- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2-1705-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00245-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Nikosparta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Emilė“
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nikosparta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Emilė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Nikosparta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Finiens“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“ 1 309 403,73 Eur, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Emilė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. 2020 m. rugsėjo 22 d. šalys teismui pateikė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtino ieškovės BUAB „Finiens“ ir atsakovės UAB „Emilė“ sudarytą taikos sutartį, joje nustatytomis sąlygomis.
5. Teismas, įvertinęs prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygas, konstatavo, kad šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, nes nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pasirašytos taikos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų šalių ir (ar) kitų asmenų teises bei įstatymu saugomus interesus.
6. Teismas taip pat nustatė, kad šalys patvirtino, jog joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliantė UAB „Nikosparta“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis yra nesąžininga, neteisėta ir iš esmės pažeidžia BUAB „Finiens“ kreditorių, tarp jų ir apelianto, teises bei teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ar nemokumo administratorius pagrįstai sudaro taikos sutartį, nes ši byla yra susijusi su viešuoju interesu ir bankrutavusios ieškovės kreditorių teisėmis bei teisėtais interesais, o ieškinio tenkino atveju atsirastų galimybės didesne apimtimi tenkinti BUAB „Finiens“ kreditorių finansinius reikalavimus.
7.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą būti aktyviu šioje byloje. Teismas ne tik neišreikalavo ir neįvertino šalių sudarytoje taikos sutartyje nurodytos 2020 m. rugsėjo 18 d. auditorės UAB „Gabrilė“ konsultacinės išvados, nesiaiškino ar tokia taikos sutartis atitinka BUAB „Finiens“ ir jos kreditorių interesus, ar nemokumo administratorius pagrįstai šią sutartį sudaro, bet netgi apie taikos sutarties sudarymą (prieš ją patvirtindamas) neinformavo apelianto – vieno didžiausių BUAB „Finiens“ kreditorių. Dėl to, šioje civilinėje byloje susiklostė situacija, kad nemokumo administratoriui pasielgus nesąžiningai, t. y. neteisėtai susitarus su atsakove dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, teismas skundžiama nutartimi patvirtino BUAB „Finiens“ kreditorių teises pažeidžiančią taikos sutartį.
7.3. Nurodo, kad šia taikos sutartimi nepagrįstai atsisakyta reikalavimo teisės į atsakovę dėl turto kainos pagal 2011 m. spalio 5 d. pastato pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovė pagal minėtą sutartį atsiskaitė.
Atsiliepimas
7.4. Nors atsakovė UAB „Emilė“ byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir pateikė tris kasos pajamų orderių kvitus, kurie neva patvirtina, jog pagal 2011 m. spalio 5 d. sutartį turto kaina – net 3 050 000 Lt – sumokėta grynais pinigais, tačiau apeliantas dublike atkreipė dėmesį, kad atsakovės UAB „Emilė“ su atsiliepimu pateiktų kvitų kopijos kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo.
7.5. Pažymi, kad verslo praktikoje nėra įprasta, jog pagal sandorius kelių milijonų sumos būtų mokamos grynaisiais pinigais. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas net ir draudžia tokių sumų atsiskaitymus tarp juridinių asmenų grynaisiais pinigais. Be to, UAB „Emilė“ nepateikė jokių įrodymų, iš kur 2012 m. kovo – balandžio mėn. turėjo net 3 050 000 Lt grynaisiais pinigais. Nurodo, kad UAB „Emilė“ buvo įsteigta 2011 m. gegužės 20 d., t. y. prieš nepilnus metus iki milijoninių sumų tariamo sumokėjimo BUAB „Finiens“ grynais. Maža to, pažeisdama teisės aktų reikalavimus UAB „Emilė“ neteikia valstybės įmonės Registrų centrui savo finansinės atskaitomybės dokumentų – vieninteliai pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra tik už 2011 m.
Šalies argumentai
7.6. Apeliantas taip pat nurodo, kad iki bankroto bylos BUAB „Finiens“ iškėlimo, ieškovė ir atsakovė UAB „Emilė“ buvo susijusios tiek tarpusavyje, tiek ir su įvairiais finansiniais nusikaltimais pagarsėjusiu verslininku S. R.. Šios aplinkybės sudaro pagrindą laikyti nepatikimais ir nepakankamais įrodymais apie atsiskaitymą pagal 2011 m. spalio 5 d pastato pirkimo – pardavimo sutartį.
7.7. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. e2-860-653/2019 taip pat buvo kilęs klausimas dėl atsiskaitymo su BUAB „Finiens“ grynaisiais pinigais – buvęs įmonės vadovas įrodinėjo, jog gavo pinigus grynaisiais, tačiau teismas pripažino nepakankamais ir nepatikimais įrodymais apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Analogiškas išvadas padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas, 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-244-943/2020 bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka.
7.8. Pati ieškovė BUAB „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, byloje pateiktame dublike kėlė abejones dėl atsakovės pateiktų įrodymų apie tariamą atsiskaitymą grynaisiais pinigais patikimumo, tačiau vėliau susitarė, kad bus pasirinktas nepriklausomas specialistas, kuris atliks finansinį ir (ar) teisinį auditą / ekspertizę, siekiant įvertinti 2011 m. spalio 5 d. sutarties realumą. Pažymi, kad su apeliantu šalys nederino jokių audito / ekspertizės atlikimo klausimų ir apie šį šalių susitarimą trečiajam asmeniui tapo žinoma tik iš byloje pateiktų šalių prašymų teismui.
7.9. Nei pirmosios istancijos teismui, nei apeliantui iki šios bylos nutraukimo nebuvo pateikta šalių pasirinkto specialisto (auditorės) UAB „Gabrilė“ 2020 m. rugsėjo 18 d. konsultacinė išvada, kuri, kaip galima spėti iš taikos sutarties sudarymo aplinkybių, buvo pagrindas taikos sutarties pasirašymui. Apeliantas tiek apie sudarytą taikos sutartį, tiek apie konsultacinę išvadą sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 23 d., kai gavo skundžiamą teismo nutartį dėl šalių taikos sutarties sudarymo.
7.10. Susipažinus su ieškovo nemokumo administratoriaus pateikta konsultacine išvada matyti, kad ši konsultacinė išvada negalėjo būti pagrįstu pagrindu BUAB „Finiens“ nemokumo administratoriui atsisakyti šioje byloje atsakovės atžvilgiu pareikštų reikalavimų dėl 1 309 403,73 Eur skolos ir palūkanų priteisimo. Konsultacinėje išvadoje pateikta informacija, kad atsakovė UAB „Emilė“ neva turėjo kasoje grynųjų pinigų atsiskaitymui su BUAB „Finiens“, nes pati atsakovė UAB „Emilė“ gavo į kasą milijones sumas grynais pinigais iš UAB „Serneta“, tačiau UAB „Serneta“, taip pat kaip ir UAB „Emilė“ bei iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Finiens“, yra susijusi su įvairiais finansiniais nusikaltimais pagarsėjusiu verslininku S. R.. Valstybės įmonei Registrų centrui UAB „Serneta“ finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą teikti už 2003 m., taigi UAB „Serneta“ visą laiką slėpė savo tikrąją finansinę padėtį.
Atsiliepimas
8. Ieškovė BUAB „Finiens“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantas ne kartą kreipėsi į administratorių prašydamas, kad šis reikštų ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo. Administratorius taip ir pasielgė, tačiau gavus 2020 m. rugsėjo 18 d. auditoriaus UAB „Gabrilė“ konsultacinę išvadą, buvo pateiktas auditoriaus atsakymas 3 – iuoju klausimu, nurodant, kad atsakovė, atsiskaitydama su ieškove pagal 2011 m. spalio 5 d. pastato pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo pakankamai piniginių lėšų kasoje (grynųjų pinigų). Konsultacinę išvadą pasirašė UAB „Gabrilė“ direktorė R. U., kuri yra įtraukta į Lietuvos auditorių sąrašą. Dėl to, įvertinus visas aplinkybes, administratorius siekdamas išvengti galimų papildomų išlaidų ir galimų ginčų, nusprendė su atsakove sudaryti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
8.2. Apeliantas skunde nurodė, kad administratorius sudarė taikos sutartį su atsakove net neatsiklausęs ieškovės kreditorių nuomonės, tačiau toks ieškovės kreditorių pritarimas nėra būtinas. Įstatymas nenumato kreditorių surinkimui (komitetui) spręsti klausimus dėl taikos sutarčių civilinėse bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius sudarymo. Tokia teisė aiškiai numatyta ir priskirta išimtinai nemokumo administratoriaus kompetencijai, atstovaujant bankrutuojančią įmonę. Apelianto procesinė padėtis byloje – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neturi teisės sudaryti taikos sutarties. Dėl to, ieškovė ir atsakovė sudarydamos 2020 m. rugsėjo 22 d. taikos sutartį civilinėje byloje, neprivalėjo gauti apelianto sutikimo ir (ar) pritarimo taikos sutarties sudarymui.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Emilė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
9.1. Ieškovei iškėlus bankroto bylą administratoriui nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai. Atsakovė, vykdydama šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigą, visus su vėliau teisme ginčijamu sandoriu susijusius dokumentus ir informaciją nedelsiant teikė administratoriui pagal jo teikiamus prašymus, atsakė į visus klausimus, siekiant įrodyti, kad visos abejonės dėl atsiskaitymo už ginčo turtą yra nepagrįstos.
9.2. Nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta notarinė 2011 m. spalio 5 d. dvibučio gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis, kuri nustatė sutarties šalims teises ir pareigas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Emilė“ nuosavybės teisė į ginčo pastatą priklauso nuo 2011 m. spalio 5 d., ji yra registruota Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju pirkėja sutarties 4.1. pagrindu pagrindu visą turto kainą (883 341,06 Eur) turėjo sumokėti pardavėjui (BUAB „Finiens“) iki 2012 m. balandžio 5 d. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki ieškinio pareiškimo teisme, ieškovė būtų reikalavusi atsakovės sumokėti už perduotą nuosavybėn turtą. Priešingai, byloje yra pateikiami įrodymai, neginčijamai patvirtinantys, kad prievolę atsiskaityti už įsigytą ginčo turtą atsakovė yra įvykdžiusi pilnai ir tinkamai. Be to, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymas yra patvirtintas 2012 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto 35 – ojo notarų biuro notarė A. P. patvirtintu liudijimu.
9.3. Pažymi, kad iki taikos sutarties pateikimo teismui tvirtinimo, atsakovės iniciatyva, buvo inicijuotas nepriklausomo auditoriaus patikrinimas ir tik gavus 2020 m. rugsėjo 18 d. auditoriaus UAB „Gabrilė“ konsultacinę išvadą, kurioje buvo pateiktas auditoriaus atsakymas, nurodant, jog atsakovė atsiskaitydama su ieškove pagal 2011 m. spalio 5 d. pastato pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo pakankamai piniginių lėšų kasoje (grynųjų pinigų), taikos sutartis buvo sudaryta ir pateikta tvirtinti teismui.
9.4. Apelianto argumentai, neva administratorius turėjo atsiklausti kreditorių ir gauti jų pritarimą taikos sutarties sudarymui, yra vertinami kritiškai, nes kreditorių susirinkimo (šiuo atveju kreditorių komiteto) nutarimas pritarti ar nepritarti taikos sutarties sudarymui su bankrutuojančios įmonės skolininku (debitoriumi) yra tik rekomendacinio pobūdžio, nėra privalomas nemokumo (bankroto) administratoriui, todėl tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio.
9.5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neturi teisės sudaryti taikos sutarties. Taigi, ir jo pritarimas ar nepritarimas taikos sutarties sudarymui šioje byloje neturi jokios teisinė reikšmės, dėl to ir skųsti teismo nutarties, kuria yra patvirtinta taikos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės, jis neturi subjektinės teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalis, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl papildomų įrodymų
12. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2020 m. rugsėjo 18 d. UAB „Gabrilė“ konsultacinės išvados kopiją, naujienų portale publikuotą straipsnį, duomenis iš Valstybės įmonės „Registų centras“ Juridinių asmenų registro apie UAB „Serneta“, Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-256-601/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1086/2012, ir prašo juos prijungti prie bylos. Pažymi, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo.
13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, esant poreikiui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų bei informacinių sistemų, todėl apelianto pateiktus naujus įrodymus – išrašą iš registro, teismų nutartis bei publikuotą straipsnį, atsisakytina priimti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tačiau, kadangi pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta UAB „Gabrilė“ konsultacinė išvada, kurią gavus šalys nusprendė sudaryti taikos sutartį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį apelianto teikiamą naują įrodymą priimti ir prijungti prie bylos.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
15. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. BUAB „Finiens“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis palikta nepakeista. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, administratoriui nebuvo perduoti bendrovės dokumentai. Administratorius sužinojęs, kad BUAB „Finiens“ ir UAB „Emilė“ buvo sudarę 2011 m. spalio 5 d. pastato pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą. Turto pardavimo kaina – 883 341,06 Eur. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei turto kainą iki 2012 m. balandžio 5 d. Administratorius, patikrinęs turimus ieškovės banko sąskaitų išrašus, nenustatė, kad atsakovė iki 2012 m. balandžio 5 d. būtų sumokėjusi BUAB „Finiens“ 883 341,06 Eur sumą. Atsižvelgdamas į išdėstytą, bei gindamas BUAB „Finiens“ kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius, administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.
16. Atsakovė UAB „Emilė“ nesutikdama su ieškiniu, pateikė tris kasos pajamų orderių kvitus, t. y. 2012 m. kovo 6 d. kasos pajamų orderio kvito dėl 1 017 000 Lt sumokėjimo, 2012 m. balandžio 2 d. kvito dėl 1 017 000 Lt ir 2012 m. balandžio 5 d. kvito dėl 1 016 000 Lt sumokėjimo grynaisiais pinigais, kopijas, kuriais grindė, kad pinigai pagal 2011 m. spalio 5 d. sutartį buvo sumokėti grynais pinigais.
17. Byloje taip pat nustatyta, kad prieš pasirašydamos 2020 m. rugsėjo 22 d. taikos sutartį, tiek ieškovė, tiek atsakovė įvertino visas aplinkybes, susijusias su teisme pareikštu reikalavimu atsakovei civilinėje byloje bei prieš jos pasirašymą, nusprendė užsisakyti nepriklausomo auditoriaus patikrinimą ir tik gavusios 2020 m. rugsėjo 18 d. auditoriaus UAB „Gabrilė“ konsultacinę išvadą, sudarė taikos sutartį ir pateikė ją tvirtinti teismui.
18. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs šalių pateiktos taikos sutarties turinį, konstatavo, kad ji neprieštarauja įstatymo normos, taip pat nepažeidžia šalių ir kitų asmenų interesų. Pažymėjo, kad šalys patvirtino, jog jos supranta taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmes bei teismo patvirtintos taikos sutarties, kaip priverstinai vykdytino dokumento, šalims turinčio galutinio teismo sprendimo galią.
19. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, skunde nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia viešąjį interesą, o ieškovės administratorius nepagrįstai, nesuderinęs su BUAB „Finiens“ kreditoriais, atsisakė ieškininių reikalavimų, taip pat, jog atsakovės pateiktos mokėjimų grynais pinigais kvitų kopijos kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo, įvertinus tai, kad ieškovė su atsakove yra susijusios įmonės.
Dėl teismo nutarties (ne) pagrįstumo
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo vykdymo klausimus arba kitus ginčytinus klausimus. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
21. Pagal kasacinio teismo praktiką viešojo intereso buvimas bei siekis užtikrinti tinkamą bankroto proceso paskirties ir tikslo įgyvendinimą įpareigoja teismą kontroliuoti bankroto procedūrų teisėtumą, kad bankroto procesas vyktų laikantis įstatymo normų reikalavimų, operatyviai ir efektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015 ir kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas tyrė ir vertino sutarties nuostatas ir pagrįstai nenustatė imperatyviųjų įstatymo nuostatų ar viešojo intereso, kuriam galėtų prieštarauti šalių sulygtos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, pažeidimų. Iš bylos šalių pateiktos taikos sutarties turinio, kaip teisingai sprendė teismas, nėra pagrindo konstatuoti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Taikos sutarties 8 punkte šalys patvirtino, kad joms žinomi ir suprantami taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi teismo galutinio sprendimo (lot. res judicata) galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų. Taip pat nenustatyta kitų CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tai, jog galimai BUAB „Finiens“ ir UAB „Emilė“ yra susijusios su pagarsėjusiu verslininku S. R., negali sudaryti pagrindą vertinti šios situacijos kitaip ir konstatuoti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties neteisėtumo.
24. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad administratorius pažeidė ieškovės kreditorių interesus, nes pats vienasmeniškai priėmė sprendimą sudaryti taikos sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad poreikis svarstyti taikos sutarties sudarymo klausimą kreditorių susirinkime ir reikalavimai, keliami taikos sutarties turiniui, taikytini tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, o iškeltos bylos atveju – jos nutraukimo, ir taikiai ieškant galimybių įmonei tęsti ūkinę veiklą, t. y. sprendžiant dėl konkrečiai įstatyme įvardyto taikos sutarties atvejo. Tuo tarpu sprendžiant kitokio teisinio ir faktinio pobūdžio ginčą tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko, tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatytas privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikis. Administratorius, veikdamas kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuotas taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, tačiau to jam neatlikus, tokie administratoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018).
25. Pastebėtina ir tai, kad naujausioje teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog kreditorių susirinkimo (šiuo atveju kreditorių komiteto) nutarimas pritarti ar nepritarti taikos sutarties sudarymui su bankrutuojančios įmonės skolininku (debitoriumi) yra tik rekomendacinio pobūdžio, nėra privalomas nemokumo (bankroto) administratoriui, todėl tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017).
26. Šiuo atveju taikos sutartis sudaryta tarp bankrutavusios įmonės ir skolininkės, bankroto administratoriui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir nenustačius teisinio pagrindo toliau perspektyviai bylinėtis. Dėl to, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentai, kad ginčo taikos sutarties sąlygoms ir jos tvirtinimui turėjo pritarti bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, nepaneigia skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesukuria objektyvių prielaidų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
29. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantui UAB „Nikosparta“ bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
30. Atsakovė UAB „Emilė“ atsiliepime į apeliacinį skundą nors ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų turėtas išlaidas, nepateikė.
31. Ieškovė BUAB „Finiens“ atsiliepime į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.