Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam T. V. ir jo gynėjui advokatui V. P.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. pateikė melagingą skundą apie nusikalstamą veiką ir apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, t.y. 2019 m. birželio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, esančiai adresu Gedimino g. 2, Marijampolės m., pateikė 2019 m. birželio 3 d. prašymą dėl papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų byloje Nr. 03-2-00244-19 atlikimo, kuriame melagingai nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir MB "(duomenys neskelbtini) 2018-09-11 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte (2018.02.01, 2018.09.11), kurį UAB (duomenys neskelbtini) direktorė J. R. pateikė į civilinę bylą Nr. e-2-1404-570/2019, parašas yra rašytas ne jo ranka, parašą galimai suklastojo J. R., ko pasekoje 2019-06-10 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės sprendimu šis prašymas buvo patenkintas - prijungti prie bylos Nr. 03-2-00244-19 bei pradėtas aplinkybių ikiteisminis tyrimas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. V., 2019-06-13, 15.02 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Ž. S. būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, 2019-06-13, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio J. Basanavičiaus a 2, Marijampolės m., patalpose, nuo 15.03 val. iki 15.25 val., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00244-19 apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini) 2018-09-11 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte (2018.02.01, 2018.09.11), kurį UAB (duomenys neskelbtini) direktorė J. R. pateikė į civilinę bylą Nr. e-2-1404-570/2019, T. V. parašas yra suklastotas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas skundas, pranešimas apie nusikalstamą veiką ir melagingi parodymai yra aktyvūs veiksmai, kuriais melagingai suteikiama neteisinga informacija apie nusikalstamos veikos aplinkybes, bei duodami melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje byloje, jas iškraipant, išgalvojant ar pan.. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, todėl šis nusikalstama baigta, pateikus melagingą skundą ar pranešimą ar davus melagingus parodymus.

T. V. neigdamas subjektyvaus kaltės požymio buvimą teigė, jog nemelavo-tai yra nors informacija ir neteisinga, jis to nesuprato ir neteisingos informacijos pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai nenorėjo. Šioje dalyje pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltinamojo parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos lėmė veikos padarymą. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaip matyti iš nukentėjusios parodymų ir Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, matyti, kad šis dokumentas pasirašytas 2018-09-11. Nukentėjusi parodė, kad apie T. V. įmonės įsiskolinimą buvo kalbama su pastaruoju pasirašant aktą ir pastarasis pasižadėjo mokėti dalimis. Tai, kad J. R. ir T. V. buvo pagrindas kalbėti apie atliktus darbus, kurių pagrindu galėjo atsirasti prievolė, patvirtina ir buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties priedas, iš kurio matyti, kad 2018-02-28 UAB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini) atstovaujami J. R. ir T. V., susitarė dėl 2017 m. apskaitos "atstatymo" paslaugos. Už šį papildomą darbą numatytas 660 eurų atlygis (I tomas, b.l. 180). Pažymėtina, kad T. V. nurodė, kad iki susitarimo su UAB (duomenys neskelbtini) pats tvarkė buhalterinę apskaitą, pasirašant Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą jau kuris laikas vadovavo įmonei, todėl teismas neabejoja, kad minėto dokumento pasirašymo matė, žinojo ir suprato, koks dokumentas jam pateiktas pasirašymui. Vertinant, kad po minėto akto pasirašymo bei pokalbio apie atsiskaitymą dalimis, iki minėto akto pateikimo civilinėje byloje praėjo sąlyginai neilgas laiko tarpas –civilinėje byloje pateiktas 2019-04-29, o dar mažesnis laiko tarpas iki nukentėjusi kreipėsi dėl skolos išieškojimo supaprastinta tvarka, apie ką tapo žinoma kaltinamajam(2018 metų gruodis), teismas neabejoja, jog T. V. prisiminė ir žinojo, šio dokumento pasirašymo aplinkybes, o teikdamas neteisingą informaciją ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir prokuratūroje, suprato, jog ji yra neteisinga, tai yra melaginga. Pažymėtina, kad tiek parodymuose, tiek prašyme dėl papildomų veiksmų atlikimo nurodoma kategoriško turinio informacija, jog dokumento nepasirašė, jame nurodytas galimai už klastojimą atsakingas asmuo, yra esminė sprendžiant dėl veikos numatyto BK 300 straipsnyje požymių buvimo, todėl nurodytos aplinkybės labai svarbios ir yra esminės. Šiuo atveju neabejotina, kad asmuo bandė paveikti civilinio ginčo baigtį, nepagrįstai kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, tuo pačiu trukdydamas jų darbą. Dėl T. V. veikos buvo skiriama užduotis specialistui, apklausiama nukentėjusi apie galimai jos pačios padarytą nusikalstamą veiką, nepagrįstai atitraukti pareigūnai nuo svarbių tiesioginių funkcijų atlikimo, neabejotina, jog T. V. veika pavojinga, tai suprato ir pats kaltinamasis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys (pvz kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2011) Šiuo atveju lyginant pranešimo ir parodymų turinį, akivaizdu, kad melagingai nurodytos tos pačios aplinkybės, taip buvo įgyvendintas vienas kaltinamojo sumanymas, bei parodymai yra tik melagingo skundo tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti kaip du atskirus pakartotinumą sudarančius nusikaltimus.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Parenkant bausmės rūšį atsižvelgtina į tai, kad dėl kaltinamojo melagingo pareiškimo pateikimo atliktas ikiteisminis tyrimas, nukentėjusi apklausinėta apie galimai savo pačios padarytą nusikalstamą veiką. Vertinant asmenybę pažymėtina, kad kaltinamasis neteistas, dirbantis, administracine tvarka baustas dėl mažo pavojingumo administracinių teisės nusižengimų. Įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, individualizavus kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skirtina sankcijoje numatyta baudos bausmė.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą už kurio padarymą įstatymas numato nuo 50 iki 2000 MGL baudą (BK 47 straipsnio 3 dalis). Įstatymų leidėjas numatė labai dideles ribas tarp minimalaus ir maksimalaus tokios rūšies bausmės dydžio. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnis 5 dalis numato, jog baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę.

BK 61 straipsnis reglamentuojantis bausmės skyrimą kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi šios įstatyminės nuostatos numato, kad turi būti atsižvelgta į bausmės skyrimo bendruosius pagrindus. Šiuo atveju pasikėsinta į teisingumo interesus, trukdyta normali teisėsaugos institucijų veika, tačiau tokio pobūdžio veika yra mažesnio pavojingumo nei kitos baudžiamojo kodekso specialioje dalyje aprašytos nesunkios nusikalstamos veikos(pvz kuriomis kėsinamasi į asmens sveikatą), be to turi būti atsižvelgiama ir į realias galimybes įvykdyti bausmę. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenims panašioje pagal pobūdį situacijoje būtų skiriamos pagal dydį akivaizdžiai nesiskiriančios tokios pat rūšies bausmės, taigi turi būti atsižvelgta ir į teismų praktikos formuojamas ribas. Pažymėtina, kad nesant lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu, kuris paliktas nepakeistas 2021-11-04 Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 1A-376-245/2021 skirta 60 MGL baudos bausmė, Klaipėdos apygardos teismo 2021-10-21 nuosprendžiu byloje 1A-186-557/2021 skirta 150 MGL bausmė, Panevėžio apygardos teismo 2021-07-02 nuosprendžiu byloje Nr. 1A-102-334/2021 skirta 80 MGL bausmė. Šiuo atveju nusikalstama veika tiesioginė turtinė žala nepadaryta, kaip minėta kaltinamasis charakterizuotinas daugiau teigiamai bei nusikalstamos veikos padarymas nėra jo gyvenimo būdo dėsninga pasekmė. Nusikalstama veika daugiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, individualizavęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. V. skiriant 90 MGL dydžio baudos bausmę.

Nukentėjusi J. R. pareiškė civilinį ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo T. V. 5000 eurų neturtinės žalos ir 550 eurų turtinės žalos. Nurodė, kad patyrė turtinę žala, kadangi pradėjus ikiteisminį tyrimą, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, prokurorams priėmus nepagrįstus nutarimus(2020-05-08, 2020-06-18, 2020-08-14) juos skundė, sumokėjo 300 eurų, taip 250 eurų už civilinio ieškinio pareiškimą. Neturtinę žalą patyrė, kadangi dėl T. V. veiksmų patyrė nepatogumus, pažeminimą, sutriko sveikata, pablogėjo jos kaip specialistės reputacija buvo sukompromituota jos įmonė ir ji pati.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais. Tuo tarpu baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vertinant nurodytas nuostatas, ieškovė nepagrįstai kaip turtinę žalą prašo priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio procesinės išlaidos gali būti mažinamos atsižvelgiant į advokato sąnaudas, teiktų paslaugų reikalingumą ir pobūdį. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus, kad nukentėjusios atstovas rengė skundus dėl priimtų prokurorų nutarimų, dalyvavo bylos teisminiame nagrinėjime, rengė civilinį ieškinį, vertinant baudžiamosios bylos sudėtingumą, taip pat teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, teismas sprendžia, kad turėtos 550 eurų išlaidos ikiteisminio tyrimo stadijoje(2 t. b.l. 162-167) ir 160 eurų (3 t. b.l. 21,22, 35-37) teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, proporcingos, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi priteistinos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Kaip matyti iš bylos duomenų dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji buvo apklausta apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką, T. V. melagingų skundo bei parodymų turinys akcentuotas į tai, kad labiausiai tikėtina, jog nusikalstamą veiką(dokumento suklastojimą) padarė būtent nukentėjusioji. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl to patyrė nepatogumus, išgyvenimus. Kaltinamasis yra sveikas, dirbantis ir darbingo amžiaus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusi patyrė neturtinę žalą.

Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nėra duomenų, jog dėl kaltinamojo veiksmų sutriko nukentėjusios sveikata ar pablogėjo jos reputacija, pati nukentėjusi nurodo, kad pajamos nesumažėjo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nėra vieša informacija, todėl aplinkiniams asmenims negalėjo būti atskleisti jo duomenys, kurie kažkaip įtakotų J. R. reputaciją. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartimi byloje 2K-212-693/2015, priteista 2000 eurų neturtinė žala, kuomet buvo padaryta BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, tačiau minėtoje situacijoje dėl kaltininko veiksmų nukentėjusio atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, teismas pažymėjo, kad turi būti atsižvelgta ir į tai kiek truko ikiteisminis tyrimas bei asmens išgyvenimai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ikiteisminis tyrimas pagal T. V. pareiškimą dėl veikos numatytos BK 300 straipsnyje padarymo pradėtas 2019-05-17 (2t. b.l. 1), nutrauktas 2019-11-14(1t. b.l.10-12), apie tai informuota nukentėjusi. Ikiteisminis tyrimas užtruko beveik 6 mėnesius laiko, pagal T. V. pareiškimą įtarimai nebuvo pareikšti, procesinės prievartos priemonės nebuvo taikytos. Nagrinėjamu atveju liekamųjų veikos reiškinių ar išskirtinių aplinkybių dėl kurių pergyvenimai ir nepatogumai buvo ypač dideli, nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytą prašoma priteisti 5000 Eur suma, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra aiškiai per didelė. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui priteistina 1000 eurų suma.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo taikoms laikinosios apsaugos priemonės kaltinamojo turtui, kurio masinio vertinimu vidutinė rinkos vertė 9000 eurų (terminas pasibaigęs 2021-11-20). Kadangi kaltinamasis dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, be to atsižvelgiant į priteistinos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo manyti, kad civilinis ieškinio įvykdymas bus apsunkintas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 90 MGL, tai yra 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, T. V. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 12(dvylikos) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

J. R. (gim. (duomenys neskelbtini)F) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jos naudai 1000 eurų neturtinės žalos iš T. V..

Priteisti iš T. V. 710 eurų J. R. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.