Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skundžiasi dėl netinkamų laikymo sąlygų 2-o sektoriaus 10-tame, 12-tame ir 15-tame būriuose (1 t., b. l. 2) ir 3-o sektoriaus 3-ame būryje (1 t., b. l. 6), kadangi kitų būrių pareiškėjas nenurodė. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas ir į 18-tą, 21-ą būrius (į juos buvo paskirtas nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. birželio 9 d.) (1 t., b. l. 28), tačiau šių būrių pareiškėjas skunde nenurodė. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų – įsiteisėjusio Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2814-644/2017 matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d., ir nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. (t. y. didžiąją dalį laikotarpio, kai buvo paskirtas į 18-tą ir 21-ą būrius) buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose Nr. 22, 25, 8, 23. Šioje byloje pareiškėjas dėl kamerų tipo patalpų nesiskundė, jokių aplinkybių, susijusių su tuo, nenurodė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde teigė, kad trumpalaikio pasimatymo metu nei jam, nei lankytojams nebuvo galima atsinešti maisto, atsigerti net kavos ar arbatos (1 t., b. l. 3).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtinto Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašo 4 punktas nustato, kad asmenys, įeinantys į laisvės atėmimo vietų įstaigas, negali įsinešti daiktų ir reikmenų, kurie nurodyti šio aprašo 1 priede. Šio aprašo 1 priedo 1 punkte nurodyta, kad asmenims, atvykstantiems į pasimatymus su suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsinešti bet kokius daiktus, nešulius, ryšulius, rankines, išskyrus: higienos priemones; vaikų (kūdikių) maistą, jei į pasimatymą atvykstama su vaiku (kūdikiu); vaistus, kurie yra gamintojo pakuotėje, turint gydytojo receptą, rekomendaciją, – tik su laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijos leidimu (vaistus draudžiama įsinešti į pasimatymų patalpas, sudaromos sąlygos juos vartoti ne pasimatymų patalpose); mokėjimo kortelę, kai asmuo atvyksta į ilgalaikį pasimatymą ir jam bus sudaromos sąlygos apsipirkti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje (mokėjimo kortelę įsinešti į pasimatymų patalpą draudžiama).

Maistas, kava ir arbata nėra nurodyti tarp minėto Asmenų apžiūros ir daiktų patikrinimo tvarkos aprašo 1 priedo 1 punkte nurodytų išimčių (t. y. daiktų, kuriuos leidžiama įsinešti asmenims, atvykstantiems į pasimatymą su nuteistuoju), todėl teismas daro išvadą, kad tiek lankytojams, tiek pačiam pareiškėjui, ateinančiam į trumpalaikį pasimatymą, neturėjo būti leidžiama turėti maisto, kavos ir arbatos. Be to, Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2019 m. sausio 29 d. pažymoje nurodytais duomenimis, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-146 1 punkte yra numatyta, jog į trumpalaikį pasimatymą nuteistiesiems paimti daiktus ir reikmenis neleidžiama (1 t., b. l. 183). Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus analizuojamu aspektu. Atsakovės atstovas atsiliepime ir rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“, Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas 2018 m. lapkričio 20 d. pažymoje, nurodė, kad trumpalaikiuose pasimatymuose su fiziniu kontaktu ir be fizinio kontakto yra sudaryta galimybė nuteistajam ar lankytojui pageidaujant atsigerti vandens (1 t., b. l. 33, 47, 179), taigi, pareiškėjas ir jo lankytojai turėjo galimybę trumpalaikio pasimatymo metu atsigerti vandens. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad su juo nebuvo vykdomi jokie socialiniai ar psichologiniai užsiėmimai (1 t., b. l. 3).

Iš 2-ame sektoriuje 3-ame lokaliniame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkės, 2-ame sektoriuje 4-ame lokaliniame sektoriuje (15-tame ir 16-tame būriuose) bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkės (1 t., b. l. 57–58), kurios buvo taikomos pareiškėjui 2-ame sektoriuje 10-tame, 12-tame ir 15-tame būriuose (1 t., b. l. 181) matyti, kad pareiškėjui šiuose būriuose dienotvarkėje buvo numatytas laikas socialinės reabilitacijos priemonėms, bendrajam lavinimui bei profesiniam mokymui, laisvalaikiui, dienotvarkėje taip pat nurodytas įvedimas į darbą ir išvedimas iš jo.

Atsakovės atstovo atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 9 d. pažymoje nurodytais duomenimis, pareiškėjas bausmės atlikimo metu dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje (joje dalyvavo 3 mėn.) ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse – susitikimuose ir užsiėmimuose su visuomeninėmis organizacijomis ir jų atstovais, kitais kviestiniais asmenimis (jose dalyvavo dienotvarkėje nustatytu laiku – apie 6 val. per dieną). Pareiškėjas taip pat turėjo galimybę kiekvieną dieną dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio laiku (apie 2 val. per dieną) užsiimti savišvieta, sportu ir kitomis priemonėmis. Pareiškėjas turėjo galimybę mokytis ir dirbti pataisos įstaigoje, galėjo naudotis krepšinio aikštele ir sunkumų kilnojimo sale, kurios yra visuose lokaliniuose sektoriuose, galėjo naudotis futbolo, tinklinio bei krepšinio aikštele bendro pasivaikščiojimo rato teritorijoje (1 t., b. l. 34, 42–43). Atsakovės atstovo rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodytais duomenimis, šios priemonės buvo taikomos pareiškėjui 2-ame sektoriuje (1 t., b. l. 181).

Bylos duomenimis, pareiškėjas atvyko atlikti bausmę į Pravieniškių PN-AK, į 2-ą sektorių 2015 m. gruodžio 23 d. (1 t., b. l. 38), taigi, Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa, kurioje, atsakovės atstovo teigimu, dalyvavo pareiškėjas, buvo vykdoma ginčo laikotarpiu. Iš 2-ame sektoriuje karantine atliekančių bausmę nuteistųjų dienotvarkės (1 t. b. l. 60) matyti, kad pareiškėjui karantine dienotvarkėje nebuvo numatytas laikas socialinėms reabilitacijos priemonėms, tačiau buvo skirtas laikas laisvalaikiui. Pareiškėjas nekonkretizavo, kad su juo būtent karantine nebuvo vedami jokie socialiniai užsiėmimai. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui 2-ame sektoriuje 10-tame, 12-tame ir 15-tame būriuose pagal dienotvarkę buvo skirtas laikas socialinės reabilitacijos priemonėms, bendrajam lavinimui bei profesiniam mokymui, laisvalaikiui, darbui, į atsakovės atstovo nurodytus duomenis, kokiose pozityvaus užimtumo priemonėse dalyvavo pareiškėjas, į atsakovės atstovo nurodytus duomenis, kad pareiškėjas dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, teismas daro išvadą, kad šie bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad su juo 2-ame sektoriuje nebuvo vedami jokie socialiniai užsiėmimai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 138 straipsnis nustato, kad pataisos įstaigose veikia psichologinės tarnybos. Iš bylos duomenų (1 t., b. l. 41) matyti, kad tokia tarnyba Pravieniškių PN-AK veikia. Viena iš pataisos įstaigos psichologinės tarnybos veiklos krypčių, įtvirtintų BVK 138 straipsnyje, yra psichologinės pagalbos nuteistiesiems teikimas, individuali ir grupinė nuteistųjų psichologinė terapija, kitų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimas (straipsnio 3 punktas). Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos vyriausiosios specialistės 2018 m. lapkričio 12 d. pažymos duomenimis, pareiškėjas bausmės atlikimo metu 2-ame sektoriuje nedalyvavo jokiuose užsiėmimuose, kuriuos vedė Psichologinės tarnybos specialistai (1 t., b. l. 41). Atsakovės atstovas nurodė, kad naujai atvykę nuteistieji į pataisos įstaigą su Vidaus tvarkos taisyklėmis supažindinami pasirašytinai, su teisėmis ir pareigomis supažindinami pokalbio metu, informacija yra teikiama informaciniuose stenduose (1 t., b. l. 182). Bylos duomenimis, pareiškėjas buvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir įstaigos vidaus tvarka, 2015 m. gruodžio 30 d. su juo kalbėta, ir pokalbio su juo metu jis problemų neišsakė (2 t., b. l. 22). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę (pokalbio metu arba susipažinęs su informacija stende) sužinoti apie tai, kad Pravieniškių PN-AK veikia Psichologinė tarnyba, ir sužinoti apie galimybę gauti psichologinę pagalbą, dalyvauti nuteistųjų psichologinėje terapijoje. Teismas sprendžia, kad dienotvarkėse pareiškėjui tam buvo skirtas laikas (kadangi pareiškėjui 2-ame sektoriuje karantine buvo skirtas laikas psichologo konsultacijoms, individualių problemų sprendimui (1 t., b. l. 60), 10-tame, 12-tame ir 15-tame būriuose dienotvarkėje buvo skirtas laikas socialinės reabilitacijos priemonėms, laisvalaikiui (1 t., b. l. 181). Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių savo teiginį, kad su juo nebuvo vykdyti jokie psichologiniai užsiėmimai, ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis nesikreipė į Psichologinę tarnybą dėl tokių užsiėmimų.

