- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- A-2509-602/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01361-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- N. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. liepos 22 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jis periodiškai 318 parų (iš jų 9 paras po pusę paros) buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimus. Taip pat buvo įrengti pertekliniai baldai, tam tikri baldai buvo įrengti netinkamai. Nurodė, kad baldai ir sanitarinis mazgas turi būti išskaičiuoti iš bendro kameros ploto. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K pateikti rytinio patikrinimo duomenys apie kamerose laikomus asmenis yra netikslūs, kadangi nuolat vyksta laikomų asmenų judėjimas. Lukiškių TI-K jokio kompensavimo mechanizmo dėl mažo kameros ploto nenustatyta. Pareiškėjas dėl per mažo kameros ploto patyrė psichologinę traumą visam gyvenimui ir neigiami išgyvenimai jaučiami iki šiol. Kamerose buvo drėgna, nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos. Per langus išsivėdinti neįmanoma, dėl to veisėsi pelėsis, grybelis. Žiemos metu per šalta kamerose. Kamerose nebuvo įrengto pagalbos iškvietimo mygtuko. Lukiškių TI-K pažeidė elektros įrengimo reikalavimus. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė daug nepatogumų, psichologinį spaudimą. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, tualetas nuo bendros patalpos atskirtas sienele, kuri neužtikrino pareiškėjo privatumo. Pareiškėjui buvo suteiktas netinkamas gultas, kurio eksploatavimo laikas buvo pasibaigęs. Nebuvo sudarytų galimybių asmeniniams drabužiams skalbti ir džiovinti. Juos teko skalbti kameros kriauklėje. Teigė, kad vieną kartą per savaitę po dušu praustis 15 min. yra per mažai. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose stogai dengti šiferiniais lakštais, kuriuose yra pavojingo sveikatai asbesto. Pažymėjo, kad netinkamai Lukiškių TI-K organizavo laiko praleidimą už kameros ribų, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė tik 1 val. per parą pasivaikščioti kiemeliuose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui nustatyto ploto reikalavimo. Taip pat pareiškėjas teigė, kad buvo ribojamas jo asmeninis privatumas, kadangi 24 val. per parą buvo stebimas kitų kameroje laikomų asmenų, turėjo dalyvauti šių asmenų privačiame gyvenime ir kaltino Lukiškių TI-K kišimusi į pareiškėjo asmeninį gyvenimą bei vertimu prieš jo valią keisti seksualinę orientaciją. Pabrėžė, kad laikino sulaikymo patalpose nėra įrengto sanitarinio mazgo, jų būklė antisanitarinė, perpildytos kameros, nuolat rūkoma, netinkamas vėdinimas. Nurodė, kad sumažėjo pareiškėjo bendravimas su šeima, nutrūko fizinis kontaktas su žmona, nepasimato su vaikais. Pareiškėjui nebuvo suteikti ne tik ilgalaikiai, bet ir trumpalaikiai pasimatymai. Paaiškino, kad jis nebuvo aprūpintas asmens higienos priemonėmis. Valymo priemonės buvo išduodamos ne asmeniui, o kamerai. Pareiškėjo teigimu, jis buvo kalinamas sveikatą žalojančioje aplinkoje, buvo žeminamas jo orumas, patyrė žmogaus sumenkimo jausmą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 9,72 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
4. Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Pripažino, kad gali būti perpildytos kameros ir nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“ paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias jos atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, vienodi metaliniai gultai. Inventorius remontuojamas pagal poreikį. Reikalavimo, kad baldai būtų išskaičiuoti iš bendro kameros ploto, teisės aktai nenustato. Pažymėjo, kad laikino sulaikymo kameros tinkamai įrengtos, pareigūnai kontroliuoja, kad asmenys nerūkytų ir laikytųsi tvarkos. Nurodė, kad kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, juos gadina laikomi asmenys. Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų. Sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, tam tikrose kamerose yra įrengtos atskiros kabinos su durimis. Pareigūnai, vadovaudamiesi teisės aktais, atlieka nuolatinę laikomų asmenų elgesio kontrolę. Teisės aktai nenustato reikalavimo, kad kamerose būtų įrengti esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kameros vėdinamos natūraliai per langą. Lukiškių TI-K duše yra įrengtos pertvaros. Į dušą pareiškėjas buvo vedamas nepažeidus nustatytų reikalavimų – vieną kartą per savaitę. Buvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninius rūbus. Vieną kartą per savaitę rūbai ir patalynė skalbiami nemokamai. Minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Apšvietimo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke vieną valandą per dieną ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra tinkamai įrengti, tvarkomi. Gaminiai su asbestu nenaudojami. Pastatytuose statiniuose nėra draudžiami šiferio lakštai. Nelaužomi šiferio lakštai sveikatai nekenkia. Stogelius galima pasiekti tik pastačius pakylą ar kopėčias. Taip pat nurodė, kad kiemeliuose keičiami šiferio lakštai cemento pjuvenų plokšte. Asmenys, pareiškę iniciatyvą, dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje. Lukiškių TI-K įrengta koplyčia, veikia biblioteka, vyksta koncertai ir kiti renginiai, vedami į sporto salė, pasivaikščioti lauke. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo supažintinas su teisės aktais ir tvarka, kurios turi laikytis. Akcentavo, kad trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai skiriami laikantis teisės aktų reikalavimų. Pabrėžė, kad laikosi priešgaisrinės saugos taisyklių, elektros instaliacijai tinkamai įrengta. Kiekviename korpuse yra įrengti du evakuaciniai išėjimai. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims užtikrina kokybiškas medicinines paslaugas. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė N. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. liepos 22 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki trijų asmenų kamerose, kurių plotas nuo 6,34 kv. m iki 7,94 kv. m. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nebuvo laikomi pagrįstais, kadangi pareiškėjas šiems savo teiginiams pagrįsti duomenų nepateikė. Įvertinęs Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. liepos 22 d. buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 7 paras. Nepažeidus šio reikalavimo – 305 paras. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti nepatogumai kameroje (negalėjimas judėti, nepatogumai skaitant ir rašant, sėdėjimas prie stalo, baldai) neišvengiamai susiję su per mažu kamerų plotu. Reikalavimo, kad baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą, teisės aktai nenustato. Teismas esminiu pažeidimu pripažino ploto reikalavimo pažeidimą (7 paros).
7. Lukiškių TI-K nurodė, kad kameroje esantis sanitarinis mazgas užėmė 0,56 kv. m plotą. Šis plotas turi būti išskaičiuojamas iš kameros bendro ploto. Teismas pažymėjo, kad 7 paras buvo pažeistas ploto reikalavimas, o kitais laikotarpiais (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą) pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m kameros ploto ir tai negali būti pripažįstama ploto reikalavimo pažeidimu. Byloje nustatyta, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atitvertas nuo likusios kameros ploto pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pažeidžiamas asmens privatumas. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, užtikrinant jo privatumą. Pažeidimas truko visą laikymo laikotarpį, t. y. 312 parų (įskaitant ir 7 paras, kuriomis pareiškėjas buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą). Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo verčiamas keisti lytinę orientaciją dėl laikymo su kitas asmenimis, laikyti nepagrįstais. Pareiškėjas duomenų šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė.
8. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad vėdinimas per langus yra netinkamas. Pagal HN 76:2010 24 punktą kameros vėdinamos per langus. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte. Pareiškėjas neneigė, kad buvo sudarytos galimybės išsivėdinti kameras per langą. Remiantis byloje esančiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, šio pažeidimo nebuvo užfiksuota. Nesant galimybių, neatlikus kapitalinio remonto, įrengti atskirą vėdinimo sistemą, daryta išvada, kad natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai atmesti.
9. Teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo laikė abstrakčiais. Teismas, įvertinęs ginčui aktualius Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, darė išvadą, kad nebuvo nustatyta dirbtinės apšvietos pažeidimų kamerose, kuriose tuo metu buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėta, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl šių pažeidimų kreipėsi į administraciją tuo metu, kai buvo laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo neužtikrinti apšvietimo reikalavimai. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui būtų sutrikęs regėjimas.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jam nepakako vieno karto per savaitę praustis duše. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kaip nustatyta HN 76:2010 68 punkte ir HN 134:2015 44 punkte. Dėl naudojimosi dušais ir jų įrengimo patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota. Taigi, Lukiškių TI-K aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų laikėsi, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo aspektu nekilo.
11. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negali išsiskalbti rūbų, buvo abstraktūs ir nepagrįsti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas galėjo vieną kartą per savaitę nemokamai išsiskalbti, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga. Teismas nenustatė šio nurodyto pareiškėjo pažeidimo.
12. Teismas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčijo, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore. Iš pareiškėjo skundo turinio buvo matyti, kad jis norėtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Šiuo aspektu atkreiptas dėmesys į tai, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, daryta išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Pareiškėjo teiginiai dėl vietos pasivaikščiojimo kiemelyje trūkumo nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta.
13. Pareiškėjo skundo argumentas, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stoguose yra asbesto, kuris kenkia pareiškėjo sveikatai, atmestas kaip nepagrįstas, nesant byloje tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163. Ta aplinkybė, kad šiferiu dengti pasivaikščiojimų kiemeliai, nepatvirtina pareiškėjo nurodyto pažeidimo. Duomenų dėl šiferio pažeidimų byloje nebuvo. Pareiškėjas į gydytojus dėl nurodytų aplinkybių nesikreipė. Be to, Lukiškių TI-K nurodė, kad kiemelių stogų dangą keičia nauja. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K stengiasi sudaryti saugią aplinką ir šiuo atveju teismas nenustatė pareiškėjo nurodytų pažeidimų.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjo teiginiai dėl avarinės ir priešgaisrinės reikalavimų pažeidimo vertinti kaip nepagrįsti. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų-gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą į metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visose gyvenamosiose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai yra su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse. Pažymėta, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Taip pat teismas sutiko ir su Lukiškių TI-K pozicija, kad elektros instaliacijos įrengimas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose ir kitose patalpose atitinka „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimus. Elektros instaliacija remontuojama. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai buvo abstraktūs, neindividualizuoti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K yra laikomasi privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Byloje tokių pažeidimų nenustatyta.
15. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai įrengtų laikino sulaikymo patalpų vertinti kaip nepagrįsti, kadangi jis abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl netinkamo tokių patalpų įrengimo. Patikrinimo akte nustatyta, kad laikino sulaikymo patalpos yra švarios, tinkamai įrengtos. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Lukiškių TI-K teiginiais, kad tinkamai įrengtos laikino sulaikymo kameros. Tokių pažeidimų patikrinimo aktuose nebuvo užfiksuota. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad tose patalpose buvo rūkoma, buvo abstraktūs, teismas neturėjo pagrindo abejoti Lukiškių TI-K teiginiais, kad buvo laikomasi Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, jog pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada konkrečiai, kokiu atveju jis neturėjo galimybės išsikviesti pareigūnų. Lukiškių TI-K teigė, kad yra pagalbos iškvietimo mygtukai, juos gadina laikomi asmenys. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių šiuo aspektu nepažeidė.
17. Taip pat atmesti pareiškėjo teiginiai dėl perteklinių baldų, netinkamų metalinių gultų. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl perteklinių baldų yra jo subjektyvi nuomonė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad kamerose buvo įrengtos pagal Taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-172, reikalavimus. Duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų baldų kokybės būtų kreipęsis į administraciją, nebuvo. Lukiškių TI-K nurodė, kad baldus remontuoja pagal poreikį. Teismo vertinimu, pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
18. Teismas pažymėjo, kad dėl pasimatymų neskyrimo pareiškėjas nurodė abstrakčius teiginius, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis realiai kreipėsi į administraciją dėl pasimatymų skyrimo, nepateikė. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimu byloje Varnas prieš Lietuvą, kadangi šioje byloje nurodytos visiškai skirtingos aplinkybės. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, koks asmuo ir kada su juo norėjo pasimatyti, kada jis kreipėsi su prašymu skirti pasimatymą. Teismo vertinimu, pareiškėjui skunde detaliai neindividualizavus ribotos galimybės pasimatyti su artimaisiais, konkrečiai jų neįvardijus ir nepateikus duomenų dėl konkrečių pasimatymų skyrimo, šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.
19. Teismas pareiškėjo teiginius, kad nebuvo išduodamos priemonės patalpoms tvarkyti, neišduodamos higienos priemonės, nesudarytos galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, gydymo paslaugų suteikimo laikė nepagrįstais. Pareiškėjas šiuos pažeidimus nurodė abstrakčiai, jų tinkamai neindividualizavo.
20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo teiktos gydymo paslaugos. Teismas neturėjo teisės vertinti teiktų medicininių paslaugų kokybės. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokių medicininių paslaugų jam Lukiškių TI-K nesuteikė.
21. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 7 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, bei 312 parų (įskaitant 7 paras dėl ploto pažeidimo), netinkamai įrengus sanitarinį mazgą, apribojus jo teisę į privatumą, daryta išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sąlygą – ilgą kalinimo trukmę, pažeidus ploto reikalavimą (7 paros) ir 312 parų apribojus pareiškėjo teisę į privatumą, darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 8 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.
22. Lukiškių TI-K prašymas priteisti 9,72 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nebuvo tenkinamas. Kadangi Lukiškių TI-K turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 67 straipsnio 3 dalimi, dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl tokios išlaidos negali būti priteisiamos.
III.
23. Pareiškėjas N. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei tenkinti pareiškėjo skundą.
24. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, kuris realiai buvo žymiai mažesnis. Teismas vadovavosi netiksliais atsakovo dokumentais. Pareiškėjo teigimu, prieš apskaičiuojant tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti eliminuojamas visų baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi vidutiniu asmenų skaičiumi kameroje. Pareiškėjo teigimu, asmenų skaičius gali būti nustatomas tik pagal asmenų vardinį konkrečios dienos sąrašą. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į tarptautinę teismų praktiką tinkamas gyvenamasis plotas yra 4–5 kv. m laisvo grindų ploto. Be to, pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas užėmė ne 0,56 kv. m, o 0,72 kv. m. Be to, sprendžiant dėl ploto pažeidimo svarbu nustatyti ir bendrą kalinamų asmenų skaičių ginčo laikotarpiu, kuris viršija maksimalų leistiną kalinamųjų skaičių.
25. Pareiškėjo manymu, kameros negali būti įvardijamos kaip higienos normas atitinkančios patalpos, nes jos yra per mažos dideliam asmenų skaičiui laikyti ir konstatuojant gyvenamojo ploto trūkumą savaime atsiranda sąlyga dėl antisanitarinės aplinkos. Pareiškėjas skundžiasi dėl neišduodamo valymo inventoriaus ir priemonių.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas teigia, kad aliarmo nebuvimas jam sukėlė nepatogumus, nesaugią ir pavojingą aplinką kiekvieną dieną. Kilus ginčui nebuvo galimybės pranešti apie kilusį pavojų, pajutus stuburo skausmus, negalėjo išsikviesti pagalbos, taip pat negalėjo išsikviesti pareigūno bet kokiu kitu klausimu.
27. Pareiškėjo teigimu, suteikiama teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu pažeidžia tinkamos higienos sąlygas. Dėl to pareiškėjas visą laiką jautė orumo pažeminimą ir antisanitarines sąlygas.
28. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl asbesto gaminių, kadangi atsakovas patvirtino, jog šiferiu dengti stogai yra keičiami tik šiuo metu, o ne ginčijamu laikotarpiu.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nėra pažeidimo dėl laikino sulaikymo kamerų, kuriose pareiškėjas patyrė ypač didelę psichologinę įtampą.
30. Teismas nepagrįstai atmetė teiginius dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Pareiškėjas pabrėžia, jog jis turi šeimą ir vaikus, kurie nuolat jį lanko ir juo rūpinasi.
Šalies argumentai
31. Pareiškėjas mano, kad pripažintas pažeidimas ir priteista neturtinė žala yra neadekvati jo patirtoms kančioms ir nežmoniškoms bei orumą žeminančioms bausmės atlikimo sąlygoms.
Atsiliepimas
32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
33. Atsakovas teigia, jog pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėta veika. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.
34. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą. Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti kopijas iš dokumentų, kurie įstaigoje laikomi popierine forma. Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Pareiškėjas N. T. kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. liepos 22 d.
36. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Lukiškių TI-K atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad o 312 parų Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo privatumą, iš jų 7 paras pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 700 Eur.
37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes dėl gyvenamojo ploto Lukiškių TI-K kamerose, pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimo, naudojimosi dušu dažnumo, asbesto buvimo gyvenamojoje aplinkoje, laikino sulaikymo kamerų sąlygų ir ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo.
38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
40. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
41. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl per mažo gyvenamojo ploto kamerose ir su tuo susijusių nepatogumų, teisėjų kolegija pažymi, jo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, ginčui aktualus Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, pagal kurio 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
42. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, jog apskaičiuojant jam tenkantį plotą turėtų būti išskaičiuojamas inventoriaus užimamas plotas, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, atskaitė sanitarinio mazgo plotą.
43. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kamerose laikomų asmenų skaičių yra klaidingi, kadangi per dieną kalinamieji yra kelis kartus įkeliami į kamerą arba iškeliami į kitas kameras, t. y. jų skaičius nuolat kinta, todėl vienam asmeniui kameroje tenkantis gyvenamasis plotas turi būti skaičiuojamas pagal miegamųjų vietų skaičių, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesiremti Lukiškių TI-K pateiktais oficialiais duomenimis apie pareiškėjo laikymo kameras ginčo laikotarpiu, jų plotus ir jose atitinkamomis dienomis laikytų asmenų skaičių. Pareiškėjas iš esmės nepateikė minėtus atsakovo atstovo duomenis, be kita ko, užfiksuotus tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų, paneigiančių įrodymų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose tekusį gyvenamąjį plotą apskaičiuoti būtent jo nurodytu būdu, t. y. pagal kamerose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, o ne pagal faktiškai atitinkamomis dienomis kamerose buvusių asmenų skaičių. Tuo labiau, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių argumentų, kiek, jo teigimu, iš tiesų buvo asmenų kiekvienoje iš kamerų, kuriose jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas. Todėl nagrinėjamu atveju vadovaujamasi Lukiškių TI-K teismui pateiktais detaliais duomenimis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikytų asmenų skaičių.
44. Atsižvelgdama į bylos duomenis ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido 312 parų, iš kurių 7 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą.
45. Pareiškėjo apeliacinio skundo abstrakčius teiginius, kad kameros negali būti įvardijamos kaip higienos normas atitinkančios patalpos, paneigia byloje pateikti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (I t., b. l. 113–156). Jokių detalesnių paaiškinimų, galinčių patvirtinti tokius jo teiginius, pareiškėjas nepateikė. Todėl konstatuoti higienos normų pažeidimų nėra pagrindo.
46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo argumentai abstraktūs, jis nepateikė argumentų, kad dėl tokio trūkumo būtų kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Kadangi nei skunde, nei apeliaciniame skunde argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos nėra, ši apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
47. Kiek tai susiję su pareiškėjo teiginiais dėl naudojimosi dušu, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčui aktualiuose HN 76:2010 68 punkte ir HN 134:2015 44 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše. Vis dėlto, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo argumentai dėl galimybės naudotis dušu tik kartą per savaitę atmestini.
48. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Tačiau pareiškėjas nenurodė, kad stogo lakštai, kuriuose buvo asbesto, būtų laužomi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad sudarant nesaugią aplinką kalėti buvo keliamas pavojus pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl asbesto laikymo atmestini.
49. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokių laikino sulaikymo kamerų pažeidimų, tačiau jokių argumentų, patvirtinančių buvus tokiems pažeidimams, nepateikė. Todėl šis apeliacinio skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.
50. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Tačiau pareiškėjas konkrečiai neįvardijo, kada ir su kuo jis būtų prašęs suteikti pasimatymą, bet toks prašymas nebuvo tenkinamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų pagrįstai vertino kaip abstrakčius ir neįrodytus.
51. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai.
52. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
53. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (minimalios gyvenamojo ploto normos, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu nesuteikimas), mastą ir trukmę (pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 312 parų, iš jų 7 paras pažeista minimalaus ploto norma), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė adekvatų neturtinės žalos priteistiną dydį nustatytiems pažeidimams, kurio keisti pagrindo nėra.
55. Dėl atsakovo teiginių, jog iš pareiškėjo turėjo būti priteistas Lukiškių TI-K patirtų bylos medžiagos parengimo išlaidų atlyginimas, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas medžiagą, už kurios parengimą prašo priteisti patirtas išlaidas, teismui pateikė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą. Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria vadovaujasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Todėl atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsti. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas bylą iš esmės laimėjo, nes buvo pripažinta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, todėl iš pareiškėjo negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
56. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.