikęs materialinės teisės normą, neatskleidė bylos esmės. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys vykdė ne vieną sutartį ir jose nustatytų terminų formali pabaiga nebuvo šalims kliūtimi tęsti sutarčių vykdymą, t. y. terminai nebuvo esminė sutarčių sąlyga ir nesudarų pagrindo pripažinti esminį sutarties pažeidimą ir vienašališkai nutraukti sutartį. Galų gale CK 6.217 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, jog neaišku, kokio sąmatos patvirtinimo reikia bylos nagrinėjimo metu pateiktiems pačios atsakovės apskaičiavimams, kiek ji vertina savo atliktus darbus ir būsimą įrangą, kodėl sprendimo surašymo metu prireikė pirktų medžiagų sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų, jeigu laivas egzistuoja fiziškai, abiejų šalių buvo apžiūrėtas, susitarta buvo dėl pagaminimo kaip atskiro objekto, o ne kokių nors remonto darbų išlaidų atlyginimo. Dėl nurodytų prieštaravimų su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pažymėtina, kad kai kurie konstrukciniai elementai, įranga yra nupirkti ir nesumontuoti tik todėl, kad pirmiau reiktų atlikti kitus darbus vykdant ieškovės nurodymus, t. y. vairavimo konsolė negali būti įrengta, kol ieškovė neapsisprendė dėl patalpų išplanavimo, grindų medžiagos, lubos negali būti sumontuotos neišsprendus juose apšvietimo organizavimo ir pan. Vairavimo konsolė, kajutės lubos, laiptai, turėklai ir kita įranga yra nupirktos ir laukia savo eilės. Teismo abejonės, kad likusi įranga gali kainuoti tik 4 845 Eur, yra grįstos tik prielaidomis. Sąmatoje aiškiai nurodytos kainos, atsakovė galėtų tai atlikti netgi dar pigiau, kadangi, minėta, šalių įsipareigojimus riboja bendra sutarties kaina, o priklausomai nuo pasirinktos įrangos parametrų, medžiagų kokybės, įrengimo kaina gali skirtis dešimtimis tūkstančių eurų. Bet kokiu atveju teismo motyvai patvirtina, kad byloje kilo ginčas tik dėl to, kiek darbų pagal sutartį buvo atlikta, t. y. ieškovės ieškinio faktiniu pagrindu nurodyti teiginiai, neva nebuvo atlikta jokių darbų, buvo paneigti. Teismas bylą išsprendė neatskleidęs jos esmės. Ieškovė nepasinaudojo nė vienu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytų užsakovo teisų gynimo būdų, kai CK 6.665 straipsnio 3 dalis galėtų būti taikyta tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pareikalavusi neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą ir atsakovei to nepadarius. Taigi pirmosios instancijos teismas 6.665 straipsnio 3 dalį taikė nesant joje nustatyto pagrindo – ieškovė niekada nenustatė atsakovei jokių papildomų sutarties įvykdymo terminų.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės iš atsakovės 2019 m. birželio 19 d. pirktų laivo detalių už 3 720 Eur (be PVM) transportavimu į Vokietiją (ex works sąlyga sąskaitoje) pasirūpino pati. Atsakovė po pusės metų 2019 m. gruodžio 5 d. raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu atsiųsti detalių eksporto dokumentus, kadangi atsakovei reikėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti įrodymus, kad šios detalės eksportuotos į Vokietiją tam, kad atsakovė galėtų pagrįsti, jog nuo jų pardavimo kainos neturi prievolės sumokėti PVM. Tą pačią dieną ieškovė atsiuntė atsakymą, kad pasirūpins šiuo klausimu. Tik 2020 m. gegužės 6 d. (beveik po 1 metų) ieškovė atsiuntė pretenziją dėl detalių kokybės, nurodydama tariamus defektus (plastiko įtrūkimas, bloga apdaila ir