Pareiškėjas skunde teigė, kad 2-ame sektoriuje karantine buvo laikoma daugiau nei 13 asmenų, vienam asmeniui teko apie 2,29 kv. m, ploto; 2-ame sektoriuje 12-tame būryje, 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 65,72 kv. m, buvo laikomas 21 asmuo, todėl vienam asmeniui teko 3,13 kv. m ploto, o atskaičiavus baldų užimamą plotą vienam asmeniui tekdavo tik apie 1,09 kv. m ploto; dar didesnis diskomfortas buvo 10-to būrio 3-oje ir 4-oje gyvenamosiose patalpose, 15-to būrio 5-tose ir 6-tose gyvenamosiose patalpose (1 t., b. l. 3); 3-ame sektoriuje, 3-ame būryje, 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo apie 60 kv. m, buvo laikomi 22–23 asmenys, todėl vienam asmeniui teko 2,72 kv. m ploto (1 t., b. l. 6, 12); teigė, kad atskaičiavus baldų užimamą plotą, visose minėtose patalpose vienam asmeniui teko dar mažiau laisvo ploto (1 t., b. l. 3, 6).

Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą ir pareiškėjo skunde nurodyti duomenys apie tai, kiek 2-ame sektoriuje karantino patalpoje ir 3-ame sektoriuje 3-ame būryje 2-oje gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma nuteistųjų, koks buvo 3-o sektoriaus 3-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos plotas, nesutampa: atsakovės atstovas nurodė, kad 2-ame sektoriuje karantino patalpoje buvo įrengta 13 miegamųjų vietų ir buvo tiek pat nuteistųjų (1 t., b. l. 27–28), o pareiškėjas skunde teigė, kad karantine buvo daugiau nei 13 asmenų (1 t., b. l. 3); atsakovės atstovas nurodė, kad 3-ame sektoriuje 3-ame būryje 2-oje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 22 miegamosios vietos (1 t., b. l. 28), o pareiškėjas teigė, kad šioje patalpoje buvo laikomi 22–23 nuteistieji (1 t., b. l. 12); atsakovės atstovas nurodė, kad 3-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos plotas yra 69,10 kv. m (1 t., b. l. 28), o pareiškėjas teigė, kad šios patalpos plotas yra apie 60 kv. m (1 t., b. l. 6). Atsakovės atstovas duomenis apie pareiškėjo gyvenamąsias patalpas pateikė atsiliepime (1 t., b. l. 27–28), prie atsiliepimo pridėjo priedus – Pravieniškių PN-AK darbuotojų 2018 m. lapkričio 9 d. pažymas (dvi pažymos), 2018 m. lapkričio 15 d., 2018 m. lapkričio 21 d. pažymas (1 t., b. l. 42–45, 49), kuriuose esantys duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotą, miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių atitinka atsiliepime į skundą nurodytus duomenis. Be to, ir 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus, Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2018 m. lapkričio 15 d. pažymoje patvirtino, kad karantino patalpoje ginčo laikotarpiu buvo įrengta 13 lovų, t. y. ne mažiau, kiek į šią patalpą patalpinta gyventi nuteistųjų (1 t., b. l. 45). Tuo tarpu pareiškėjas, nors ir nurodė 3-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos plotą, teigė, kad karantino patalpoje buvo daugiau nei 13 asmenų, kad 3-ame būryje 2-oje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomi 22–23 nuteistieji, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK darbuotojų pažymose nurodytais duomenimis. Todėl teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi atsakovės atstovo, o ne pareiškėjo nurodytais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotą ir jose buvusį miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys, dienotvarkėje numatytu laiku nuteistieji galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus teritorijoje (1 t., b. l. 28, 29).

Taigi, vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 27–28, 42–45, 49), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK buvo laikomas: 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 2-ame sektoriuje, karantine, šios gyvenamosios patalpos plotas 40,69 kv. m, kurioje buvo laikoma iš viso 13 asmenų, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. kovo 10 d. – 2-ame sektoriuje, 10-tame būryje, 4-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 48,43 kv. m, kurioje 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo laikoma iš viso 16 asmenų, įskaitant pareiškėją, o 2016 m. sausio 11 d. duomenimis – iš viso 15 asmenų, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 11 d. teko 3,03 kv. m gyvenamojo ploto, o nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. kovo 10 d. teko 3,23 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. – 2-ame sektoriuje, 10-tame būryje, 3-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 31,71 kv. m, kurioje 2016 m. kovo 10 d. duomenimis buvo laikomi iš viso 2 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 15,86 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. – 2-ame sektoriuje, 15-tame būryje, 6-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 33,93 kv. m, kurioje 2016 m. gegužės 31 d. duomenimis buvo laikoma iš viso 12 asmenų, įskaitant pareiškėją, o 2016 m. birželio 7 d. duomenimis buvo laikoma iš viso 10 asmenų, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 7 d. teko 2,83 kv. m gyvenamojo ploto, o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. teko 3,39 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d.– 2-ame sektoriuje, 15-tame būryje, 5-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,79 kv. m, kurioje 2016 m. birželio 9 d. duomenimis buvo laikomi iš viso 9 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 3,98 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. – 2-ame sektoriuje, 12-tame būryje, 1-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 65,72 kv. m, kurioje 2018 m. rugpjūčio 3 d. duomenimis buvo laikoma iš viso 18 asmenų, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 3,65 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. kovo 30 d. – 2-ame sektoriuje, 10-tame būryje, 3-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 31,71 kv. m, kurioje 2017 m. gruodžio 5 d. duomenimis buvo laikomi iš viso 8 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 3,96 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. – 3-ame sektoriuje, 3-ame būryje, 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 69,10 kv. m, kurioje buvo įrengtos 22 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,14 kv. m.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), 3-ame sektoriuje, 3-ame būryje, 2-oje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, šios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius, o visose kitose gyvenamosios patalpose – gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi atsakovės atstovas teismui pateikė faktinį nuteistųjų, buvusių gyvenamojoje patalpoje tam tikrą datą, skaičių (atsiliepime yra pateiktas miegamųjų vietų skaičius brigadose (1 t., b. l. 27–28), o taip pat atsiliepime (1 t., b. l. 28) ir 2018 m. lapkričio 11 d. pažymoje yra pateikti duomenys, kiek brigadose faktiškai buvo nuteistųjų tam tikrą datą (1 t., b. l. 45).

Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (1 t., b. l. 28–29, 49), tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Todėl teismas sprendžia, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 11 d., ir nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 7 d. būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

Pareiškėjas skunde teigė, kad maistas neatitiko fiziologinių mitybos normų reikalavimų, gaminant maistą, buvo žiūrima, kad maistas būtų kiekybiškas (kad užtektų visiems kaliniams), o ne kokybiškas; siekiant padidinti maisto kiekį, maistas buvo skiedžiamas su vandeniu, riebalais, vietoje trūkstamos mėsos buvo pridedama daugiau daržovių, riebalų arba įpilama daugiau vandens, taip pat buvo ir su kitais patiekalais (1 t., b. l. 3).

BVK 173 straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 8 dalis numato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 1 punktu patvirtino atitinkamas fiziologines mitybos normas, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims pagal jų maitinimo grupes: t. y. dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir kitoms nuteistųjų grupėms. Šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintose Fiziologinėse mitybos normose nurodytos pagrindinės maisto medžiagos (riebalai, baltymai, angliavandeniai), taip pat vitaminai, mineralinės medžiagos ir jų kiekiai vienam asmeniui per parą atitinkamais vienetais. Vadovaudamasis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 3 punktu, teisingumo ministras 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, suderintu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija, patvirtino skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius ir paros išlaidų maitinimo normas vienam nuteistajam pagal maitinimo grupes: vienam dirbančiam ir vienam nedirbančiam vyrui ir kitoms nuteistųjų grupėms (šis įsakymas nuo 2006 m. gegužės 1 d. išdėstytas nauja redakcija 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144). Prie šio įsakymo pridėti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai vienam asmeniui (pagal kiekvieną maitinimo grupę), yra išvardytos konkrečios valgomo produkto dalys ir kiekvieno iš jų neto svoris (g) ne mažesnis nei nurodyta įsakyme. Šiame įsakyme yra pastaba, kad vadovaujantis skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu sudaromas 31 dienos valgiaraštis (kiekvienai grupei) ir maitinama pagal valgiaraštį. Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Šių taisyklių 6 punktas nustato, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei. Vadovaudamasis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtino valgiaraščius kiekvienai maitinimo grupei: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, dirbantiems ir nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kitoms grupėms. Šis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-138 galiojo iki 2018 m. sausio 1 d. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447, kuriuo patvirtinti valgiaraščiai taip pat kiekvienam maitinimo grupei: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, dirbantiems ir nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kitoms grupėms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad aptartas teisinis reguliavimas (t. y. BVK 173 straipsnio 4 dalis, Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos fiziologinės mitybos normos, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai ir paros išlaidų maitinimo normos, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Maitinimo organizavimo taisyklės) užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013).

