Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. Č. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą paskirti IĮ „Kyto“ vadovui S. Č. baudą už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi paskyrė IĮ „Kyto“ vadovui S. Č. 28,96 Eur (100 Lt) dydžio baudą už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną nuo 2014 m. spalio 23 d.

Pareiškėjas S. Č. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkto pagrindais atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1186-617/2014, kurioje jam buvo paskirta bauda už antstolės reikalavimų nevykdymą, panaikinti 2014 m. spalio 23 d. nutartį, o antstolės prašymą skirti jam baudą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015 m. birželio mėn. iš sutuoktinės L. Č. sužinojo, jog jos darbovietėje gautas antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2015 m. gegužės 28 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/02375 dėl skolos išieškojimo. Pareiškėjui nei apie šį patvarkymą, nei patvarkymo priėmimo pagrindą - Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1186-617/2014 – iki tol nebuvo žinoma. Susipažinus su minėta civiline byla paaiškėjo, kad nei šaukimas, nei kiti procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti ir jis nebuvo informuotas apie tai, kad antstolė skaičiuoja baudą. Taip pat nurodė, kad nepraleido CPK 368 str. 1 d. bei 2 d. nustatytų terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti sužinojo tik 2015 m. birželio mėn.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė praleidęs CPK 368 str. 1 d. nustatyto terminą, nes aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis turėjo sužinoti 2014 m. spalio mėn. Švenčionių rajono apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs c. b. Nr. 2-1186-2017/2014 pagal antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą paskirti IĮ „Kyto“ vadovui S. Č. baudą, 2014 m. spalio 23 d. nutartimi paskyrė S. Č. 28,96 Eur (100 Lt) dydžio baudą už kiekvieną antstolės įpareigojimo nevykdymo dieną nuo 2014 m. spalio 23 d. Kaip nustatyta iš 2014 m. spalio 24 d. teismo Švenčionių paštui pateiktų siuntų sąrašo ir pažymos apie įteikimą, ši nutartis 2014 m. spalio 24 d. išsiųsta S. Č. antstolės pareiškime nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), IĮ Kyto ir 2014 m. spalio 25 d. įteikta S. Č. motinai E. Č., kuri pagal CPK 126 str. turėjo pareigą pranešti apie gautą teismo procesinį dokumentą ar perduoti jį adresatui. Nutartis S. Č. buvo įteikta tinkamai - laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl laikoma, kad nuo nutarties įteikimo dienos S. Č. turėjo sužinoti apie bylos išnagrinėjimą ir priimtą sprendimą skirti jam baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą. Be to, pagal LR Juridinių asmenų registro duomenis, S. Č. teismo nutartis buvo išsiųsta S. Č. IĮ „Kyto“ buveinės adresu, todėl S. Č., būdamas įmonės savininku ir vadovu, turėjo pareigą domėtis įmonei siunčiama korespondencija.

Teismas taip pat nustatė, kad teismas civilinę bylą pagal antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą dėl baudos paskyrimo IĮ „Kyto“ vadovui S. Č. išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenis. CPK 593 str. 3 d. nustatyta pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarka, pagal kurią šio straipsnio 2 d. išvardinti pareiškimai bei pareiškimai kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal formuojamą teismų praktiką (LAT 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015), teismas, vykdymo proceso metu išnagrinėdamas pareiškimą rašytinio proceso tvarka ir nepranešęs apie procesą suinteresuotiems asmenims, nepažeidžia bylų nagrinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir nėra pagrindo spręsti, jog šiuo aspektu nepagrįstai suvaržomos suinteresuotų asmenų procesinės teisės žinoti apie prieš juos pradėtą teisminį procesą ir jame dalyvauti. S. Č. buvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, jam išsiųstas teismo priimtas procesinis dokumentas, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, ir dėl to šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujintas.

Teismas taip pat nenustatė, kad teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Byloje nenustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ar pareigų, pareiškėjas nenurodo, kad nutartyje buvo padaryta kita aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, ir neįvardija tokios teisės normos, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie antstolės reikalavimus atlikti kokius nors veiksmus ir dėl to teismo priimta nutartis paskirti jam baudą nepagrįsta ir negali būti laikoma teisėta, tačiau nurodoma aplinkybė nepagrįsta jokiais duomenimis, taip pat nenurodoma, kokios teisės normos taikymo klaida galimai buvo padaryta. Priimant 2014 m. spalio 23 d. nutartį buvo tiriamos aplinkybės, sudarančios pagrindą baudai už antstolio reikalavimų nevykdymą skirti – buvo nustatyta, kad antstolės 2014 m. kovo 20 d. patvarkymas dėl lėšų, esančių IĮ „Kyto“ kasoje, arešto IĮ „Kyto“ vadovui S. Č. įteiktas 2014 m. birželio 18 d., 2014 m. spalio 7 d. S. Č. įteiktas antstolės šaukimas 2014 m. spalio 14 d. 10 val. atvykti į antstolės kontorą bei pateikti įmonės kasos knygą ir PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnalą.

