- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-883-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07313-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Serneta“
- Ieškovas
- UAB „Elektros zona“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Dimmer“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Albino Čeplinsko (pranešėjas), Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2564-429/2011 pagal ieškovo UAB „Elektros zona“ ieškinį atsakovui UAB „Serneta“, tretieji asmenys UAB „Dimmer“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Elektros zona“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Serneta“ 78470,00 Lt įsiskolinimą už parduotus įvadinius paskirstymo skydus, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal atsakovo užsakymą ir su juo suderinus sutarties sąlygas, ieškovas 2008-04-22 parengė tiekimo sutarties Nr. G08/019 projektą dėl skirstomųjų įrenginių pirkimo ir pristatymo, kurio pagrindu atsakovas 2008-04-22 pervedė 33630,00 Lt avansą ieškovo naudai, o mokėjimo dokumente nurodė, kad avansas atliekamas pagal minėtą sutartį. Minėto sutarties projekto atsakovo atstovas nepasirašė, tačiau mokėjimą jo pagrindu atliko. Įvadiniai paskirstymo skydai buvo pristatyti atsakovui į jo statytą objektą (duomenys neskelbtini), bei sumontuoti, taip pat atsakovui pateikta 2008-05-23 PVM sąskaita – faktūra (serija KEZ8 Nr. 0095), kurią, kaip patvirtino rašysenos ekspertizė, pasirašė tuometinis atsakovo direktorius A. M.. Sąskaita apmokėjimui buvo perduota atsakovo įmonės darbuotojui O. R.. Kaip paaiškėjo vėliau, ieškovo parengtos tiekimo sutarties atsakovas nepasirašė, sutarties projektas buvo įteiktas atsakovo įmonės darbuotojui, atsakovo įmonės direktorius žadėjo atvykti pasirašyti sutarties, tačiau to nepadarė, bei iki šiol nesumoka likusios skolos dalies. Pažymėjo, kad jokių sutartinių santykių dėl ginčo objekto su trečiuoju asmeniu – UAB „Dimmer“, niekada neturėjo, šiai įmonei jokių pasiūlymų neteikė, o bendradarbiavimas ir derybos vyko su atsakovu. Ieškovo įrengti įrengimai yra eksploatuojami, atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl jų nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo 78470,00 Lt įsiskolinimą už parduotus įvadinius paskirstymo skydus, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-08-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2354,10 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai ir 149,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad konkretų komercinį pasiūlymą sudaryti sutartį atsakovui UAB „Serneta“ pirma pateikė ieškovo UAB „Elektros zona“ darbuotojas, tačiau šis siūlymas pateiktas gavus informaciją, kad O. R. keletui galimų pardavėjų 2008-04-12 išsiuntė elektroninį laišką su prašymu kuo skubiau atsiųsti komercinį pasiūlymą, kuriame nurodė, kad skubiai reikalinga įmonė, galinti pagaminti elektros skydus, taip pat nurodyta, kad bus atsižvelgiama į kokybę, kainą ir pagaminimo terminus, nurodė kontaktinį asmenį bei telefono numerį. Tokį elektroninį laišką, teismas laikė viešąja oferta, kuriuo atsakovo UAB „Serneta“ darbuotojas pateikė konkretiems adresatams skirtą pasiūlymą, kuris išreiškė oferento ketinimą sudaryti sandorį tuo atveju, jei tenkins paminėti kriterijai – kokybė, kaina ir pagaminimo terminas (CK 6.171 str.). Nurodė, kad paminėtas elektroninis laiškas nebuvo adresuotas tiesiogiai ieškovui UAB „Elektros zona“, tačiau ieškovas, gavęs informaciją apie tokį siūlymą, nurodė savo darbuotojui susisiekti nurodytu kontaktiniu telefonu ir pateikti komercinį pasiūlymą. Teismas sprendė, kad šiais abiejų šalių atliktais veiksmais buvo siekiama sudaryti sandorį (CK 6.162 str.). Pasibaigus šalių deryboms ieškovas 2011-04-22 parengė Tiekimo sutarties Nr. G08/019 projektą, kuris buvo įteiktas atsakovo įmonės darbuotojui, atsakovo įmonės direktorius žadėjo atvykti pasirašyti sutarties, tačiau to nepadarė. Atsakovas per protingą terminą negrąžino ieškovui pasirašyto sutarties projekto. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovas turėjo pagrindą toliau pasitikėti atsakovu UAB „Serneta“ ir nesuabejoti sandorio sudarymo faktu, kadangi atsakovas tą pačią dieną kai buvo parengtas sutarties projektas, t. y. 2011-04-22, nors ir nepasirašęs sutarties projekto pradėjo vykdyti šalių aptartas sąlygas, t. y. atliko sutartą avansinį mokėjimą. Šios aplinkybės nesudarė pagrindo ieškovui manyti, kad atsakovas pažeis šalių susitarimą iš esmės (CK 6.219 str.) ir, tuo pačiu, jį patį įpareigojo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Ta aplinkybė, kad kiekvienai iš šalių buvo aiškus jų sudarytas susitarimas, leidžia pagrįstai manyti, kad sandoris buvo sudarytas tarp ieškovo UAB „Elektros zona“ ir atsakovo UAB „Serneta“.
Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui PVM sąskaitos – faktūros serija KEZ Nr. 0095 kopiją (b.l. 3, 1 t.), šio dokumento grafoje „prekes priėmė“ yra parašas, kuris patvirtina, kad pardavėjas UAB „Elektros zona“ 2008-05-23 pardavė pirkėjui UAB „Serneta“ 4 įvadinius paskirstymo skydus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šiame mokėjimo dokumente pirkėju įvardintas atsakovas per protingą terminą pareiškė ieškovui pretenzijas dėl nepagrįstai apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros ar šį mokėjimo dokumentą atšaukė. Teismas sprendė, kad pateikta mokėjimo dokumento kopija patvirtina, kad ginčo prekių perdavimo ir pardavimo faktas buvo įformintas tinkama forma. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2011-04-14 ekspertizės akte Nr. 11-20 (11) pateikta išvada, kad UAB „Elektros zona“ 2008-05-23 PVM sąskaitoje – faktūroje serija KEZ8 Nr. 0095, eilutėje „prekes priėmė“ pasirašė A. M. (b. l. 88-90, 2 t.), kuris VSDFV duomenimis, nagrinėjamu laikotarpiu dirbo UAB „Serneta“ direktoriumi (b.l. 47-52, 2 t.). Todėl teismas konstatavo, kad PVM sąskaitoje – faktūroje serija KEZ Nr. 0095 savo parašu ginčo prekių gavimą patvirtino įgaliotas atsakovo UAB „Serneta“ atstovas.
Teismas nurodė, kad byloje pateikta 2008-03-14 rangos sutartis, kuria tretysis asmuo UAB „Dimmer“, kaip rangovas, įsipareigojo atsakovui UAB „Serneta“, kaip užsakovui, atlikti visus elektros tinklų ir vidaus elektros apskaitos prietaisų montavimo ir derinimo darbus statybos objekte Liepkalnio g. 112, Vilniuje, pritaikant pastatą projekte numatytai eksploatacijai vykdyti (b.l. 103-104, 1 t.). Sutarties 1.2.3. punktu UAB „Dimmer“ įsipareigojo pagal atskirą UAB „Serneta“ užsakymą įrengti papildomus įtaisus bei įrengimus, tobulinti eksploatuojamų sistemų konstrukciją įvedant papildomas funkcijas. Teismo vertinimu ši sutartis nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jis atsakovui perdavė elektros skirstomuosius įrenginius (įvadines spintas) ir juos sumontavo. Tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudaryta sutartimi šalys susitarė dėl kitos apimties darbų nei ieškovo ginčo statybos objektui perduotos reikalingos medžiagos bei atlikti jų sumontavimo darbai. Atsakovas iš esmės neginčijo fakto, kad ieškovas UAB „Elektros zona“ į statybos objektą adresu Liepkalnio g. 112, Vilnius, atvežė ir perdavė 4 įvadinio paskirstymo skydus, neginčijo ir už šių skydų pardavimą 2008-05-23 išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje serija KEZ Nr. 0095 nurodytos šių skydų 112100,00 Lt kainos bei iš anksto sumokėto 33630,00 Lt avanso sumos. Tokiu būdu teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio reikalavimą įrodė, todėl ieškinį patenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Ieškovas apmokėjimo iš atsakovo bendrovės negavo, jo į statybos objektą pristatyta elektros įranga turėjo būti pateikta ir buvo pateikta ne atsakovui, o statybos objekte visus elektros montavimo darbus atlikusiai bendrovei - UAB „DIMMER", kuri šias medžiagas ir privalėjo apmokėti. Jokios sutarties su ieškovu atsakovas nebuvo sudaręs bei tai negalėjo būti ir padaryta, nes visą elektros įrangą, sutinkamai su 2008 m. kovo 14 d. rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Serneta" ir UAB „DIMMER", 1.2.1. punkto sąlygomis privalėjo savo lėšomis įsigyti rangovas UAB „DIMMER". Sutinkamai su minėtos sutarties 3.3. punktu, atsakovas, kaip užsakovas, esant rangovo prašymui buvo įsipareigojęs tiesiogiai mokėti už darbų atlikimui panaudotas reikiamas medžiagas. Atsakovas neneigia, kad galimai susirašinėjo su ieškovu 2008 metų pradžioje, tuo metu bendrovei teko būti atsakingai už MAXIMA XX prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), statybos bei įdiegimo eksploatacijai eigą, nes komercinio sandorio pagrindu šis prekybos centras privalėjo būti pradėtas eksploatuoti naudotojų pagal tikslinę paskirtį. Ieškovas be jokio pagrindo įtraukė atsakovą į bylinėjimosi procesą, be to ieškovas neturi ir negali pateikti jokio dokumento, kuris leistų teigti atsakovo atžvilgiu esant CK 6.2 straipsnyje numatytoms prievolėms atsirasti ar bent tvirtinti, kad atsakovas iš ieškovo įsigijo kokį nors daiktą ar turtą.