Pareiškėjas skunde teigdamas, kad maitinimas neatitiko fiziologinių mitybos normų reikalavimų, dėstė abstrakčius teiginius ir samprotavimus, nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jam valgykloje buvo pateiktas netinkamos kokybės maistas, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių. Pareiškėjas teigė, kad jam kaip nedirbančiam asmeniui maistas turi atitikti nustatytas fiziologines mitybos normas, maistas jų neatitiko, o taip pat teigė, kad asmenims, kurie gauna vegetarišką maitinimą, buvo tiekiamas netinkamos kokybės maistas, kurio neįmanoma valgyti. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokį maistą jis pats valgė – vegetarišką ar ne. Atsakovės atstovas atsiliepime ir Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje patvirtino, kad nuteistiesiems maistas gaminamas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų: teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintų skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros išlaidų maitinimo normų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Maitinimo organizavimo taisyklių, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintų valgiaraščių (1 t., b. l. 32, 50). Atsakovės atstovas į bylą pateikė Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro atitikties įvertinimo protokolą ir tyrimų protokolus (1 t., b. l. 150–151, 154–156), iš kurių matyti, kad laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas 2-ame sektoriuje, minėta įstaiga 2-o sektoriaus valgykloje atliko maisto bandinių (mėginių) tyrimus.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.) ir 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 (galiojančiu nuo 2018 m. sausio 1 d.) valgiaraščiai buvo patvirtinti, vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklėmis. Maitinimo organizavimo taisyklės buvo parengtos, vadovaujantis BVK, Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis fiziologinėmis mitybos normomis, teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144 ir kitais teisės aktais (šių taisyklių 2 punktas). Taigi, rengiant pareiškėjui valgiaraštį, buvo laikomasi ir Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų fiziologinių mitybos normų reikalavimų. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, jog gaminant maistą pareiškėjui buvo laikomasi minėtų teisės aktų reikalavimų. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas pataisos įstaigos valgykloje gaudavo nemokamą tinkamą maitinimą pagal fiziologines mitybos normas, ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl netinkamo maitinimo.

Pareiškėjas skundėsi, kad jo giminaičiams ir draugams buvo draudžiama perduoti jam maistą iš laisvės; teigė, kad jo artimiesiems ir draugams buvo draudžiama perduoti jam iš laisvės lagaminą arba krepšį su ratukais; teigė, kad jam niekas negali perduoti iš laisvės kanceliarinių daiktų (popieriaus, tušinukų, pieštukų ir t. t.); teigė, kad jam yra būtini maisto papildai, nes jis sportuoja ir turi suderinti mitybą, teigė manantis, kad juos reikėtų leisti perduoti iš laisvės arba jų pirkimas turėtų būti neįskaičiuojamas į apsipirkimo limitą (1 t., b. l. 4).

Šiuos nusiskundimus pareiškėjas nurodė skundo skirsnyje 2.1.1. Pravieniškių PN-AK 2-as sektorius, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas juos pareiškė dėl minėtų draudimų laikotarpiu, kai jis buvo 2-ame sektoriuje, nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (1 t., b. l. 27–28).

Nors maistas, maisto papildai, lagaminas, krepšys, rašymo reikmenys ir yra įtraukti į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą – Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (redakcijas, galiojusias nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 20 d., t. y. galiojusias ginčo laikotarpiu) (yra šio sąrašo 1 punkte, 1.15, 4.2 ir 4.13 papunkčiuose, nenurodant, ar lagaminas, krepšys gali būti su ratukais, ar be ratukų), tačiau BVK 95 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 83 punkto pirmos pastraipos nuostatose maistas, maisto papildai, lagaminas, krepšys, tušinukai ir pieštukai nepriskiriami daiktams, kuriuos nuteistiesiems leidžiama gauti su pašto bei perduodamu siuntiniu ir smulkiuoju paketu (ir atitinkamai nepriskiriami daiktams, kuriuos juos atnešusiems asmenims leidžiama perduoti nuteistiesiems). Iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusios BVK 95 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 83 punkto nuostatos, kaip jau rašyta, taip pat nepriskyrė šių daiktų tokiems, kuriuos nuteistiesiems leidžiama gauti su pašto bei perduodamu siuntiniu ir smulkiuoju paketu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama gauti iš laisvės maistą, maisto papildus, lagaminą su ratukais, krepšį su ratukais, tušinukus, pieštukus.

Pareiškėjo nurodytas rašymo popierius BVK 95 straipsnio 4 dalyje, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte yra priskiriamas tokiems daiktams, kuriuos nuteistiesiems leidžiama gauti (ir kitiems asmenims leidžiama perduoti nuteistiesiems). Popierius taip pat yra įtrauktas į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą – Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (redakcijas, galiojusias nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 20 d., t. y. galiojusias ginčo laikotarpiu) (yra šio sąrašo 4.2 papunktyje). Tačiau pareiškėjas, teigdamas, kad jam niekas negalėjo perduoti iš laisvės rašymo popieriaus (1 t., b. l. 4), nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jam 2-ame sektoriuje buvo atneštas popierius, o pataisos įstaiga atsisakė jį perduoti pareiškėjui, nenurodė, koks asmuo jį buvo atnešęs, ir nenurodė jokių kitų aplinkybių, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad skunde turi būti aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Teismui 2019 m. sausio 21 d. nutartimi įpareigojus atsakovės atstovą paaiškinti, ar buvo atvejų, kai pareiškėjui buvo norima perduoti iš laisvės kanceliarines prekes, tačiau jas buvo atsisakyta perduoti pareiškėjui (1 t., b. l. 171), atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2019 m. vasario 4 d. pažymoje paaiškino, kad tokia informacija apie pareiškėjui neperduotus daiktus pataisos įstaigoje nėra kaupiama, todėl tokios informacijos atsakovės atstovas neturi galimybės pateikti (1 t., b. l. 179, 185). Taigi, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jam buvo atneštas rašymo popierius ir pataisos įstaiga atsisakė jį perduoti pareiškėjui, o pataisos įstaiga neturi duomenų apie pareiškėjui neperduotus daiktus. Todėl teismas daro išvadą, pareiškėjas neįrodė, kad buvo tokių atvejų, kai pareiškėjui buvo atneštas rašymo popierius, o Pravieniškių PN-AK pareigūnai atsisakė jį perduoti pareiškėjui. Dėl tos priežasties nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje BVK 92 straipsnio redakcijoje nebuvo nustatytos didžiausios pinigų sumos, už kurias nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas skunde nenurodė konkretaus laikotarpio, konkrečios datos, kada maisto papildų pirkimas jam buvo įskaičiuojamas į apsipirkimo limitą – iki 2017 m. sausio 1 d. ar vėliau, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d. šiuo aspektu buvo pažeistos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje BVK 92 straipsnio redakcijoje, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatytos didžiausios pinigų sumos, už kurias nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, o 3 dalyje nustatyta, kad į straipsnio 2 dalyje nurodytą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos; apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje suma neribojama nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų. Taigi, maisto papildai nėra nurodyti tarp BVK 92 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių (t. y. daiktų, už kurių pirkimą sumokėtos sumos neįskaitomos į BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytas didžiausias pinigų sumas, už kurias nuteistieji gali apsipirkti). Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis priskirtinas BVK 92 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, kuriems apsipirkimo parduotuvėje suma neribojama. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad už maisto papildus sumokėtos pinigų sumos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo įskaičiuojamos į BVK nustatytą apsipirkimo limitą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad buvo draudžiama perduoti pareiškėjui iš laisvės maistą, maisto papildus, lagaminą su ratukais, krepšį su ratukais, tušinukus, pieštukus ir rašymo popierių, ir dėl to, kad už maisto papildus sumokėta pinigų suma buvo įskaičiuojama į nustatytą apsipirkimo limitą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad 2-ame sektoriuje, 12-ame būryje, 1-oje sekcijoje pastato konstrukcijoje buvo asbesto (1 t., b. l. 6).

Pagal Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunktį, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovės atstovo atsiliepime ir Ūkio skyriaus specialistės, atliekančios Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje nurodytais duomenimis nurodytais duomenimis, pastato, kuriame buvo 12-tas būrys, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, taip pat nurodė, kad pataisos įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių (1 t., b. l. 32, 50). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kad pataisos įstaigoje nebuvo vykdomi tokie darbai. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad ginčo laikotarpiu minėtame bendrabutyje buvo vykdomi statybos, remonto ar panašūs darbai, kad asbesto turinčios dangos buvo laužomos ar pan. Pareiškėjas tik teigė, kad pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Todėl teismas sprendžia, kad pastato stogo danga, turinti asbesto, nebuvo laužoma, ir asbesto plaušeliai konstrukcijose buvo tvirtai surišti su užpildu, todėl į aplinką neišsiskyrė ir nekėlė pavojaus sveikatai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Be to, medicininiame pažymėjime yra pateikta mediko išvada, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenis, nustatyta, kad joje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, ir kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo diagnozuotos asbesto dulkių sukeltos ligos (1 t., b. l. 40). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos tuo, kad pastato stogo dangoje buvo asbestinio šiferio. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad 2-ame sektoriuje pastate nebuvo priešgaisrinės sistemos, nebuvo gesintuvų nei sekcijoje, nei koridoriuje (1 t., b. l. 6).

Pareiškėjas teigė, kad 2-ame sektoriuje gyvenamosiose patalpose nuo lubų krito tinkas, sienos ir grindys buvo nelygios (1 t., b. l. 6); 3-o sektoriaus 3-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos sienos buvo avarinės būklės, iš jų byrėjo tinkas, sienose buvo skylės; šios 2-os gyvenamosios patalpos danga nebuvo lygi, buvo avarinės būklės (1 t., b. l. 12); 3-o būrio dušo, dušo, grindų, prausyklos danga nebuvo lygi (b. l. 7, 12); kirpyklos danga nebuvo lygi, buvo avarinės būklės (1 t., b. l. 12); 3-ame sektoriuje 3-o būrio, 2-os gyvenamosios patalpos prausykloje ir duše vamzdžiai praleidinėjo vandenį, nebuvo sudaryta saugi aplinka (1 t., b. l. 7).

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ir ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kurios 3 punktas nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime, rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“, Pravieniškių PN-K Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje bei Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 8 d. pažymoje nurodė, kad Pravieniškių PN-AK avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Nurodė, kad įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų būklę. Nurodė, kad dušų grindų bei prausyklų danga buvo lygi (1 t., b. l. 30–31, 50, 52, 180; 2 t., b. l. 31). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad buvo užtikrinama tinkama patalpų būklė. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę informuoti Pravieniškių PN-AK administraciją apie, jo teigimu, netinkamą patalpų būklę ar prakiurusį vamzdį. Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 8 d. pažymoje paaiškino, kad gavus informaciją apie netvarkingą inventorių, jis nedelsiant yra tvarkomas (1 t., b. l. 180; 2 t., b. l. 31). Byloje nėra duomenų, jog, pareiškėjui informavus Pravieniškių PN-AK administraciją apie netinkamą patalpų būklę ar prakiurusį vamzdį, administracija nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Pareiškėjas teigė, kad 3-o sektoriaus 3-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo dviejų stiklo paketų, dėl to buvo ša1ta, lyjant patekdavo vanduo (1 t., b. l. 12).

Langai, kuriuose montuojami paketai su dviem stiklais, vadinami dvistikliais arba vienkameriniais, langai, kuriuose montuojami paketai su trimis stiklais, vadinami tristikliais, arba dvikameriniais. T. y., į langą yra dedamas stiklo paketas, kuris gali susidėti iš kelių stiklų. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato pareiškėjo pareigą aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Tuo tarpu iš šio pareiškėjo teiginio nėra aišku, ar jis skundžiasi tuo, kad langas buvo be stiklų (nes lange nebuvo stiklo paketo), ar tuo, kad lange buvo tik vienas stiklas, o ne keli.

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 papunktis (reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus) nustato, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Šis 11.5 papunktis taikomas pareiškėjo atveju, kadangi pareiškėjas 3-ame būryje buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, o ne kameroje (pagal BVK 75 straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji (o ne paprastajai ar lengvajai grupei priskirti nuteistieji) yra laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus). Nurodytos teisės normos nereglamentuoja, iš kelių stiklų turi būti sudarytas langas nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje, ir nenustato reikalavimo įmontuoti dvistiklį ar tristiklį langą.

Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis (reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus) nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 8 d. pažymoje nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę ir tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (1 t., b. l. 180; 2 t., b. l. 31). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad langai pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo tinkamos būklės ir patalpoje buvo užtikrinama tinkama temperatūra. Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė minėtoje pažymoje nurodė, kad esant būtinumui, nuteistiesiems pagal jų prašymus, yra išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai (1 t., b. l. 180; 2 t., b. l. 31), tačiau pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Pravieniškių PN-AK pareigūnus duoti jam elektrinį oro šildytuvą, kadangi jam buvo šalta (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis), o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę informuoti Pravieniškių PN-AK administraciją apie, jo teigimu, netinkamą lango būklę. Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 8 d. pažymoje paaiškino, kad gavus informaciją apie netvarkingą inventorių, jis nedelsiant yra tvarkomas (1 t., b. l. 180; 2 t., b. l. 31). Byloje nėra duomenų, jog, pareiškėjui informavus Pravieniškių PN-AK administraciją apie netinkamą lango būklę, administracija nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Pareiškėjas teigė, kad 2-ame sektoriuje sienos skylėse buvo tarakonų (1 t., b. l. 6); 3-ame sektoriuje 3-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų ir blakių, blakės buvo čiužinyje, lovoje, sienose (1 t., b. l. 7, 12).

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas atsiliepime ir Pravieniškių PN-K Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje nurodė, kad 2014 m. lapkričio 14 d. Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, bei paaiškino, kad apie pastebėtus kenkėjus informuojama minėta bendrovė, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų) (1 t., b. l. 32, 50). Kenksmingų vabzdžių ir voragyvių naikinimas vadinamas dezinsekcija (Vaitkevičiūtė Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236), o žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (ten pat, p. 231). Šias aplinkybes, kad su minėtomis bendrovėmis buvo sudarytos kenkėjų naikinimo sutartys ir pagal šias sutartis ginčo laikotarpiu buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, patvirtina Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijos, atliktų darbų aktų kopijos, darbų atlikimo aktų kopijos, kuriose yra duomenys apie UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ atliktus darbus (šie duomenys aptariami toliau), Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-203, sudarytos 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“, kopija (1 t., b. l. 77–89). Pagal minėtos 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties 1.1, 2.1, 3.2.2. 3.2.3, 3.2.4 papunkčius UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti Pravieniškių PN-AK 1-o, 2-o ir 3-o sektorių gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose kenkėjų (taip pat ir pareiškėjo nurodytų tarakonų, blakių) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir pagal poreikį (1 t., b. l. 77). Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijos nustatyta, kad 2016 m. vasario 26 d., t. y. ginčo laikotarpiu, UAB „Dezinfa“ atliko kenkėjų (blakių) naikinimo darbus 2-o sektoriaus 10-tame būryje (kuriame tuo metu buvo laikomas pareiškėjas) (1 t., b. l. 89), iš UAB „Utenos deratizacija“ darbų atlikimo akto kopijos nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d., t. y. ginčo laikotarpiu, UAB „Utenos deratizacija“ atliko kenkėjų (tarakonų ir blakių) naikinimo darbus 3-o sektoriaus 3-ame būryje (kuriame tuo metu buvo laikomas pareiškėjas) (1 t., b. l. 83). Duomenys apie ginčo laikotarpiu atliktą kenkėjų naikinimą 3-o sektoriaus 3-ame būryje yra ir Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 1 d. rašte-atsakyme į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 165). Teismo vertinimu, paminėti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė su artimaisiais, gyvenančiais užsienyje, bendrauti vaizdo skambučiais (internetine telefonija) (1 t., b. l. 4).

Šį nusiskundimą pareiškėjas nurodė skundo skirsnyje 2.1.1. Pravieniškių PN-AK 2-as sektorius, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas šį nusiskundimą pareiškė dėl tokios nesudarytos galimybės 2-ame sektoriuje, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (1 t., b. l. 27–28). Pareiškėjas teigė skunde, kad jis žodžiu prašė Pravieniškių PN-AK administraciją, kad jam būtų leista paskambinti artimiesiems per internetinę programą, ir šitas vaizdo skambutis jam būtų užskaitytas kaip pasimatymas, tačiau administracija atsisakė tenkinti šį jo prašymą (1 t., b. l. 4), tačiau nenurodė konkrečios datos, kada jis kreipėsi su minėtu prašymu į Pravieniškių PN-AK administraciją, ir kada ši atsisakė tenkinti šį jo prašymą.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu įtvirtina BVK 102 straipsnis bei 73, 74 ir 75 straipsnių 1 punktas. BVK 102 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto pirmoje pastraipoje buvo nustatyta: pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. šio 124 punkto pirma pastraipa nustato: pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Minėta nuostata dėl internetinės telefonijos atsirado pakeitus šį 124 punktą teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107, kuris įsigaliojo nuo 2016 m. balandžio 1 d., iki tol 124 punkte jos nebuvo.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neginčija to, kad jam buvo užtikrinta teisė paskambinti telefonu. Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad jam nebuvo sudaryta bendrauti su artimaisiais, gyvenančiais užsienyje, internetine telefonija.

Iš atsakovės atstovo paaiškinimų rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (1 t., b. l. 179) ir teismui pateikto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V-533 kopijos (2 t., b. l. 25–30) matyti, kad šiuo metu 2-ame sektoriuje nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių tvarką nustato minėtu Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių tvarkos aprašas (2 t., b. l. 25–30). Šis aprašas buvo patvirtintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. įsakymu, t. y. jau po to, kai pareiškėjas buvo iškeltas iš 2-o sektoriaus, taip pat pasibaigus ir ginčo laikotarpiui. Tad iš bylos duomenų darytina išvada, kad pareiškėjui galimybė paskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba) atsirado jau pasibaigus ginčo laikotarpiui. Pareiškėjo teisė paskambinti telefonu nebuvo apribota – pareiškėjas dėl to nesiskundė. Tai, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė skambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba), kaip vienu iš skambinimo būdų, nereiškia, kad jo teisė paskambinti apskritai nebuvo užtikrinta. Pravieniškių PN-AK neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, kaip jau rašyta, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Be to, pareiškėjas nenurodė, kada jis norėjo paskambinti artimiesiems internetine telefonija – iki 2016 m. balandžio 1 d. ar vėliau, o iki šios datos, kaip jau rašyta, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte apskritai nebuvo nuostatos, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, taigi, teisinis reglamentavimas apskritai neįtvirtino tokios nuteistųjų galimybės paskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba). Be to, nors pareiškėjas ir teigė skunde, kad jis žodžiu prašė Pravieniškių PN-AK administraciją, kad jam būtų leista paskambinti artimiesiems per internetinę programą, ir šitas vaizdo skambutis jam būtų užskaitytas kaip pasimatymas, o administracija atsisakė tenkinti šį jo prašymą (1 t., b. l. 4), byloje nėra jokių šiuos pareiškėjo teiginius patvirtinančių duomenų. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjo prašymus Pravieniškių PN-AK administracijai. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK administracijos analizuojamu aspektu. Teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad dušu buvo galima naudotis tik du kartus per savaitę, tokio dažnumo ir suteikiamo laiko jam neužteko, kadangi jis sportuoja (1 t., b. l. 4).

Higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.

Aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų“ ir PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 8 d. pažymoje patvirtino, kad siekiant užtikrinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto reikalavimą, yra patvirtintas ir stenduose viešai paskelbtas naudojimosi dušu grafikas, kuriame numatyta, kad nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę (1 t., b. l. 180; 2 t., b. l. 31). Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, kaip numatyta teisės aktuose (pareiškėjas, jo teigimu, naudojosi dušu dažniau – du kartus per savaitę).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2207-261-2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2509-602/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde teismui poreikį dažniau praustis motyvavo tuo, kad jis sportuoja, o ne sveikatos sutrikimu. Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 8 d. pažymoje nurodė, kad pareiškėjas su prašymais dėl maudymosi dažnumo ir dėl dušo į Turto valdymo skyrių ir į būrio viršininką nesikreipė (1 t., b. l. 180; 2 t., b. l. 31). Pareiškėjas skunde neteigė, kad jis kreipėsi su prašymu į Pravieniškių PN-AK administraciją ar pareigūnus, prašydamas sudaryti jam galimybę praustis duše dažniau nei kartą per savaitę, motyvuodamas tai sveikatos sutrikimu ar kita priežastimi, tačiau tokį jo prašymą buvo atsisakyta tenkinti. Medicininiame pažymėjime nėra duomenų apie tokius pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių pareiškėjui reikėtų dažniau praustis (1 t., b. l. 40). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė neteisėtai dėl to, kad pareiškėjui nesudarė galimybės duše praustis dažniau, nei numato aptartas teisinis reglamentavimas. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę kiekvieną kartą pasportavęs nusiprausti savo būrio prausykloje. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigė, kad 2-ame sektoriuje, 3-ame lokaliniame sektoriuje buvo eilės einant į dušą, nes šiame lokaliniame sektoriuje buvo apie 300 asmenų, buvo didelės eilės ir sanitariniame mazge, nes 12-tam būriui, kuriame buvo 70–73 asmenys, buvo tik 5 tualetai, panaši situacija buvo ir kituose būriuose (1 t., b. l. 4); teigė, kad tuo metu, kai jis buvo laikomas 3-ame sektoriuje, 3-ame būryje, prausykloje buvo tik 4 tualetai ir 5 praustuvės, kuriais naudojosi visi pastate esantys žmonės – apie 200 asmenų (1 t., b. l. 12).

Pareiškėjas skundžiasi dėl eilių norint pasinaudoti unitazu/klozetu ir dušu 2-o sektoriaus, 3-o lokalinio sektoriaus 12-tame būryje (kuriame buvo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., 1 t., b. l. 28), ir dėl eilių norint pasinaudoti unitazu/klozetu ir praustuve 3-o sektoriaus 3-ame būryje (kuriame buvo nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., 1 t., b. l. 28). Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių dėl kitų būrių.

Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojo ir ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Patalpų aprūpinimo normos), kurių 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 13.1 papunktis numato, kad dušo patalpos aprūpinamos dušo čiaupais (galvutėmis) (1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Atsižvelgiant į bylos duomenis, kad pareiškėjas minėtuose būriuose gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus teritorijoje (1 t., b. l. 28, 28), ir į BVK 75 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad drausmės grupei (o ne paprastajai ar lengvajai grupei) priskirti nuteistieji yra laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma minėta Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunkčio nuostata, reglamentuojanti lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų sanitarinio ir higienos mazgo įrengimą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktas nustato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.

Atsakovės atstovo atsiliepime, rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (1 t., b. l. 28, 30, 180–181) ir Pravieniškių PN-AK darbuotojų 2018 m. lapkričio 15 d., 2018 m. lapkričio 21 d., 2019 m. vasario 8 d. pažymose (1 t., b. l. 45, 51; 2 t., b. l. 32) pateiktais duomenimis, ginčo laikotarpiu 2-o sektoriaus 12-tame būryje buvo 66 asmenys, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis būtent šio būrio nuteistiesiems, jame buvo įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai; 3-o sektoriaus 3-ame būryje buvo 44 nuteistieji, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis bendrai 3-o, 4-to, 5-to ir 6-to būrių nuteistiesiems, jame buvo įrengti 4 unitazai, 4 pisuarai, 7 praustuvės.

Atsakovės atstovas 2019 m. sausio 21 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti duomenis, keliems asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudojimuisi 1 dušo čiaupas (galvutė) 2-o sektoriaus 3-o lokalinio sektoriaus 12-to būrio dušo patalpose, patvirtinti arba paneigti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad 3-ame sektoriuje 3-o būrio klozetais ir praustuvėmis naudojosi apie 200 asmenų bei pateikti duomenis, keliems asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudojimuisi 1 praustuvė, 1 klozetas (unitazas) minėto 3-o būrio sanitariniame mazge ir prausykloje (1 t., b. l. 171–172), teismo 2018 m. spalio 30 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti duomenis dėl aplinkybių, kad dėl susidariusių eilių būriuose nuteistiesiems einant į dušą pareiškėjas turėdavo stovėti ilgose eilėse (1 t., b. l. 21), tačiau atsakovės atstovas duomenų apie dušo čiaupų (galvučių) skaičių 2-o sektoriaus 12-to būrio dušo patalpose teismui nepateikė, duomenų apie tai, kiek ginčo laikotarpiu buvo nuteistųjų 4-tame, 5-tame ir 6-tame būriuose (tuose būriuose, kurie kartu su 3-u būriu naudojosi bendru sanitariniu mazgu) teismui nepateikė, pateikė duomenis tik apie 5-to būrio nuteistųjų skaičių, ir tik 2018 m. rugsėjo 13 d. duomenimis, t. y. jau po ginčo laikotarpio (1 t., b. l. 28, 46). Nesant duomenų apie dušo čiaupų (galvučių) skaičių 2-o sektoriaus 12-to būrio dušo patalpose, negalima apskaičiuoti, ar besiprausiantiems asmenims 12-tame būryje teko tiek dušo čiaupų (galvučių), kiek numato Patalpų aprūpinimo normos. Į bylą taip pat nėra pateiktas nuteistųjų naudojimosi dušu grafikas. Visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-624/2018, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2154-442/2017). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo 2-o sektoriaus 12-tame būryje, jam tekdavo laukti eilėse einant į dušą, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentai dėl eilių duše minėtame būryje yra pagrįsti.