sulaužytos durys) bei reikalaudama detales pakeisti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad nupirktos ir ieškovės išsivežtos detalės buvo netinkamos kokybės. Atsakovas 2020 m. gegužės 15 d. pateikė atsakymą su pretenzija nesutikdama. Visas šias išvardytas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus atsakovė pateikė teismui su priešieškiniu. Teismas rėmėsi ieškovės pateikta 2019 m. liepos 1 d. žinute, kurioje atsiųstos tik dvi fotonuotraukos be jokio komentaro, kas tai yra ir ko ieškovė tuo siekia. Vienoje fotonuotraukoje matytas nuskilimas, kitoje – teisme pateiktu ieškovės paaiškinimu, su kuriuo sutiko teismas, nekokybiškas detalės liejimas. Iš to teismas padarė išvadą, jog laikytina, kad ieškovė (pirkėjas) laiku ir tinkamai informavo atsakovę (pardavėją) apie nekokybiškas prekes. Įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų pasiūliusi prekes pakeisti kokybiškomis ar ištaisyti jų defektus, byloje nėra. 2019 m. liepos 1 d. žinute nebuvo pareikšta jokių pretenzijų, nė vienas iš nurodytų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad neva pats pardavėjas, t. y. atsakovė, turėjo pareigą imtis ginti pirkėją, yra nepagrįsta teisės normomis. Pagal įstatyme nustatytus reikalavimus pretenziją ieškovė pareiškė tik 2020 m. gegužės 6 d., t. y. po beveik 11 mėnesių. Ieškovės nurodomi daiktų trūkumai (nuskėlimai, plastiko įtrūkimas, sulaužytos durys) nėra paslėpti, o akivaizdūs, todėl, jeigu realiai būtų egzistavę prekių perdavimo–priėmimo momentu, neabejotinai turėtų būti pastebėti. Ieškovė teisinosi tuo, kad daiktai buvo supakuoti, todėl ji trūkumų nepastebėjo. Tačiau niekas netrukdė prieš priimant daiktus juos išpakuoti ir supakuoti vėl, galų gale, daiktai galėjo būti išpakuoti parsivežus juos į Vokietiją ir niekas netrukdė ieškovei nedelsiant pateikti atsakovei pretenziją pagrindžiant ją įrodymais. Įstatymas nustato būtent pirkėjo prievolę įrodyti, kad dar iki pirkimo–pardavimo sudarymo ir daiktų priėmimo daiktai buvo nuskelti, įskilę ar sulaužyti, todėl teismas motyvu, jog duomenų, kad šie defektai galėjo atsirasti juos transportuojant, taip pat nėra, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Pirmosios instancijos teismas pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis materialinėmis normomis nesivadovavo. Dėl teismo nurodytų kaip liudytojo apklausto atsakovės darbuotojo parodymų, kad liejimo nelygumai pašalinami šlifuojant, glaistant, dažant ir pan., pažymėtina, kad tai ne trūkumai, kadangi visuomet liejimo metu gaunamos detalės, ypač didelių matmenų, dėl technologinių ypatumų nėra idealaus lygumo ir jas reikia papildomai apdirbti – šlifuojant, glaistant, montavimo metu suvedant su kitomis dalimis, paskui jos dar ir dažomos. Ieškovė yra verslininkas, profesionalas, užsakinėjęs ir valdantis ne vieną laivą komerciniais tikslais, ir šios aplinkybės jam yra puikiai žinomos. Nei teismas, nei antstolė neturi specialių žinių įvertinti atskirai pagamintų laivo detalių liejimo kokybės atitikimą įprastiems reikalavimams. Todėl teismo motyvas, neva pirkėjas nežinojo, jog be papildomo jų apdirbimo šių daiktų nebus galima naudoti pagal paskirtį, o atsakovė neva privalėjo įrodyti priešingai, yra nepagrįstas. Reikalavimas atsakovei įrodyti, kad daiktai buvo pažeisti juos transportuojant, kai tą organizavo pati ieškovė, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica).

19. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas priešieškinį vėl padarė aiškią įrodymų vertinimo klaidą. Teismas sprendime motyvavo: atsakydama į 2020 m. gegužės 6 d. ieškovės pretenziją dėl nekokybiškų detalių pakeitimo, atsakovė savo 2020 m. gegužės 15 d. laiške nurodė, kad visos prekės yra UAB „Inter Corpora“ žinioje ir jos yra bendrovės nuosavybė; šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė grąžino, o atsakovė nekokybiškas prekes priėmė, todėl iš esmės išnyko pagrindas už jas atsiskaityti. 2020 m. gegužės 15 d. atsakyme į pretenziją iš tiesų atsakovė nurodė, kad: už jas nebuvo sumokėta ir nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos; šiuo klausimu pavėluotų pretenzijų nepriima; paskutiniu elektroniniu laišku 2019 m. gruodžio 5 d., adresuotu imepxas.gmbh@gmail.com, buvo prašoma paaiškinti situaciją dėl išvežimo ir PVM pritaikymo, sąskaita pakoreguota ir pritaikytas 21 proc. PVM dydis; atsakymo nesulaukė, įrodančių prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos dokumentų taip pat negavo; teoriškai prekės yra Lietuvoje, už jas neatsiskaityta ir jos yra UAB „Inter Corpora“ nuosavybė. Iš šio laiško aiškiai matyti, kad čia kalbama apie prekių išvežimo iš Lietuvos dokumentus, kuriuos prašė 2019 m. gruodžio 5 d. raštu pateikti atsakovei tam, kad juos galėtų pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai tam, kad neturi prievolės sumokėti PVM. Taigi kalbama ne apie faktinę detalių vietą, o apie tai, kad formaliai ar teoriškai Mokesčių inspekcijai tos prekės yra Lietuvoje. Šio rašto teismo atlikta interpretacija prieštarauja ir logikos dėsniams – atsakovei nebūtų pagrindo reikalauti iš ieškovės prekių išvežimo iš šalies dokumentų, jeigu jos būtų atsakovės žinioje. Tai, kad atsakovė nurodė prekes laikanti savo nuosavybe, yra tiesiog klaidingas teisinis situacijos įvertinimas laikant, kad pardavėjas visais atvejais išlieka parduoto ir perduoto daikto savininku, kol su juo neatsiskaityta, nors iš tiesų tokia sąlyga turi būti nustatyta sutartyje (CK 6.349 straipsnis). Be to, ieškovė pateikė teismui 2020 m. liepos mėn. atliktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris patvirtina, kad ieškovė detalėmis disponavo net bylos nagrinėjimo metu ir jas fiksavo su antstolio pagalba. Po to, kai ieškovė pasiėmė daiktus, jų buvimo vieta atsakovei tiksliai nežinoma, atsakovė negalėjo to kontroliuoti, bet kokiu atveju daiktai yra ieškovės valdomi, kadangi ji pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą apie juos. Byloje tarp šalių netgi nekilo ginčo dėl to, kad parduoti daiktai yra ieškovės valdomi ir atsakovei po pirkimo–pardavimo sudarymo niekada nebuvo grąžinti. Taigi pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio atmetimo pagrindu nurodė neegzistuojančią aplinkybę, neva prekės atsakovei yra grąžintos, todėl konstatavo, jog išnyko pagrindas už jas atsiskaityti.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paaiškėjo, jog ieškovė ieškinyje, pateiktame teismui, tiesiog melavo apie bylai reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. nurodytas faktinis ieškinio pagrindas neatitiko tikrovės. Tačiau ieškovei toks elgesys nesukėlė absoliučiai jokių neigiamų pasekmių, teismo nebuvo įvertintas netgi vertinant pačios ieškovės ankstesnius teiginius paneigiančių įrodymų patikimumą, t. y. ieškovei pakako pateikti tik porą žinučių su pora fotonuotraukų ir teismas laikė tai pretenzija dėl daiktų trūkumų, ieškovė tiesiog nurodė, kad tingėjo tikrinti supakuotas prekes ir teismas perkėlė atsakovei pareigą įrodyti, kad prekės galbūt buvo sugadintos transportavimo metu, atsakovės atsakymą į pretenziją teismas sprendime suinterpretavo taip, kad prekės buvo grąžintos atsakovei, bylos nagrinėjimo metu to nepasivargindamas paklausti pačios ieškovės ir pan. Tokia situacija tik skatina nesąžiningus asmenis taip elgtis toliau, teismo nuolaidžiavimas kompromituoja teisingumą, taip pažeidžiami civilinio proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