2. Atsakovas pas ieškovą jokių elektros įrengimų nėra užsakęs bei jų iš pastarojo nėra gavęs - priėmęs. Statomame prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), elektros įrangos montavimo darbus 2008 m. kovo 14 d. sutarties pagrindu atlikinėjo UAB „DIMMER". Siekiant jai padėti savalaikiai ir tinkamai atlikti sutartyje numatytus darbus, atsakovas vykdė galimų elektros įrangos statomam objektui tiekėjų apklausą. Kadangi objekto rangovas UAB „DIMMER" 2008 m. balandžio 17 d. raštu prašė pervesti į ieškovo sąskaitą 33 630,00 Lt, ši suma pastarajam ir buvo sumokėta. Likusius atsiskaitymus su medžiagų tiekėjais UAB „DIMMER" privalėjo atlikti pats savo sąskaita kaip ir numatyta 2008 m. kovo 14 d. rangos sutarties 3.1. punkte. Teismas padarė klaidingą ir bylos medžiagai neatitinkančią išvadą, kad į bylą pateikti UAB „DIMMER" elektroninio susirašinėjimo laiškai nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad sutartiniai prievoliniai santykiai dėl elektros skirstomųjų įrenginių pirkimo ir jų sumontavimo susiklostė tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Skundžiamas sprendimas taipogi grindžiamas iš to paties elektroninio pašto atsakovui pateiktu tokio paties tūrinio priešingai vertinamu dokumentu. Apelianto nuomone, nevienodą tapačių dokumentų vertinimą atlikęs teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintus įrodymų vertinimo principus.
Apelianto nuomone, tikėtina, kad ieškovas pats savo rizika bus pristatęs jo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes objekte dirbusiems subrangovams, aplenkdamas tinkamą šių prekių gavėją, nes priduodant prekybos centrą eksploatacijai, buvo nustatytas jame sumontuotos elektros įrangos, galimai patiektos ieškovo, neatitinkančios projekto reikalavimams faktas. Ieškovo paminėto PVM dokumento, patikrinus vienarūšius dokumentus bendrovės buhalterijoje, neaptikta.
3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimų ieškovui, būtent dėl netinkamo pastarojo įsipareigojimų vykdymo, pasireiškusio vien ieškovo veiksmais, tinkamai ir laiku nepateikus tų įrengimų, kuriuos tiek UAB „DIMMER“, tiek atsakovui deklaravosi galįs pateikti. Ieškovas į atsakovo objektą prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), statybvietę trečiajam asmeniui UAB „DIMMER" pristatė specifikacijos neatitinkančius elektros įrengimus apgaulingai juos markiruojant tinkamų elektros prietaisų principinėmis schemomis, kurioms neatitinka šių įrengimų konstrukcija, nes jie negali atlikti projekte numatytų funkcijų. Tai patvirtinantys duomenys yra teismo protokoline nutartimi išskirtoje ir sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2-2722-429/2011, kurioje atskirai bus nagrinėjamas atsakovo UAB „Serneta“ priešieškinys ieškovui. Protokoline nutartimi iš nagrinėjamos bylos į atskirą bylą išskirus atsakovo priešieškinį ieškovui, teismas padarė esminius CPK 7, 136 straipsnio nuostatų pažeidimus. Priešieškinys jau buvo priimtas, kadangi jis atitiko CPK 143 str. 2 d. 3 p. nurodytas sąlygas. Šiuo atveju tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, kadangi atsakovas prašo išieškoti jam ieškovo padarytos žalos atlyginimą, o ieškovas savo reikalavimo pagrindams nurodo tų pačių tinkamų daiktų pardavimo atsakovui sandorio sudarymą bei jų pardavimo faktą. Išskirdamas priešieškinį į atskirą bylą bei jos nagrinėjimą sustabdydamas, teismas padarė grubų procesinių normų pažeidimą ir vien dėl šios priežasties sprendimas naikintinas ir grąžintinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi paremtas prielaidomis, nevertinant kiekvienai bylai būtinos nors minimalių įrodymų visumos, apsiribojant tik ieškovo procesiniuose dokumentuose esančių teiginių išvardinimu. Ieškovas neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, neįrodė bei neįrodinėjo aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.), t. y., kad jis su atsakovu sudarė sutartį bei būtent jam, o ne trečiajam asmeniui UAB „DIMMER", pateikė joje aptartas ir specifikaciją atitinkančias prekes. Teismas, darydamas tik ieškovo atžvilgiu palankias išvadas, nepasisakė bei nevertino reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių, o būtent tos jos dalies, nustatančios paties ieškovo atliktinų prievolių apimties bei tinkamo vykdymo, nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų šiais klausymais, tuo teismas sudarė prielaidą abejoti jo nešališkumu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai laikė įrodytu faktą, jog ieškovas UAB „Elektros zona" 2008-05-23 išrašė ir atsakovui UAB „Serneta" apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą - faktūrą KEZ8 Nr. 0095 bendrai 112100,00 Lt sumai (b.I. 3). Atsakovas ieškovui į jo sąskaitą 2008-04-22 mokėjimo nurodymu sumokėjo 33630,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansas pagal sutartį Nr. 08019" (b. l. 4, 79, 111-115, 1 t). Nors byloje esantis 2008-04-22 Tiekimo sutarties Nr. G08/019 šalių atstovų nepasirašytas sutarties tekstas, (b.I. 77-78, 1 t.), tačiau ir iš šio sutarties teksto matyti, kad ieškovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo atsakovui, kaip pirkėjui, tiekti 0,4 kv galingumo skirstomuosius įrenginius (pagal pasiūlymą Nr. 8-050, 2008-06-18 d.) už bendrą 112.100,00 Lt sumą. Už pateiktas prekes atsakovas įsipareigojo avansiniu apmokėjimu apmokėti pardavėjui 30 procentų nuo bendros sutartyje numatytos vertės, o likusi 70 procentų visų prekių kainos suma sumokėti per 45 dienas nuo prekių pristatymo datos. Nors atsakovas minėtos sutarties nepasirašė, tačiau 2008-04-22 mokėjimo pavedime Nr. 1646, kaip mokėjimo pagrindą mokėjimo paskirtyje nurodė „avansas pagal sutartį Nr. 08019" ir sumokėjo į avansą - 33630 Lt, bei tokiais savo veiksmais atsakovas patvirtino sutarties sudarymo faktą. Atsakovas grąžinti avanso nereikalavo, jokių pretenzijų dėl avanso nereiškė. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai laikė įrodytu faktą, kad prekes gavo būtent atsakovas, pripažindamas, jog įgaliotų asmenų pasirašymas sąskaitoje - faktūroje ar krovinio gabenimo važtaraštyje prilyginamas perdavimo aktui. Atsakovas pripažino faktą, jog prekės buvo pateiktos ir sumontuotos (duomenys neskelbtini), tačiau ginčija faktą, jog ne jis buvo prekių pirkėjas.
Atsakovui byloje ginčijant aplinkybę, kad būtent ne atsakovo įmonės darbuotojas savo parašu patvirtino ginčo prekių iš ieškovo gavimą 2008-05-23 išrašytoje PVM sąskaitoje - faktūroje KEZ8 Nr. 0095, byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2011-04-14 ekspertizes akte Nr. 11-20 (11) pateikta išvada, kad UAB „Elektros zona" 2008-05-23 PVM sąskaitoje - faktūroje serija KEZ8 Nr. 0095, eilutėje „prekes priėmė" pasirašė A. M. (b.l. 88-90, 2 t.). Nustačius faktą, kad UAB „Serneta“ direktoriumi nagrinėjamu laikotarpiu dirbo būtent A. M. (b.l. 47-52, 2 t.), teismas pagrįstai preziumavo, kad A. M. turėjo pakankamus įgaliojimus atstovauti UAB „Serneta“, ir UAB „Serneta“ vardu savo parašu patvirtindamas ginčo prekių gavimą, tuo pačiu UAB „Serneta“ vardu prisiėmė ir prievolę atsiskaityti už gautas prekes.
Apeliantas, ginčydamas patį įsigijimo iš ieškovo įvadinio skirstymo skydų faktą, teigdamas, kad įrangą įsigijo tretysis asmuo UAB „DIMMER", pats būtent ieškovui, o ne UAB „DIMMER", reiškia ieškinį dėl šios įrangos padarytos žalos, netinkamumo, neatitikimo užsakymui, nors, kaip nurodė teismas, atsakovo argumentai, kad ieškovo pateikti elektros prietaisai buvo nekokybiški nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovui keliamas pretenzijas dėl pateiktų elektros prietaisų kokybės. Tokius argumentus ir pretenzijas atsakovas ieškovui pradėjo reikšti tik bylos nagrinėjimo metu, siekdamas išvengti prievolės apmokėti už gautas prekes. Objektas, kuriame sumontuoti minėti elektros įrengimai yra priklausančiame MAXIMA LT, UAB prekybos centre, objektas priduotas eksploatacijai, ieškovo pateikti ir sumontuoti elektros įrengimai sėkmingai veikia ir jokių pretenzijų ieškovui niekas nereiškė iki šios bylos iškėlimo. Nors atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, t.y. netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliaciniame skunde dėsto tik faktines bylos aplinkybes ir nenurodo, kokias konkrečiai procesinės teisės normas pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir kuo konkrečių procesinės teisės normų taikymas pasireiškė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog pareiga apmokėti ieškovui UAB „Elektros zona“ už elektros įrangą pristatytą į statomą prekybos centrą, esantį Liepkalnio g. 112, Vilniuje, jam neatsirado vien dėl to, kad šių įrengimų įgijimu ir pastatymu privalėjo užsiimti aukščiau paminėto objekto rangovas UAB „DIMMER“. Vienok, kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 0095 duomenų (t.1, b. l. 3) elektros įrangą iš ieškovo pirko būtent atsakovas, t. y. UAB „Serneta“, ką patvirtina ir DnB NORD banko 2008-04-22 – 2008-04-22 sąskaitos išrašo duomenys, kuriuose nurodoma, jog apeliantas ieškovui atliko 33630,00 Lt avansinį mokėjimą pagal sutartį Nr.08019 (t.1, b. l. 4). Būtent ši aplinkybė, sutinkamai su CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis neabejotinai įpareigojo teismą ginčo atveju vertinti įrodymus tiek jų leistinumo, tiek jų priimtinumo prasme.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentu dėl neteisingo sutartinių santykių interpretavimo ginčo atveju dėl atsakovo pareigos sumokėti įsiskolinimą, sprendžia, kad šis apelianto argumentas savo apimtimi prieštarauja ne tik CK 6.2 straipsnio nuostatoms, bet sudaryto tarp šalių sandorio esmei (CK 6.317 straipsnio 3-6 dalys). Tuo pačiu teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl atsakovui parduotos elektros įrangos neatitikimo projektinėms sąlygoms, nes apeliantas bylos nagrinėjimo metu jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo parduotos elektros įrangos neatitikimą kokybės reikalavimams nepateikė, todėl ginčo atveju nėra pagrindo CK 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui. Išvardintų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, ginčo atveju teisingai kvalifikavo šalių sutartinius santykius kaip pirkimą-pardavimą (CK 6.317 straipsnis) ir atsakovo priešieškinio dėl žalos atlyginimo išskyrimas į savarankišką bylą remiantis 2008-03-14 rangos sutarties tarp UAB“DIMMER“ ir UAB „Serneta“ nuostatomis (t.1, b. l. 103-104), ginčo atveju nelaikytinas procesiniu teisės pažeidimu lėmusiu neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi skundžiamo teismo sprendimu ginčas pagal ieškovo ieškinį, teisėjų kolegijos nuomone, išspręstas tinkamai, todėl nepagrįstu laikytinas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog priešieškinio (t.1, b. l. 145-148, 153) išskyrimas į savarankišką bylą pats savaime pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, numatytus CPK 7 straipsnio nuostatose, nes panaikinus skundžiamą sprendimą vien dėl to, kad vienoje byloje būtų išspręstas ir ieškinys, ir priešieškinys, nebūtų pasiekti proceso tikslai, numatyti CPK 136 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegijos nuomone kiti apeliacinio skundo argumentai, liečiantys elektros įrenginių atitikimą prekybos centro projektui ir šalių santykius su subrangovais, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinus aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo UAB „Serneta“ apeliacinis skundas atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos žyminio mokesčio išlaidos, kurių sumokėjimas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-03 nutartimi apeliantui buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo (t. 2, b. l. 155-156).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Serneta“ (juridinio asmens kodas 125327217, buveinės adresas Justiniškių g. 56-15, Vilnius) 1177 Lt (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).