Be to, iš pirmiau pateiktų duomenų matyti, kad 3-o sektoriaus 3-am, 4-tam, 5-tam ir 6-tam būriams, t. y. keturiems būriams, buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas, tad pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai buvo 3-ame būryje, naudojosi sanitariniu mazgu kartu su kitais trimis būriais. Nustačius byloje minėtas faktines aplinkybes ir įvertinus teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunkčio reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui, kadangi 3-ame sektoriuje 3-am, 4-tam, 5-tam ir 6-tam būriams buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas. Kaip jau rašyta, atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kiek buvo ginčo laikotarpiu 4-tame, 5-tame ir 6-tame būriuose (t. y. tuose būriuose, kurie kartu su 3-u būriu naudojosi bendru sanitariniu mazgu). Nesant tokių duomenų, negalima apskaičiuoti, ar klozetų (unitazų), praustuvių skaičius šiais įrenginiais besinaudojantiems asmenims atitiko Patalpų aprūpinimo normose nustatytą skaičių. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas 3-o sektoriaus 3-ame būryje, unitazais ir praustuvėmis naudojosi 200 asmenų, todėl teismas sprendžia, kad minėtame būryje sanitariniame mazge unitazais ir praustuvėmis naudojosi iš viso 200 asmenų, įskaitant pareiškėją. Todėl daroma išvada, kad atsakovas ginčo laikotarpiu taip pat nevykdė Patalpų aprūpinimo normų 7.4, 7.6 papunkčių nuostatų, kadangi pareiškėjas nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu 3-ame sektoriuje 3-ame būryje pagal Patalpų aprūpinimo normų 7.4, 7.6 papunkčius (nes 200 asmenims teko tik 4 unitazai, 4 pisuarai, 7 praustuvės). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl to, kad pareiškėjui reikėdavo laukti eilėse einant į dušą, pripažintina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Patalpų aprūpinimo normų 13.1 papunkčio nuostatų reikalavimų aprūpinti 2-ame sektoriuje 12-tame būryje dušo patalpas dušo čiaupais (galvutėmis) po 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui (net ir darant prielaidą, kad 2-ame sektoriuje 12-tame būryje galėjo būti 70–73 asmenys, kaip teigė pareiškėjas (1 t., b. l. 4), tai situacijos nekeistų).

2-ame sektoriuje 12-tame būryje unitazų buvo pakankamai pagal Patalpų aprūpinimo normų 7.4, 7.6 papunkčius. Net ir darant prielaidą, kad 12-tame būryje galėjo būti 70–73 asmenys ir 5 unitazai, kaip teigė pareiškėjas (1 t., b. l. 5), unitazų skaičius atitiktų Patalpų aprūpinimo normų 7.6 papunkčio reikalavimus, kadangi tokiu atveju vienam asmeniui tektų 15 unitazai (73 / 5 = 15).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo unitazų, praustuvių kiekio, dėl eilių tualete ir duše ir dėl to patiriamų nepatogumų, laikytini pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., ir nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (kai pareiškėjas buvo 2-ame sektoriuje 12-tame būryje ir 3-ame sektoriuje 3-ame būryje) atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

BVK 73 straipsnio 1 punktas, 74 straipsnio 1 punktas, 75 straipsnio 1 punktas ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. įtvirtino nuteistųjų, priskirtų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms, teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. įtvirtina jų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. BVK 92 straipsnio 1 dalis ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. įtvirtino nuteistųjų teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. įtvirtina jų teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktas ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. nustatė pataisos įstaigos direktoriui pareigą užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. įtvirtina jo pareigą užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šių taisyklių 78 punktas ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. nustatė pataisos įstaigos direktoriui pareigą užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. nustato jo pareigą užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Atsakovės atstovas atsiliepime ir rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ bei Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas 2018 m. lapkričio 20 d. pažymoje, Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje nurodė, kad vadovaujantis minėtomis Kainų kontrolės taisyklėmis, pataisos įstaigoje direktoriaus įsakymu yra sudaryta komisija, kontroliuojanti prekių kainas pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Ši komisija ne rečiau kaip du kartus per mėnesį pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje tikrina prekių kainas ir palygina jas su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis Pravieniškių k. gyvenvietėje esančiose parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši. Nustačius, kad pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kaina Pravieniškių k. esančiose parduotuvėse, Pravieniškių PN-AK apie tai raštu informuoja uždarąją akcinę bendrovę „Pontem“, reikalaudama sumažinti kainas. Prekių kainininkai yra peržiūrimi kiekvieną mėnesį ir nauji kainininkai einamojo mėnesio pradžioje siunčiami pataisos įstaigos administracijai (1 t., b. l. 32–33, 47–48, 51, 180). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl daro išvadą, kad prekių kainos pataisos įstaigos parduotuvėje ginčo laikotarpiu buvo kontroliuojamos pagal Kainų kontrolės taisyklių reikalavimus. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. kovo 5 d., 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. vasario 5 d., 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. sausio 2 d. raštų uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“ ir jų priedų – netikėtų patikrinimų aktų – kopijos (2 t., b. l. 69–72, 75–78, 80–83, 85–88, 90–93, 96–99), UAB „Pontem“ 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. sausio 3 d. raštų-atsakymų Pravieniškių PN-AK kopijos (2 t., b. l. 73, 84, 84). ABTĮ 24 straipsnio 7 punktas nustato pareiškėjo pareigą aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Tuo tarpu pareiškėjas, pareikšdamas skunde šį nusiskundimą, nenurodė jokių konkrečių atvejų, kokių prekių kainos buvo didesnės nei turėjo būti, kiek jos buvo didesnės, ir kada buvo toks atvejis. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kaip tuo buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad pataisos namuose veikiančioje parduotuvėje dažnai nebūdavo būtiniausių reikmenų (skalbimo miltelių, tualetinio popieriaus, pašto ženklų) (1 t., b. l. 5).

Šį nusiskundimą pareiškėjas nurodė skundo skirsnyje 2.1.1. Pravieniškių PN-AK 2-as sektorius, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas jį pareiškė dėl minėtų reikmenų nebuvimo parduotuvėje laikotarpiu, kai jis buvo 2-ame sektoriuje, nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (1 t., b. l. 27–28).

BVK 92 straipsnio 1 dalis ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. įtvirtino nuteistųjų teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. įtvirtina nuteistųjų teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte buvo nustatyta, kad nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato šių taisyklių 18 ir 19 priedai, ir šiuose prieduose buvo įtvirtinti šie sąrašai, o nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo nebuvo. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. šis 76 punktas nustatė: nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. šis 76 punktas nustato: nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“, kurio redakcijose, galiojusiose iki 2018 m. spalio 20 d., 3 punkte „Higienos priemonės“ 3.2, 3.4 papunkčiuose buvo nurodytos skalbimo ir plovimo priemonės, tualetinis popierius, 4 punkto „Kiti daiktai ir reikmenys“ 4.2 papunktyje nurodyti pašto ženklai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktas ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. nustatė pataisos įstaigos direktoriui pareigą užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. – jo pareigą užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Visose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 260 punkto redakcijose pataisos įstaigos direktoriui nustatyta pareiga užtikrinti, kad šios įstaigos parduotuvėje visada būtų pakankamai higienos priemonių.

Taigi, iki 2016 m. balandžio 1 d. nors ir buvo nurodyta pataisos įstaigos direktoriui pareiga užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę, kad šios įstaigos parduotuvėje visada būtų pakankamai higienos priemonių (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77, 260 punktai), tačiau nebuvo reglamentuota, kokios priemonės priskiriamos būtiniausiems reikmenims bei higienos priemonės, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad nesant parduotuvėje tam tikrų konkrečių reikmenų, teisinis reglamentavimas buvo pažeistas. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė konkretaus laikotarpio, konkrečios datos, kada pataisos namų parduotuvėje nebūdavo, jo teigimu, būtiniausių reikmenų – iki 2016 m. balandžio 1 d. ar vėliau, nenurodė, kaip tuo buvo pažeistos jo teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo pažeistos.

Pareiškėjas skunde teigė, kad pataisos namuose veikiančios parduotuvės darbuotojai, o galimai ir pataisos įstaigos buhalterija, klastojo ir nuskaičiuodavo daugiau pinigų negu nuteistasis apsipirkdavo (1 t., b. l. 5).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato pareiškėjo pareigą aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Tuo tarpu pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kada buvo toks atvejis, kai pataisos įstaigos parduotuvės darbuotojai ar pataisos įstaigos buhalterija suklastojo ir nuskaičiavo daugiau pinigų, negu pareiškėjas apsipirko, ką jis tuomet pirko, kokia buvo jo perkamo daikto kaina parduotuvėje, ir kiek pinigų už tą daiktą buvo nuskaičiuota nuo jo sąskaitos ar nuo grynų pinigų sumos. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo nuskaičiuojama daugiau pinigų, negu nuteistasis apsipirkdavo, o ne jis pats apsipirkdavo, t. y. pareiškėjas nenurodė, kad buvo nuskaičiuota didesnė pinigų suma nuo jo paties sąskaitos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-949-822/2017 ir kt.) (šios nuostatos išimtis – kai kreipiamasi ginant viešąjį interesą (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas)). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, skunde dėstydamas apie suklastojimą, didesnės negu priklauso pinigų sumos nuskaičiavimą, nenurodė, kaip konkrečiai jo nurodytais veiksmais buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad 2-ame sektoriuje, 3-ame lokaliniame sektoriuje buvo didelės eilės einant apsipirkti parduotuvėje, apsikirpti kirpykloje, kartais dėl didelių eilių jis nespėdavo apsipirkti (1 b. l. 4).

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2-ame sektoriuje 3-ame lokaliniame sektoriuje buvo nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., ir nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. kovo 30 d., kai buvo 12-tame ir 10-tame būriuose (1 t., b. l. 27–28), nes minėti būriai yra 2-ame sektoriuje 3-ame lokaliniame sektoriuje (1 t., b. l. 181). BVK 73 straipsnio 1 punktas, 74 straipsnio 1 punktas, 75 straipsnio 1 punktas ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. įtvirtino nuteistųjų, nuteistųjų, priskirtų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms, teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. – jų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. BVK 92 straipsnio 1 dalis ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. įtvirtino nuteistųjų teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. – jų teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktas ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. nustatė pataisos įstaigos direktoriui pareigą užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. – pataisos įstaigų direktoriaus pareigą užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pataisos įstaigų tvarkos taisyklių 258 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) numato, kad nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per mėnesį suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

Pareiškėjas nors ir teigė, kad norint apsipirkti parduotuvėje ar apsikirpti kirpykloje, reikėdavo laukti eilėse, o kartais dėl didelių eilių jis nespėdavo apsipirkti, tačiau nenurodė konkretaus atvejo, kada jis neturėjo galimybės apsipirkti ar apsikirpti, ir jokių konkrečių aplinkybių. Pareiškėjas nenurodė, kad dėl eilių jis negalėjo realizuoti minėtų savo teisių. Teismas sprendžia, kad galimai gali tekti palaukti eilėje, norint apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ar apsikirpti kirpykloje. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad buvo didelės eilės, ir kartais jis nespėdavo apsipirkti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir 2-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistas 2019 m. sausio 28 d. pažymoje nurodė, kad pareiškėjas su skundais, jog dienotvarkėje nustatytu laiku dėl susidariusių eilių nespėjo apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, į būrio viršininką nesikreipė (1 t., b. l. 181; 2 t., b. l. 20). Pareiškėjas nesiskundė Pravieniškių PN-AK pareigūnams, dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės yra pažeidžiamos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos minėtos pareiškėjo teisės, ir atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam neišduodavo jokių higienos priemonių, motyvuojant tuo, kad nuteistieji gali patys sau nusipirkti (1 t., b. l. 5).

BVK 173 straipsnio 8 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis šia nuostata, teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 buvo patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Šių normų redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) numatė, kad nuteistiesiems vyrams, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vieną kartą per mėnesį išduodamos šios higienos priemonės: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas numatė tualetinio muilo, skalbiamojo muilo ir tualetinio popieriaus išdavimą pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. sausio 1 d., nepriklausomai nuo to, ar jis buvo laikomas mokiu, ar ne, ir nepriklausomai nuo to, ar jis pateikė rašytinį prašymą. Atsakovės atstovas 2018 m. spalio 30 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti duomenis apie skunde nurodytas aplinkybes dėl neišdavimo pareiškėjui jokių higienos priemonių (1 t., b. l. 21), tačiau atsakovės atstovas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d. buvo išduotos higienos priemonės. Atsakovės atstovas teismui pateikė pareiškėjo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 2-401 kortelės kopiją (1 t., b. l. 157–158; 2 t., b. l. 33–34), kurioje yra duomenys tik apie čiužinio, pagalvės ir antklodės išdavimą pareiškėjui atvykus į 2-ą sektorių. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjui iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo išduodamos higienos priemonės – skalbiamasis muilas, tualetinis muilas ir tualetinis popierius. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. sausio 1 d. konstatuoti neteisėtą Pravieniškių PN-AK neveikimą (CK 6.246 straipsnis), pareiškėjo neaprūpinus skalbiamuoju muilu, tualetiniu muilu ir tualetiniu popieriumi.

Pareiškėjas skunde teigė, kad atliekamų kratų niekas nefilmavo, kratos metu nebuvo užtikrinta, kad bent vienas gyvenamosios patalpos gyventojas galėtų stebėti kratos procedūrą; teigė, kad atliekant kratą, turi būti laikomasi kratos atlikimo tvarką ir protokolo surašymą reglamentuojančių taisyklių; teigė, kad 2-ame sektoriuje jis buvo laikomas nuo 2015 m. iki 2018 balandžio mėn., per šį laikotarpį buvo atlikta labai daug kratų, bet nė viena krata nebuvo filmuojama (1 t., b. l. 5).

Atsakovės atstovas atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas 2018 m. lapkričio 20 d. pažymoje nurodė, kad 2-ame sektoriuje nuteistųjų gyvenamosios patalpos nėra filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau pareigūnai naudoja vaizdo registratorius, vadovaudamiesi Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-522 patvirtintu Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašu. Paaiškino, kad pareigūnai vadovaujasi šio aprašo nuostatomis. Pažymėjo, kad 2-o sektoriaus pareigūnai vaizdo registratorius naudoja nuolat, todėl pareigūnų atliekamos kratos yra filmuojamos vaizdo registratoriumi. Nurodė, kad kratos yra atliekamos vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija) (1 t., b. l. 34, 48).

Minėtas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas, buvo priimtas 2017 m. gruodžio 5 d., tad jis įsigaliojo vėliau, nei pareiškėjas pradėjo atlikinėti bausmę 2-ame sektoriuje (pareiškėjas 2-ame sektoriuje buvo nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. kovo 30 d., 1 t., b. l. 27–28). Pareiškėjas skunde nenurodė konkretaus laikotarpio, kada nebuvo filmuojamos kratos, ir nenurodė, kad jam pačiam (jo gyvenamojoje patalpoje ar asmens kratos) atliktos kratos nebuvo filmuojamos. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Instrukcijos VIII skyrius reglamentuoja kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose. Teismas byloje nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, todėl sprendžia, kad kratos buvo atliekamos pagal teisės normas, t. y. buvo filmuojamos vaizdo registratoriumi ir buvo atliekamos laikantis Instrukcijoje nustatytos tvarkos. Instrukcijos 165.9 papunktis nustato, kad atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis. Taigi, ši nuostata nenustato imperatyvaus reikalavimo atliekant kratą patalpoje palikti kitą nuteistąjį, gyvenantį šioje patalpoje.

Be to, pareiškėjo skunde nėra kalbama bei nėra dėstomos aplinkybės, patvirtinančios, kad konkrečiu metu būtent pačiam pareiškėjui netinkamai buvo atliekamos kratos. Pareiškėjas nors ir nurodė, kad 2-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 balandžio mėn. buvo atlikta labai daug kratų, ir nė viena krata nebuvo filmuojama, tačiau nenurodė, kad šios kratos buvo atliekamos jam pačiam (jo gyvenamojoje patalpoje ar asmens kratos). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-949-822/2017 ir kt.) (šios nuostatos išimtis – kai kreipiamasi ginant viešąjį interesą (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas)). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, skunde dėstydamas netinkamą kratų atlikimą, nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad įkalinimo įstaigoje buvo draudžiamas medus, tokiu būdu iš įkalinto asmens buvo atimta galimybė gauti natūralų ir būtiną produktą (1 t., b. l. 6).

Šį nusiskundimą pareiškėjas nurodė skundo skirsnyje 2.1.1. Pravieniškių PN-AK 2-as sektorius, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas jį pareiškė dėl draudimo turėti medaus 2-o sektoriuje, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (1 t., b. l. 27–28). Iš šio teiginio ir iš kitų pareiškėjo skundo teiginių (1 t., b. l. 6) darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiasi dėl draudimo turėti natūralaus medaus.

Ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. BVK 92 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato Teisingumo ministerija, ir galiojo BVK 1 priedas – Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte buvo nustatyta, kad nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato šių taisyklių 18 ir 19 priedai, ir šiuose prieduose buvo įtvirtinti šie sąrašai. Minėtame BVK 1 priede, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18, 19 prieduose (nustatančiuose draudžiamų įsigyti daiktų, maisto produktų sąrašus) nebuvo įtvirtintas medus. Pagal šį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. turėjo teisę įsigyti ir turėti natūralaus medaus. Tačiau pareiškėjas skunde nenurodė konkretaus laikotarpio, konkrečios datos, kada jam nebuvo leista įsigyti medaus – iki 2016 m. balandžio 1 d. ar vėliau, ir nepateikė įrodymų, kad jam iki 2016 m. balandžio 1 d. nebuvo leista įsigyti medaus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės laikotarpiu iki 2016 m. sausio 1 d. šiuo aspektu buvo pažeistos.

