Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas - 90 MGL, tai yra 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda.

J. R. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteisti jos naudai 1000 eurų neturtinės žalos iš T. V..

Priteistos iš T. V. 710 eurų J. R. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. V., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pateikė melagingą skundą apie nusikalstamą veiką ir apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, t.y. 2019 m. birželio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, esančiai adresu Gedimino g. 2, Marijampolės m., pateikė 2019 m. birželio 3 d. prašymą dėl papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų byloje Nr. 03-2-00244-19 atlikimo, kuriame melagingai nurodė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" ir MB "(duomenys neskelbtini)" 2018-09-11 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte (2018.02.01, 2018.09.11), kurį UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė J. R. pateikė į civilinę bylą Nr. e-2-1404-570/2019, parašas yra rašytas ne jo ranka, parašą galimai suklastojo J. R., ko pasekoje 2019 m. birželio 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. sprendimu šis prašymas buvo patenkintas - prijungti prie bylos Nr. 03-2-00244-19 bei pradėtas aplinkybių ikiteisminis tyrimas.

2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. V., 2019 m. birželio 13 d., 15.02 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Ž. S. būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, 2019 m. birželio 13 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio J. Basanavičiaus a 2, Marijampolės m., patalpose, nuo 15.03 val. iki 15.25 val., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00244-19 apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" ir MB "(duomenys neskelbtini)" 2018 m. rugsėjo 11 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte (2018.02.01, 2018.09.11), kurį UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė J. R. pateikė į civilinę bylą Nr. e-2-1404-570/2019, T. V. parašas yra suklastotas.

3. Marijampolės apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog T. V. nusikalstama veika pagal BK 235 straipsnio 1dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir pobūdį, tai, kad prašyme(skunde) nurodyta melaginga informacija, ją pateikė ikiteisminį tyrimą turinčiai teisę atlikti įstaigai, po to būdamas įspėtas dėl atsakomybės melagingai parodė apie esmines tyrimui reikšmingas aplinkybes.

4. Nuteistasis T. V. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Skundo autoriaus teigimu, baudžiamąją bylą nagrinėję Marijampolės apylinkės teismas, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį T. V. atžvilgiu, netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl jo kaltės grindė nepatikimais įrodymais, teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, o nepašalintos abejonės vertintos kaip apelianto kaltės įrodymai, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos reikalavimus. Apelianto teigimu, teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, kadangi sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį, o padarytų pažeidimų pasėkoje teismo išvados dėl T. V. kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas tinkamai neįvertino T. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, kad jis nepamena, jog būtų pasirašęs skolų suderinimo aktą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pas save minėto akto kopijos jis nerado, nerado ir pareigūnai. Apelianto teigimu, jis perdavė nukentėjusiajai įmonės dokumentus, tačiau nepamena, kad būtų kalbama apie jų peržiūrą ir jų patikrinimą. Nesuprato už ką buvo prašoma 900 eurų. Nepamena, kad būtų pasirašęs skolų suderinimo aktą. Apeliantas kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų ištirta ar tame dokumente yra jo parašas. Nenurodė skunde kas suklastojo parašą, tik sakė, kad parašas ne jo, nes nepamena, kad būtų pasirašęs ir neturi dokumento kopijos. Jis kreipėsi į prokuratūrą tikslu neapkaltinti ką nors, o nustatyti objektyvią tiesą. Tokie T. V. duoti parodymai atitinka tikrovę, nepaneigti kitais byloje surinktais įrodymais.

4.3. Apelianto įsitikinimu, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad nors byloje ir buvo pateikta specialisto išvada, jog dokumentą pasirašė būtent jis ir minėta informacija, dėl kurios kreipėsi į instituciją buvo neteisinga, tačiau jis to nesuprato ir neteisingos informacijos pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai nenorėjo. Apelianto tikslas buvo, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa ir išsiaiškinti ar tai tikrai yra jo parašas. Skundo autoriaus teigimu, teismas be pagrindo nurodė, kad apeliantas pats tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl žinojo ir suprato, koks dokumentas jam pateiktas pasirašymui. Pažymima, jog T. V. sąlyginai trumpą laiką su sesers pagalba tvarkė buhalterinę apskaitą ir kadangi jam sunkiai sekėsi, kreipėsi į nukentėjusiąją pagalbos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestinas

7. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl jo kaltės grindė nepatikimais įrodymais bei prielaidomis, todėl nepagrįstai nustatė, jog T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pripažindamas T. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu T. V. veika pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl T. V. kaltės.

8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia T. V. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

10. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. t. y. atsakomybei kilti pakanka bet kurio alternatyvaus veiksmo nustatymo. Šiuo atveju apeliantui yra inkriminuotas melagingas, skundas, pranešimas apie nusikalstamą veiką ir melagingų parodymų davimas, jį apklausiant kaip liudytoją.

11. Pažymėtina, jog BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos – pateikimas melagingo skundo apie nusikalstamą veiką bei melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaromos tiesiogine tyčia. Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas skundas, pranešimas apie nusikalstamą veiką ir melagingi parodymai yra aktyvūs veiksmai, kuriais melagingai suteikiama neteisinga informacija apie nusikalstamos veikos aplinkybes, bei duodami melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje byloje, jas iškraipant, išgalvojant ar pan. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, todėl šis nusikalstama baigta, pateikus melagingą skundą ar pranešimą ar davus melagingus parodymus.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. V. 2019 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą su raštiškos formos skundu dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikto į civilinę bylą 2018 m. spalio 31 d. MB "(duomenys neskelbtini)" balanso už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2019 m. balandžio 18 d. Skunde nurodė, kad T. V. parašas yra akivaizdžiai suklastotas, bandant imituoti jo parašą, ir tuo tikslu panaudoti dokumentą civilinėje byloje siekiant išvengti pasekmių dėl netinkamo paslaugų suteikimo, Tokio dokumento nėra matęs, nėra jo pasirašęs ir jo gavęs. Nurodė, kad jo parašą galimai suklastojo J. R. (t. 2 b.l. 3-6). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje, remiantis T. V. skundu, 2019 m. gegužės 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 03-2-00244-19 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 1). 2019 m. birželio 3 d. T. V. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai pateikė dar vieną prašymą dėl papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų byloje Nr. 03-2-00244-19 atlikimo, kuriame nurodė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikto į civilinę bylą 2018 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte T. V. parašas rašytas ne jo ranka, yra akivaizdžiai suklastotas bandant imituoti jo parašą. Taip pat teigiama, kad parašą galimai suklastojo J. R., nurodoma, kad ji vienintelė turėjo tikslą suklastoti jo parašą (t. 2, b. l. 18, 19; 20). Vėliau t.y. 2019 m. birželio 13 d. T. V., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00244-19 apklausiamas kaip liudytojas, davė parodymus, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" ir MB "(duomenys neskelbtini)" 2018 m. rugsėjo 11 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte, kurį UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė J. R. pateikė į civilinę bylą Nr. e-2-1404-570/2019, T. V. parašas yra suklastotas. Suklastoti jį galėjo J. R. (t. 2, b. l. 23-25). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu, ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00244-19 buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatavus, jog nepadaryta veika numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, kadangi gautoje specialisto išvadoje užfiksuota, jog Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte (2018-02-01, 2018-0911), skiltyje MB "(duomenys neskelbtini)" pasirašė T. V.. Nuspręsta inicijuoti ikiteisminį tyrimą T. V. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 10 - 13).

13. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje T. V. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, pastarasis savo kaltės iš esmės nepripažino, patvirtino tik tas aplinkybes kad jis pateikė prokuratūrai 2019 m. birželio 3 d. prašymą dėl papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų byloje Nr. 03-2-00244-19 atlikimo, taip pat, kad buvo liudytoju apklaustas dėl nurodomų aplinkybių 2019 m. birželio 13 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos. Apklausos protokolą skaitė, buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Kaltę neigė aiškindamas, kad pilnai nesuprato reikšmingų aplinkybių, tikslo melagingai parodyti bei skųsti neturėjo, jo tikslas buvo išsiaiškinti ar tai jo parašas ir ar jis nesuklastotas, nes neprisimena, kad būtų pasirašęs Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Tačiau šiuos T. V. duotus parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip siekimą švelninti savo padėtį, išvengti atsakomybės, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, T. V. savo pozicija dėl suklastoto parašo Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte iš esmės keitė. Nuo kategoriškų išvadų ir teiginių iki abstraktaus turinio ir tikėtino pobūdžio teiginių. Tai yra pradžioje jis nurodė, kad parašai ant dokumento suklastoti, dokumentai jam nebuvo pateikti pasirašyti. Įtaria, kad tai padarė J. R., tačiau įteikus pranešimą apie įtarimą, jis kardinaliai pakeitė parodymus, nurodydamas, kad galvojo, kad dokumente jo parašas yra suklastotas, kadangi nebuvo pateiktas pasirašyti, parašai vizualiai atrodė nepanašūs. Kaip matyti iš 2019 m. birželio 3 d. prašymo dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo jis nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai 2019 m. gegužės 20 d. civilinėje byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas yra suklastotas, kadangi jis yra tariamai pasirašytas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. V.. T. V. teigimu, minėtame dokumente esanti parašas yra rašytas ne jo ranka. Parašas akivaizdžiai suklastotas (t. 2, b. l. 18 - 19) 2019 m. birželio 13 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, jog pasižiūrėjus vizualiai matyti, kad jo parašas yra suklastotas (t. 2, b .l. 23 – 24). Vėliau, t.y. 2020 m. kovo 9 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiant T. V. įtariamuoju jau nurodė, jog jis nebuvo visiškai įsitikinęs, kad parašai suklastoti, bet tiktai įtarė. Vizualiai jam jie pasirodė nepanašūs (t. 2 b. l. 94 -95). 2021 m. kovo 10 d. apklausiant T. V. įtariamuoju nagrinėjamoje byloje teigė, jog buvo pagrįstai suabejojęs kad pateiktuose dokumentuose tikrai ne jo parašas. Jam vizualiai jo parašas atrodė nepanašus. Į prokuratūrą kreipėsi norėdamas, kad būtų nustatyta ar dokumentai nėra suklastoti, nors ir nebuvo visiškai įsitikinęs (t. 2, b. l. 98-99). Papildomos apklausos metu 2021 m. gegužės 24 d. nurodė, jog jam kilo abejonių, kad parašas yra ne jo. Nebuvo įsitikinęs, jog parašas yra jo (t. 2, b. l. 106). Nors, kaip jau minėta, T. V. apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teigė, jog tikslo melagingai parodyti bei skųsti neturėjo, kad jo tikslas buvo išsiaiškinti ar tai jo parašas ir ar jis nesuklastotas, kad nepamena, jog būtų pasirašęs skolų suderinimo aktą, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs jo paties tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu duotus parodymus, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 30 d. specialisto išvadą Nr. 11-1848(19), nukentėjusiosios J. R. parodymus bei kitus byloje esančius raytinius duomenis, pagrįstai pažymėjo, kad T. V. matė, prisiminė ir žinojo Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto pasirašymo aplinkybes, o teikdamas neteisingą informaciją suprato, kad ji yra neteisinga ir melaginga. Pažymėtina, jog tiek apklausta ikiteisminių tyrimų metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji J. R. tvirtino, kad apie T. V. įmonės įsiskolinimą buvo kalbama su pastaruoju pasirašant Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą ir jis pasižadėjo mokėti dalimis. Ji nuosekliai teigė, kad Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas yra tikras dokumentas, jame T. V. parašas yra originalus, t.y. nesuklastotas. Ši nukentėjusios pozicija nekito, yra nuosekli. Nukentėjusiosios nuoseklius parodymus patvirtino ir rašysenos teismo specialisčių kategoriško pobūdžio išvados. Specialistės Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte esančiame T. V. paraše apart visų bendrųjų parašų požymių sutapimų, nustatė 11 specialiųjų požymių sutapimų, kas nesukėlė jokių abejonių, kad tai T. V. parašas. Kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, tai, kad J. R. ir T. V. buvo pagrindas kalbėti apie atliktus darbus, kurių pagrindu galėjo atsirasti prievolė, patvirtina ir buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties priedas, iš kurio matyti, kad 2018 m. vasario 28 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" ir MB "(duomenys neskelbtini)" atstovaujami J. R. ir T. V., susitarė dėl 2017 m. apskaitos "atstatymo" paslaugos. Už šį papildomą darbą numatytas 660 eurų atlygis (t. 1, b.l. 180). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pačio T. V. nurodytas aplinkybes, kad iki susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pats tvarkė buhalterinę apskaitą, kad pasirašant Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą jis jau kuris laikas vadovavo įmonei bei įvertinęs tai, kad po minėto akto pasirašymo bei pokalbio apie atsiskaitymą dalimis, iki minėto akto pateikimo civilinėje byloje praėjo sąlyginai neilgas laiko tarpas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą, kad T. V. minėto dokumento pasirašymą matė, žinojo ir suprato, koks dokumentas jam pateiktas, prisiminė jo pasirašymo aplinkybes, o teikdamas neteisingą informaciją ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir prokuratūroje, suprato, jog ji yra neteisinga, tai yra melaginga. Be to, duodamas parodymus pirmoje ikiteisminio tyrimo byloje, kuri buvo pradėta pagal jo pareiškimą, T. V. vėl melagingai nurodė, kad parašas ne jo, kad parašas suklastotas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad neabejotinai T. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi jis suvokdamas nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir pobūdį, skunde nurodytą melagingą informaciją pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei prokuratūrai, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad apeliantas kreipėsi į prokuratūrą, dėl to, kad būtų ištirta ar Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte yra jo parašas, kad jis nenurodė skunde kas suklastojo parašą, tik sakė, kad parašas ne jo, nes nepamena, kad būtų pasirašęs ir neturi dokumento kopijos. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, T. V. tyčią patvirtina ne tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 30 d. specialisto išvada Nr. 11-1848(19) ir nukentėjusiosios duoti parodymai, tačiau ir paties T. V. aktyvūs veiksmai, siekiant pradėti ikiteisminį tyrimą J. R. atžvilgiu. Abejonių T. V. parodymų nuoširdumu, kad sąžiningai klydo, nes nepamena, kad būtų pasirašęs kelia tai, kad T. V. siekdamas nustatyti ar dokumentuose yra jo parašai, galėjo išsakyti prašymą nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e-2-1404-570/2019 atlikti rašysenos ekspertizę, tačiau jis iš karto kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, nors žinojo, kad dokumentuose yra jis pats pasirašęs. Tiek savo 2019 m. birželio 3 d. prašyme dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo, tiek ir 2019 m. birželio 13 d. liudytojo apklausos protokole T. V. tvirtai teigė, jog civilinėje byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas yra suklastotas, kadangi minėtame dokumente esantis parašas yra rašytas ne jo ranka, parašas akivaizdžiai yra suklastotas ir jis įtaria, kad jį suklastoti galėjo J. R.. T. V. neminėjo, jog dokumento pasirašymo fakto neprisimena, kad gali sąžiningai klysti, priešingai kategoriškai nurodė, jog žino, kad toks dokumentas jam nebuvo pateiktas, jo nėra gavęs ir nėra pasirašęs (t. 2 b. l. 18-19, 23-24). Apelianto teiginiai buvo kategoriški, kas leidžia daryti išvadą, jog būtent tokius parodymus jis siekė užfiksuoti procesiniuose dokumentuose, kas vėliau darytų įtaką civilinio ginčo baigčiai, ikiteisminiam tyrimui ar baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Todėl apelianto suklydimo versija atmetama kaip nepagrįsta ir laikytina jo gynybine pozicija. Kaip jau minėta, T. V. gynybinės versijos proceso metu buvo keičiamos. Iš pradžių jis kategoriškai teigė, jog parašas Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte suklastotas, tačiau neginčijamai specialisto išvada nustačius, kad parašas yra jo, iškėlė naują versiją, t. y. kad neprisiminė, jog būtų pasirašęs, kad nenurodė skunde kas suklastojo parašą, galėjo netiksliai apibūdinti situaciją ir pan. Šis nuteistojo parodymų prieštaringumas taip pat patvirtina, kad jis puikiai suvokė, jog duoda melagingus parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu T. V. veiksmuose yra visi būtini BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai (tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji), todėl jo atžvilgiu priimtas teisėtas ir pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, kurį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tai, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas patvirtina ta aplinkybė, kad teismas analizuodamas įrodymus byloje išskirtai rėmėsi tik kaltinimą patvirtinančiais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako T. V. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę apie T. V. kaltumą ir/ar nekaltumą, ar tokią nuomonę galėjo susidaryti proceso metu. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį tendencingumą, keliančių abejonių dėl jo šališkumo. Nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl atmestini.

16. Esant visumai paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog T. V. suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir pobūdį, tai, kad prašyme(skunde) nurodyta melaginga informacija, ją pateikė ikiteisminį tyrimą turinčiai teisę atlikti įstaigai, po to būdamas įspėtas dėl atsakomybės melagingai parodė apie esmines tyrimui reikšmingas aplinkybes ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17. Nukentėjusiosios J. R. atstovas advokatas Dainius Gudas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė priteisti iš nuteistojo T. V. nukentėjusiosios naudai turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias pagal pateiktą 2022 m. sausio 14 d. SEB banko patvirtinimą sudaro 300 eurų (t. 3, b. l. 76).

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusioji apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo ir nukentėjusiosios atstovas advokatas Dainius Gudas. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad nukentėjusiosios atstovas atstovavo nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į tai, kad nukentėjusiosios atstovas turėjo išlaidų ir dėl kelionės į posėdį, kadangi jo advokatų kontoros buveinė yra Marijampolėje, o byla pagal nuteistojo apeliacinį skundą buvo nagrinėjama Kaune, teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiosios patirtos 300 Eur išlaidos yra pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi būti atlygintos visa apimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo T. V. nukentėjusiosios J. R. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nukentėjusiajai teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.