31. Šalys susitarė dėl dviejų pontoninių katamaranų statybos. Atsakovė kaip rangovė pateikė ieškovei kaip užsakovei 2018 m. kovo 21 d. komercinį pasiūlymą Nr. 21/03/2018 001, kuriame nurodyta visa su pontoninio D klasės katamarano „Berlynas II“ gamyba susijusi informacija bei pateiktos kitos užsakymo sąlygos: pateiktas detalus platformos, kajutės ir denio įrangos aprašymas; nurodyta vieneto kaina (30 000 Eur), vienetų kiekis (2) ir galutinė kaina (60 000 Eur);

37. Atsakovė nurodo, jog šalių sutartis dėl laivų statybos nebuvo nutraukta, ieškovė niekada dėl jos vykdymo terminų ar kitų sąlygų atsakovei pretenzijų nereiškė, o nustatytas terminas buvo praleistas dėl pačios ieškovės kaltės (neveikimo) ir jos pačios sutikimu tęsiamas, nes atsakovė laukė ieškovės tolimesnių nurodymų ir neturėjo pagrindo užbaiginėti laivo įrengimo savo nuožiūra, rizikuojant gauti ieškovės pretenzijas.

38. Ieškovas iš atsakovės 2019-06-19 pirko laivo detalių už 3 720 Eur (be PVM) ir už jas nesumokėjo, atsakovė priešieškiniu prašo šią sumą priteisti iš ieškovo.

40. Ieškovė ginčija pirktų prekių kokybę ir pirmosios instancijos teisme atsisakė mokėti.

41. Ieškovė su 2020m. rugpjūčio 3 d. prašymu pateikė 2020 m. liepos 15 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, įrodinėdama pirktų detalių trūkumus.

42. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai sprendime įvardijo vieną iš faktinių aplinkybių, t. y. kad ieškovė savo sąskaita jas grąžino iš Vokietijos atgal į Lietuvą ir saugojo sandėlyje.

43. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovės sąskaita dėl detalių bus apmokėta, o ieškovė, įvertinusi patirtas išlaidas, t. y. nuostolius, dėl kreipimosi į teismą reikalaujant priteisti tokių nuostolių atlyginimą iš atsakovės už nekokybiškų daiktų pardavimą.

44. 2020-07-08, t. y. praėjus dar metams, antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad praėjus daugiau kaip dvejiems metams po sutarties įvykdymo termino pabaigos yra surinktas tik vieno katamarano korpusas, jokia denio, kajutės įranga nesumontuota.

45. Atsakovės užsakymu pateiktas 2020-07-08 antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo atliktų atsakovo darbų apimtį (priešieškinio priedas).

46. Atsakovė taip pat pateikė 2020-09-30 atliktų ir likusių darbų sąmatą 25 049,00 Eur sumos ir teigia, kad laivo pagaminimo darbai yra iš esmės baigti, bet ieškovas nenurodo, kokią įrangą, apdailos detales pageidauja įrengti, todėl atsakovė negali baigti darbų.

47. Ši sąmata nėra šalių patvirtinta, byloje nėra įrodymų, kad ji nebuvo pateikta ieškovei.

48. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 str. 1 d.). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.).

49. Byloje įrodyta, kad šalys sudarė 2018 m. kovo 21 d. komercinį pasiūlymą Nr. 21/03/2018 001. Komerciniame pasiūlyme yra nurodyta visa su pontoninio D klasės katamarano „Berlynas II“ gamyba susijusi informacija bei pateiktos kitos užsakymo sąlygos: pateiktas detalus platformos, kajutės ir denio įrangos aprašymas; nurodyta vieneto kaina (30 000 Eur), vienetų kiekis (2) ir galutinė kaina (60 000 Eur); atsakovės patvirtintas laivų pagaminimo terminas – 3 mėnesiai nuo avanso užskaitymo; mokėjimo sąlygos: avanso mokėjimas – pagal susitarimą, galutinis mokėjimas – pagal susitarimą. Ieškovas sutiko su Komerciniame pasiūlyme atsakovės išdėstytomis sąlygomis, jį priėmė. Šalys taip pat susitarė, kad avanso dydis bus 30 000 Eur. Todėl byloje darytina išvada, kad šalių prievoliniai santykiai atsirado iš rangos sutarties.