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. BVK 92 straipsnio 1 dalis pakeista, nustatant, kad Pataisos įstaigose nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, minėtas BVK 1 priedas neteko galios, ir įsigaliojo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas – Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Visose Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo redakcijose, galiojusiose nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 20 d., t. y. ginčo laikotarpiu, 1 punkte „Maisto produktai“ nėra nurodytas medus. Šiame Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše visi nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti maisto produktai yra nurodyti sąrašo 1.1–1.15 punktuose, o medus (natūralus) nėra nurodytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas yra baigtinis, ir kad pareiškėjo nurodytų maisto produktų (be kita ko, medaus) nėra šiame sąraše, todėl nagrinėjamu atveju pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebuvo (2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4429-556/2018). Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. buvo draudžiama įsigyti medaus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad 3-ame sektoriuje 3-o būrio, 2-os gyvenamosios patalpos prausykloje ant sienų buvo galimai pelėsis (1 t., b. l. 7).

Kadangi pareiškėjas teigė, kad prausykloje buvo „galimai pelėsis“, dėl to nėra aišku, ar pareiškėjas skundžiasi dėl pelėsio, ar dėl purvo, kitų nešvarumų buvimo.

Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Jos 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 255 punktą, pataisos įstaigų nuteistieji privalo griežtai laikytis higienos taisyklių bei reikalavimų.

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 yra patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas, kurio 3 punktas nustato, kad patalpų valymo vykdymo tvarka privaloma visiems įstaigoje laikomiems nuteistiesiems. Jo 5 punktas numato, kad sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną; juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Jo 10 punktas nustato, kad pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo metu plaunamos grindys, sienos, langai, baldai (spintelių vidus) ir sanitariniai mazgai (1 t., b. l. 160). Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistės, atliekančios Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, paaiškinimų 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje, matyti, kad Pravieniškių PN-AK sanitarinius mazgus privalo valyti patys nuteistieji minėto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 30, 52).

Pareiškėjas skunde teigė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti laikomi tik apgyvendinimui skirtose patalpose, o jis buvo laikomas 3-ame sektoriuje, 3-ame būryje, 2-oje patalpoje, kur anksčiau buvo užimtumo patalpos, ant pastato sienų kaba užrašas, kad ten yra ir laisvalaikio centras (1 t., b. l. 6, 12).

Higienos normos HN 134:2015 11.1 papunktyje gyvenamoji patalpa apibrėžiama kaip patalpa laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims gyventi, o 13 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.

Byloje yra Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2018 m. spalio 1 d. rašto Nr. 7-2628 – atsakymo į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 3 d. skundą, kopija (1 t., b. l. 165). Šiame rašte yra nurodyta, kad 3-o sektoriaus pareiškėjo 3-o būrio (ir 4–6 būrių) gyvenamosios patalpos buvo laikinai įrengtos nuteistųjų laisvalaikio centrui skirtose patalpose, o 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo pradėtas 3-o sektoriaus būrių nuteistųjų perkėlimas į rekonstruotas patalpas, 2018 m. rugsėjo 19 d. šis perkėlimas baigtas (1 t., b. l. 165). Pareiškėjas 3-ame būryje buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (1 t., b. l. 28). Taigi, pareiškėjas galimai apie 5 mėnesius buvo laikomas nuteistųjų laisvalaikio centrui skirtose patalpose. Pareiškėjas nesuformulavo, kuo jam sukėlė nepatogumus tai, kad jis apie 5 mėnesius buvo apgyvendintas laisvalaikio centrui skirtose patalpose, kas buvo netinkama, kuo buvo pažeistos jo teisės dėl to, ir kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neilgą laikotarpį buvo apgyvendintas laisvalaikio centrui skirtose patalpose, į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo dėl to buvo pažeistos jo teisės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Dėl pareiškėjo nurodytų konkrečių 3-io būrio trūkumų šiame teismo sprendime buvo pasisakyta.

Pareiškėjas skunde teigė, kad 2-ame ir 3-ame sektoriuose jis neturėjo galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga, pasižiūrėti internete naujus teisės aktus, pasidaryti ir naudotis fizinio asmens paskyros Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje, sužinoti savo bylų sprendimų ir posėdžių tvarkaraščius; teigė, kad nuteistiesiems yra būtina naudotis advokatūros, prokuratūros, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėmis, taip pat būtina sudaryti galimybė naudotis ir kitų įstaigų interneto svetainėmis (nurodė interneto svetaines) (1 t., b. l. 7).

Pareiškėjas skunde teigė, kad patalpose nebuvo iškabinta aktuali nuteistiesiems informacija, vidaus teisės aktai, elgesio taisyklės; teigė, kad nesant tokios informacijos apie elgesio taisykles, negalima bausti nuteistųjų, dėl galimų elgesio taisyklių pažeidimo (1 t., b. l. 8).

Atsakovės atstovas nurodė, kad naujai atvykę nuteistieji į pataisos įstaigą su Vidaus tvarkos taisyklėmis supažindinami pasirašytinai, su teisėmis ir pareigomis supažindinami pokalbio metu, informacija yra teikiama informaciniuose stenduose (1 t., b. l. 182). Taigi, atsakovės atstovo teigimu, informacija yra pakabinta stenduose. Bylos duomenimis, pareiškėjas buvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir įstaigos vidaus tvarka (2 t., b. l. 22). Teismas sprendžia, kad pareiškėjas dėl jam aktualios informacijos (jeigu tokia nebuvo iškabinta patalpoje) galėjo kreiptis į pataisos įstaigos administraciją. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kada jam buvo kilęs poreikis susipažinti su tam tikra informacija, ir kokia informacija jam buvo reikalinga, tačiau to padaryti jis negalėjo dėl to, kad ji nebuvo iškabinta patalpoje. Be to, pareiškėjas skunde teigė, kad nesant tokios informacijos apie elgesio taisykles, negalima bausti nuteistųjų dėl galimų elgesio taisyklių pažeidimų, ir nenurodė, kad jis pats buvo baudžiamas dėl to, kad nežinojo tam tikrų taisyklių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-949-822/2017 ir kt.) (šios nuostatos išimtis – kai kreipiamasi ginant viešąjį interesą (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas)). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės yra abstrakčios. Pareiškėjas, skunde dėstydamas apie informacijos nebuvimą, nenurodė, kaip konkrečiai tuo buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo užtikrinama pakankama teisinė informacija dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ar kitą tarptautinę organizaciją, nebuvo konsultuojama dėl galimybės kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nebuvo galimybės susipažinti su praktikuojančių advokatų sąrašu (1 t., b. l. 7).

BVK 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims. BVK 101 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistasis gali susitikti su advokatu.

Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“, Pravieniškių PN-AK 2-o ir 3-o sektorių Resocializacijos skyriaus specialistai 2019 m. sausio 28 d. ir 2019 m. sausio 25 d. pažymojs nurodė, kad dėl informacijos apie galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjas galėjo kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą (1 t., b. l. 181; 2 t., b. l. 20, 24). Teismas sprendžia, kad pareiškėjas apie savo teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galėjo sužinoti susipažinęs su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis (su šiuo įstatymu pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti, kadangi turėjo galimybę pasinaudoti duomenų baze „Litlex“). Atsakovės atstovas nurodė, kad naujai atvykę nuteistieji į pataisos įstaigą su Vidaus tvarkos taisyklėmis supažindinami pasirašytinai, su teisėmis ir pareigomis supažindinami pokalbio metu, informacija yra teikiama informaciniuose stenduose (1 t., b. l. 182). Bylos duomenimis, pareiškėjas buvo supažindintas su įstaigos vidaus tvarka, 2015 m. gruodžio 30 d. su juo kalbėta, ir pokalbio su juo metu jis problemų neišsakė (2 t., b. l. 22). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę (pokalbio metu arba susipažinęs su informacija stende) sužinoti apie tai, kad Pravieniškių PN-AK yra Resocializacijos skyrius. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas galėjo kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą su klausimu, kokiu būdu jis galėtų gauti minėtą teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos metu pareiškėjas turėtų galimybę gauti ir teisinę pagalbą, susijusią su kreipimusi į Europos Žmogaus Teisių teismą ar kitas žmogaus teises ginančias tarptautines institucijas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. sausio 1 d. beveik kiekvieną mėnesį (išskyrus 2016 m. vasario ir rugsėjo mėn.) gaudavo pajamų, kiekvieną mėnesį nuo 10 Eur iki 403 Eur, iš viso šiuo laikotarpiu gavo 1821,31 Eur (1 t., b. l. 187–188). Kadangi pareiškėjas šią ginčo laikotarpio dalį gaudavo pajamų, nors ir nedideles sumas, jis turėjo galimybę apsirūpinti minimaliomis asmeninės higienos priemonėmis. Iš pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu pirkdavo prekes iš parduotuvės (1 t., b. l. 187–188).

Byloje nenustatyta, kad pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai. Medicininiame pažymėjime yra pateikta mediko išvada, jog išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenis, nustatyta, kad joje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos (1 t., b. l. 40). Psichologinės tarnybos 2018 m. lapkričio 12 d. pažymoje Nr. 73(3)-509 yra nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl psichologinių išgyvenimų, kurių atsiradimą galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (1 t., b. l. 41).