Teismas priėjo prie išvados, kad S. Č. prašymą atnaujinti procesą pateikė praleidęs CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą tokiam prašymui pateikti, taip pat prašymas nepagrįstas CPK 366 str. 1 d. 7 ir 9 p. nustatytais pagrindais - nenustatyta, kad teismas priimdamas nutartį nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų ir kad nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, todėl atnaujinti procesą nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, patenkinant jo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

1) Apeliantas turėjo teisę pateikti atsikirtimus į antstolės pateiktą prašymą, tačiau teismas jau spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo padarė procesinį pažeidimą ir pažeidė rungimosi, informavimo ir kitus LR CPK įtvirtintus principus, kas savaime sudaro pagrindą proceso atnaujinimui.

2) Byloje nėra duomenų apie tai, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti apeliantui, jis pats nurodė, kad apie procesą jam buvo nežinoma. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad E. Č. būtų įteikusi jam dokumentus, o jis negali būti atsakingas už savo motinos E. Č. pareigų vykdymą ar nevykdymą. Ji yra patyrusi sunkią ligą - smegenų insultą, jos sveikatos ir protinė būklė nuolat blogėja, koordinacija prasta, ji turi atminties, socialinio bendravimo sunkumų, protarpiais visiškai neobjektyviai reaguoja į aplinką ir elgiasi visiškai nenuspėjamai bei neracionaliai. Prasidėjus procesui dėl proceso atnaujinimo, E. Č. buvo mėginta klausti, kodėl ji neperdavė dokumentų ar neinformavo apie gaunamus dokumentus, tam tikrais epizodais ji neigė apskritai gavusi kokius nors dokumentus, tam tikrais epizodais nurodė, kad gavusi dokumentus ir išsigandusi juos paslėpė, o tam tikrais epizodais nurodė, kad šiuos dokumentus sudegino manydama, kad tai apgavystė.

3) IĮ „Kyto“ šiuo metu ir vykstant ankstesniems procesams veiklos nevykdė. Be to, įmonė registruota E. Č. gyvenamosios vietos adresu, kuri dėl sveikatos sutrikimų nuslėpė informaciją apie gaunamą korespondenciją, o kartu ir gaunamą korespondenciją. Pažymi, kad antstolė ar teismas nekontaktavo su juo nei telefonu, nei kitomis priemonėmis, nors antstolė turėjo imtis priemonių, jog įsitikintų, kad jos siunčiami dokumentai, reikalavimai tinkamai pasiekia adresatą. Tokie antstolės veiksmai, kai nesiimama priemonių, jog būtų pašalinti visi galimi neaiškumai ir kad procesiniai dokumentai pasiektų tikrąjį adresatą, vertinti kaip formalizmas prieštaraujantis teisės aktų reglamentuojančių dokumentų įteikimą nuostatų turiniui.

4) Į bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta L. Č., tačiau teismo pranešimą dėl atsiliepimų pateikimo ji gavo tik 2015 m. rugsėjo 18 d., t. y. praėjus dienai nuo skundžiamos nutarties priėmimo, todėl ji neturėjo galimybės apskritai atsiliepti į pateiktą prašymą.

5) Teismas apskritai nesprendė (nei atmetė, nei tenkino) apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas prieštarauja LR CPK nuostatoms.

6) Teismas savo iniciatyva rinko įrodymus, pvz. išrašą iš VĮ Registrų centras dėl IĮ „Kyto“, taip pažeisdamas dispozityvumo, teismo nešališkumo ir rungimosi principus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė Svetlana Kastanauskienė prašė atskirojo skundo netenkinti.

1) Apie reikalavimą pateikti informaciją pareiškėjui buvo žinoma, nes registruotu laišku skolininkui IĮ „Kyto“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas 2014 m. kovo 20 d. patvarkymas areštuoti lėšas įmonės kasoje, vykdant VMI prie LR FM 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kuris 2014 m. birželio 18 d. asmeniškai įteiktas IĮ „Kyto“ vadovui S. Č.. 2014 m. spalio 2 d. registruotu laišku su įteikimo pranešimu IĮ „Kyto“ buvo išsiųstas šaukimas, kuriuo S. Č. kviečiamas atvykti į antstolės kontorą bei pateikti įmonės kasos knygą bei PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą, S. Č. įteiktas asmeniškai 2014 m spalio 7 d., tačiau jam neįvykdžius reikalavimo, 2014 m. spalio 21 d. buvo kreiptasi į teimą su prašymu skirti baudą juridinio asmens vadovui. LR CPK 604 str. numato, jog procesiniai dokumentai, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Išieškotojas VMI prie LR FM taip pat pateikė duomenis apie turimus S. Č. IĮ „Kyto“ kontaktus, todėl 2014 m. lapkričio 25 d. į skolininko S. Č. mobilųjį telefoną iš antstolės kontoros išsiųsta SMS žinutė, kuria skolininkas informuotas apie tai, jog yra skirta bauda už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymą ir, kad jis turi pristatyti įmonės kasos knygą bei PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis.

2) Byloje dėl proceso atnaujinimo tai, jog L. Č. pavėluotai atsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, nagrinėjamam prašymui dėl proceso atnaujinimo įtakos neturi, kadangi S. Č. prašo atnaujinti procesą dėl teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi paskirtos baudos. Vykdomojoje byloje dėl S. Č. nubaudimo, L. Č. nėra įtraukta bendraskole (iš skolininko sutuoktinės L. Č. darbo užmokesčio yra išieškoma teismo nutartimi nustatytos S. Č. priklausančios dalies sutuoktinės darbo užmokestyje).

Suinteresuoti asmenys L. Č. ir VMI prie LR FM atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas (pareiškėjas) ir suinteresuotas asmuo (antstolė) pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apelianto ir antstolės įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.

Dėl proceso atnaujinimo

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Nagrinėjamu atveju apeliantas (pareiškėjas) S. Č. prašė atnaujinti procesą byloje Nr. 2-1186-617/2014 CPK 366 str. 1 d. 7 ir 9 punkto pagrindais, t. y. kad byla, kurios metu apeliantui paskirta bauda, buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimą, dėl ko jis neturėjo galimybės pateikti atsikirtimus į antstolės pateiktą prašymą, o taip pat jam nebuvo žinoma apie antstolės reikalavimus atlikti kokius nors veiksmus.

CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atnaujinant procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-181/2014; kt.).

CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį), ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1186-617/2014 priimta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ar pareigų, ar kad nutartyje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Iš civilinės bylos Nr. 2-1186-617/2014 duomenų nustatyta, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo VMI prie LR FM 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-89528 dėl 602,12 Eur (2079,01 Lt) išieškojimo iš skolininko IĮ „Kyto” išieškotojo VMI prie LR FM naudai. 2014 m. kovo 20 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl lėšų įmonės kasoje arešto, kuris IĮ „Kyto” vadovui S. Č. buvo įteiktas asmeniškai 2014 m. birželio 18 d. Antstolė 2014 m. spalio 2 d. skolininkui išsiuntė šaukimą atvykti 2014 m. spalio 14 d. 10.00 val. į jos kontorą ir pateikti įmonės kasos knygą bei PVM sąskaitų -faktūrų registracijos žurnalą. Minėtas šaukimas S. Č. buvo įteiktas 2014 m. spalio 7 d. (b. l. 62-63). S. Č. neatvykus pas antstolę ir nepateikus įmonės kasos knygos bei PVM sąskaitų - faktūrų registracijos žurnalo, antstolė S. Kastanauskienė 2014 m. spalio 21 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl baudos už antstolės reikalavimo nevykdymą skyrimo. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi prašymą tenkino ir paskyrė IĮ „Kyto“ vadovui S. Č. 28,96 Eur (100 Lt) dydžio baudą už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną nuo 2014 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą apeliantas visų pirma grindžia procesinių normų pažeidimu, t. y. tuo, kad byla, kurios metu jam paskirta bauda, buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimą, dėl ko jis neturėjo galimybės pateikti atsikirtimus į antstolės pateiktą prašymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant antstolės pareiškimą buvo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas. Vadovaujantis CPK 593 str. 2-3 d. antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Nagrinėjamu atveju išskirtinės situacijos, sąlygojančios būtinumą nagrinėti klausimą žodinio proceso tvarka, nebuvo. Prie civilinės bylos prijungtoje vykdomojoje byloje buvo pakankamai duomenų tam, kad nustatyti klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apelianto nubaudimo rašytinio proceso tvarka ir nepranešęs S. Č., įstatymo reikalavimų nepažeidė. Po 2014 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo teismas jos kopiją išsiuntė dalyvaujantiems byloje asmenims, išaiškindamas jiems nutarties apskundimo tvarką. Nutartis 2014 m spalio 24 d. buvo išsiųsta ir apeliantui jo deklaruotos gyvenamosios vietos bei IĮ „Kyto“ juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. spalio 25 d. įteikta S. Č. motinai E. Č. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas S. Č. motina pagal CPK 126 str. turėjo pareigą pranešti apie gautą teismo procesinį dokumentą ar perduoti jį adresatui, t. y. S. Č., todėl laikoma, kad nuo nutarties įteikimo dienos S. Č. turėjo sužinoti apie bylos išnagrinėjimą ir priimtą sprendimą skirti jam baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą. Ta aplinkybė, kad apelianto motinos sveikata yra bloga, ko pasekoje ji galimai neperdavė jam siunčiamos teismo nutarties, nepaneigia apelianto, esančio įmonės savininku ir vadovu, pareigos aktyviai domėtis įmonei ar jam asmeniškai jo deklaruotos gyvenamosios vietos siunčiama korespondencija. Nors LR CPK 121 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso, pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, tačiau apeliantas nėra paviešinęs ar kaip kitaip informavęs teismą, antstolę ar kreditorių VMI prie LR FM apie savo gyvenamosios vietos ar apie IĮ „Kyto“ vykdomos veiklos adreso pasikeitimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad apeliantas turėjo visas galimybės pasinaudoti CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis apskųsti teismo procesinį sprendimą – 2014 m. spalio 23 d. nutartį, pateikti įrodymus, teikti paaiškinimus, t. y. jo teisė būti išklausytam buvo visiškai užtikrinta.

Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad jam nebuvo žinoma apie antstolės reikalavimus atlikti kokius nors veiksmus, ar kad antstolė ir teismas nekontaktavo su juo nei telefonu, nei kitomis priemonėmis, nors antstolė turėjo imtis priemonių, jog įsitikintų, kad jos siunčiami dokumentai, reikalavimai tinkamai pasiekia adresatą. LR CPK 604 str. numato, kad procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 str. ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Kaip jau minėta, 2014 m. kovo 20 d. patvarkymas dėl lėšų įmonės kasoje arešto IĮ „Kyto” vadovui S. Č. buvo įteiktas asmeniškai 2014 m. birželio 18 d. Be to, antstolė 2014 m. spalio 2 d. skolininkui siuntė šaukimą adresu (duomenys neskelbtini), atvykti 2014 m. spalio 14 d. 10.00 val. į jos kontorą bei pateikti įmonės kasos knygą ir PVM sąskaitų - faktūrų registracijos žurnalą, kuris S. Č. buvo įteiktas 2014 m. spalio 7 d. (b. l. 62-63). Antstolė taip pat siuntė SMS žinutę išieškotojo VMI prie LR FM pateiktu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuria informavo skolininką apie jam paskirta baudą ir įpareigojimą pristatyti įmonės kasos knygą bei PVM sąskaitų - faktūrų registracijos žurnalą (b. l. 64-65). Taigi, apeliantui buvo žinoma apie vykdymo procesą, todėl jis, remiantis CPK 644 str., privalėjo aktyviai domėtis vykdymo eiga, nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar įmonės buveinės pasikeitimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų keitęs savo gyvenamąją vietą, ar keitėsi IĮ „Kyto“ buveinės adresas. LR CPK 122 str. 2 d. nurodoma, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, jog apeliantui buvo žinoma apie vykdymo procesą, byloje duomenų, kad IĮ „Kyto“ vadovas S. Č. informavo antstolę apie IĮ „Kyto“ adreso pasikeitimą ar pageidavimą visą korespondenciją siųsti kitu adresu, nėra, todėl jis pats turi prisiimti savo pasyvaus elgesio neigiamas pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašė stabdyti vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0056/14/02375. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui (šiuo atveju pareiškėjui) palankaus teismo priimto procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui (šiuo atveju pareiškėjui) palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje (šiuo atveju prašyme) išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys (šiuo atveju prašymas), remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Nors prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmos instancijos teisme ir nebuvo išspręstas, tačiau pažymėtina, kad pirmos instancijos teismui atmetus apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo, ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip patvirtinanti, jog šiuo atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 str. 1 d. įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Savo ruožtu apelianto nurodomas argumentas, kad suinteresuotas asmuo L. Č. neturėjo galimybės atsiliepti į pateiktą pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Nors S. Č. nurodo, kad pirmos instancijos teismas savo iniciatyva rinkdamas įrodymus, pvz. išrašą iš VĮ Registrų centras dėl IĮ „Kyto“, pažeidė dispozityvumo, teismo nešališkumo ir rungimosi principus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada. Pažymėtina, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009).

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.