50. Avansas užskaitytas 2018 m. kovo 23 d., todėl pagal susitarimą darbų atlikimo data – 2018 m. birželio 23 d. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai remiasi kitais šalių sutartiniais santykiais nurodydama, jog 2018 m. kovo 21 d. komercinio pasiūlymo pasirašymo metu atsakovė tuo pat metu dar vykdė šalių 2017 m. gruodžio 17 d. sutartį dėl dviejų laivų pagaminimo už bendrą 110 000 Eur kainą per 5 mėnesius. Pagal šią sutartį vienas laivas buvo perduotas ieškovei 2018 m. rugpjūčio 2 d. aktu už 66 000 Eur, antras laivas ieškovės pageidavimu buvo perduotas ieškovei kaip nebaigtas statyti, t. y. kaip trimarano konstrukcija už 44 000 Eur, nes įrengimo kaina išaugo ir ieškovė nutarė laivą užbaigti įsirengti pati. Atsakovė nurodo, jog įrodymai dėl kitų sutartinių santykių vykdymo patvirtina, kad ieškovei termino klausimas nebuvo tiek aktualus, kad dėl jo kiltų pagrindas nutraukti sutartį, t. y. abi sutarties šalys sutiko su terminais ir nepaisant jų formalios pabaigos sutartis toliau vykdė.

52. Šioje byloje atsakovė apeliaciniame skunde nurodo kitą šalių 2017 m. gruodžio 17 d. susitarimą dėl kitų dviejų laivų pagaminimo už bendrą 110 000 Eur kainą per 5 mėnesius. Šioje byloje nenustatyta šių susitarimų tarpusavio ryšio, t. y. 2017 m. gruodžio 17 d. susitarimas šios bylos šalių rangos sutarties sąlygoms neturi jokios reikšmės.

53. CK 6.645 straipsnis, apibrėžiantis rangos sutarties dalyką, nustato, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Šioje byloje įvertintina tai, kad atsakovo nurodomi susitarimai buvo sudaryti dėl skirtingų rangos darbų atlikimo, rangos sutarties kainų ir terminų. Atsakovė nurodydama, jog 2017 m. gruodžio 17 dienos susitarimas turėjo būti įvykdytas per 5 mėnesius, t. y. iki 2018 m. gegužės 17 d., tačiau realiai buvo įvykdytas 2018 m. rugpjūčio 2 d., nepagrįstai teigia, jog toks šalių elgesys turi teisinės reikšmės dėl šios bylos ginčo sutarties vykdymo.

54. Šioje byloje atsakovė net su apeliaciniu skundu neteikia įrodymų, jog yra paruošusi priėmimo–perdavimo aktą perduoti pagamintą ieškovei ginčo objektą pagal 2018 m. kovo 21 d. komercinį pasiūlymą Nr. 21/03/2018 001. Komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta visa su pontoninio D klasės katamarano „Berlynas II“ gamyba susijusi informacija bei pateiktos kitos užsakymo sąlygos: pateiktas detalus platformos, kajutės ir denio įrangos aprašymas.

57. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus.

58. CK 6.694 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą.

61. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantės teikiama sąmata atitinka paminėtus reikalavimus, keliamus priėmimo–perdavimo aktui rangos teisiniuose santykiuose. Ieškovė turi įstatyme numatytą teisę remtis 21 mėnesio praleisto termino aplinkybe. CK 6.652 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę.

62. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

69. Ieškovė ginčija prekių kokybę ir atsisakė mokėti už perkamas detales pirmosios instancijos teisme.

70. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog atsakovės sąskaita bus apmokėta, o ieškovė, įvertinusi patirtas išlaidas, t. y. nuostolius, dėl kreipimosi į teismą reikalaujant priteisti tokius nuostolius iš atsakovės už nekokybiškų daiktų pardavimą, todėl nurodo, jog ginčo dėl detalių apmokėjimo byloje nėra.

76. Atsakovė prašo priteisti 236,04 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 2019 m. birželio 19 d. iki priešieškinio pareiškimo dienos 2020 m. liepos 9 d. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Praleidus prievolės įvykdymo terminą, skaičiuojamos sutarčių ar įstatymų nustatytos palūkanos, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Ieškovė, pažeidusi piniginę prievolę, naudojasi atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, todėl privalo mokėti kompensuojamąsias palūkanas, kurios laikytinos minimaliais atsakovės nuostoliais. Atsakovei iš ieškovės priteistina 236,04 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos.