Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties panaikinimo, kuria nustatytas atsakovui terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 1 177 Lt žyminio mokesčio, kitos dalies – 1 177 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą atidedant,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. spalio 17 d. nutartimi teismas nustatė atsakovui UAB „Serneta“ terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 2 354 Lt žyminio mokesčio.

2011-11-02 atsakovas vykdydamas 2011-10-17 teismo nutartį pateikė teismui papildomus įrodymus.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su žyminio mokesčio instituto taikymu, bei tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pagrindus atidėti žyminį mokestį.

Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 str. 3 d. įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 str. numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Prašymas turi būti motyvuotas.

Atsakovas paduodamas teismui apeliacinį skundą prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo pagal apeliacinį skundą priėmimo dėl sunkios jo finansinės padėties, skolininkų piktybinio neatsiskaitymo pagal esamas sutartines prievoles, bankų palūkanų normų didėjimo, dėl ko žymiai pablogėjus bendrovės finansinei padėčiai ir dėl to nesant galimybių sumokėti nustatytą 2 354 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 2, b. l. 144). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies – atidėjo dalies žyminio mokesčio 1 177 Lt sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, nagrinėjant apeliacinį skundą, bei nustatė apeliantui terminą iki 2011-11-10 apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio – 1 177 Lt. Iš bylos medžiagos - atsakovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų apie įmonės finansinę būklę matyti, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės įmonės finansinė padėtis 2011 m., lyginant su praėjusiais metais, yra stabilesnė ir geresnė, išaugo bendrasis pelnas, sumažėjo tipinės veiklos nuostoliai, sumažėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (t. 2, b. l. 151-153), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra pajėgus sumokėti dalį (pusę) žyminio mokesčio – 1 177 Lt, nes jis turi ganėtinai daug materialaus turto, o finansinė padėtis nėra ypatingai sunki. Vien tik atsakovo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog beveik visas atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas yra areštuotas kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti, neatspindi sunkios apelianto turtinės ir finansinės padėties, dėl kurios būdamas juridiniu asmeniu neturėtų realių finansinių galimybių sumokėti dalį žyminio mokesčio, kurio suma nėra žymi juridiniam asmeniui – 1 177 Lt, bei nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių apie įmonės iš esmės pelningą veiklą, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog bendrovė neturi pakankamai apyvartinių lėšų veiklos vykdymui (nenustatyta, jog apyvartinės lėšos būtų areštuotos). Be, to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent dėl to, kad apelianto finansiniai rezultatai gerėja nežymiai, jog turi finansinių sunkumų, teismas iš dalies patenkino atsakovo prašymą atidėdamas pusės žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.